Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranoera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranoera“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. L..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės R. J. 7 496 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad nuo 2022 m. birželio iki rugsėjo mėn. UAB „Kranoera“ (ieškovė), atliko R. J. (atsakovė) priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), remonto darbus: pagal 2022 m. birželio 28 d. automobilio remonto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini): automobilio europinimas, elektrinės dalies remontas; pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. automobilio remonto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini): automobilio dažymas, automobilio išrinkimas surinkimas, automobilio lyginimas, važiuoklės remonto darbai, taip pat į sąskaitą įtraukti automobilio dažai. Ieškovė teigia, kad po atliktų, aukščiau minėtų automobilio remonto darbų, 2022 m. rugsėjo 20 d. atsakovei buvo perduotas automobilis, atlikti bandomieji važiavimai, jokių pastabų ar pretenzijų dėl atlikto automobilio remonto iš atsakovės nebuvo gauta. Ieškovė teigia, kad už atliktus automobilio remonto darbus atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kurių atsakovė iki šiol neapmokėjo (2022 m. spalio 28 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už: automobilio europinimą ir elektrinės dalies remontą, sumai - 3 146 Eur; 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už: automobilio dažymą, automobilio išrinkimą surinkimą, automobilio lyginimą, važiuoklės remonto darbus, automobilio dažus, sumai - 4 350 Eur.) Taip pat nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 1 481,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Pagrindiniai teismo sprendimo argumentai:

3.1. Ieškovė, tvirtindama buvus tarp ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl automobilio remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo, nepateikė jokių tokį tarp ieškovės ir būtent atsakovės sudarytą sutartį galinčių patvirtinti įrodymų. Byloje teikti tiek trečiojo asmens, tiek ieškovės vadovo paaiškinimai patvirtina, kad dėl transporto priemonės remonto darbų (tiek atlikimo, tiek apimties, tiek kainos) tarėsi ne pati atsakovė, bet trečiasis asmuo R. L., su juo ieškovė derino reikalingus atlikti darbus, darbų kainą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovei buvo žinomos sudarytos sutarties sąlygos (įskaitant darbų ir paslaugų kainą) ir kad atsakovė sutarties sąlygoms pritarė, taip pat nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė įsipareigojo apmokėti pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį išrašytas sąskaitas. Atsakovė nei teisės aktuose numatytos užsakymo transporto priemonės remonto darbams atlikti paraiškos, nei perdavimo – priėmimo aktų nebuvo pasirašiusi.

3.2. Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad tam tikru laikotarpiu atsakovei priklausantis automobilis buvo remontuojamas ir suremontuotas, taip pat, kad atsakovei priklausantį automobilį ieškovės darbuotojas pateikė techninei apžiūrai, tačiau nėra jokių įrodymų, kad būtent atsakovė su ieškove tarėsi dėl konkrečių transporto priemonės remonto darbų atlikimo, bei kad atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė priėmė atliktų darbų rezultatą. Vien tai, kad šiuo metui automobilis yra suremontuotas ir naudojamas atsakovės, savaime nepatvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis.

3.3. Rangos ar paslaugų teisiniai santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai. Rangos santykiuose apmokėti už darbų rezultatą prievolė kyla užsakovui, tačiau užsakovas nebūtinai turi būti daikto savininkas. Pažymėjo, kad sudarant sutartį dėl remonto darbų ieškovei nebuvo aktualu, ar transporto priemonę pateikęs asmuo yra transporto priemonės savininkas, taip pat nesiaiškino, ar R. L. turėjo įgaliojimus atstovauti transporto priemonės savininkei sutartiniuose santykiuose. Aplinkybė, kad ieškovė R. L. nurodymu sąskaitoje kaip „pirkėją“ nurodė atsakovę, savaime nepatvirtina atsakovės prievolės sąskaitas apmokėti.

3.4. Pati atsakovė su ieškove sutarties nebuvo sudariusi, sutartį su ieškove sudarė R. L.. Ieškovės vadovas tvirtino, kad būtent trečiasis asmuo R. L. buvo įsipareigojęs už atliktus darbus apmokėti ir būtent R. L. nurodymų pagrindu sąskaitos buvo išrašytos R. J.. Ieškovė neįrodė buvus sudarytą rangos ar paslaugų sutartį tarp jos ir atsakovės, t. y. ieškovė neįrodė esant teisinį pagrindą reikalauti priteisti iš atsakovės 7 496 Eur sumą kaip skolą už automobilio remonto darbus ir paslaugas.

3.5. Konstatavus, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo sutartiniai (prievoliniai) santykiai, teismas sprendė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, t. y. ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu teismas ieškovei ne kartą siūlė apsispręsti dėl atsakovo tinkamumo ir keisti netinkamą atsakovę tinkamu atsakovu (t. y. sutartį sudariusiu asmeniu) (CPK 45 str.), tačiau ieškovės atstovas keisti atsakovą atsisakė ir toliau palaikė reikalavimus būtent R. J. atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-525-918/2024 ir priimti naują sprendimą - UAB „Kranoera“ ieškinį patenkinti; priteisti UAB „Kranoera“ naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Rašytinių įrodymų visuma leidžia aiškiai matyti, kad atlikus transporto priemonės remonto darbus, buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra (2022 m. rugpjūčio 3 d.), po kurios - automobilis įregistruotas atsakovės vardu (2022 m. rugpjūčio 13 d.), o iki bylos išnagrinėjimo atsakovė automobiliu naudojosi ir juo disponavo. Jau šių aplinkybių visetas leidžia aiškiai matyti atsakovės suinteresuotumą jai priklausančios transporto priemonės remontu.

4.2. Trečiasis asmuo paaiškino, kad jis vedė bendrą ūkį su atsakove ir būtent jis rūpinosi atsakovei priklausančio daikto remontu, t. y. veikė kaip atsakovės atstovas. Duomenų, kad kas nors kitas nei atsakovė turėtų suinteresuotumą transporto priemonės remontu byloje nėra.

4.3. Byloje nebuvo atskleista, kokiu teisiniu pagrindu veikė trečiasis asmuo, o atsakovė remonto darbų kainų ir apimties neginčijo, duomenų kad remonto darbai atlikti nekokybiškai taip pat nepateikė.

4.4. Trečiasis asmuo veikė atsakovės vardu, nes jis disponavo jai priklausančiu didelės vertės turtu ir dokumentais, kuriuos perdavė apeliantei, o po apeliantės atliktų darbų, atsakovė jų rezultatą priėmė, ką patvirtina ta aplinkybė, kad ji pati transporto priemonę įregistravo teisės aktų nustatyta tvarka.

4.5. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos nenurodė, jog paslaugos būtų suteiktos netinkamai, ar jų kaina butų netinkama, todėl manyti, kad ieškinio reikalavimai gali būti atmesti dėl to, jog atsakovė nėra pasirašiusi transporto priemonės remonto užsakymo ar perdavimo dokumentų būtų, neteisinga ir neteisėta. Be to, įstatymas nenumato imperatyvios pareigos sudaryti rašytinę rangos sutartį, dėl ko yra priimtos teisės normos, kurios reglamentuoja būtent tuos atvejus, kai šalys nėra susitarusios dėl rangos kainos.

4.6. Bylos šalys neįrodinėjo kainos nustatymo ydingumo, todėl matyti, kad ji turi būti laikoma tinkama ir įrodyta.

4.7. Nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantės pateikiami įrodymai apie darbų atlikimo faktą yra mažesnės įrodomosios galios nei atsakovės pateikta 2022 m. vasario 8 d. sąskaita faktūra A Nr. (duomenys neskelbtini), jos sudarytojas teisme nebuvo apklausiamas, nors apeliantė to ir prašė.

5. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Byloje nebuvo pagrindo spręsti prievolių tarp trečiojo asmens ir ieškovės, kadangi ieškovė atsisakė įtraukti bendraatsakoviu trečiąjį asmenį, todėl teismo sprendimo motyvai dėl prievolių ir susitarimų egzistavimo tarp trečiojo asmens ir ieškovės išėjo už ieškinio ribų, kurias nubrėžė ieškovė ieškiniu. Šiuo atveju ieškovė net nesiekė įrodyti, jog atsakovė buvo pasikreipusi į ieškovę, vienintelis ieškinio dalykas buvo kelios PVM sąskaitos faktūros, nors byloje nebuvo duomenų, jog jas išrašant atsakovė būtų jas gavusi.

5.2. Kaip teisingai nustatė teismas, ieškovė, tvirtindama buvus tarp ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl automobilio remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo, nepateikė jokių tokį tarp ieškovės ir būtent atsakovės sudarytą sutartį galinčių patvirtinti įrodymų. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje teikti tiek trečiojo asmens, tiek ieškovės vadovo paaiškinimai patvirtina, jog dėl transporto priemonės remonto darbų (tiek atlikimo, tiek apimties, tiek kainos) galėjo tartis ne pati atsakovė, bet trečiasis asmuo.

5.3. Nebuvo jokio pagrindo kvalifikuoti teisinių santykių tarp trečiojo asmens ir ieškovės, kadangi ieškovė kategoriškai nesutiko pakeisti atsakovo, kas lėmė, jog teismas turėjo nagrinėti bylą tik ieškinio ribose - reikalavimų pagrįstumo ieškovės atžvilgiu, o ne kitų asmenų, kadangi teismo sprendimas iš esmės sukūrė sąlygas papildomiems ginčams.

5.4. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovei buvo žinomos sutarties sudarytos sutarties sąlygos (įskaitant darbų ir paslaugų kainą) ir kad atsakovė sutarties sąlygoms pritarė, taip pat nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė įsipareigojo apmokėti pagal ieškovės išrašytas sąskaitas, kadangi sutarties bylos medžiagoje nėra.

5.5. Nagrinėjamu atveju iš ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia iš remonto (rangos) darbų, todėl siekdamas įrodyti skolą turėjo pareigą nurodyti, kada ir kaip buvo susitarta dėl darbų, pateikti aiškius dokumentus, kurie leistų patikėti dokumentų tikrumu, tačiau nagrinėjamu atveju vienašaliai dokumentai, kurie neturi jokio patikimumo ar paaiškinimų, negali lemti skolos įrodytinumo, ypač turint omenyje, kad atsakovė niekada nėra pasikreipusi į ieškovą.

5.6. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų dėl susiklosčiusių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės. Ieškinio pagrindas nurodomas PVM sąskaitos faktūros ir užsakymai, pats ieškovės vadovas nurodė, kad užsakymų iš atsakovės nepriėmė, jos nėra matęs, be to, užsakymų metu atsakovė buvo užsienyje. Taigi, ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir neturėdama jokio faktinio pagrindo pateikė ieškinį.

5.7. Ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų aplinkybių visetą: aiškios ir suprantamos informacijos pateikimą atsakovei; užsakymą pagrindžius įrodymus (paraišką) pateiktos atsakovės; preliminarios darbų kainos atsakovės sutikimą; atsakovės patvirtintą darbų apimtį; aplinkybes dėl susitarimo ir sutarties sudarymo; atsakovės priimtus darbus. Šiuo atveju nei viena sąlyga nebuvo įrodyta, taip pat ieškovė pasirinko bylos vedimo taktiką, kurios metu ieškovė neteikė jokios informacijos, o teismas pats turėjo rinkti įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Nustatyta, kad ieškovė atliko R. J. priklausančio automobilio(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis), remonto darbus: pagal 2022 m. birželio 28 d. automobilio remonto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini): automobilio europinimas, elektrinės dalies remontas; pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. automobilio remonto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini): automobilio dažymas, automobilio išrinkimas surinkimas, automobilio lyginimas, važiuoklės remonto darbai, taip pat į sąskaitą įtraukti automobilio dažai. 2022 m. rugsėjo 20 d. atsakovei buvo perduotas Automobilis, atlikti bandomieji važiavimai, pastabų ar pretenzijų dėl atlikto Automobilio remonto iš atsakovės nebuvo gauta. Už atliktus Automobilio remonto darbus atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kurių atsakovė neapmokėjo. 2022 m. spalio 28 d. PVM sąskaita- faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio europinimą ir elektrinės dalies remontą 3 146 Eur sumai, 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio dažymą, automobilio išrinkimą surinkimą, automobilio lyginimą, važiuoklės remonto darbus, automobilio dažus 4 350 Eur sumai. 2022 m. gruodžio 21 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti skolą iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė.

Dėl ginčo

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos už automobilio remontą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį iš esmės atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė buvus sudarytą rangos ar paslaugų sutartį tarp jos ir atsakovės, t. y. ieškovė neįrodė esant teisinį pagrindą reikalauti priteisti iš atsakovės 7 496 Eur sumą kaip skolą už automobilio remonto darbus ir paslaugas.

11. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad trečiasis asmuo veikė atsakovės vardu, nes jis disponavo jai priklausančiu didelės vertės turtu ir dokumentais, kuriuos perdavė apeliantei, o po apeliantės atliktų darbų atsakovė darbų rezultatą priėmė, ką patvirtina ta aplinkybė, kad ji pati transporto priemonę įregistravo teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliantės argumentai pagrįsti.

12. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017, 25 punktas). CPK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai) sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2021 m. kovo mėnesį įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio įsigijimo metu atsakovė gyveno su trečiuoju asmeniu R. L. (toliau – ir trečiasis asmuo). Tai, kad automobilis buvo pirktas atsakovės užsakymu patvirtina tai, kad automobilį atsakovė įregistravo savo vardu, naudojosi juo po remonto ir bylos nagrinėjimo metu. Iš LITEKO duomenų matyti, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas nuosavybės teisių pripažinimo ir kompensacijos priteisimo klausimas, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 6 d. pervedė gavėjui (duomenys neskelbtini) 3 340,88 Eur, nurodydama, kad mokėjimo paskirtis už automobilį (duomenys neskelbtini). AB „Regitra“ pateiktais duomenimis, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre atsakovės vardu įregistruota 2022 m. rugpjūčio 13 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 9 d. įsiteisėjusioje nutartyje konstatavo, kad teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nuspręsti, kad šalys buvo susitarusios įsigyti automobilį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad pati atsakovė paaiškino, jog automobilis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas kaip investicinis pirkinys, t. y. buvo planuojama, jį sutvarkius parduoti brangiau, už automobilio remonto darbus buvo atsakingas trečiasis asmuo, taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė automobilį įsigijo sau.

16. Atmestini atsakovės argumentai, kad ji neprašė , jog trečiasis asmuo automobilį remontuotų, jokių įgaliojimų jam remontuoti automobilį nedavė.

17. Atsižvelgiant į tai, kad tokios klasės (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už itin žemą kainą (3 340,88 Eur), akivaizdu, kad automobiliui buvo būtinas remontas, nes tokios būklės automobilio atsakovė nebūtų turėjusi galimybės eksploatuoti. Kaip minėta, atsakovė pati nurodė, kad už automobilio remonto darbus buvo atsakingas trečiasis asmuo. Be to, byloje nėra ginčo, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo artimi santykiai, jie gyveno kartu, automobilis buvo vežtas remontuoti ne vieną kartą, atsakovė trečiajam asmeniui dėl to pretenzijų nereiškė. Taigi darytina išvada, kad atsakovė pasitikėjo, jog trečiasis asmuo su ieškove susitars dėl reikalingų automobilio remonto darbų ir tinkamos kainos, todėl davė jam automobilio dokumentus ir raktelius bei įgaliojo rūpintis automobilio remontu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovei priklausančio automobilio remonto sutartis su ieškove buvo sudaryta per atstovą.

18. CPK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

19. Kaip byloje nustatyta, trečiasis asmuo veikė atsakovės vardu, nes jis disponavo jai priklausančiu automobiliu ir dokumentais, kuriuos perdavė ieškovei, o po ieškovės atliktų darbų atsakovė jų rezultatą priėmė, ką patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovė atliko bandomąjį važiavimą, ji pati transporto priemonę įregistravo teisės aktų nustatyta tvarka bei pretenzijų dėl automobilio remonto darbų kokybės nereiškė, automobilį naudoja iki šiol. Taigi nors atsakovė trečiajam asmeniui ir neišdavė rašytinio įgaliojimo automobilio remonto darbų atlikimui, iš byloje nustatytų aplinkybių yra pagrindas daryti išvadą, kad trečiasis asmuo veikė atsakovės vardu ir jos naudai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad vartojimo rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir ieškovės.

20. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

21. Kaip byloje nustatyta, pagal 2022 m. birželio 28 d. automobilio remonto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas automobilio europinimas, elektrinės dalies remontas, pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. automobilio remonto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas automobilio dažymas, automobilio išrinkimas - surinkimas, automobilio lyginimas, važiuoklės remonto darbai, taip pat į sąskaitą įtraukti automobilio dažai. Ieškovė pateikė į bylą automobilio remonto užsakymo lapą Nr. (duomenys neskelbtini) kurio parengimo data nurodoma 2022 m. birželio 28 d. Užsakymo skiltyje „Kitos paslaugos“ nurodyta: „Elektrinės dalies remontas“ - 1 vnt., suma 2 446, „automobilio europinimas“ – 1 vnt., suma 700, „iš viso suma apmokėjimui 3 146“, šiame užsakymo lape kliente nurodoma R. J.. Ieškovė taip pat pateikė į bylą automobilio remonto užsakymo lapą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio parengimo data nurodoma 2022 m. rugpjūčio 8 d. Užsakymo skiltyje „Kitos paslaugos“ nurodyta: „Automobilio dažymas“ - 6 vnt., suma 900, „Automobilio išrinkimas surinkimas“ – 1 vnt., suma 1 200 „Automobilio lyginimas“- 1 vnt., suma 1 500, „Automobilio dažai“ – 1 vnt., suma 200, „Važiuoklės remonto darbai“ – 1 vnt., suma 550, „iš viso suma apmokėjimui 4 350,00“, šiame užsakymo lape kliente nurodoma R. J.. Už atliktus Automobilio remonto darbus atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kurių atsakovė neapmokėjo. 2022 m. spalio 28 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio europinimą ir elektrinės dalies remontą, sumai - 3 146 Eur, 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio dažymą, automobilio išrinkimą surinkimą, automobilio lyginimą, važiuoklės remonto darbus, automobilio dažus, sumai - 4 350 Eur. Jokių pastabų ar pretenzijų dėl atlikto Automobilio remonto kokybės ar kainos atsakovė nepateikė, byloje nėra ginčo, kad automobilis suremontuotas, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti jai nuosavybės teise priklausančio automobilio remonto išlaidas. Kitoks vertinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes netenkinus ieškovės reikalavimo dėl automobilio remonto išlaidų atsakovė nepagrįstai praturtėtų.

22. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl nurodytose teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

23. Kaip minėta, ieškovė pateikė automobilio remonto užsakymų lapus, taip pat PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė iki šiol neapmokėjo. Atsakovė byloje nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad automobilio remonto kaina yra nepagrįstai didelė, atsakovės pateikti duomenys apie kitų asmenų atliktus automobilio remonto darbus nėra detalizuoti, taigi nelaikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais aktualias tokio automobilio remonto kainas, todėl atsižvelgiant į byloje esančius duomenis darytina išvada, kad atsakovės remonto kaina yra reali ir atitinka protingumo kriterijus, todėl yra pagrindas ieškovės reikalaujamą automobilio remonto 7 496 Eur sumą priteisti iš atsakovės (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kitų argumentų

24. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas, iš atsakovės priteistina 7 496 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

26. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 170 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 363 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Panaikinus teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 , 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 170 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų ir 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kranoera“ iš atsakovės R. J. 7 496 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 496 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 970 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui R. L. iš atsakovės R. J. 363 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. J. į Valstybės biudžetą 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kranoera“ iš atsakovės R. J. 1 370 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.