Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. G. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2024m. sausio 25d., apie 15.40 val., gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) g. 13 namu, Klaipėdoje, kilus žodiniam konfliktui, tyčia, nemažiau kaip 2 kartus trenkė kumščiu V. Š. į veido sritį, tuo padarydamas – kairio skruostikaulio T ataugos skersinį lūžį, einantį link lateralinės akiduobės sienelės, kairio maksiliarinio sinuso skeveldrinius lūžius: užpakalinės sienelės, priekinės sienelės (su impresija), einantį per infraorbitalinį kanalą, vidinės sienelės skeveldrinį lūžį, einantį per nasolakrimarinį kanalą, skeveldrinį kairės apatinės akiduobės sienelės lūžį su impresija, kuris taip pat eina per infraorbitalinį kanalą, dešinio maksiliarinio sinuso skeveldrinius sienelių lūžius: lateralinės su fragmento poslinkiu link sinuso, linijinį, medialinės, priekinės sienelės lūžį be žymesnės dislokacijos, kairio nosikaulio lūžį (kairėje La forte III, dešinėje La forte I lūžimus), poodines kraujosruvas veido kairėje, kraujo susikaupimą kairiajame kaktiniame sinuse, žaizdą, nubrozdinimus kairės nosies landos kriauklėje, kas sukėlė V. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių veidinės dalies kaulų lūžių (La forte I, dešinėje La forte III) nesant pilnam veidinės dalies atsidalinimui nuo smegeninės, sužalojimai nesunkaus sveikatos masto atitikties, nes dėl to sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai).

Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog jie su E. įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Gatvėje, kairėje pusėje, neleistinoje vietoje stovėjo V. Š. automobilis, o dešinėje buvo „Toyota“ markės automobilis. Prie įvažiavimo buvo ženklas, kad tai vienpusio eismo gatvė, todėl judėjimas atbulomis iš tos pusės draudžiamas. Sustojus E. pasakė, kad pravažiuoti nepavyks. Jis pasiūlė pamėginti ir privažiavo dar arčiau V. automobilio, tačiau pasidarė aišku, kad pravažiuoti tikrai nepavyks – reikėjo, kad V. šiek tiek patrauktų savo automobilį. Jie neatvyko konfliktuoti, tik paprašyti patraukti automobilį. Kai privažiavo, V. pradėjo šaukti, kad nėra ko nepravažiuoti. E. pasakė, jog pravažiuoti negalima, ir paprašė patraukti automobilį. V. atsakė necenzūriniais žodžiais. E. dar kartą paprašė patraukti automobilį, tačiau V. priėjo nuo bagažinės pusės ir stipriai atidarė E. dureles. E. buvo nėščia, o V. elgėsi agresyviai. Jie mandagiai paprašė patraukti automobilį, tačiau V. nesutiko, o vietoje to pradėjo konfliktuoti. Jis išlipo iš automobilio, nes V. pradėjo užgaulioti ir jį. E. tuo metu sėdėjo automobilyje, verkė ir patyrė panikos ataką. V. sakė, kad patrauks automobilį tik po to, kai iškraus prekes. Jis uždarė E. dureles ir bandė išsaugoti situacijos ramybę, tačiau V. smogė jam į kairį žandą. Tai įvyko viešoje vietoje, todėl jis buvo šoke, matydamas tokį elgesį. V. bandė smogti dar kelis kartus, todėl jam teko gintis. Jis tada sudavė nukentėjusiajam 2–3 į smūgius veido sritį, dėl to labai gailisi. Po incidento V. pasitraukė, grasindamas, kad jie dar pamatys, kas bus, ir nuėjo link savo automobilio. Atrodė, kad jis kažką ketino išsitraukti. Konfliktą jis nusprendė baigti ir įsėdęs į automobilį išvyko. Kad V. ketina kviesti policiją, jis negirdėjo. Jei būtų žinojęs, tikrai būtų pasilikęs. Vakare veide atsirado mėlynė, todėl E.i pasiūlius, padarė nuotrauką. Į ekspertus nesikreipė, nes galvojo, jog konfliktas išspręstas. Būtent V. puolė ant nėščios moters, parodydamas nepagarbą ir neturėdamas jokios gėdos. Labai gailisi dėl savo veiksmų ir nori kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Jis ketina susirasti darbą ir padengti nuostolius. Civilinius ieškinius pripažįsta, balandžio 25 d. iš E. sąskaitos apmokėjo dalį Sodros ieškinio. Pirmose dviejose apklausose, kai dar nebuvo advokato, dalis jo parodymų buvo neteisingai surašyta.

Nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio 25 dieną apie 15.30 valandą jis turėjo pristatyti prekes pagal sąskaitą faktūrą adresu (duomenys neskelbtini) gatvė 13. Automobilį pastatė šoninėje gatvelėje prie minėto pastato. Kairėje pusėje stovėjo kita transporto priemonė, todėl savo automobilį jis pastatė dalinai ant šaligatvio, kad būtų galima pravažiuoti ir netrukdytų eismui. Išlipęs iš automobilio nuėjo patikrinti, ar yra klientas ir grįžo į automobilio krovinio skyrių, kad iškrautų prekes. Tuo metu jis išgirdo moterišką balsą šaukiant, kad patrauktų automobilį, nes trukdo pravažiuoti. Moteris, atsidariusi langą, garsiai reiškė nepasitenkinimą. Įsiplieskė žodinis konfliktas, jis pasakė moteriai: „ ką, negali pravažiuoti?“. Jis nenorėjo gilintis, nesakė, kad patrauks mašiną, bet ruošėsi patraukti automobilį. Tada moteris atidarė savo automobilio dureles ir neleido jam praeiti. Tuo metu iš moters automobilio keleivio pusės išlipo kaltinamasis. Konfliktas paaštrėjo, kai jis ėjo link savo automobilio vairuotojo vietos, o K. užstojo jam kelią. K. pradėjo šaukti: „ką, seni, čia šneki? Nežinai, kas aš esu ir ką aš galiu.“ Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. smogė jam delnu per veidą. Nepamena, kad K. būtų suėmęs už rūbų. Jis suprato, kad situacija gali dar labiau paaštrėti, todėl pradėjo trauktis atgal tarp automobilių. Tada K. jam smogė dar kelis kartus, smūgiavo į dešinį skruostą ir į veidą iš apačios. Buvo ne mažiau kaip trys smūgiai, nuo jų nenukrito. Smūgiai buvo suduoti į veido sritį, o konfliktas persikėlė į atviresnę erdvę. Jis bandė gintis, dengėsi rankomis, tačiau K. toliau smūgiavo. Situaciją nutraukė mergina, kuri šaukė K., kad reikia dingti iš įvykio vietos. K. nubėgo į automobilį ir išvažiavo, o jis bandė nufotografuoti automobilio numerius. Po incidento jis nuėjo pas klientę, paprašė pagalbos ir nurodė iškviesti greitąją pagalbą. Klientė pamatė jį kruviną ir buvo sukrėsta. Iš jo automobilio priekio privažiavo kaltinamojo transporto priemonė, kuri sustojo ties jo automobilio galu. Jo automobilis buvo ilgesnis už kaltinamojo. Jis stovėjo netoli savo automobilio vairuotojo durelių, kai tarp abiejų automobilių, siaurame tarpe, gavo pirmą smūgį delnu į veidą. Po šio smūgio jis pradėjo trauktis atgal, link savo automobilio galo, o kaltinamojo automobilio priekio. Smūgius jis patyrė būdamas už savo automobilio galo, viduryje gatvės. Iki pareigūnų atvykimo automobilio jis nejudino. Tuo metu buvo automobilio viduje. Kraujas galėjo nulašėti einant pas klientą, nes prie jo automobilio galo kraujo buvo labai daug. Kraujavimas buvo iš burnos ir nosies. Smūgio kaltinamajam nesudavė, tačiau galėjo netyčia pliaukštelėti keldamas rankas, gindamasis. Neturėjo galimybės smogti, nes jo automobilis yra aukštas, o tarpas tarp automobilių buvo mažas. Jis galėjo tik ranką pakelti, bet ne smogti. Atvykus policijai ir greitajai, jis paaiškino įvykio aplinkybes. Kadangi nenorėjo palikti automobilio, savo transporto priemone nuvažiavo į ligoninę, o vėliau grįžo į Kauną. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas akiduobės lūžis, žandikaulio ir skruostikaulio pažeidimai, o į nosį buvo įstatyta plokštelė. Po operacijos jis praleido 10 dienų ligoninėje, o nedarbingumas truko apie tris mėnesius. Jis patyrė regėjimo pablogėjimą kairėje akyje, kuri iki įvykio buvo sveika. Po operacijos teko įsigyti akinius, nors iki tol jų nereikėjo. Gydymo išlaidos, vaistai ir kelionės pas gydytojus jam kainavo 801,88 eurus. Už patirtą skausmą, sveikatos sutrikimus ir psichologinius išgyvenimus jis vertina neturtinę žalą 5900 eurų. Incidentas jam sukėlė daug nepatogumų ir pakeitė įprastą gyvenimą. Tuo metu jis net negalėjo dalyvauti svarbiame šeimos renginyje – tėvo mirties mėnesio paminėjime, nes gulėjo ligoninėje. Po įvykio dėl patirtos traumos ir gydymo jis ilgą laiką negalėjo normaliai kvėpuoti, valgyti ar dirbti. Taip pat jam teko patirti papildomų nepatogumų dėl gydymo ir regėjimo pablogėjimo. Su K. po įvykio nebendravo, tačiau jo automobilį sugebėjo surasti po savaitės. Jis buvo nufotografavęs automobilio numerius, kurie buvo neaiškūs, tačiau vėliau, padedant šeimai, automobilio savininkas buvo nustatytas ir informacija perduota tyrėjams. K. sakė, kad jis atplėšė dureles, o E. paminėjo, kad plėšdamas net į savo mašiną įtrenkė. Jo automobilis yra nesugadintas, todėl šis jų teiginys neatitinka tikrovės. Dureles atidarė E., o K. neatėjo tarp automobilių prie jo vairuotojo durelių – K. jį pasitiko jau tada, kai jis ėjo link savo automobilio vairuotojo durelių patraukti mašiną. Jis buvo uždaręs savo automobilio galines duris ir jau ėjo prie vairuotojo durelių. Tuo metu E. atidarė savo dureles, o K. išlipo ir jas uždarė. K. jį pasitiko prie jo automobilio vairuotojo durelių. E. negalėjo matyti jų veiksmų, nes sėdėjo nugara į jo automobilio vairuotojo durelių pusę. Pirmas susidūrimas su K. įvyko prie jo vairuotojo durelių. Jis traukėsi, o K. artėjo link jo, kol abu atsidūrė E. matymo zonoje priešais jos automobilį. Iš jų pusės tikrai nesulaukė gražių žodžių, ypač iš K., ir jų prašymas patraukti automobilį nebuvo mandagus. Tiek K., tiek E. matė kraują. E. parodymuose 80 procentų yra netiesa.

Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba konditerijos mokykloje ir parduotuvėje, kur nukentėjusysis kartą per mėnesį ar du atveždavo žaliavas. Tą kartą nukentėjusysis pasibeldė į duris ir pranešė, kad atvežė prekes. Iš jos darbo vietos nesimato vietos, kur nukentėjusysis pastatė savo automobilį. Jis, nukentėjusysis, pasakė, kad tuoj išsikraus, ir išėjo. Ji tęsė darbus, dengė formas kompresoriaus pagalba, dėl ko aplink buvo triukšminga – buvo eilinė darbo diena. Praėjus 5–7 minutėms, nukentėjusysis vėl pasibeldė į duris. Eidama prie durų, pro durų langą ji pamatė, kad nukentėjusysis kruvinas – kraujas bėgo iš burnos ir nosies. Ji atidarė duris ir įsileido jį į vidų, nors jis nenorėjo užeiti, nes stipriai kraujavo. Ji pasodino jį, surado rankšluosčių, paskambino 112. Atvykę medikai ir policija įvykio detalių nesiaiškino – greitoji daugiau domėjosi nukentėjusiojo savijauta, matavo kraujospūdį. Nukentėjusysis papasakojo, kad pastatė savo automobilį, tačiau privažiavo kita mašina, kurios vairuotojas negalėjo pravažiuoti, todėl pradėjo ant jo šaukti, reikalaudamas patraukti automobilį. Nukentėjusysis teigė bandęs paaiškinti, kad tuoj išsikraus ir išvažiuos, bet tada kaltinamasis pradėjo jį mušti. Nukentėjusysis sakė, kad lengvai pastūmė kaltinamąjį, norėdamas jį nuraminti, tačiau tada buvo stipriai sumuštas. Ji šiuos įvykius girdėjo tik iš nukentėjusiojo pasakojimų iki atvykstant policijai. Ji prisiminė, kad nukentėjusysis minėjo, jog kaltinamasis jį „kumščiavo“. Ji negali tiksliai pasakyti, ar nukentėjusysis būtent taip įvardijo veiksmus, tačiau žodis „kumščiai“ tikrai skambėjo. Nukentėjusysis taip pat parodė ranka, kaip pastūmė kaltinamąjį. Nematė kaltininko automobilio ir įvykio vietos, nes buvo užsiėmusi darbais. Kraujas buvo ne tik ant nukentėjusiojo, bet ir ant durų bei sienų – jo buvo daug ir ilgai nenusiplovė. Nukentėjusysis pats savo automobiliu nuvyko į ligoninę. Pati įvykio nematė, tik iš nukentėjusiojo žodžių suprato įvykių seką: pirmiausia jam buvo suduotas smūgis, į kurį jis kažkaip reagavo – galbūt stumtelėjo ar pliaukštelėjo kaltinamajam. Nukentėjusysis rodė, kaip stūmė kaltinamąjį, naudodamas delną. Nukentėjusysis minėjo, jog sakė kaltinamajam, kad tuoj išsikraus ir išvažiuos.

Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. Buvo gautas pranešimas apie sumuštą žmogų. Į įvykio vietą ji vyko kartu su kolega, patruliu J. P.. Nors ji neprisimena tikslaus gatvės pavadinimo, mano, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvė. Atvykus į vietą, buvo pastebėta daug kraujo lauke. Netoliese buvo parduotuvė, ant kurios durų rankenų taip pat matėsi kraujo. Įėjus į vidų, buvo rastas kruvinas vyras – jo veidas ir rankos buvo kruvinos. Tuo metu jau buvo atvykusi greitoji pagalba. Policijos pareigūnai ėmė aiškintis įvykio aplinkybes, klausdami, kas nutiko ir ar kas nors matė įvykį. Nukentėjusysis paaiškino, kad konfliktas kilo dėl automobilio parkavimo. Jis teigė, jog buvo sumuštas ir spėjo nufotografuoti konfliktą sukėlusio automobilio nuotrauką. Nukentėjusysis parodė nuotrauką, kurią tyrėja persifotografavo. Tai buvo tamsios spalvos „Volvo“ automobilis, tačiau jo numeriai nuotraukoje buvo prastai matomi. Policijos pareigūnai bandė rasti automobilį per sistemą, tačiau jo nustatyti nepavyko. Kai atvyko į įvykio vietą, automobilio ten jau nebebuvo. Nukentėjusysis nurodė kryptį, kuria automobilis nuvažiavo, todėl pareigūnai nuvyko prašyti vaizdo įrašų iš aplinkinių kamerų. Pasak nukentėjusiojo, konfliktas kilo su vyru dėl parkavimo. Nukentėjusysis, būdamas kurjeriu, pastatė automobilį, kad iškrautų prekes, tačiau tai užkliuvo kitam asmeniui. Dėl to kilo konfliktas, kuris baigėsi fiziniu smurtu. Neprisimena, ar nukentėjusysis nurodė, kiek kartų jam buvo suduota, ar jis gynėsi. Įvykis buvo prieš metus, todėl detalių gerai neatsimena. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas pagal nukentėjusiojo pasakojimą, kurį jis pateikė įvykio vietoje. Tuo metu policijos pareigūnai naudojo kūno kameras, tačiau jų įrašų ji neperžiūrėjo. Ji prisimena, kad nukentėjusysis sėdėjo ant kėdės, o šalia buvo medicinos darbuotoja. Per šurmulį pareigūnai bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir surašė tai, ką nukentėjusysis papasakojo. Nukentėjusysis buvo stipriai sužalotas – jo rankos ir veidas buvo kruvini. Kai jam buvo duotas šaukimas pasirašyti, šaukimas taip pat liko kruvinas. Ji prisimena, kad nukentėjusysis sakė skubantis vykti į Kauną ar kitą miestą. Nukentėjusysis greičiausiai buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu, o pareigūnai jam įteikė šaukimą. Kolega fotografavo įvykio vietą, o ji pati kalbėjosi su moterimi, kuri buvo parduotuvės salėje. Ji nesiaiškino, kur tiksliai stovėjo kaltininko automobilis ir ar nukentėjusysis patraukė savo automobilį iš įvykio vietos.

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Klaipėdos miesto policijos komisariate. Kiek prisimena, buvo kviečiamas į įvykio vietą dėl pranešimo apie sumuštą žmogų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikslaus mėnesio, kada įvyko incidentas, jis neprisimena. Atvykus į vietą, iš pradžių žmogaus nepastebėjo, tačiau matė daug kraujo ant šaligatvio ir važiuojamosios dalies. Netoliese stovėjo automobilis. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, išgirdo, kaip kviečia moteris iš parduotuvės. Ji informavo, kad viduje yra nukentėjęs žmogus. Užėjęs į parduotuvę, pamatė vyrą, kuris laikėsi už veido, už nosies. Nukentėjusysis paaiškino, kad įvyko konfliktas, per kurį jis buvo sumuštas. Detalių apie konfliktą jis nepamena, tačiau prisimena, kad konfliktas kilo dėl parkavimo. Nukentėjusysis, dirbantis kurjeriu, atvykęs iš kito miesto, buvo palikęs savo „Volkswagen Transporter“ automobilį, kuris, kaip teigiama, trukdė pravažiuoti kitam vairuotojui, vairavusiam juodos spalvos „Volvo“ markės automobilį. Dėl to kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Negali tiksliai pasakyti, kuris iš vyrų pirmas smogė. Įvykio metu buvo įjungtos pareigūnų kūno kameros, tačiau jų įrašų peržiūrėti neturėjo galimybės. Nukentėjusysis spėjo nufotografuoti automobilį, tačiau nuotrauka buvo neryški, todėl kaltininko automobilio identifikuoti nepavyko. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai atvyko į įvykio vietą ir nukentėjusįjį išsivežė. Pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą. Ant šaligatvio ir važiuojamosios dalies buvo daug kraujo, jis buvo pasklidęs plačiai. Prie parduotuvės stovėjo nukentėjusiojo automobilis, pastatytas neteisingai – jo priekinė ir galinė dešinės pusės ašys buvo užvažiavusios ant šaligatvio. Apžiūrėdami nukentėjusįjį, jie pastebėjo, kad vyras laikėsi už veido, iš nosies stipriai kraujavo. Nosis buvo sužalota, vyras kalbėjo nerišliai, veidas atrodė stipriai perkreiptas. Įvykio vietoje buvo kraujo ir ant parduotuvės durų rankenų. Nukentėjusysis teigė, kad gynėsi, tačiau daugiau detalių neatskleidė. Įvykio perimetras buvo apžiūrėtas, pareigūnai ieškojo stebėjimo kamerų. Nors tiesiogiai įvykio vieta filmuojama nebuvo, nukentėjusysis nurodė kryptį, kuria kaltininko automobilis nuvažiavo. Tai leido pareigūnams surasti kameras prie netoliese esančio muziejaus. Buvo išreikalauti vaizdo įrašai, siekiant nustatyti automobilio valdytoją. Ar kaltininkas buvo identifikuotas, nežino, nes tolimesnį tyrimą vykdė tyrėja. Buvo užsiminta apie juodos spalvos „Volvo“ automobilio vairuotoją – jauno amžiaus vyrą, kuris, pasak nukentėjusiojo, jį sumušė. Automobilyje taip pat buvo moteris, tačiau ji konflikte nedalyvavo. Nukentėjusysis akcentavo, kad atvyko iš kito miesto, nes turėjo atlikti tam tikrus darbus. Įvykio metu buvo užfiksuota daug kraujo, jis abejojo, ar nukentėjusysis galėtų toliau vairuoti po tokių sužalojimų. Ar nukentėjusysis išvažiavo su greitosios pagalbos automobiliu, jis tiksliai neprisimena. Jam taip pat nėra žinoma, kas vairavo juodos spalvos „Volvo“. Jo manymu, konfliktas įsiplieskė dėl to, kad nukentėjusiojo automobilis trukdė pravažiuoti, tačiau jis neprisimena detalesnių nukentėjusiojo parodymų. Baigę apžiūrą, pareigūnai surinko liudininkų parodymus. Parduotuvėje buvo daug darbuotojų, tarp jų ir pranešėja.

Liudytoja E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, kai įvyko incidentas, ji su K. G. važiavo aplankyti sergančio draugo. Jie važiavo senamiesčiu, tačiau gatvės pavadinimo ji neprisimena. Privažiavę prie gatvės, kurioje stovėjo V. Š. automobilis, ji iš tolo pastebėjo, kad jų transporto priemonė netilps pravažiuoti. Ji pasakė apie tai K. G., tačiau jis ramiai atsakė, kad privažiavus arčiau pažiūrės situaciją. Priartėjusi prie automobilio, ji įsitikino, kad pravažiuoti tikrai nepavyks. Pora minučių laukė, nematė prie automobilio artėjančio asmens, todėl ji paspaudė garso signalą. Iš automobilio priekio išlindo nepažįstamas žmogus ir pradėjo šaukti: „tu ką, nepratelpi? Malalietka!“ bei kitais įžeidžiančiais žodžiais kreipėsi į ją. Ji atidarė langą ir paprašė, kad tas žmogus patrauktų automobilį, nes jie negali pravažiuoti. Ji nėra konfliktinė asmenybė, todėl stengėsi gražiai prašyti pagalbos. Vyras į jos prašymą atsakė keiksmažodžiais ir ją žeminančiais žodžiais. Ji pakartotinai prašė patraukti automobilį, tačiau vyras toliau ją šaukė ir įžeidinėjo. Ji nei karto jo neįžeidė, bendravo mandagiai ir pagarbiai. Ji vairavo „Volvo“ automobilį, kuris yra didelis, ir matė, kad pravažiuoti nepavyks. Vyras pradėjo artintis prie jos automobilio, o ji pajuto didėjantį nerimą. Tuo metu ji buvo neseniai sužinojusi apie savo nėštumą, o prieš tai jau buvo patyrusi kelis persileidimus. Ji taip pat kenčia nuo depresijos ir sunkaus nerimo sutrikimo, todėl situacija ją labai išgąsdino. Kai vyras priartėjo prie automobilio, jai prasidėjo panikos ataka ir ji pradėjo drebėti. K. G., pamatęs jos būseną, išlipo iš automobilio ir nuėjo pas vyrą, kelis kartus prašė patraukti automobilį. Ji girdėjo, kaip K. G. mažiausiai tris kartus prašė pagalbos, tačiau vyras ir toliau įžeidinėjo, vadino „malalietka“ ir teigė, kad pirma išsikraus prekes, o tada praleis. K. G. paaiškino, kad jie negali laukti pusdienį, nes vyras nepasakė, kiek laiko užtruks krovimas, ir tai galėjo trukti valandą ar ilgiau. Nepažįstamas vyras nesileido į kalbas, toliau žemino juos abu ir provokavo. K. priartėjo prie vyro tik tada, kai šis atplėšė jos automobilio dureles. Ji bijojo dėl savo sveikatos ir nežinojo, kokie buvo vyro ketinimai, tačiau jis buvo nusiteikęs agresyviai ir kėlė pavojų. Kai K. G. dar kartą paprašė patraukti automobilį, vyras pirmas sudavė jam per veidą delnu ir bandė trenkti dar kartą. Tada K. G., gindamasis, trenkė vyrui vieną ar du kartus. Vyras pasitraukė už savo automobilio, pagrasino : „pamatysit, kas dabar bus“, ėmė kažko ieškoti savo automobilyje. Ji išsigandusi pašaukė K. G. ir pasiūlė važiuoti. Jie nusprendė neberizikuoti, nes ji buvo nėščia. Ji jautė baimę dėl savo sveikatos ir nežinojo, kaip situacija būtų pasibaigusi, jei ji būtų buvusi viena. Vyras elgėsi neadekvačiai ir kalbėjo įžeidžiančiai, o jie elgėsi kaip normalūs žmonės ir ne kartą gražiai prašė vyro praleisti jų automobilį pravažiuoti. Ji suprato, kad vyras dirba, bet jie taip pat skubėjo. Ji pastebėjo, kad tai buvo vienpusio eismo gatvė, kurioje negalima užstatyti kelio net jei tai darbo reikalai. Ji nematė, kad būtų atidarytos vyro automobilio durys. Kai nukentėjusysis išėjo iš už automobilio priekio, jo rankos buvo tuščios, nieko jose nelaikė ir nenešė. Policijos neiškvietė, nes po to, kai K. G. sudavė smūgį Vidmantui, šis pradėjo šaukti: „pamatysite, kas dabar jums bus“, ir nuėjo už savo automobilio. Ji pašaukė K. G., ragindama jį važiuoti, nes nenorėjo veltis į konfliktą, išsigando. Išvažiuodami jie nepastebėjo jokio kraujo, o V. stovėjo ant kojų ir atrodė sveikas. Jie manė, jog tai tebuvo vyriškas pokalbis ir konfliktas tuo baigėsi. Nei ji, nei K. G. nėra piktybiniai žmonės. Jei būtų žinoję, kad situacija buvo rimtesnė, jie būtų likę įvykio vietoje. Jie kelis kartus gražiai prašė vyro patraukti automobilį. Nesakė K. G. liautis, o paragino jį važiuoti, nes V. pradėjo grasinti. Ji nujautė, kad vyras gali turėti kažką automobilyje, ir dėl to bijojo, nes jų automobilyje nieko, kas galėtų būti panaudota konfliktui, nebuvo. K. G. po incidento liko mėlynė ant skruosto, tačiau į ekspertus nesikreipė, nes jautėsi gerai ir buvo darbingas, pagalvojo, kad tai buvo paprastas vyriškas konfliktas. Didesnį poveikį padarė ne fiziniai sužalojimai, o psichologinis stresas. Konfliktą pradėjo ne jie, nes kelis kartus gražiai prašė V. patraukti automobilį. Tikėtina, kad V. manė, jog dėl jų jauno amžiaus su jais galima elgtis nepagarbiai. K. G. neturi vairuotojo pažymėjimo ir nėra vairavęs. Konflikto metu V. pirmas sudavė K. G. su delnu. K. G. dar kartą paprašė patraukti automobilį, tačiau V. toliau mosikavo ir bandė suduoti dar kartą. Kai V. sudavė, K. G. bandė atsitraukti, tačiau V. toliau mosikavo ir kažkaip užkabino. K. G. tada trenkė atgal vieną ar du kartus, bet tikrai ne daugiau. K. G. nebuvo agresyviai nusiteikęs, jis tik gynėsi. Dėl artrito pirštuose ir ilgo nesportavimo K. nėra stiprus ar kovotojas. Po įvykio teko išvažiuoti atbuline eiga iš vienpusio eismo gatvės, pažeidžiant KET reikalavimus. Tą dieną kelionės tikslas buvo pasiektas vėliau vakare. Važiuojant senamiesčio gatve nebuvo kito kelio, todėl teko vykti būtent šiuo maršrutu. Kai buvo paspaustas automobilio garsinis signalas, jos automobilis stovėjo priekiu, o V. automobilis – galu. V. išėjo iš savo automobilio galo pusės ir pradėjo šaukti. Tai išgąsdino, nes V. eidamas link jos automobilio šaukė, grasino ir atplėšė vairuotojo dureles. Ji negalėjo suprasti, kokiu tikslu nepažįstamas žmogus galėtų atidaryti automobilio dureles su jėga, todėl tai sukėlė panikos ataką. V. galėjo praeiti prie savo automobilio priekio, kad jį patrauktų, nes tarpas buvo pakankamas, tačiau jis pasirinko ne praeiti, o atplėšti jos automobilio dureles. Per panikos ataką ji buvo bejėgė. Negalėjo pajudėti, sustingo, pakilo širdies ritmas, rankos buvo nuleistos, o iš akių riedėjo ašaros. K. G. tai matydamas išlipo iš automobilio, kad prašytų V. patraukti automobilį. Ji vairuoti pradėjo tik praėjus maždaug penkioms minutėms, kai panikos ataka atslūgo. V. pirmas sudavė K. G. dešine ranka į veido kairę pusę. Po pirmo smūgio K. G. atsitraukė, tačiau V. toliau koliojosi ir bandė dar kartą suduoti. Gindamasis K. G. trenkė atgal. Smūgiavimas vyko automobilio priekyje. Ji viską matė pro priekinį langą. Konfliktas apsiribojo šia vieta. K. G. nebuvo agresyviai nusiteikęs, tačiau V. elgesys jį privertė gintis. Vairuotojo dureles K. G. prieš tai uždarė, norėdamas ją apsaugoti. V. automobilis stovėjo priekiu į jos automobilį. Jau namuose K. G. atsirado mėlynė ant skruosto. Gydymas apsiribojo tepalo panaudojimu. Policijos nekvietė, nes manė, kad konfliktas baigėsi, ir nenorėjo rizikuoti dėl V. grasinimų. Jie nesitikėjo, kad toks konfliktiškas žmogus rašys pareiškimą.

Rašytiniai bylos duomenys

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos I. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-01-25 Klaipėdos aps. VPK Klaipėdos m. PK RS gautas pranešimas dėl sumušto asmens. 2024-01-25, apie 15.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvykus patalpose ant kedės sėdėjo vyras, kuris prisistatė V. Š.. Paklausus, kas atsitiko, šis paaiškino, kad jis yra siuntų išvežiotojas, ir atvažiavo į šitą dirbtuvę pristatyti siuntas, pasistatė savo autobusiuką šalia įėjimo į dirbtuvę, kad būtų patogiau išsikrauti, tačiau įvykus gatvėje konfliktui, buvo sumuštas nepažįstamo asmens. Po įvykio Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje V. Š. nustatytas nosies ir daugybiniai veido kaulų lūžiai, kraujavimas iš nosies. 2024-01-26 apie 11.05 val. telefonu susisiekė V. Š. žmona, kuri nurodė, kad jos vyras šiuo metu yra ruošiamas operacijai Kauno klinikose ir atvykti į apklausą negali, nurodė, kad galimai vyras gulės ligoninėje 7-10 dienų (1 t. b. l. 1).

Iš 2024-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, jog prie (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžos matomas dviejų aukštų baltos spalvos pastatas. Kelias pagal vakarinės pastato pusės sieną grįstas akmenimis. Iš abiejų pusių kelio yra šaligatviai. Nuo pastato pietvakarinio kampo, pagal sieną paėjus 7 metrus stebimos rudos spalvos įėjimo durys. Prie minėtų durų, ant šaligatvio stebimos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Ant šalia esančio kelio ir perėjus jį šiaurės vakarų pusės kryptimi link kitoje kelio pusėje esančio šaligatvio stebimos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžvelgus įvykio vietos perimetrą ant (duomenys neskelbtini) g. 2 pastato įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į įvykio vietos pusę ( 1 t. b. l. 17-19, 20-24).

Iš 2024-01-25 asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, jog atlikta V. Š. apžiūra, nustatyta, kad apžiūrint vyriškį, veido srityje aplink nosį matomas plačiai išplitęs odos paraudimas. Po kaire akimi stebimas tamsios spalvos odos patinimas. Viršutinė ir apatinė lūpos bei smakras išteptas raudonos spalvos dėmėmis ( 1 t. b. l. 25-26, 27).

Iš tyrėjos A. R. 2024-01-25 tarnybinio parnešimo matyti, kad atvykus pagal pranešimą į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) 13, bendraujant su V. Š. pastarasis nurodė, kad iš „Volvo“ automobilio išlipęs vaikinas kelis kartus trenkė jam į veidą, V. Š. trenkė atgal, ir vaikinas jau kumščiais, stipriais smūgiais vėl trenkė jam į veido sritį, o V. Š. nukritus vaikinas sėdo į „Volvo“ automobilį ir išvažiavo. V. Š. spėjo nufotografuoti automobilį ( 2 t. b.l. 82-83).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo ( teisme buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas) matyti, jog atlikta tarnybinės kūno kameros 2024-01-25 vaizdo įrašo apžiūra, vaizdo įraše PSS-20240125-155921UTC+0200.mp4 matyti, kad 2024-01-25, 15.59 val. pareigūnai atvyko adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, kur juos pasitiko moteris, kaip nustatyta V. L., kuri pakvietė užeiti į jos dirbtuvių vidų. Prie durų ant šaligatvio matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Pareigūnai užeina į dirbtuves, kur jau yra atvykę greitosios pagalbos medikai, ant kėdės sėdi vyras, kaip nustatyta V. Š.. Matosi, kad ant veido aplink nosies yra paraudimas ir raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Pareigūnė klausia kas atsitiko. V. Š. sako, kad jis atvežė prekes, krovininį mikroautobusą pasistatė šalia pastato ant šaligatvio arčiau žalios vejos, kad kiti automobiliai galėtų pravažiuoti. Privažiavo tamsios spalvos automobilis „Volvo“, kuriame už vairo sėdėjo moteris. Moteris pradėjo šaukti, kad jis patrauktų savo mašiną. V. Š. pasakė, kad galima laisvai pravažiuoti. Tada iš šio automobilio išlipo vaikinas apie 20 metų amžiaus, tamsių plaukų, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, priėjo prie jo ir delnu sudavė jam į veidą. V. Š. sudavė jam atgal ( pliaukštelėjo) ir tada vaikinas kumščiu keletą kartų sudavė jam į veidą. Pareigūnė klausia, ar jis vaikino nesužalojo. V. Š. sako, kad ne, kraujas ant šaligatvio yra jo. V. Š. sako, kad spėjo nufotografuoti automobilį ir parodė nuotrauką pareigūnams. Pareigūnė įteikia V. Š. šaukimą atvykti į komisariatą apklausai. Medikai išsiveža V. Š. į Respublikinę ligoninę. Pareigūnė klausia V. L. kaip jis čia atsidūrė. V. L. sako, kad jis atveža prekes, šį kartą atvažiavęs pasibeldė į duris, sakė jai, kad išsikraus ir ateis. Tada ji nuėjo į kitą patalpą prie stalo ir po 3 minučių išgirdo, kad vairuotojas (V. Š.) beldžiasi į duris. Atidarius duris pamatė, kad jo veidas visas kruvinas. Girdėjo, kad pypsėjo mašina, matė tamsią mašiną, bet paties įvykio ji nematė, vaizdo stebėjimo kamerų neturi. Įrašo trukmė 13.38 min. ( 2 t. b. l. 97-99).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G117/2024 (03) matyti, kad remiantis tyrimui pateiktų V. Š. medicininių dokumentų bei ekspertui nurodomų bylos aplinkybių duomenimis, ekspertas pateikia šią išvadą: tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. Š. konstatuota: kairio skruostikaulio T ataugos skersinis lūžis, einantis link lateralinės akiduobės sienelės, kairio maksiliarinio sinuso skeveldriniai lūžiai: užpakalinės sienelės, priekinės sienelės (su impresija), einantis per infraorbitalinį kanalą, vidinės sienelės skeveldrinis lūžis eina per nasolakrimarinį kanalą, skeveldrinis kairės apatinės akiduobės sienelės lūžis su impresija, kuris taip pat eina per infraorbitalinį kanalą, dešinio maksiliarinio sinuso skeveldriniai sienelių lūžiai: lateralinės su fragmento poslinkiu link sinuso, linijinis medialinės, priekinės sienelės lūžis be žymesnės dislokacijos, kairio nosikaulio lūžis (kairėje La forte III, dešinėje La forte I lūžimai), poodinės kraujosruvos veido kairėje, kraujo susikaupimas kairiajame kaktiniame sinuse, atžymėtas veido minkštųjų audinių sužalojimas, nenurodant jų priklausomybės, žaizda, nenurodant jos lokalizacijos, nubrozdinimas kairės nosies landos kriauklėje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų trauminių smūginių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nuodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku iki patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje. Tyrimui pateiktoje med. dokumentacijoje konstatuoti daugybiniai veidinės dalies kaulų lūžiai (La forte I ir La forte III) nesant pilnam veidinės dalies atsidalinimui nuo smegeninės, sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes dėl kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) (2 t. b. l. 115-116).

Nors kaltinamasis K. G. neigia įvykio metu tyčia nesunkiai sužalojęs V. Š., teigia, jog V. Š. pirmas jam sudavė smūgį į veidą, o jis tik gynėsi nuo V. Š. smurtinių veiksmų, sudavė 2-3 smūgius V. Š. į veidą, tačiau teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog K. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, kilus žodiniam konfliktui, tyčia, nemažiau kaip 2 kartus trenkė kumščiu V. Š. į veido sritį, taip nesunkiai sužalodamas V. Š. sveikatą.

Kaltinamojo K. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo parodymais duotais teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam 2–3 smūgius į veido sritį, tačiau nurodė, jog tai darė gindamasis, kadangi konfliktą pradėjo V. Š. smogdamas jam į kairį žandą. Nukentėjusysis V. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad K. G. užstojo jam kelią, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. G. smogė jam delnu per veidą. Vėliau K. G. jam smogė dar kelis kartus, smūgiai buvo į dešinį skruostą ir į veidą iš apačios. Buvo ne mažiau kaip trys smūgiai. Smūgiai buvo suduoti į veido sritį. Jis bandė gintis, dengėsi rankomis, tačiau K. G. toliau sudavinėjo smūgius. Smūgio kaltinamajam nesudavė, tačiau galėjo netyčia pliaukštelėti keldamas rankas, gindamasis. Specialisto išvadoje Nr. G117/2024 (03) konstatuota, kad V. Š. nustatyta: kairio skruostikaulio T ataugos skersinis lūžis, einantis link lateralinės akiduobės sienelės, kairio maksiliarinio sinuso skeveldriniai lūžiai: užpakalinės sienelės, priekinės sienelės (su impresija), einantis per infraorbitalinį kanalą, vidinės sienelės skeveldrinis lūžis, einantis per nasolakrimarinį kanalą, skeveldrinis kairės apatinės akiduobės sienelės lūžis su impresija, kuris taip pat eina per infraorbitalinį kanalą, dešinio maksiliarinio sinuso skeveldriniai sienelių lūžiai: lateralinės su fragmento poslinkiu link sinuso, linijinis medialinės, priekinės sienelės lūžis be žymesnės dislokacijos, kairio nosikaulio lūžis (kairėje La forte III, dešinėje La forte I lūžimai), poodinės kraujosruvos veido kairėje, kraujo susikaupimas, nenurodant jų priklausomybės, žaizda, nenurodant jos lokalizacijos, nubrozdinimas kairės nosies landos kriauklėje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų trauminių smūginių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nuodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku iki patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje (2 t. b. l. 115-116). 2024-02-14 kaltinamasis K. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad priėjęs prie V. Š., paėmė už rūbų pečių srityje dešine ranka, nes norėjo patraukti jį toliau nuo E. automobilio. Kai jis dešine ranka laikė už rūbų, V. Š. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veido kairę pusę, prie kairės akies ir jis pajuto fizinį skausmą, vadino V. Š. jį „malaletka“, dėl ko nesusivaldęs jis du kartus trenkė jam į veido sritį ( 2 t. b. l. 163-164). Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo apklausų metu parodė, kad iš „Volvo“ automobilio priekinės keleivio pusės išlipo K. G., kuris užstojo jam kelią patekti į įmonės automobilį. K. G. buvo nusiteikęs agresyviai, ėjo link jo, sakydamas necenzūrinius žodžius. K. G. dešinės rankos delnu trenkė į kairės pusės skruostą. Jis pradėjo trauktis, išėjo iš automobilių tarpo. Tuomet K. G. trenkė jam kairės rankos kumščiu į dešinės pusės apatinį žandikaulį. Tuomet, jis pasilenkė ir susiėmė už veido jį užsidengdamas. Praėjus apie 5-10 sekundžių, minėtas vyriškis trenkė jam dar 2-3 kartus į veido sritį, t. y. kairės apatinį, viršutinį žandikaulį, kairės pusės kaklo sritį, kairės pusės skruostikaulį. Tuo metu buvo užsidengęs veidą, todėl nematė, ar iš rankų, ar iš kojų buvo smūgiai (1 t. b.l.36-39, 65-68). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog atlikta tarnybinių kūno kameros 2024-01-25 vaizdo įrašo apžiūra. Užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo parodymai, jog privažiavo tamsios spalvos automobilis „Volvo“, kuriame už vairo sėdėjo moteris. Moteris pradėjo šaukti, kad jis patrauktų savo mašiną. Jis, V. Š., pasakė, kad galima laisvai pravažiuoti. Tada iš šio automobilio išlipo vaikinas, priėjo prie jo ir delnu sudavė jam į veidą. V. Š. sudavė jam atgal ir tada vaikinas kumščiu keletą kartų sudavė jam į veidą (2 t. b. l. 97-99). Kaip matyti, nukentėjusysis tokias pat aplinkybes, jog K. G. išlipęs iš automobilio sudavė jam į galvos sritį, nurodė tiek atvykusiems policijos pareigūnams įvykio vietoje, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios. Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atėjęs kruvinas nukentėjusysis jai paaiškino, kad pastatė savo automobilį, tačiau privažiavo kita mašina, kurios vairuotojas negalėjo pravažiuoti, todėl pradėjo ant jo šaukti, reikalaudamas patraukti automobilį. Nukentėjusysis teigė bandęs paaiškinti, kad tuoj išsikraus ir išvažiuos, bet tada kaltinamasis pradėjo jį mušti. Nukentėjusysis sakė, kad lengvai pastūmė kaltinamąjį, norėdamas jį nuraminti, tačiau tada buvo stipriai sumuštas. Ji prisiminė, kad nukentėjusysis minėjo, jog kaltinamasis jį „kumščiavo“. Liudytoja V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Š. jai pasakė, kad jį sumušė vyras, nes nepravažiavo mašina, kurią vairavo mergina pro pastatytą jo automobilį. Iš automobilio išlipo vyras, kuris jį pastūmė, lygtai pirmas, trenkė jam į veidą, tada V. Š. nestipriai trenkė atgal, tada vyras, kuris buvo išlipęs iš automobilio, jį sumušė (1 t. b. l. 135-138). Liudytoja E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. G., pamatęs, jog jai prasidėjo panikos ataka, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie V. Š., kelis kartus paprašė patraukti automobilį, tačiau V. Š. įžeidinėjo juos. V. Š. ėjo link jos automobilio, šaukė, grasino ir atplėšė vairuotojo dureles. K. G. priartėjo prie vyro tik tada, kai šis atplėšė jos automobilio dureles. Kai K. G. dar kartą paprašė patraukti automobilį, vyras pirmas sudavė K. per veidą delnu ir bandė trenkti dar kartą. Tada K. G., gindamasis, trenkė vyrui vieną ar du kartus. Ji viską matė pro priekinį langą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. nurodė, kad V. Š. pradėjo eiti gatvės važiuojamąja dalimi link jos automobilio, vairuotojo pusės ir šaukė :„lipk iš mašinos“. Jai prasidėjo panikos ataka. K. G. išlipo iš automobilio priekinės keleivio sėdynės, sparčiu žingsniu nuėjo link V. Š.. V. Š. priėjo prie vairuotojo durelių ir stipria jėga atidarė dureles, kad net kliudė savo autobusiuko durelės. Tuo metu priėjęs K. G. suėmė nepažįstamam vyrui už rūbų sprando dalyje. Ji matė, kaip V. Š. dešinės rankos delnu trenkė K. G. į veido sritį vieną smūgį. K. G. atstūmė vyrą ir matė, kad nemažiau du kartus trenkė V. Š. į veido sritį, kur pataikė, nematė, kadangi jie buvo paėję į priekį nuo jos automobilio ( 1 t. b. l. 143-146). Kaip matyti, tiek kaltinamasis K. G., tiek liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. G. pirmas darė fizinį poveikį nukentėjusiajam– priėjo prie vyro, suėmė jį už rūbų ir pradėjo reikalauti patraukti automobilį. Būtent šie veiksmai tapo konflikto priežastimi, nes V. Š. pradėjo gintis. Iš pačios liudytojos E. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad K. G. padarė pirmą fizinį poveikį nukentėjusiajam.