Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-795-730/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-26
Bylos Nr.: 2A-795-730/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00005-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: R. U., L. V., T. R.
Atsakovas: V. J., uždarajai akcinei bendrovei „Žygtaura“, N. J., J. D., S. G., M. P., A. Š.

Kategorijos

2.2.4.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. 2A-795-730/2024Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00005-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.7; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.2.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų V. J., N. J., J. D., uždarosios akcinės bendrovės „Žygtaura“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. U., L. V. ir T. R., dalyvaujantis procese per įstatyminį atstovą L. V., patikslintą ieškinį atsakovams V. J., uždarajai akcinei bendrovei „Žygtaura“, N. J., J. D., S. G. (M.), M. P. ir A. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) priteisti solidariai iš atsakovų 10 117,68 Eur turtinės žalos atlyginimą ieškovų naudai už turto sunaikinimą dėl atsakovų kaltės, tai yra nuomotojų, nuomoto turto savininkų ir nuomininkų pareigų nevykdymą, 2) priteisti solidariai iš atsakovų po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kiekvienam ieškovui atskirai, 3) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2021 m. kovo 21 d., 3.25 val. įvykus gaisrui pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), sudegė visas ieškovų R. U. ir L. V. turtas bei dalis mažamečio vaiko T. R. turto. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apžiūrėjo atsakovo V. J. nuomojamas gyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), sutarė dėl nuomos sąlygų, sumokėjo 3 00 Eur nuomos mokestį, gavo pastato raktus ir nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. ten apsigyveno. Rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo, nuomos mokestį ir mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo asmeniškai V. J., sąskaitų ar grynųjų pinigų gavimo orderių iš V. J. negavo. Gyvendami pastebėjo, kad pastato kaminas nėra sandarus, pirmame aukšte jautėsi smalkių kvapas, nebuvo traukos, matė, jog elektros instaliacija nėra tvarkinga, išlaužyti keli elektros lizdai, neveikė priešgaisrinė signalizacija, taip pat kilo problemų su vandentiekio nuotekomis. Iš kaimyno (atsakovo M. P.) girdėjo, jog jų nuomojamos dalies priestato – malkinės pusėje ir namo dalyje matomi neizoliuoti elektros laidai, viskas netvarkingai sujungta, tačiau V. J. į reikalavimus sutvarkyti elektros instaliaciją nereaguoja. Matė, kaip iš karto po gaisro nuomotojas V. J. kaltino atsakovus S. G., M. P. ir A. Š. padegimu. Be to, sekančia dieną po gaisro atsakovas V. J. susisiekė su ieškovu R. U., reikalavo pasirašyti patalpų nuomos sutartį atbuline data. Vertina, kad atsakovas V. J. neįregistravęs statinio vykdė jame ūkinę komercinę veiklą, tai yra apgaulės būdu nuomojo neva gyvenamosios paskirties pastatą, kuris neatitiko jokių gyvenamajam pastatui keliamų reikalavimų, nuslėpė nuo ieškovų realią patalpų būklę ir neužtikrino įrangos, buvusios gyvenamosiose patalpose, saugumo. Kadangi gaisro židinys kilo būtent atsakovų S. G., M. P. ir A. Š. išsinuomotoje gyvenamojoje pusėje, vertina, jog atsakovų neveikimas dėl elektros instaliacijos netvarkymo buvo priežastimi ieškovams padarytai žalai atsirasti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka ir ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl gaisro nebuvo pradėtas, tai yra patikrinimo metu nebuvo nustatyta atsakovų kaltė (veikimas ar neveikimas) dėl gaisro kilimo. Pažymėjo, kad atsakovams priklausančiuose pastatuose elektros instaliacija buvo sumontuota pagal visus techninius reikalavimus ir pripažinta tinkama naudoti, ką patvirtina 2014 m. rugpjūčio 6 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos. Atsakovų žiniomis, ieškovas R. U. skundė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau skundas nebuvo patenkintas. Vertina, kad ieškovai reikalauja priteisti pinigines lėšas turtinei žalai atlyginti neturėdami teisinio pagrindo, o neturtinės žalos reikalavimo nepagrindžia jokiais įrodymais. Taip pat prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.

3. Atsakovai J. D. ir N. J. pateikė atsiliepimus į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka ir patikslintą ieškinį prašo atmesti. Atsakovai J. D., N. J. ir V. J. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad buvęs ūkinis pastatas, perdarytas į gyvenamąsias patalpas, buvo pastatytas nenukrypstant nuo projekto ir priduotas valstybinei komisijai, draustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Abiejų pastatų – (duomenys neskelbtini), elektros ūkis įrengtas licencijuotų įmonių, turėjusių galiojančias licencijas, jų montažo darbai buvo patikrinti Klaipėdos skyriaus Energetikos inspekcijos. Nurodė, kad ieškovų šeima gyveno tvarkingai, padarė remontą antrame aukšte, tačiau nuomos mokestį mokėjo dalimis ir nereguliariai, be to, atsakovai ketino namą – kotedžą parduoti arba keisti, todėl 2021 m. kovo 19 d. pranešė ieškovams apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį nuo 2021 m. balandžio 30 d. ir paprašė išsikraustyti, taip pat keltina ir galimo padegimo versija.

4. Atsakovė S. G. pirmosios instancijos teismui siųstu elektroninio paštu laišku nurodė, kad pretenzijų dėl gaisro niekam neturi, antru - jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Kiti atsakovai atsiliepimų į ieškovų patikslintą ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį (patikslintą) tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų V. J., N. J., J. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Žygtaura“ 4 830,95 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovų R. U., L. V. ir T. R., naudai, priteisė solidariai iš atsakovų V. J., N. J., J. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Žygtaura“ 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovų R. U., L. V. ir T. R., naudai, kitą ieškinio (patikslinto) dalį atmetė, priteisė iš atsakovų V. J. 17,77 Eur, N. J., J. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Žygtaura“ lygiomis dalimis po 170,77 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų R. U. ir L. V., naudai, priteisė iš ieškovų R. U. ir L. V. lygiomis dalimis po 101,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, priteisė iš ieškovų R. U. ir L. V. lygiomis dalimis po 353,39 Eur, atakovų V. J., N. J., J. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Žygtaura“ lygiomis dalimis po 183,91 Eur teismo ekspertizės išlaidų valstybės naudai, priteisė iš ieškovų R. U. ir L. V. lygiomis dalimis po 51,33 Eur, atsakovų V. J., N. J., J. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Žygtaura“ lygiomis dalimis po 26,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2021 m. kovo 22 d. (gaisro kilimo dieną) pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkais buvo atsakovai N. J. ir J. D., uždaroji akcinė bendrovė „Žygtaura“, o ieškovai ir atsakovai S. G., M. P. ir A. Š. žodinio susitarimo pagrindu su V. J., kuris veikė atsakovų N. J. ir J. D. suteiktų įgaliojimų pagrindu, buvo šių patalpų nuomininkais. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad kilusio gaisro židinio zona yra rytinėje sandėliuko - malkinės dalyje.

7. Nurodė, kad 2024 m. vasario 22 d. gaisrinių tyrimo centro teismo ekspertizės aktu nustatyta, jog 2021 m. kovo 22 d. gaisro metu apdegė namo stogas, pastato konstrukcija, antro aukšto perdengimas. Gaisro židinio zona - sandėliukas - malkinė. Namas kuriame kilo gaisras yra ūkinis pastatas, kuris yra pastatytas ant dviejų sklypų ribos ir viena namo dalis esanti adresu (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Žygtaura“ (direktorius V. J.), o kita namo dalis esanti adresu (duomenys neskelbtini), priklauso V. J. vaikams J. D. ir N. J.. Atlikus teismo ekspertizę, nustatyta, kad labiausiai apdegė sandėliukas – malkinė ir ten buvę daiktai. Teismo ekspertizėje taip pat nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos darbo avarinis rėžimas.

8. Nurodė, kad byloje aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Gaisras kilo atsakovams priklausančiame pastate. Teismas pažymėjo, kad gaisro šiuo atveju negalima vertinti kaip nenugalimos jėgos, nes nuomininkai buvo ne kartą išsakę pastabas nuomotojui dėl netvarkingo elektros ūkio. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie priešgaisrinės signalizacijos veikimą, jos stebėjimą ir priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovai nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai yra taip, kad jiems priklausančiame pastate nekiltų gaisras. Nagrinėjamu atveju visi ginčo pastate gyvenę nuomininkai ne kartą išsakė savo pastabas atsakovui V. J. dėl netvarkingo elektros ūkio, tačiau veiksmų nebuvo imtasi.

9. Nurodė, kad civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 10 117,68 Eur žalos atlyginimą, pateikė nurodytai sumai netekto turto sąrašą, pridėjo dalį išlaidų pagrindžiančius dokumentus. Teismas įvertinęs pateiktų daiktų sąrašą, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo pilna apimtimi, kadangi dalis daiktų buvo įsigyti (pavyzdžiui tabakas „Iquos“) 10 mėnesių iki gaisro, taip pat teismas nepagrįstais laikė ir reikalavimus dėl gėrimų, darbo priemonių, skirtų blakstienų priauginimui, nes šios priemonės labiausiai tikėtina buvo ieškovės darbo vietoje, o duomenų apie tai, kad ieškovė grožio paslaugas būtų teikusi savo namuose, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovams 4830,95 Eur turtinės žalos atlyginimą.

10. Nurodė, kad ieškovei pareiškė reikalavimą priteisti jiems solidariai iš atsakovų po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas V. J. nuslėpė tikrą pastato būklę, dėl gaisro atsakovai laikinai gyveno Palangos socialinių paslaugų centre. Teismas sprendė, kad atsakovai dėl gaisro patyrė stresą, nerimą, nepatogumus, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė kiekvienam iš atsakovui priteisti po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kaip pakankama satisfakcija kompensuoti neigiamus išgyvenimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų apeliantų naudai patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinės deliktinės atsakomybės santykius, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir joje esančius įrodymus dėl ko padarė klaidingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi ekspertizės aktu, kuriame be kita ko konstatuota, jog nėra duomenų, ar buvo tinkamai parinktos, įrengtos ir eksploatuojamos apsaugos priemonės, kas turėtų didelę įtaką aiškinantis gaisro kilimo versiją dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Pažymi, kad ekspertizėje iškeltai versijai patvirtinti ar paneigti, buvo vadovautasi vien nuomininkų ir paties ieškovo R. U. paaiškinimais apie laidų netvarkingą būklę. Mano, kad ekspertizės išvados yra grindžiamos prielaidomis. Teigia, kad išnuomotos patalpos, tame tarpe ir sandėliukas - malkinė, atitiko visus elektros saugos reikalavimus.

11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, nepagrįstai darė išvadą, kad apeliantai nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai tai yra nesitaikė visų keliamų saugos reikalavimų ko pasėkoje kilo gaisras. Pažymi, kad ekspertai taip pat nei patvirtino nei atmetė savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo galimybės, tačiau pirmosios instancijos teismas šios iškeltos versijos visiškai nevertino ir jos nesvarstė. Pažymi, jog ekspertizės akte klaidingai nurodyta, kad nėra duomenų apie tai, kad kažkas iš gyventojų ar kitų asmenų būtų pastebėję kažkokius medienos, jos atraižų, dulkių ar pjuvenų buvusių sandėliuke - malkinėje kaitimo požymius, kadangi ieškovas užuodė smalkių ir degėsių kvapą gaisro kilimo metu.

11.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto V. J. iškeltą versiją, jog gaisro priežastis galėjo būti tyčinis padegimas. Nurodo, kad dvi dienos iki gaisro atsakovas atvyko į patalpas pasimatyti su R. U., tikslu įteikti jam pranešimą apie nuomos nutraukimą. Atvykus į patalpas atsakovas rado neblaivius R. U. ir L. V., patalpose stovėjo pradėtas vartoti alkoholio butelis ir rūko cigaretė. Įteikus pranešimą R. U. įsiuto ir nurodė, kad jis to taip nepaliks, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo iškeltą versiją dėl tyčinio padegimo visiškai atmetė ir netyrė.

11.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuojant gaisro kilimo priežastį. Mano, kad apeliantas V. J. pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog elektros instaliacija buvo tvarkinga, o šiuo atveju ekspertizės akte nurodyta išvada, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra elektros instaliacijos avarinis rėžimas grindžiama prielaidomis. Patikimai nenustačius dėl kokių priežasčių kilo gaisras, nėra pagrindo teigti, kad apeliantai solidariai atsakingi už gaisro padarinius.

Atsiliepimas

12. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą nepakeistą, nepriteisti apeliantams bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

12.1. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai siekia teismui įrodyti, kad ieškovai nepagrįstai kėlė reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad reikalavimai priešingai nei teigia apeliantai yra pagrįsti remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.492 straipsnio, 6.493 straipsnio, nuostatomis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip vieną pagrindinių įrodymų dėl gaisro priežasčių nustatymo vertino teismo ekspertizės aktą, o šiuo atveju apeliantai nepažymi, kad teismas įvertino ne tik teismo ekspertizės aktą, tačiau ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktą medžiagą.

12.2. Nurodo, kad apeliantai klaidingai teigia, jog Gaisrinių tyrimų centras atliko eksperimentinį tyrimą. Teigia, jog Gaisrinių tyrimų centras pateikė išvadą pagal tyrimui pateiktą medžiagą, ją įvertino ir padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl elektros instaliacijos avarinio rėžimo. Pažymi, jo patys apeliantai pateikė tik jau suremontuoto pastato nuotraukas, nors byloje esantys duomenys rodo, jog pirmosios instancijos teismas apeliantų reikalavo pateikti statinio foto nuotraukas iki gaisro. Ieškovų manymu apeliantai bando teismą klaidinti ir pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl ieškovų manymu teismas tinkamai įvertino visus apeliantų pateiktus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Nurodo, kad apeliantai nuolat klaidino teismą, prašė skirti mediaciją į kurią neatvyko, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų šalių išdėstytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog apeliantai netinkamai vykdė savo pareigas dėl ko ir kilo gaisras. Mano, kad apeliantai bando iškelti pirmosios instancijos teismo nenagrinėtas ir ar atmestas gaisro versijas, siekia diskredituoti ekspertinės įstaigos išvadas, nors pats apeliantas V. J. parengiamajame posėdyje ir visą laiką tvirtino, kad pats kreipėsi į tą pačią įstaigą dėl ekspertinių išvadų.

Atsiliepimas

13. Atsakovė S. G. (M.) pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

13.1. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo spendimu, vertina, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktos teismo ekspertizės duomenis, rašytinius įrodymus, nenustatė gaisro priežasties, neįvertino atsakovų argumentų ir įrodymų, jog gaisras galėjo kilti ir dėl tyčinio padegimo. Pažymi, kad teismo ekspertizės išvados yra grindžiamos prielaidomis, taip pat neatmesta ir versija dėl savaiminio medžiagų užsidegimo. Teigia, kad apeliantas V. J., turėdamas energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą prižiūrėjo elektros instaliaciją, elektra name buvo įrengta tinkamai, tą patvirtina ir pateikti jos įrengimo atestatai, o šiuo atveju pats ieškovas R. U. prieš gaisrą užuosdamas smalkių kvapą neveikė pakankamai rūpestingai ir mano, kad šiuo atveju nėra atsakovų deliktinės atsakomybės.

17. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus darytina išvada, kad byloje keliami klausimai ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuodamas, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra elektros instaliacijos perkrova ir ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė sąlygas atsakovų deliktinei atsakomybei kilti.

18. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovams N. J. ir J. D. priklauso po ¼ dalį žemo sklypo ir po ½ dalį pastato – ūkinio pastato su garažu, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovams V. J. ir O. J. priklauso ½ dalis žemo sklypo ir pastato – ūkinio pastato su garažu, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žygtaura“, kurios vadovas yra atsakovas V. J., priklauso ½ dalis žemo sklypo ir gyvenamasis namas su terasomis, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog atsakovė J. D. 2021 m. vasario 18 d. ir 2022 m. vasario 24 d. pasirašė įgaliojimus, kurių pagrindu atsakovui V. J. pavesta tvarkyti jų vardu valdomą turtą. Ieškovams buvo išnuomota patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), sutartį sudarant su atsakovu V. J.. Minėtu adresu (o ir taip pat (duomenys neskelbtini)) 2021 m. kovo 22 d. įvyko gaisras, kurio metu apdegė stogas ir namo konstrukcijos, antro aukšto perdengimas. Sudegus sandėliukui, antro aukšto patalpoms sudegė ir visi jame esantys daiktai, išsilydė langai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba 2021 m. kovo 31 d. pažymoje nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas (trumpas elektros jungimas).

19. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu keliami klausimai ir abejonės dėl tikrosios gaisro priežasties nustatymo, pažymėtina, kad gaisro kilimo priežasčių nustatymas reikalauja specialių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Byloje pateiktos dviejų specialių žinių turinčių asmenų išvados dėl tikrosios gaisro priežasties, tai yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. kovo 31 d. pažyma, pasirašyta viršininko V. J., kurioje nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos gedimas ir Teismo ekspertizės 2024 m. vasario 22 d. aktas, pasirašytas (duomenys neskelbtini) R. B. ir (duomenys neskelbtini) A. R., kurioje nurodyta išvada, kad gaisro priežastis – elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

20. Gaisrinių tyrimų centro 2024 m. vasario 29 d. pateiktame 2024 m. vasario 22 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad formuluojant galutines išvadas, taikoma tokia išvadų skalė: 1) kategoriška išvada – kai, eksperto vidiniu įsitikinimu, yra pakankamai duomenų, požymių vertinamai versijai pripažinti arba atmesti; kategoriškai pripažinti tam tikrą gaisro priežasties versiją galima tada, kai visos kitos versijos yra atmestos; 2) labiausia tikėtina išvada – kai tam tikrai gaisro priežasties versijai pagrįsti yra esminių požymių, bet pagal pateiktą medžiagą alternatyvių versijų visiškai atmesti taip pat negalima (pavyzdžiui, esant pakankamai įrodymų, kad gaisras galėjo kilti dėl laidų trumpojo jungimo, trūksta duomenų, kad būtų galima atmesti atviros ugnies šaltinio panaudojimo versiją); pradinių duomenų tam tikroms versijoms tirti nebuvimas pateiktoje medžiagoje nesudaro pakankamo pagrindo kitą arba kitas versijas pripažinti labiau tikėtinomis; 3) tikėtina išvada – kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė yra apytikriai lygiavertė su bent viena kita gaisro priežasties versija; 4) mažai tikėtina išvada – kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė yra reikšminga, bet mažesnė negu kitų galimų (alternatyvių) versijų tikimybių; 5) yra tikimybė – kai vertinamos gaisro priežasties versijos negalima pripažinti arba atmesti kategoriškai, bet šios versijos tikimybė nelyginama su kitų versijų tikimybe; 6) nustatyti negalima – kai tyrimui pateiktoje medžiagoje ir tyrimo objektuose nėra jokios informacijos apie tiriamas įvykio aplinkybes arba tie duomenys yra prieštaringi tiek, kad egzistuoja daugybė skirtingų lygiaverčių situacijų galimybė.

21. Atlikus ekspertizę buvo padaryta išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – avarinis elektros instaliacijos darbinis rėžimas. Apeliantai nesutikdami su šia išvada nurodo, kad ekspertas atliekant ekspertizę rėmėsi prielaidomis, liudytojų (nuomininkų) paaiškinimais, tačiau teismo vertinimu būtina pažymėti, kad 2024 m. vasario 22 d. ekspertizė buvo atlikta retrospektyviai, įvertinant 2021 m. kovo 22 d. įvykusio gaisro liudytojų paaiškinimus, fotofiksacijas, be kita ko pažymint, jog po gaisro praėjus tam tikram laiko tarpui, nesant ir akivaizdžių (kategoriškų) gaisro priežasties versijų (nutarties 20 punktas), tikrosios gaisro priežasties nustatymas gali būti objektyviai sunkesnis, teikiant išvadą, kaip „labiausiai tikėtiną“. Kita vertus, teismo vertinimu negalima neatsižvelgti ir į tai, kad šiuo atveju teismo ekspertizės išvados iš esmės yra atitinkančios ir kitų byloje pateiktų įrodymų visumą, tai yra atitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. kovo 31 d. pažymoje nurodytas aplinkybes, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas (trumpas elektros jungimas). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, pirmiausia daro išvadą, jog tarp byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo ekspertizės išvadų, prieštaravimų nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civiliniame procese galiojant labiausiai tikėtino fakto taisyklei, vien tai, kad tyrimo išvadoje gaisro priežastis nurodyta kaip ‚labiausiai tikėtina“, nėra pakankamas pagrindas paneigti šios išvados įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

22. Nors apeliantai kritikuodami ekspertizės išvadas teigia, jog ekspertizės metu taip pat nebuvo nei patvirtinta, nei atmesta versija dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo, tačiau pirma -byloje visiškai nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, jog savaiminio medžiagų užsidegimo versija yra labiau tikėtina nei elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas, taip paneigiant specialių žinių turinio asmens - eksperto išvadas (CPK 178 straipsnis), antra, apeliantai neprašė skirti pakartotinės ekspertizės siekiant įvertinti savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo versiją, kaip labiau tikėtiną, neteikė kitokių, specialių žinių turinčių asmenų išvadų šiai versijai patvirtinti, trečia - tokios gaisro priežasties – savaiminio medžiagų užsidegimo versijos nenustatė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba. Kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad atliekant ekspertizę abi gaisro versijos, tai yra tiek elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas tiek ir savaiminis medžiagų užsidegimas buvo sugretintos (ekspertizės 10 lapo 7 pastraipa) ir apibendrinus tyrimo rezultatus ekspertas padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro priežasties versija yra elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas.

23. Pažymėtina, kad reikšmingos bylai teisingai išspręsti faktinės aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais, kurie renkami, tiriami ir vertinami pagal CPK reglamentuotas įrodinėjimo taisykles. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismo vertinimu, šiuo atveju nesant jokių kitokių duomenų pagrindžiančių apeliantų įrodinėjamas aplinkybes, jog gaisras kilo dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių prieštaravimų tarp byloje esančių rašytinių įrodymų ir ekspertizės išvadų, į tai, kad ekspertas sugretino ir įvertino abi gaisro priežasties versijas, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti, jog savaiminio užsidegimo versija buvo nepagrįstai nepripažinta, kaip labiausiai tikėtina.

24. Apeliantai taip pat teigia, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai analizuota versija dėl galimo sandėliuko – malkinės padegimo, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti, kaip minėta, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma (nutarties 18-19 punktai) leidžia daryti išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra avarinis elektros instaliacijos darbo rėžimas. Pažymėtina, jog ekspertizės metu padegimo versija buvo atmesta visiškai (ekspertizės 10 lapo 3 pastraipa). Šiuo atveju apeliantai teigdami, jog atvykus nuomininkams įteikti pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, matė rūkstančią cigaretę, taip pat mano, kad sandėliukas – malkinė, galėjo būti padegti dėl galimo keršto, jog ieškovas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde „visko taip nepaliks“, tačiau šie argumentai grindžiami vien subjektyviu aplinkybių interpretavimu ir spėjimu dėl tam tikrų faktų (ne) buvimo. Nors apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų pateiktų įrodymų dėl padegimo neanalizavo, tačiau pažymėtina, jog byloje pateiktas tik pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuris niekaip nesuponuoja pagrindo išvadai, jog pastatas galėjo būti padegtas. O ir be to, kita vertus, apeliantai nesutikdami su teismo ekspertizės išvadomis, manydami, kad ekspertizės išvados yra klaidingos, teigdami ir įrodinėdami versiją, jog sandėliukas – malkinė buvo padegti, atstovaudami profesionalaus teisininko, turėjo galimybę prašyti byloje skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau tokio prašymo nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu apeliantai neteikė, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju vien subjektyvūs ir teoriniai pasvarstymai, jog gaisras galbūt galėjo įvykti dėl nuomininkų keršto, smilkstančios cigaretės atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

25. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, tai yra turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės gaisro atveju, yra išaiškinęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).

27. Šiuo aspektu pirmiausia atmestini apeliantų argumentai, jog ne apeliantai, o pats ieškovas R. U. elgėsi nerūpestingai užuosdamas smalkių kvapą. Nors apeliaciniame skunde selektyviai nurodoma ieškovų patikslinto ieškinio ištrauka, jog ieškovas gaisro išvakarėse „užuodė smalkių kvapą“ ir neveikė rūpestingai, tačiau šioje dalyje (patikslinto ieškinio 5 lape) nurodoma, kad užuodus smalkių kvapą ieškovas apžiūrėjo kambarį, kuriame buvo kieto kuro krosnis, virtuvę, nuėjo į sandėliuką – malkinę apžiūrėti malkinės kerteles, išvėdino patalpas ir daugiau kvapo nebuvo ir tik įsitikinęs jog niekas nesvyla ir nedega nuėjo miegoti. Pažymėjo, kad smalkių kvapas pastate jausdavosi visada, manė, kad smalkių kvapas galėjo atsirasti dėl tą vakarą buvusio stipraus vėjo, taigi apeliacinio skundo argumentai dėl nerūpestingo ieškovų elgesio grindžiami tik ieškovų patikslinto ieškinio selektyviomis ištraukomis.

28. Nors apelianto V. J. teigimu jis niekada nebuvo sulaukęs pretenzijų dėl pastato elektros būklės, nurodo, kad yra įgijęs Energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą ir tinkamai prižiūrėjo elektros įrengimą, tačiau vertinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvykimo, kuris įtrauktas į gaisrų apskaitą, bylą ((duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog atsakovas M. P. gaisro metu paaiškino, jog pastate elektra buvo netvarkinga, dažnai dingdavo, be to, nors byloje atsakovės S. G. (M.) pozicija dėl elektros instaliacijos būklės buvo kintanti, tačiau įvykus gaisrui atsakovė taip pat paaiškino, jog malkinėje po lietaus įvykdavo trumpas jungimas nes pratekėdavo vanduo. Šiuos savo teiginius atsakovė patvirtino asmeniškai - pasirašytinai, be to, 2022 m. gruodžio 20 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovė S. G. (M.) taip pat nurodė, jog informuodavo V. J. apie elektros gedimus. Atsižvelgiant į šiuos atsakovų paaiškinimus, duotus gaisro metu, į ieškovų argumentus nurodytus procesiniuose dokumentuose, teismo ekspertizės rezultatus, byloje esančius įrodymus galima daryti priešingą išvadą nei teigia apeliantai, jog elektros instaliacijos būklė nebuvo įrengta tinkamai, o ir V. J. buvo žinoma apie nuomininkų pretenzijas dėl elektros būklės, tačiau šiuo atveju pastato savininkai nebuvo rūpestingi, nereagavo į nuomininkų pretenzijas.

29. Kita vertus, apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kad pastate, kuriame kilo gaisras buvo tinkamai įrengta ir prižiūrima apsauginės/gaisrinės signalizacijos sistema. Pažymėtina, jog ieškovų teigimu jie po gaisro suprato, kad buvo sudėti tik priešgaisrinės signalizacijos muliažai, o teismui pateiktoje medžiagoje jokių duomenų apie priešgaisrinės signalizacijos sistemos veikimą, jos stebėjimą bei priežiūrą, suveikimą gaisro kilimo metu, nėra, dėl ko apeliantai V. J., N. J., J. D. ir uždaroji akcinė bendrovė „Žygtaura“ nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai yra taip, kad jiems priklausančiame pastate nekiltų gaisras, be kita ko pažymint, jog pastate patalpos buvo nuomojamos fiziniams asmenims gyventi, dėl ko nuomotojui/turto savininkui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, atsižvelgiant į tai, jog dėl netinkamai įrengtos priešgaisrinės signalizacijos, kilo grėsmė ne tik nuomininkų turtui, tačiau ir jų sveikatai bei gyvybei. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas, į tai, jog atsakovai tinkamai nesirūpino pastato priešgaisrine apsauga, nereagavo į nuomininkų pretenzijas dėl elektros instaliacijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog apeliantai V. J., N. J., J. D. ir uždaroji akcinė bendrovė „Žygtaura“ privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl nepakankamos priežiūros ir rūpinimosi jiems priklausančiomis patalpomis ir pagrįstai taikė deliktinę atsakomybę apeliantų atžvilgiu.

30. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos apskaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino ekspertizes išvadas, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir tinkamai nustatė labiausiai tikėtiną gaisro priežastį, kurio metu buvo apgadintas ieškovams priklausantis turtas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pagrindus apeliantų deliktinei atsakomybei kilti, tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo panaikinti ir ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 16-30 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovai, atsakovė S. G. (M.) duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė