Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-02 · Administracinė byla Nr. AS-602-75-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. T-XX-4-12Nutartis · 2012-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
AS-602-75-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01661-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
A. Z.
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS602-75/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01661-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo, Alytaus apskrities viršininko įsakymų bei panaudos sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. rugpjūčio 2 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo jis prašė panaikinti: 1) Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-962 ta apimtimi, kuria buvo suplanuota dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 3878-0006-0035; 2) Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2096 ta apimtimi, kiek tai liečia žemės sklypo, unikalus Nr. 3878-0006-0035, dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktas žemės, miško paėmimo visuomenės poreikiams projekto ribų planą; 3) Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 15-Ž-3396 ta apimtimi, kiek tai liečia naujo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1949-3228, suformavimą, paėmimą visuomenės poreikiams ir pagal panaudos sutartį perdavimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai, įregistravimą viešajame registre; 4) 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytą Panaudos sutartį Nr. Pn-15/09-1533 (toliau – ir Panaudos sutartis), bei taikyti restituciją – atstatant teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti skundžiamų administracinių aktų galiojimą bei uždrausti atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. 3878-0006-0035 ir Nr. 4400-1949-3228, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi skundą priimti atsisakė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-962 ta apimtimi, kuria buvo suplanuota dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 3878-0006-0035; Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2096 ta apimtimi, kiek tai liečia žemės sklypo, unikalus Nr. 3878-0006-0035, dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktas žemės, miško paėmimo visuomenės poreikiams projekto ribų planą; Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 15-Ž-3396 ta apimtimi, kiek tai liečia naujo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1949-3228, suformavimą, paėmimą visuomenės poreikiams ir pagal panaudos sutartį perdavimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai, įregistravimą viešajame registre, priėmė, o pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Panaudos sutartį bei taikyti restituciją – atkurti teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo, priimti atsisakė.

Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos procesinę padėtį iš atsakovo pakeitė į trečiojo suinteresuoto asmens.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog santykiai, kylantys iš Panaudos sutarties, reguliuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XXXII skyriaus ir kitomis civilinės teisės normomis, o prašymas taikyti restituciją taip pat yra civilinio pobūdžio, todėl minėto pobūdžio ginčus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas abstrakčiais argumentais, kurie nelaikytini pakankamais, sudarančiais pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pridūrė, jog pareiškėjas nenurodė, kad jo minimuose žemės sklypuose yra ar bus atliekami kokie nors konkretūs veiksmai, susiję su jo žemės sklypu, dėl kurių skundžiamų administracinių aktų panaikinimo atveju, iki jų priėmimo buvusios padėtis atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti motyvai ir pateikta medžiaga nepatvirtina, jog tuo atveju, jeigu teismas patenkintų jo skundą, ir nebūtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kiltų reali rizika būsimam teismo sprendimui įvykdyti ar iki jo buvusiai teisinei padėčiai atkurti, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintinas. Pažymėjo ir tai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal savo prigimtį gali būti taikomos tik atsakovui ir negali būti taikomos trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl pareiškėjo prašymas uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui Kelių direkcijai atlikti veiksmus taip pat netenkintinas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu (II bylos tomas l. 167 – 172) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį ta apimtimi, kuria buvo atsisakyta priimti ketvirtąjį 2011 rugpjūčio 2 d. skundo reikalavimą ir išspręsti klausimą iš esmės – 2011 m. rugpjūčio 2 d. skunde nurodytą ketvirtąjį reikalavimą – panaikinti 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytą Panaudos sutartį Nr. Pn-15/09-1533 bei taikyti restituciją – atstatant teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo – priimti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; atstatyti valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti skundžiamų administracinių aktų galiojimą bei uždrausti atsakovui valstybės biudžetinei įstaigai Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. 3878-0006-0035 ir Nr. 4400-1949-3228, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini).

Atskirajame skunde nurodo, jog skunde, paduotam pirmosios instancijos teismui, kaip pagrindiniai reikalavimai yra nurodyti administraciniai aktai, kurių pagrindu be jo žinios ir sutikimo, pažeidžiant visas procedūras, buvo suformuotas, paimtas visuomenės poreikiams ir įregistruotas naujas žemės sklypas, kuris vėliau pagal Panaudos sutartį perduotas Kelių direkcijai. Pažymi, jog tiek specialioji teisėjų kolegija, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavę teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kuomet yra pateikti mišraus pobūdžio reikalavimai, pagal kurią rūšinį teismingumą lemia ne ginčo šalys, bet ginčo dalykas. Teigia, jog šiuo atveju ginčo dalyką sudaro eilė administracinių aktų, o ginčijama Panaudos sutartis buvo sudaryta ne vadovaujantis sutarčių laisvės principu, įtvirtintu CK 6.156 straipsnyje, bet įgyvendinant konkretų administracinį aktą (Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 15-Ž-3396), kuris yra skundžiamas šioje administracinėje byloje ir teismas šį skundo reikalavimą priėmė nagrinėti, todėl Panaudos sutartis, nors pagal savo turinį ir būdama civilinio teisinio pobūdžio, yra tik išvestinis dokumentas iš šioje byloje skundžiamų administracinių aktų. Mano, jog teismui patenkinus priimtus skundo reikalavimus ir panaikinus administracinius aktus, būtina toje pačioje byloje išspręsti ir šių aktų pagrindu sukurtas teisines pasekmes, t. y. panaikinti Panaudos sutartį bei atstatyti teisinę padėtį, buvusią iki teisių pažeidimo, o dėl proceso koncentracijos ir operatyvumo visiškai nėra tikslinga inicijuoti atskirus teisminius procesus, bei spręsti juose iš esmės susijusius klausimus, nes reikalavimas dėl Panaudos sutarties panaikinimo yra tik išvestinis bei kompleksiškai susijęs su administracinių aktų panaikinimu, iš kurių kildinamas pagrindinis ginčas. Pažymi, jog byloje taip pat neturi būti keičiama Kelių direkcijos procesinė padėtis – ji gali (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalis) ir privalo likti atsakove. Nurodo ir tai, jog bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, administracinis aktas gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas, todėl yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Teigia, kad skundžiamais administraciniais aktais, o ypač – Panaudos sutartimi, Kelių direkcijai yra sudaromos visos teisinės galimybės tęsti suplanuotus statybos darbus (tiesti dviračių taką, įrengti stovėjimo aikšteles ir pan.). Pažymi, jog Kelių direkcija jam patvirtino, jog Panaudos sutartis galioja, o ji turi teisę savo nuožiūra naudotis perduota ginčo teritorija. Akcentuoja, jog Kelių direkcijai pastačius bet kokio pobūdžio statinį ginčo teritorijoje, teismui priėmus jam palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas šio sprendimo vykdymas – vėl reikėtų inicijuoti teisminius ginčus dėl teritorijos atlaisvinimo ir pan.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Panaudos sutartį bei taikyti restituciją pagrįstai atsisakė priimti. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti prielaidą, jog bylos šalių veiksmai sukeltų neigiamas pasekmes. Mano, jog pritaikius reikalavimo priemones, ji negalėtų užbaigti Panaudos sutarties nutraukimo, žemės sklypo išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Taip pat pažymi, jog ginčas byloje kyla dėl administracinių aktų, kuriuos priėmė ne Kelių direkcija, todėl nėra tikslinga keisti Kelių direkcijos procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, kuriam nuosavybes teise priklauso 0,3066 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 3878-0006-0035, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), ginčija 1) Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-962 ta apimtimi, kuria buvo suplanuota dalis jam priklausančio žemės sklypo; 2) Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2096 ta apimtimi, kiek tai liečia jam priklausančio žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktų žemės, miško paėmimo visuomenės poreikiams projekto ribų planą; 3) Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 15-Ž-3396 ta apimtimi, kiek tai liečia naujo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1949-3228, suformavimą, paėmimą visuomenės poreikiams ir pagal panaudos sutartį perdavimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai, įregistravimą viešajame registre; 4) 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytą Panaudos sutartį Nr. Pn-15/09-1533, bei taikyti restituciją – atstatant teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo. Pareiškėjas taip pat prašė atstatyti Kelių direkcijos procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti minėtų skundžiamų administracinių aktų galiojimą bei uždrausti Kelių direkcijai ginčo žemės sklypuose atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-962 ta apimtimi, kuria buvo suplanuota dalis jam priklausančio žemės sklypo; Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2096 ta apimtimi, kiek tai liečia jam priklausančio žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktų žemės, miško paėmimo visuomenės poreikiams projekto ribų planą ir Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 15-Ž-3396 ta apimtimi, kiek tai liečia naujo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1949-3228, suformavimą, paėmimą visuomenės poreikiams ir pagal panaudos sutartį perdavimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai, įregistravimą viešajame registre, tačiau atsisakė priimti tą pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė panaikinti Panaudos sutartį bei taikyti restituciją – atkurti teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo; atstatyti Kelių direkcijos procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti pareiškėjo skundžiamų administracinių aktų galiojimą bei uždrausti Kelių direkcijai ginčo žemės sklypuose atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra įtvirtintas ABTĮ 71 straipsnyje, kurio 1 dalis inter alia numato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Pridurtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pasakytina, jog iš byloje esančių įrodymų, kuriais pareiškėjas įrodinėja tikėtiną savo reikalavimų pagrįstumą, būtent iš kadastro žemėlapio ištraukos (II bylos t. 159) matyti, jog žemės sklypas, kuris buvo suformuotas, paimtas visuomenės poreikiams ir pagal panaudos sutartį perduotas Kelių direkcijai (unikalus Nr. 4400-1949-3228 (kadastrinis Nr. 3878/7001:5 (duomenys neskelbtini)), patenka į nuo 1995 metų nuosavybes teise pareiškėjui priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. 3878-0006-0035 (kadastrinis Nr. 3878/0006:35 (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas unikalus Nr. 4400-1949-3228 nuosavybės teise yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, žemė patikėjimo teise perduota Nacionalinei žemės tarnybai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius neneigia, kad pagrindinė priežastis dėl ko kilo ginčas buvo ta, kad pareiškėjui 0,3066 ha ploto priklausantis žemės sklypas nebuvo pažymėtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o nagrinėjamoje byloje šalys nurodo skirtingas pozicijas dėl to, kieno neveikimas ar netinkami veiksmai nulėmė tokią padėtį. Šalys mėgino spręsti ginčą geruoju. Kelių direkcijos tvirtinimu, planuoti statybos darbai atlikti tokiu būdu, jog prie kelio esančių objektų statyba buvo vykdoma ne pareiškėjui priklausančio sklypo ribose, t.y. ne toje vietoje kaip buvo suplanuota, kol nebuvo žinomos aplinkybės dėl pareiškėjo sklypo dalies užėmimo. Be to, atsakovas 2011 m. spalio 14 d. taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, su prašymu ginti viešąjį interesą, atlikti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtai suformuoto ir parduoto ankstesniam sklypo savininkui, iš kurio sklypą nupirko pareiškėjas, minėto 0,3066 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3878/0006:35). Minėti faktai patvirtina, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilusi probleminė situacija ir duoda pakankamą pagrindą teisėjų kolegijai manyti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių nagrinėjamu atveju teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą jo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija mano esant tikslinga pareiškėjo prašymą tenkinti ir taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždraudimas atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus. Teismas daro išvadą, kad yra netikslinga sustabdyti administracinių aktų, kurie jau yra įvykdyti, galiojimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pakeitęs Kelių direkcijos skunde nurodytą procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį, neišsprendė šio klausimo galutinai. Todėl teismas daro išvadą, kad minėti teismo veiksmai nėra kliūtis taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent Kelių direkcijos atžvilgiu, kuri be kita ko, yra viešojo administravimo subjektas.

Pagal ABTĮ 54 straipsnį jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu jį pakeisti tinkamu atsakovu. Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi priimta vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi motyvai dėl atsakovo pakeitimo negali būti atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku, nes klausimas dėl netinkamos proceso šalies yra materialinės teisės klausimas, būtent pagal materialinę teisę yra nustatoma, kas privalo atsakyti pagal skundą. Todėl šis klausimas gali būti galutinai išspręstas nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą.

Pareiškėjo skundžiama nutartimi išspręstas klausimas dėl dalies paduoto skundo reikalavimų teismingumo yra sprendžiamas atskira nutartimi, kuria kreipiamasi į specialią teisėjų kolegiją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 71 straipsnio 3 ir 5 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir šį pareiškėjo prašymą tenkinti – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas šioje dalyje, uždrausti atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. 3878-0006-0035 ir Nr. 4400-1949-3228, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai. Nutarties kopiją siųsti ir nutartį pavesti vykdyti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan