- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- eII-191-1179/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00072-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Renkytė
- Pareiškėjas
- A. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. Š., 2024 m. lapkričio 18 d. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo (ROIK 24259675650) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu (ROIK 24259675650) nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos A. Š. atžvilgiu, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis (ne subjektas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas A. Š. pateiktu skundu dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo prašo Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
2.1. Nurodė, kad Institucija 2024 m. lapkričio 11 d. nutarime konstatavo, jog A. Š., vairuodamas mikrojudrumo priemonę – paspirtuką, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas šaligatviu staiga išvažiavo į važiuojamąją gatvės dalį ir kliudė kitą važiuojančią transporto priemonę. Važiuodamas mikrojudrumo priemone – paspirtuku – nedėvėjo saugos šalmo. Minėtu nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos A. Š. atžvilgiu, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis (ne subjektas). Vis dėlto Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarime nenurodyta įvykio vieta, data ir laikas, nėra aišku, kokiu pagrindu buvo konstatuota, jog būtent A. Š., o ne transporto priemonės valdytojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ir tai, jog A. Š. staiga išvažiavo į važiuojamąją gatvės dalį. Šiuo atveju tiriant administracinį nusižengimą nei A. Š., nei kiti įvykį matę asmenys nebuvo apklausti, policijos pareigūnai neapžiūrėjo susidūrimo vietos, stabdymo žymių (jei tokių buvo) ir kt., todėl nėra aišku, kokiu pagrindu buvo konstatuota A. Š. kaltė. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 66.6 punkte nustatyta, kad elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju būtent transporto priemonės vairuotojas turėjo praleisti mikrojudumo priemonę vairuojantį A. Š..
Atsiliepimas
3. Institucija atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
3.1. Nurodė, kad byloje pateiktas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrulės L. P. 2024 m. lapkričio 11 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog, aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo apklaustas nukentėjusysis automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. P., taip pat ir A. Š.. Pastarasis pareigūnams nurodė, jog elektriniu paspirtuku važiavo pėsčiųjų šaligatviu kaire puse, kadangi norėjo kirsti važiuojamąją dalį skersai – namo, adresu (duomenys neskelbtini), link, tačiau, nuvažiuodamas nuo šaligatvio tarp namo kieme stovėjusių automobilių, staiga trenkėsi į tiesiai važiuojantį automobilį. A. Š. teigimu, jis matė atvažiuojantį automobilį, tačiau nespėjo sustoti. A. Š. elektrinį paspirtuką vairavo be saugos šalmo. Pagal KET 66.4 punktą elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo elektrinės mikrojudumo priemonės ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis arba nešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, jeigu eismo sąlygos to reikalauja. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą (KET 66.2 punktas). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) (ANK 6 straipsnio 2 dalis). A. Š. nėra sulaukęs 16 metų amžiaus, todėl šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena nutraukta (nepradėta) ir informacija apie A. Š. padarytą veiką perduota Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
4. Nukentėjusioji uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, nukentėjusiosios atstovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įteikti tinkamai – el. paštu (ANK 573 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. Š. atstovė pagal įstatymą L. Š. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimas yra nepagrįstas, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, nėra aišku, kokiu pagrindu buvo konstatuota A. Š. kaltė dėl įvykio. Pažymėjo, jog Institucija neatliko išsamaus tyrimo – tinkamai neapžiūrėjo įvykio vietos, neatliko įvykį mačiusios liudytojos G. Č. apklausos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka neapklausė A. Š. – su juo po įvykio trumpai bendravo įvykį tyrusi pareigūnė, tačiau oficiali apklausa nebuvo surengta, nurodant, kad Institucija to padaryti negali, kadangi A. Š. atstovė pagal įstatymą (mama) L. Š. yra išvykusi į užsienį. Vis dėlto, įvykio metu A. Š. prižiūrėjo teisės aktų nustatyta tvarka paskirta globėja, kuri turėjo ir galėjo užtikrinti jo interesus apklausos metu. Be to, A. Š. atstovė pagal įstatymą (mama) L. Š. A. Š. apklausoje galėjo dalyvauti nuotoliniu būdu.
6. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas
7. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
8. ANK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo (ANK 565¹ straipsnio 2 punktas).
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Institucija 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis (ne subjektas). Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjas neginčija, jog ginčo įvykio metu jis nebuvo sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, todėl administracinių nusižengimų teisena jo atžvilgiu negali būti pradėta, tačiau teigia, kad Institucijos priimtas nutarimas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, kadangi jame nenurodyta įvykio vieta, data ir laikas, nėra aišku, kokiu pagrindu buvo konstatuota, jog būtent pareiškėjas A. Š., o ne transporto priemonės valdytojas padarė veiką, turinčią administracinio nusižengimo požymių.
10. Kaip matyti iš Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo, jame nurodyta, kad A. Š., vairuodamas mikrojudrumo priemonę – paspirtuką, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas šaligatviu, staiga išvažiavo į važiuojamąją gatvės dalį ir kliudė kitą važiuojančią transporto priemonę; važiuodamas mikrojudrumo priemone – paspirtuku – nedėvėjo saugos šalmo. Taigi, nors šiuo atveju Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos A. Š. atžvilgiu, tačiau juo taip pat konstatuota, kad A. Š. padarė priešingą teisei veiką.
11. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
12. Tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Kartu šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023).
14. Teismas pažymi, jog nors šiuo atveju Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu nutarta administracinio nusižengimo bylos teisenos pareiškėjo A. Š. atžvilgiu nepradėti, tačiau tai neatleidžia Institucijos nuo pareigos priimti ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį nutarimą.
15. Vertinant Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo turinį matyti, kad skiltyje „Tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis“ nurodyta, kad A. Š., vairuodamas mikrojudrumo priemonę – paspirtuką, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas šaligatviu, staiga išvažiavo į važiuojamąją gatvės dalį ir kliudė kitą važiuojančią transporto priemonę; važiuodamas mikrojudrumo priemone – paspirtuku – nedėvėjo saugos šalmo, t. y. konstatuota, kad pareiškėjas A. Š. padarė priešingą teisei veiką, tačiau nenurodyta pažeidimo padarymo data, laikas, vieta, nėra išdėstytos įvykio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir nepateiktas jų vertinimas, t. y. kokie duomenys buvo surinkti tiriant įvykį, kaip šie duomenys lėmė Institucijos išvadą, jog pareiškėjas A. Š. padarė priešingą teisei veiką. Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarime taip pat nenurodytas konkretus teisės aktas ir teisės normos, kurias, Institucijos vertinimu, pažeidė A. Š..
16. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi teismas teisinio pagrindo keisti kaltinimą, išeiti už Institucijos nutarime apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų pagal teisme nustatytas bylos nagrinėjimo metu faktines aplinkybes, kuriomis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo kaltinamas. Šiuo atveju pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas byloje turi būti atliktas išsamiai, aiškiai įvardijant administracinio nusižengimo esmę, laiką, vietą, asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nepradėta veiksmus, pažeidimą reglamentuojantį teisės aktą, o administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta (nepradėta) neištyrus visų su galbūt įvykdytu administraciniu nusižengimu susijusių duomenų bei neatlikus visų reikiamų tyrimo veiksmų.
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
18. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas, atstovaujamas atstovės pagal įstatymą, patyrė 150 Eur advokato išlaidų už skundo parengimą.
19. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai numato, jog išlaidos advokato paslaugoms apmokėti gali būti atlyginamos tik tokiu atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, t. y. konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
20. Kita vertus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.).
21. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktu skundu prašė panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, savo skundą grindė aplinkybe, jog ginčo nutarimas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, jame nėra išdėstytų motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgęs į pareiškėjo pareikštą reikalavimą, jo motyvus, į tai, jog teismas skundą tenkino, įvertinęs patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo tenkinti ir priteisti pareiškėjo atstovei pagal įstatymą 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-719/2023).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą (ROIK 24259675650) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Priteisti pareiškėjo A. Š. atstovei pagal įstatymą L. Š. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.