Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorei M. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data ir vieta: (duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. panaudodamas fizinį smurtą lytiškai santykiavo ir seksualiai prievartavo oraliniu bei analiniu būdais J. B. prieš jos valią, o būtent:

2021 m. sausio 30 d. protokole-pareiškime J. B. nurodė, kad 2021 m. sausio 29 d. apie 14.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), jo sugyventinis G. M., panaudodamas fizinį smurtą, tai yra laikydamas ją už rankų bei tempdamas už plaukų ir taip atimdamas galimybę priešintis lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią. Taip pat seksualiai prievartavo ją panaudodamas fizinį smurtą, tai yra prispausdamas savo kojomis jos rankas prie žemės tenkino lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu ir analiniu būdu. (t. 1, b.l. 1-4)???

Specialisto išvadoje Nr. G 228/2021(01) konstatuota, kad J. B. blauzdų priekiniuose nustatytos poodinės kraujosruvos, kuriuos galėjo būti padarytos nukentėjusiajai pačiai atsitrenkiant į kietus bukus paviršius prieš kelias paras iki apžiūros. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų požymių tiek lytinių organų, tiek išeinamosios angos srityje nėra. J. B. tepinėlyje ir tamponėlyje su makšties turiniu, tepinėlyje ir tamponėlyje su nuoplovomis nuo moters išorinių lytinių lūpų, tamponėlyje su burnos turiniu, tepinėlyje ir tamponėlyje su tiesiosios žarnos turiniu spermos nerasta (t. 1., b.l. 107-109).

Alkotesterio kvite nurodoma J. B. 2021 m. sausio 29 d. tikrinimo rezultatas - 0.00 promilės (t. 1., b.l. 110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad G. M. yra jo draugas. 2021 m. sausio 28 d. G. M. pakvietė jį į svečius išgerti. Namuose buvo J. su vaikais ir G. M., daugiau nieko nebuvo. Jis su G. M. sėdo virtuvėje, išgėrinėjo, bendravo. J. vaikščiojo tai į virtuvę, tai į kambarį, užsiiminėjo vaikais. Tą vakarą tarp G. M. ir J. konflikto nebuvo. Jam būnant jie neapsikabindavo, nesibučiuodavo. Nežino apie kelintą valandą nuėjo miegoti J. su vaikais, jie sėdėjo virtuvėje. Su G. M. per vakarą išgėrė gal 1.5 litro degtinės. Po vidurnakčio jis su G. M. irgi atėjo į kambarį miegoti. J. su vaikais miegojo didelėje lovoje, G. M. atsigulė prie jų miegoti. O jis miegojo ant kitos lovos. Buvo išgėręs, negirdėjo, ar tarp G. M. su J. buvo kokie santykiai, ar ne, buvo naktį ramu. Atsikėlė ryte, 2021 m. sausio 29 d. apie 8 val. G. M. irgi atsibudo, jie abu nuėjo į virtuvę. Virtuvėje G. M. jam įpylė degtinės, buvo likę dar butelyje kažkiek, jis išgėrė degtinės, G. M. negėrė. Jam pasirodė, kad G. M. prasiblaivėjo. Matė, kad po kiek laiko atsikėlė J. su vaikais. J. tvarkėsi kambaryje, dėjo žaislus į vietą. Jis po 9 val. išėjo namo. Jam išeinant jie nesipyko. J. ryte vilkėjo chalatą, vėliau persirengė ir jam išeinant ji vilkėjo marškinėliais trumpomis rankovėmis šviesios spalvos, sportiniu kostiumu. G. M. vilkėjo pradžioje chalatą, kai iš lovos atsikėlė, o vėliau persirengė, buvo su džinsais ir juodais marškinėliais. 2021 m. sausio 29 d. G. M. atėjo pas jo kaimyną apie 18-19 val. Jam pasirodė pagal jo išvaizdą, kad G. M. buvo kažkiek išgėręs, nes matėsi, kad apsvaigęs. Ką jis gėrė nežino. Nežino kokiu transportu jis iš savo namų atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuo jo buto iki (duomenys neskelbtini) kaimo apie 25 km. Kai G. M. užėjo pas jo kaimyną, jie sėdėjo, trise gėrė alų ir po kiek laiko atėjo policijos pareigūnai, bei G. M. sulaikė (t. 1., b.l. 124-125).

Parodymų patikrinimo vietoje metu, įtariamasis G. M. patvirtino savo duotus parodymus vietoje (t. 1., b.l. 149-158).

Specialisto išvadoje Nr. G 229/2021(01) nurodoma, kad G. M. sužalojimų ar pašalinių dalelių ant kūno paviršiaus nenustatyta (t.2., b.l. 5-6).

2021 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra vieno kambario butas, esantis daugiabučio namo ketvirtame aukšte. Buto duris ir užraktai tvarkingi be laužimo pėdsakų. Užėjus į vidų patenkama į koridorių, kurio dešinėje yra vonios kambarys, kairėje prie sienos stovi spinta. Nuo įėjimo priešingoje pusėje koridoriaus dešinėje yra virtuvė, kairėje koridoriaus gale yra kambarys. Virtuvėje, dešinėje prie sienos yra spintelė, kurioje įmontuota kriauklė ir vandens čiaupas. Toliau už jos arčiau lango stovi skalbimo mašina, už jos spintelė ir toliau prie pat lango viryklė. Kairėje pusėje prie sienos stovi šaldytuvas, už jo arčiau lango šaldiklis su dangčiu atsidarančiu į viršų. Šviečiant ultravioletinių spindulių lempa ant šaldiklio dangčio paviršiaus aptikta dėmė nuo kurios paimta nuoplova (Nr. 1). Nuo grindų paviršiaus prie šaldiklio paimta nuoplova (Nr. 2) su galimais biologiniais pėdsakais. Už šaldiklio prie pat lango stovi stalas, ant kurio stovi mikrobangų krosnelė. Virtuvės viduryje stovi vaikiška kėdutė baltos spalvos ir dvi medinės kėdės. Nuo kėdės esančios arčiau šaldiklio, sėdimos dalies paimta nuoplova (Nr. 3) su galimais biologiniais pėdsakais. Bendra tvarka virtuvėje nepažeista, kovos ar grumtynių pėdsakų nėra. Kambaryje yra dvigulė lova, kuri stovi nuo įėjimo dešinėje pusėje prie sienos, Kairėje pusėje prie sienos stovi vaikiška lova, taip pat kairėje prie pat įėjimo į kambarį stovi dar viena viengulė lova, šalia jos stovi spinta, kurioje yra keturios durelės, viduje yra penkios lentynos, ant trečios lentynos skaičiuojant nuo viršaus, kairėje pusėje guli mėlynos spalvos lubrikanto „Diurex play“ tūbelė, kuri nufotografuota bei supakuota į voką. Prie įėjimo į kambarį kairėje stovi spintelė, ant jos televizorius, šalia spintelės elektrinis tepalinis radiatorius. Prie sienos kairėje pusėje sudėti vaikiški žaislai ir vaikiška kėdutė. Kambaryje bendra tvarka nepažeista, kovos ar grumtynių pėdsakų nėra. Vaizdo stebėjimo kamerų bute, namo laiptinėje ir namo išorėje nėra (t. 1.,b.l. 23-36).

2021 m. kovo 1 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra J. B. ir G. M. tyrimui pateikti drabužiai. J. B. pilkos spalvos marškinėliai su užrašu „Wild only“ priekinėje marškinėlių pusėje. Vizualiai apžiūrėjus marškinėlius, sutepimų nepastebėta, medžiagos pažeidimų nėra. J. B. šviesios spalvos kelnės, priekinėje dalyje segamos užtrauktuku. Apžiūrėjus kelnes, vizualiai sutepimų, medžiagos pažeidimų nepastebėta. J. B. berankoviai marškinėliai rausvos spalvos, marškinėliai suplėšyti (pilnai atidalinta) priekinėje dalyje bei dešinė pusė. Ant marškinėlių matomi rausvos spalvos sutepimai, apžiūrėjus marškinėlių vidinę pusę, matomi raudonos spalvos, panašios į kraujo krešuliai ir sutepimai. Raudonos spalvos liemenėlė, suplėšytomis petnešėlėmis bei per kaušelių vidurį, pilnai atidalinus liemenėlę į dvi dalis. Dvi poros melsvos pilkos spalvos apatinių kelnaičių, kurios suplėšytos ties siūles viršutinėje dalyje. Ant vienų kelnaičių priekinėje dešinės pusės mezginėlių matomas raudonos spalvos sutepimas, panašus į kraujo. G. M. sportinės pilkos spalvos kelnės. Kelnių priekinėje dalyje ant kairės klešnės ties viduriu matomi rausvos spalvos sutepimai. Kelnių priekinėje viršutinėje dalyje iš dešinės matomi rausvos spalvos sutepimai. G. M. juodos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, priekinėje dalyje su spalvotu piešiniu. Marškinėlių dešinė rankovė ties pažastimi suplėšyta. Marškinėlių nugarinės dalies apačioje iš kairės pusės yra balkšvas sutepimas. Marškinėlių nugarinėje dalyje ties viduriu matomi rudos spalvos sutepimai. Apatiniai juodos spalvos su žalios spalvos piešiniu priekinėje dalyje. Apatinių nugarinėje dalyje matomas balkšvai rausvos spalvos sutepimas (t. 1., b.l. 84-98).

Alkotesterio kvite nurodoma G. M. 2021 m. sausio 29 d. tikrinimo rezultatas – 1,73 promilės etilo alkoholio (t. 2.,b.l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 149 ir 150 straipsniai nustato baudžiamąją atsakomybę už dvi skirtingas nusikalstamas veikas. Pagal BK 149 straipsnį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, o pagal 150 straipsnį – tas, kas analogišku būdu tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Esminis šių nusikaltimų požymis, skiriantis jas nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama ar kitu būdu tenkinama lytinė aistra prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar kitu būdu tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. eismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta ar tenkinama lytinė aistra prieš nukentėjusiojo valią (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2013, 2K-218/2013, 2K-128/2014, 2K-16-895/2016).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, nes lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu su nukentėjusiąja J. B. prieš jos valią. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis nurodė, kad J. B. aiškiai išreiškė nenorą lytiškai santykiauti su kaltinamuoju bei tenkinti kaltinamojo lytinę aistrą oraliniu bei analiniu būdu, tai pasakydama žodžiais, bandydama jį atstumti, verkdama lytinio akto bei lytinės aistros tenkinimo metu. Taigi, kaltinamasis aiškiai suprato, kad nukentėjusioji nenori su juo lytiškai santykiauti bei tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu, tačiau panaudodamas fizinį smurtą palaužė jos pasipriešinimą. Tai patvirtina, ne tik nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai, tačiau ir byloje apžiūrėti suplėšyti nukentėjusiosios drabužiai. Taigi, kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, daiktų apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojos K. A. parodymais, Bendrojo pagalbos centro kvietimo garso įrašu ir kita bylos medžiaga, neginčytinai įrodyta, kad panaudodamas fizinį smurtą G. M. išžagino bei seksualiai prievartavo J. B., todėl teismas sprendžia, kad G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį.

Kaltinime nurodyta, jog nukentėjusiajai pasipriešinus, stumiant G. M. nuo savęs rankomis, jis pagrasino surišti jai rankas. G. M. neigia teigęs, jog suriš nukentėjusiajai rankas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neigia grasinęs surišti nukentėjusiosios rankas, o kitų įrodymų apie tokį jo grasinimą, išskyrus nukentėjusiosios parodymus, nėra, bei į tai, kad visos abejonės sprendžiamos kaltinamojo naudai, ši aplinkybė pašalinama iš kaltinimo.

Teismų praktikoje išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose pripažįstama, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, tai keli lytiniai santykiavimai arba lytinės aistros tenkinimai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau asmens, kuris su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą, veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kvalifikuojamos pagal BK 149 ir 150 straipsnių atitinkamas dalis. Priklausomai nuo to, ar padarytas BK 149 ir 150 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas skiria laiko tarpas ir ar jos padarytos keliomis skirtingomis veikomis, ar viena paskui kitą, padarytos veikos gali sudaryti realiąją arba idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sudėtį. Šiuo atveju kaltinamasis padarė vieną paskui kitą dviejuose skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose įtvirtintas nusikalstamas veikas, t. y. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją bei tenkino lytinę aistrą analiniu ir oraliniu būdu prieš jos valią, todėl jo veiksmai sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sutaptį pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančios, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

BK 149 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki septynerių metų, o BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi bausmės rūšys: areštas ir laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pobūdį, motyvus ir tikslą bei pavojingumą, kad abu nusikaltimai priskiriami sunkiems, kad abiejų nusikalstamų veikų kaltės forma – tiesioginė tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris nevedęs, dirba, teistas 8 kartus, paskutinius tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, išskyrus vairavimą esant neblaiviam, vieną kartą ir už smurtavimą prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus kaltinamasis padarė bausmės atlikimo metu. Taip pat teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, ir sprendžia, kad jam skirtinos mažesnės nei vidutinės realios sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrinamos apėmimo būdu esant idealiajai sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė G. M. sumažinama vienu trečdaliu.

Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinama su 2021 m. sausio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji J. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo G. M. priteisti jai 6000 Eur neturtinės žalos. Ji nurodo, kad dėl prievartinių veiksmų patyrė didelius išgyvenimus, gėdos jausmą ir t.t.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Atsižvelgiant į nurodytus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus bei principus, aptartas aplinkybes sugretinus su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 6000 Eur, įvertinus G. M. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, t. y. smurtinių veiksmų pobūdį, intensyvumą, jo tyčiojimąsi, nėra per didelė. Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo prievartinių veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, stresą, kurį jaučia iki šiol. Prašomos priteisti 6000 Eur neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai: tokio pobūdžio bylose, įvertinus skirtingą nusikalstamų veikų epizodų skaičių, nusikalstamų veikų trukmę, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimas paprastai svyruoja nuo 5792,40 eurų iki 8 688,60 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2012, Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-610/2012, Nr. 2K-40/2013, Nr. 2K-131-2014, Nr. 2K-261/2014, Nr. 2K-483/2014, Nr. 2K-539-976/2015).

Su ieškiniu sutiko ir kaltinamasis, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 3 metams.

G. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę G. M. paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinama su 2021 m. sausio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 34 MGL (1700 Eur) baudą.

Į bausmę įskaičiuoti nuo 2021 m. sausio 29 iki 201 m. kovo 1 d. laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Į bausmę įskaityti pagal 2021 m. sausio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sumokėtos baudos dalį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patenkinti J. B. ieškinį ir jai iš G. M. priteisti 6000 Eur neturtinės žalos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - J. B. pateiktus tyrimui drabužius: pilkos spalvos marškinėlius, šviesios spalvos kelnes, berankovius marškinėlius rausvos spalvos, raudonos spalvos liemenėlę, dvi poras melsvos pilkos spalvos apatinių kelnaičių, G. M. pateiktus tyrimui drabužius: sportines pilkos spalvos kelnes, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, apatinius juodos spalvos, iš įvykio vietos, buto adresu (duomenys neskelbtini), paimtus objektus: lubrikanto tubelę, 3 nuoplovas (nuo šaldiklio, nuo grindų virtuvėje prie šaldiklio, nuo kėdės virtuvėje prie šaldiklio, tyrimui paimtus J. B. seilių lyginamuosius pavyzdžius 2021-03-01 Vilniaus aps. VPK KPSNTV vyriausiosios tyrėjos O. G. nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.