- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- AS-602-75-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01661-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo, Alytaus apskrities viršininko įsakymų bei panaudos sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. rugpjūčio 2 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo jis prašė panaikinti: 1) Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-962 ta apimtimi, kuria buvo suplanuota dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 3878-0006-0035; 2) Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2096 ta apimtimi, kiek tai liečia žemės sklypo, unikalus Nr. 3878-0006-0035, dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktas žemės, miško paėmimo visuomenės poreikiams projekto ribų planą; 3) Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 15-Ž-3396 ta apimtimi, kiek tai liečia naujo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1949-3228, suformavimą, paėmimą visuomenės poreikiams ir pagal panaudos sutartį perdavimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai, įregistravimą viešajame registre; 4) 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytą Panaudos sutartį Nr. Pn-15/09-1533 (toliau – ir Panaudos sutartis), bei taikyti restituciją – atstatant teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-962 ta apimtimi, kuria buvo suplanuota dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 3878-0006-0035; Alytaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 15-Ž-2096 ta apimtimi, kiek tai liečia žemės sklypo, unikalus Nr. 3878-0006-0035, dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktas žemės, miško paėmimo visuomenės poreikiams projekto ribų planą; Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 15-Ž-3396 ta apimtimi, kiek tai liečia naujo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1949-3228, suformavimą, paėmimą visuomenės poreikiams ir pagal panaudos sutartį perdavimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai, įregistravimą viešajame registre, priėmė, o pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Panaudos sutartį bei taikyti restituciją – atkurti teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo, priimti atsisakė.
Teismas nurodė, jog santykiai, kylantys iš Panaudos sutarties, reguliuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XXXII skyriaus ir kitomis civilinės teisės normomis, o prašymas taikyti restituciją taip pat yra civilinio pobūdžio, todėl minėto pobūdžio ginčus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (II bylos tomas l. 167 – 172) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį ta apimtimi, kuria buvo atsisakyta priimti ketvirtąjį 2011 rugpjūčio 2 d. skundo reikalavimą ir išspręsti klausimą iš esmės – 2011 m. rugpjūčio 2 d. skunde nurodytą ketvirtąjį reikalavimą – panaikinti 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytą Panaudos sutartį Nr. Pn-15/09-1533 bei taikyti restituciją – atstatant teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo – priimti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atskirajame skunde nurodo, jog skunde, paduotam pirmosios instancijos teismui, kaip pagrindiniai reikalavimai yra nurodyti administraciniai aktai, kurių pagrindu be jo žinios ir sutikimo, pažeidžiant visas procedūras, buvo suformuotas, paimtas visuomenės poreikiams ir įregistruotas naujas žemės sklypas, kuris vėliau pagal Panaudos sutartį perduotas Kelių direkcijai. Pažymi, jog tiek specialioji teisėjų kolegija, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavę teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kuomet yra pateikti mišraus pobūdžio reikalavimai, pagal kurią rūšinį teismingumą lemia ne ginčo šalys, bet ginčo dalykas. Teigia, jog šiuo atveju ginčo dalyką sudaro eilė administracinių aktų, o ginčijama Panaudos sutartis buvo sudaryta ne vadovaujantis sutarčių laisvės principu, įtvirtintu CK 6.156 straipsnyje, bet įgyvendinant konkretų administracinį aktą (Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 15-Ž-3396), kuris yra skundžiamas šioje administracinėje byloje ir teismas šį skundo reikalavimą priėmė nagrinėti, todėl Panaudos sutartis, nors pagal savo turinį ir būdama civilinio teisinio pobūdžio, yra tik išvestinis dokumentas iš šioje byloje skundžiamų administracinių aktų. Mano, jog teismui patenkinus priimtus skundo reikalavimus ir panaikinus administracinius aktus, būtina toje pačioje byloje išspręsti ir šių aktų pagrindu sukurtas teisines pasekmes, t. y. panaikinti Panaudos sutartį bei atstatyti teisinę padėtį, buvusią iki teisių pažeidimo, o dėl proceso koncentracijos ir operatyvumo visiškai nėra tikslinga inicijuoti atskirus teisminius procesus, bei spręsti juose iš esmės susijusius klausimus, nes reikalavimas dėl Panaudos sutarties panaikinimo yra tik išvestinis bei kompleksiškai susijęs su administracinių aktų panaikinimu, iš kurių kildinamas pagrindinis ginčas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, ginčo teisinį santykį reguliuojančius teisės aktus, konstatuotina, kad byloje yra kilęs bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčas dėl teismingumo.
Iš byloje esančių įrodymų, kuriais pareiškėjas įrodinėja tikėtiną savo reikalavimų pagrįstumą, būtent iš kadastro žemėlapio ištraukos (II bylos t. 159) matyti, jog žemės sklypas, kuris buvo suformuotas, paimtas visuomenės poreikiams ir pagal panaudos sutartį perduotas Kelių direkcijai (unikalus Nr. 4400-1949-3228 (kadastrinis Nr. 3878/7001:5 (duomenys neskelbtini)), patenka į nuo 1995 metų nuosavybes teise pareiškėjui priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. 3878-0006-0035 (kadastrinis Nr. 3878/0006:35 (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas unikalus Nr. 4400-1949-3228 nuosavybės teise yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, žemė patikėjimo teise perduota Nacionalinei žemės tarnybai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius neneigia, kad pagrindinė priežastis dėl ko kilo ginčas buvo ta, kad pareiškėjui 0,3066 ha ploto priklausantis žemės sklypas nebuvo pažymėtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o nagrinėjamoje byloje šalys nurodo skirtingas pozicijas dėl to, kieno neveikimas ar netinkami veiksmai nulėmė tokią padėtį. Šalys mėgino spręsti ginčą geruoju. Kelių direkcijos tvirtinimu, planuoti statybos darbai atlikti tokiu būdu, jog prie kelio esančių objektų statyba buvo vykdoma ne pareiškėjui priklausančio sklypo ribose, t.y. ne toje vietoje kaip buvo suplanuota, kol nebuvo žinomos aplinkybės dėl pareiškėjo sklypo dalies užėmimo. Be to, atsakovas 2011 m. spalio 14 d. taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, su prašymu ginti viešąjį interesą, atlikti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtai suformuoto ir parduoto ankstesniam sklypo savininkui, iš kurio sklypą nupirko pareiškėjas, minėto 0,3066 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3878/0006:35).
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priimti tą pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašė panaikinti Panaudos sutartį bei taikyti restituciją – atkurti teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas tokį savo atsisakymą grindė tuo, jog santykiai, kylantys iš Panaudos sutarties, yra reguliuojami civilinės teisės normomis, o prašymas taikyti restituciją taip pat yra civilinio pobūdžio, todėl minėto pobūdžio ginčus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo ginčijama Panaudos sutartis bei prašymas taikyti restituciją yra išvestiniai iš administracinių aktų ir tiesiogiai su jais susiję. Teisėjų kolegijos nuomone, visas ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, nes sutartis sudaryta administracinių aktų pagrindu. Civiliniai teisiniai santykiai yra susiję su šios sutarties vykdymu.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija administracinius aktus dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams, kurių pagrindu sudaryta panaudos sutartis.
Žemės įstatymo 46 straipsnio (2011 04 12 įstatymo Nr. XI-1314 redakcija) nuo 2011 metų detaliai reglamentuoja klausimus dėl kompetencijos paskirstymo tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinio teismo priklausomai nuo atskirų žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapų. Iki 2011 metų Žemės įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje buvo įtviritnta bendro pobūdžio taisyklė, kad ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjami teisme.
Pagal Žemės įstatymo 1 straipsnio 12 punktą žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tvirtina ir įrodinėja aplinkybes, jog iš jo nebuvo išpirkta žemė nustatyta tvarka, tačiau jam tapo žinoma, jog adminstraciniais aktais, kuriais buvo vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams buvo faktiškai užimta ir pareiškėjui priklausančio sklypo dalis. Doktrinoje toks žemės paėmimas visuomenės poreikiams vadinamas faktiniu žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Kadangi ginčijami administraciniai aktai nebuvo priimti dėl žemės išpirkimo iš pareiškėjo, todėl ginčijamu atveju negali būti taikomos Žemės įstatyme nustatytos taisyklės klausimams dėl kompetencijos paskirstymo tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinio teismo. Todėl reikia vadovautis bendro pobūdžio normomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta, kad kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija <...>.
Įstatymo nustatytas kompetencijos paskirstymo tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinio teismo kriterijus dėl to, koks teisinis santykis byloje vyrauja, yra vertinamojo pobūdžio. Žemės įstatyme nustatytos teismingumo taisyklės ginčijamu atveju negali būti taikomos, todėl teismui kyla abejonių dėl bylos teismingumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčą dėl bylos pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovams Druskininkų savivaldybei, BĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, UAB „Kelprojektas“ dėl sprendimų panaikinimo, teismingumo, būtent dėl reikalavimų panaikinti 2009 m. gruodžio 18 d. sudarytą Panaudos sutartį Nr. Pn-15/09-1533, bei taikyti restituciją – atstatant teisinę padėtį, buvusią iki pažeidimo, teismingumo.
Nutartį ir administracinę bylą pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.