Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-30 · Administracinė byla Nr. AS-492-747-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. T-XX-4-12Nutartis · 2012-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-30
Bylos Nr.
AS-492-747-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01661-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. Z.
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS492-747/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01661-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo, Alytaus apskrities viršininko įsakymų bei panaudos sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriuo prašė panaikinti: 1) Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-962 ta apimtimi, kuria buvo suplanuota dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Alytaus apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2096 ta apimtimi, kiek tai liečia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktas žemės, miško paėmimo visuomenės poreikiams projekto ribų planą; 3) Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 15-Ž-3396 ta apimtimi, kiek tai liečia naujo žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), suformavimą, paėmimą visuomenės poreikiams ir pagal panaudos sutartį perdavimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai, įregistravimą viešajame registre; 4) 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytą panaudos sutartį Nr. Pn-15/09-1533, bei taikyti restituciją – atstatant teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b. l. 182) atsisakė priimti pareiškėjo A. Z. skundą.

Teismas konstatavo, kad A. Z. padavė teismui skundą praleidęs įstatymų nustatytą vieno mėnesio terminą aktams apskųsti. Teismas nurodė, kad skundžiami aktai priimti atitinkamai 2005 m. rugpjūčio 30 d., 2006 m. rugsėjo 12 d., 2008 m. gruodžio 11 d., 2009 m. gruodžio 18 d. Pažymėjo, kad A. Z. skunde nurodė, jog dar 2011 m. balandžio mėnesį pastebėjo, kad jam priklausančiame sklype vykdomi matavimo darbai ir kreipėsi į VĮ Registrų centro Druskininkų filialą, VĮ Registrų centro Alytaus filialą, kur jam buvo paaiškinta, kad jo žemės sklype yra suformuotas naujas žemės sklypas, kuris buvo paimtas visuomenės poreikiams ir panaudos sutartimi perduotas valdyti patikėjimo teise Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Teismas akcentavo, kad A. Z. skundą teismui pateikė tik 2011 m. rugpjūčio 2 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą ir jo neprašo atnaujinti.

II.

Pareiškėjas A. Z. padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – 2011 m. rugpjūčio 2 d. skundą priimti.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą. Akcentuoja, kad apie žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, kaip klaidingai teigiama skundžiamoje nutartyje, nei balandžio, nei birželio mėnesiais jis nežinojo, kadangi apskritai neturėjo jokios konkrečios rašytinės informacijos, ar tikrai tas sklypas suformuotas pareiškėjo žemės sklype, ir jeigu taip – tai kada ir kokiu pagrindu. Paaiškina, kad skunde nurodė, jog VĮ Registrų centre iš pradžių sužinojo, kad duomenų bazėje apskritai neegzistuoja jokie įrašai apie pareiškėjui priklausantį žemės sklypą nurodytu adresu, o kai su nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, sužinojo tik faktą, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos nesiderina su kitų sklypų ribomis ir kad yra suformuotas 0,0052 ha dydžio žemės sklypas, ir panaudos sutartimi perduotas valdyti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Nurodo, kad 2011 m. balandžio 29 d. VĮ Registrų centras jam išdavė tik išrašą, susijusį su jam priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jame nėra jokių duomenų apie jo viduryje esantį kitą žemės sklypą. Paaiškina, kad jam buvo patarta dėl informacijos, kokiu pagrindu suformuotas 0,0052 ha dydžio žemės sklypas, kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Paaiškina, kad norėdamas gauti informaciją, apie tai, ar tikrai ir kokiu pagrindu pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo suformuotas (jei suformuotas) naujas žemės sklypas, 2011 m. birželio 7 d. kreipės į Tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrių. Pažymėjo, kad į šį skundą Tarnyba atsakė 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 4SD-(14.4.7)-3405, kuris gautas ne anksčiau, kaip liepos 6–8 dienomis, todėl mano, kad paduodamas skundą 2011 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui vieno mėnesio termino administraciniams aktams apskųsti nepraleido. Paaiškina, kad skundu yra skundžiamas ne pats naujo žemės sklypo atsiradimo faktas, bet administraciniai aktai, kurių pagrindu be pareiškėjo žinios ir sutikimo, pažeidžiant visas procedūras buvo suformuotas, paimtas visuomenės poreikiams ir įregistruotas naujas žemės sklypas, ir šie administraciniai aktai bei juos priėmusios institucijos buvo įvardintos tik Tarnybos 2011 m. liepos 5 d. rašte. Nurodo, kad apie panaudos sutartį pareiškėjui buvo žodžiu pasakyta 2011 m. balandžio mėnesį, tačiau jos datą ir numerį sužinojo tik iš nurodyto Tarnybos rašto. Akcentuoja, kad panaudos sutartis nėra administracinis aktas, todėl jai nuginčyti yra taikomi bendrieji sandorių nuginčijimo senaties terminai. Mano, kad išdėstytos aplinkybė patvirtina, jog jis elgėsi atidžiai ir rūpestingai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, savo jėgomis bandė gauti informaciją iš atsakingų institucijų. Pažymi, kad skundžiamų administracinių aktų iki šiol neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Šiame punkte nurodyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Šių teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Cituota taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

Pareiškėjas ginčija šiuos administracinius aktus: Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-962 (b. l. 47), Alytaus apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2096 (b. l. 24–29), Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 15-Ž-3396 (b. l. 30–42), taip pat prašo panaikinti ir civilinę sutartį – 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytą panaudos sutartį Nr. Pn-15/09-1533 (b. l. 43–44).

Iš pareiškėjo skundžiamų administracinių aktų turinio akivaizdu, kad jie neturėjo jam būti įteikti asmeniškai, todėl sprendžiant, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą laiku, būtina nustatyti, kada jis objektyviai sužinojo ar turėjo sužinoti apie prašomus panaikinti administracinius aktus ir jais pažeidžiamas pareiškėjo teises. Pareiškėjas teigia, kad apie šiuos administracinius aktu jis sužinojo, gavęs Tarnybos 2011 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 45D-(14.4.7)-3405 (b. l. 15–17). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis pareiškėjo teiginys paneigtas nėra.

Skunde ir atskirajame skunde pareiškėjas paaiškino, kad apie galimą savo teisių pažeidimą jis sužinojo 2011 m. balandžio mėnesį pastebėjo, jog jam priklausančiame sklype yra vykdomi matavimai, todėl kreipėsi į VĮ Registrų centro Druskininkų filialą, kur jam buvo paaiškinta, kad žemės sklypas jam nepriklauso bei nukreipė jį į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, kur jis sužinojo, kad jo žemės sklypo ribos nesiderina su gretimų sklypų ribomis. Vėliau išsiaiškino, kad jam priklausančiame sklype yra suformuotas naujas sklypas, kurį 2009 m. gruodžio 18 d. panaudos sutarties pagrindu valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde pažymėjo, kad siekdamas išsiaiškinti situaciją kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją ir Tarnybą. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nustatyta, kad 2011 m. birželio 7 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, kuri 2011 m. liepos 7 d. aktu Nr. 135-10(2) (b. l. 18) informavo pareiškėją, kad jo skundą išnagrinėjo, situaciją įvertino vietoje ir pasiūlė Lietuvos automobilių kelių direkcijai atlikti Dviračių tako techninio projekto korektūrą, kad būtų išvengta paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Šiuo raštu pareiškėjui pranešta, kad gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakymą, apie tai informuos pareiškėją, o dėl 0,0052 ha žemės sklypo pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Tarnybą. Nustatyta, kad Tarnyba 2011 m. liepos 5 d. aktu Nr. 45D-(14.4.7)-3405 atsakė į pareiškėjo 2011 m. birželio 7 d. skundą (b. l. 15–17). Pareiškėjas sužinojimo apie ginčijamus administracinius aktus datą sieja su šiuo raštu. Ir iš tiesų, šiame rašte yra išnagrinėtas pareiškėjo iškeltas klausimas dėl jam priklausančio žemės sklypo ir paaiškinta, kokie administraciniai aktai sąlygojo esamą situaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas apie ginčijamus aktus žinojo anksčiau, nei gavęs aptariamą Tarnybos raštą. Taip pat akcentuotina, kad nepaneigta ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam ginčijami aktai nebuvo įteikti, todėl jų turinys jam yra aiškus tik iš nurodyto Tarnybos rašto.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sužinojimo apie ginčijamus aktus momentą susiejo su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad 2011 m. balandžio mėnesį jis pastebėjo jam priklausančiame sklype vykdomus matavimus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiami aktai ir jų turinys pareiškėjui tapo žinomas būtent nurodytu momentu. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir neatitinka teisės aktų reikalavimų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijami administraciniai aktai – Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. T1-962 (b. l. 47), Alytaus apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 15-Ž-2096 (b. l. 24–29), Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 15-Ž-3396 (b. l. 30–42) bei jų turinys pareiškėjui tikrai galėjo tapti žinomas iš 2011 m. liepos 5 d. Tarnybos rašto – skundas teismui paduotas – 2011 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 1), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti skundą dėl nurodytų aktų.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad be aptartų administracinių aktų, pareiškėjas ginčijo ir 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytą panaudos sutartį Nr. Pn-15/09-1533. Tai, kaip teisingai pažymi pareiškėjas, nėra administracinis aktas, todėl jo apskundimui netaikomi ABTĮ 33 straipsnyje nustatyti terminai. Vadinasi ir šį reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nepagrįstai.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tačiau nors ir konstatuotas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties neteisėtumas, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti pareiškėjo atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo, nes iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas vertino, ar skundas atitinka ir kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, ar nėra kitų atsisakymo priimti skundą pagrindų. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti, o skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GagysDainius RaižysVirginija Volskienė