- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- 1-1217-718/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03321-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- K. G.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Advokatai
- Ugnius Pėdnyčia, Ugnis Pėdnyčia, Linas Kiaurakis, Žilvinas Struckus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
nukentėjusiajam V. Š., nukentėjusiojo atstovams advokato padėjėjui Žilvinui Struckui, advokatui Ugniui Pėdnyčiai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, teistas:
1) 2015 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 1 d. – 2 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2016 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. - 8 MGL bauda. Bausmę subendrinus su 2015 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 8 MGL bauda ir 2 metų laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2016 m. lapkričio 28 d. bauda sumokėta;
3) 2019 m. kovo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. - 60 MGL bauda;
4) 2021 m. sausio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. – 6 mėnesių laisvės apribojimu, 2021 m. rugpjūčio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. G. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2024m. sausio 25d., apie 15.40 val., gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) g. 13 namu, Klaipėdoje, kilus žodiniam konfliktui, tyčia, nemažiau kaip 2 kartus trenkė kumščiu V. Š. į veido sritį, tuo padarydamas – kairio skruostikaulio T ataugos skersinį lūžį, einantį link lateralinės akiduobės sienelės, kairio maksiliarinio sinuso skeveldrinius lūžius: užpakalinės sienelės, priekinės sienelės (su impresija), einantį per infraorbitalinį kanalą, vidinės sienelės skeveldrinį lūžį, einantį per nasolakrimarinį kanalą, skeveldrinį kairės apatinės akiduobės sienelės lūžį su impresija, kuris taip pat eina per infraorbitalinį kanalą, dešinio maksiliarinio sinuso skeveldrinius sienelių lūžius: lateralinės su fragmento poslinkiu link sinuso, linijinį, medialinės, priekinės sienelės lūžį be žymesnės dislokacijos, kairio nosikaulio lūžį (kairėje La forte III, dešinėje La forte I lūžimus), poodines kraujosruvas veido kairėje, kraujo susikaupimą kairiajame kaktiniame sinuse, žaizdą, nubrozdinimus kairės nosies landos kriauklėje, kas sukėlė V. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių veidinės dalies kaulų lūžių (La forte I, dešinėje La forte III) nesant pilnam veidinės dalies atsidalinimui nuo smegeninės, sužalojimai nesunkaus sveikatos masto atitikties, nes dėl to sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai).
Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog jie su E. įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Gatvėje, kairėje pusėje, neleistinoje vietoje stovėjo V. Š. automobilis, o dešinėje buvo „Toyota“ markės automobilis. Prie įvažiavimo buvo ženklas, kad tai vienpusio eismo gatvė, todėl judėjimas atbulomis iš tos pusės draudžiamas. Sustojus E. pasakė, kad pravažiuoti nepavyks. Jis pasiūlė pamėginti ir privažiavo dar arčiau V. automobilio, tačiau pasidarė aišku, kad pravažiuoti tikrai nepavyks – reikėjo, kad V. šiek tiek patrauktų savo automobilį. Jie neatvyko konfliktuoti, tik paprašyti patraukti automobilį. Kai privažiavo, V. pradėjo šaukti, kad nėra ko nepravažiuoti. E. pasakė, jog pravažiuoti negalima, ir paprašė patraukti automobilį. V. atsakė necenzūriniais žodžiais. E. dar kartą paprašė patraukti automobilį, tačiau V. priėjo nuo bagažinės pusės ir stipriai atidarė E. dureles. E. buvo nėščia, o V. elgėsi agresyviai. Jie mandagiai paprašė patraukti automobilį, tačiau V. nesutiko, o vietoje to pradėjo konfliktuoti. Jis išlipo iš automobilio, nes V. pradėjo užgaulioti ir jį. E. tuo metu sėdėjo automobilyje, verkė ir patyrė panikos ataką. V. sakė, kad patrauks automobilį tik po to, kai iškraus prekes. Jis uždarė E. dureles ir bandė išsaugoti situacijos ramybę, tačiau V. smogė jam į kairį žandą. Tai įvyko viešoje vietoje, todėl jis buvo šoke, matydamas tokį elgesį. V. bandė smogti dar kelis kartus, todėl jam teko gintis. Jis tada sudavė nukentėjusiajam 2–3 į smūgius veido sritį, dėl to labai gailisi. Po incidento V. pasitraukė, grasindamas, kad jie dar pamatys, kas bus, ir nuėjo link savo automobilio. Atrodė, kad jis kažką ketino išsitraukti. Konfliktą jis nusprendė baigti ir įsėdęs į automobilį išvyko. Kad V. ketina kviesti policiją, jis negirdėjo. Jei būtų žinojęs, tikrai būtų pasilikęs. Vakare veide atsirado mėlynė, todėl E.i pasiūlius, padarė nuotrauką. Į ekspertus nesikreipė, nes galvojo, jog konfliktas išspręstas. Būtent V. puolė ant nėščios moters, parodydamas nepagarbą ir neturėdamas jokios gėdos. Labai gailisi dėl savo veiksmų ir nori kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Jis ketina susirasti darbą ir padengti nuostolius. Civilinius ieškinius pripažįsta, balandžio 25 d. iš E. sąskaitos apmokėjo dalį Sodros ieškinio. Pirmose dviejose apklausose, kai dar nebuvo advokato, dalis jo parodymų buvo neteisingai surašyta.
Nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio 25 dieną apie 15.30 valandą jis turėjo pristatyti prekes pagal sąskaitą faktūrą adresu (duomenys neskelbtini) gatvė 13. Automobilį pastatė šoninėje gatvelėje prie minėto pastato. Kairėje pusėje stovėjo kita transporto priemonė, todėl savo automobilį jis pastatė dalinai ant šaligatvio, kad būtų galima pravažiuoti ir netrukdytų eismui. Išlipęs iš automobilio nuėjo patikrinti, ar yra klientas ir grįžo į automobilio krovinio skyrių, kad iškrautų prekes. Tuo metu jis išgirdo moterišką balsą šaukiant, kad patrauktų automobilį, nes trukdo pravažiuoti. Moteris, atsidariusi langą, garsiai reiškė nepasitenkinimą. Įsiplieskė žodinis konfliktas, jis pasakė moteriai: „ ką, negali pravažiuoti?“. Jis nenorėjo gilintis, nesakė, kad patrauks mašiną, bet ruošėsi patraukti automobilį. Tada moteris atidarė savo automobilio dureles ir neleido jam praeiti. Tuo metu iš moters automobilio keleivio pusės išlipo kaltinamasis. Konfliktas paaštrėjo, kai jis ėjo link savo automobilio vairuotojo vietos, o K. užstojo jam kelią. K. pradėjo šaukti: „ką, seni, čia šneki? Nežinai, kas aš esu ir ką aš galiu.“ Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. smogė jam delnu per veidą. Nepamena, kad K. būtų suėmęs už rūbų. Jis suprato, kad situacija gali dar labiau paaštrėti, todėl pradėjo trauktis atgal tarp automobilių. Tada K. jam smogė dar kelis kartus, smūgiavo į dešinį skruostą ir į veidą iš apačios. Buvo ne mažiau kaip trys smūgiai, nuo jų nenukrito. Smūgiai buvo suduoti į veido sritį, o konfliktas persikėlė į atviresnę erdvę. Jis bandė gintis, dengėsi rankomis, tačiau K. toliau smūgiavo. Situaciją nutraukė mergina, kuri šaukė K., kad reikia dingti iš įvykio vietos. K. nubėgo į automobilį ir išvažiavo, o jis bandė nufotografuoti automobilio numerius. Po incidento jis nuėjo pas klientę, paprašė pagalbos ir nurodė iškviesti greitąją pagalbą. Klientė pamatė jį kruviną ir buvo sukrėsta. Iš jo automobilio priekio privažiavo kaltinamojo transporto priemonė, kuri sustojo ties jo automobilio galu. Jo automobilis buvo ilgesnis už kaltinamojo. Jis stovėjo netoli savo automobilio vairuotojo durelių, kai tarp abiejų automobilių, siaurame tarpe, gavo pirmą smūgį delnu į veidą. Po šio smūgio jis pradėjo trauktis atgal, link savo automobilio galo, o kaltinamojo automobilio priekio. Smūgius jis patyrė būdamas už savo automobilio galo, viduryje gatvės. Iki pareigūnų atvykimo automobilio jis nejudino. Tuo metu buvo automobilio viduje. Kraujas galėjo nulašėti einant pas klientą, nes prie jo automobilio galo kraujo buvo labai daug. Kraujavimas buvo iš burnos ir nosies. Smūgio kaltinamajam nesudavė, tačiau galėjo netyčia pliaukštelėti keldamas rankas, gindamasis. Neturėjo galimybės smogti, nes jo automobilis yra aukštas, o tarpas tarp automobilių buvo mažas. Jis galėjo tik ranką pakelti, bet ne smogti. Atvykus policijai ir greitajai, jis paaiškino įvykio aplinkybes. Kadangi nenorėjo palikti automobilio, savo transporto priemone nuvažiavo į ligoninę, o vėliau grįžo į Kauną. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas akiduobės lūžis, žandikaulio ir skruostikaulio pažeidimai, o į nosį buvo įstatyta plokštelė. Po operacijos jis praleido 10 dienų ligoninėje, o nedarbingumas truko apie tris mėnesius. Jis patyrė regėjimo pablogėjimą kairėje akyje, kuri iki įvykio buvo sveika. Po operacijos teko įsigyti akinius, nors iki tol jų nereikėjo. Gydymo išlaidos, vaistai ir kelionės pas gydytojus jam kainavo 801,88 eurus. Už patirtą skausmą, sveikatos sutrikimus ir psichologinius išgyvenimus jis vertina neturtinę žalą 5900 eurų. Incidentas jam sukėlė daug nepatogumų ir pakeitė įprastą gyvenimą. Tuo metu jis net negalėjo dalyvauti svarbiame šeimos renginyje – tėvo mirties mėnesio paminėjime, nes gulėjo ligoninėje. Po įvykio dėl patirtos traumos ir gydymo jis ilgą laiką negalėjo normaliai kvėpuoti, valgyti ar dirbti. Taip pat jam teko patirti papildomų nepatogumų dėl gydymo ir regėjimo pablogėjimo. Su K. po įvykio nebendravo, tačiau jo automobilį sugebėjo surasti po savaitės. Jis buvo nufotografavęs automobilio numerius, kurie buvo neaiškūs, tačiau vėliau, padedant šeimai, automobilio savininkas buvo nustatytas ir informacija perduota tyrėjams. K. sakė, kad jis atplėšė dureles, o E. paminėjo, kad plėšdamas net į savo mašiną įtrenkė. Jo automobilis yra nesugadintas, todėl šis jų teiginys neatitinka tikrovės. Dureles atidarė E., o K. neatėjo tarp automobilių prie jo vairuotojo durelių – K. jį pasitiko jau tada, kai jis ėjo link savo automobilio vairuotojo durelių patraukti mašiną. Jis buvo uždaręs savo automobilio galines duris ir jau ėjo prie vairuotojo durelių. Tuo metu E. atidarė savo dureles, o K. išlipo ir jas uždarė. K. jį pasitiko prie jo automobilio vairuotojo durelių. E. negalėjo matyti jų veiksmų, nes sėdėjo nugara į jo automobilio vairuotojo durelių pusę. Pirmas susidūrimas su K. įvyko prie jo vairuotojo durelių. Jis traukėsi, o K. artėjo link jo, kol abu atsidūrė E. matymo zonoje priešais jos automobilį. Iš jų pusės tikrai nesulaukė gražių žodžių, ypač iš K., ir jų prašymas patraukti automobilį nebuvo mandagus. Tiek K., tiek E. matė kraują. E. parodymuose 80 procentų yra netiesa.
Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba konditerijos mokykloje ir parduotuvėje, kur nukentėjusysis kartą per mėnesį ar du atveždavo žaliavas. Tą kartą nukentėjusysis pasibeldė į duris ir pranešė, kad atvežė prekes. Iš jos darbo vietos nesimato vietos, kur nukentėjusysis pastatė savo automobilį. Jis, nukentėjusysis, pasakė, kad tuoj išsikraus, ir išėjo. Ji tęsė darbus, dengė formas kompresoriaus pagalba, dėl ko aplink buvo triukšminga – buvo eilinė darbo diena. Praėjus 5–7 minutėms, nukentėjusysis vėl pasibeldė į duris. Eidama prie durų, pro durų langą ji pamatė, kad nukentėjusysis kruvinas – kraujas bėgo iš burnos ir nosies. Ji atidarė duris ir įsileido jį į vidų, nors jis nenorėjo užeiti, nes stipriai kraujavo. Ji pasodino jį, surado rankšluosčių, paskambino 112. Atvykę medikai ir policija įvykio detalių nesiaiškino – greitoji daugiau domėjosi nukentėjusiojo savijauta, matavo kraujospūdį. Nukentėjusysis papasakojo, kad pastatė savo automobilį, tačiau privažiavo kita mašina, kurios vairuotojas negalėjo pravažiuoti, todėl pradėjo ant jo šaukti, reikalaudamas patraukti automobilį. Nukentėjusysis teigė bandęs paaiškinti, kad tuoj išsikraus ir išvažiuos, bet tada kaltinamasis pradėjo jį mušti. Nukentėjusysis sakė, kad lengvai pastūmė kaltinamąjį, norėdamas jį nuraminti, tačiau tada buvo stipriai sumuštas. Ji šiuos įvykius girdėjo tik iš nukentėjusiojo pasakojimų iki atvykstant policijai. Ji prisiminė, kad nukentėjusysis minėjo, jog kaltinamasis jį „kumščiavo“. Ji negali tiksliai pasakyti, ar nukentėjusysis būtent taip įvardijo veiksmus, tačiau žodis „kumščiai“ tikrai skambėjo. Nukentėjusysis taip pat parodė ranka, kaip pastūmė kaltinamąjį. Nematė kaltininko automobilio ir įvykio vietos, nes buvo užsiėmusi darbais. Kraujas buvo ne tik ant nukentėjusiojo, bet ir ant durų bei sienų – jo buvo daug ir ilgai nenusiplovė. Nukentėjusysis pats savo automobiliu nuvyko į ligoninę. Pati įvykio nematė, tik iš nukentėjusiojo žodžių suprato įvykių seką: pirmiausia jam buvo suduotas smūgis, į kurį jis kažkaip reagavo – galbūt stumtelėjo ar pliaukštelėjo kaltinamajam. Nukentėjusysis rodė, kaip stūmė kaltinamąjį, naudodamas delną. Nukentėjusysis minėjo, jog sakė kaltinamajam, kad tuoj išsikraus ir išvažiuos.
Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. Buvo gautas pranešimas apie sumuštą žmogų. Į įvykio vietą ji vyko kartu su kolega, patruliu J. P.. Nors ji neprisimena tikslaus gatvės pavadinimo, mano, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvė. Atvykus į vietą, buvo pastebėta daug kraujo lauke. Netoliese buvo parduotuvė, ant kurios durų rankenų taip pat matėsi kraujo. Įėjus į vidų, buvo rastas kruvinas vyras – jo veidas ir rankos buvo kruvinos. Tuo metu jau buvo atvykusi greitoji pagalba. Policijos pareigūnai ėmė aiškintis įvykio aplinkybes, klausdami, kas nutiko ir ar kas nors matė įvykį. Nukentėjusysis paaiškino, kad konfliktas kilo dėl automobilio parkavimo. Jis teigė, jog buvo sumuštas ir spėjo nufotografuoti konfliktą sukėlusio automobilio nuotrauką. Nukentėjusysis parodė nuotrauką, kurią tyrėja persifotografavo. Tai buvo tamsios spalvos „Volvo“ automobilis, tačiau jo numeriai nuotraukoje buvo prastai matomi. Policijos pareigūnai bandė rasti automobilį per sistemą, tačiau jo nustatyti nepavyko. Kai atvyko į įvykio vietą, automobilio ten jau nebebuvo. Nukentėjusysis nurodė kryptį, kuria automobilis nuvažiavo, todėl pareigūnai nuvyko prašyti vaizdo įrašų iš aplinkinių kamerų. Pasak nukentėjusiojo, konfliktas kilo su vyru dėl parkavimo. Nukentėjusysis, būdamas kurjeriu, pastatė automobilį, kad iškrautų prekes, tačiau tai užkliuvo kitam asmeniui. Dėl to kilo konfliktas, kuris baigėsi fiziniu smurtu. Neprisimena, ar nukentėjusysis nurodė, kiek kartų jam buvo suduota, ar jis gynėsi. Įvykis buvo prieš metus, todėl detalių gerai neatsimena. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas pagal nukentėjusiojo pasakojimą, kurį jis pateikė įvykio vietoje. Tuo metu policijos pareigūnai naudojo kūno kameras, tačiau jų įrašų ji neperžiūrėjo. Ji prisimena, kad nukentėjusysis sėdėjo ant kėdės, o šalia buvo medicinos darbuotoja. Per šurmulį pareigūnai bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir surašė tai, ką nukentėjusysis papasakojo. Nukentėjusysis buvo stipriai sužalotas – jo rankos ir veidas buvo kruvini. Kai jam buvo duotas šaukimas pasirašyti, šaukimas taip pat liko kruvinas. Ji prisimena, kad nukentėjusysis sakė skubantis vykti į Kauną ar kitą miestą. Nukentėjusysis greičiausiai buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu, o pareigūnai jam įteikė šaukimą. Kolega fotografavo įvykio vietą, o ji pati kalbėjosi su moterimi, kuri buvo parduotuvės salėje. Ji nesiaiškino, kur tiksliai stovėjo kaltininko automobilis ir ar nukentėjusysis patraukė savo automobilį iš įvykio vietos.
Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Klaipėdos miesto policijos komisariate. Kiek prisimena, buvo kviečiamas į įvykio vietą dėl pranešimo apie sumuštą žmogų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikslaus mėnesio, kada įvyko incidentas, jis neprisimena. Atvykus į vietą, iš pradžių žmogaus nepastebėjo, tačiau matė daug kraujo ant šaligatvio ir važiuojamosios dalies. Netoliese stovėjo automobilis. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, išgirdo, kaip kviečia moteris iš parduotuvės. Ji informavo, kad viduje yra nukentėjęs žmogus. Užėjęs į parduotuvę, pamatė vyrą, kuris laikėsi už veido, už nosies. Nukentėjusysis paaiškino, kad įvyko konfliktas, per kurį jis buvo sumuštas. Detalių apie konfliktą jis nepamena, tačiau prisimena, kad konfliktas kilo dėl parkavimo. Nukentėjusysis, dirbantis kurjeriu, atvykęs iš kito miesto, buvo palikęs savo „Volkswagen Transporter“ automobilį, kuris, kaip teigiama, trukdė pravažiuoti kitam vairuotojui, vairavusiam juodos spalvos „Volvo“ markės automobilį. Dėl to kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Negali tiksliai pasakyti, kuris iš vyrų pirmas smogė. Įvykio metu buvo įjungtos pareigūnų kūno kameros, tačiau jų įrašų peržiūrėti neturėjo galimybės. Nukentėjusysis spėjo nufotografuoti automobilį, tačiau nuotrauka buvo neryški, todėl kaltininko automobilio identifikuoti nepavyko. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai atvyko į įvykio vietą ir nukentėjusįjį išsivežė. Pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą. Ant šaligatvio ir važiuojamosios dalies buvo daug kraujo, jis buvo pasklidęs plačiai. Prie parduotuvės stovėjo nukentėjusiojo automobilis, pastatytas neteisingai – jo priekinė ir galinė dešinės pusės ašys buvo užvažiavusios ant šaligatvio. Apžiūrėdami nukentėjusįjį, jie pastebėjo, kad vyras laikėsi už veido, iš nosies stipriai kraujavo. Nosis buvo sužalota, vyras kalbėjo nerišliai, veidas atrodė stipriai perkreiptas. Įvykio vietoje buvo kraujo ir ant parduotuvės durų rankenų. Nukentėjusysis teigė, kad gynėsi, tačiau daugiau detalių neatskleidė. Įvykio perimetras buvo apžiūrėtas, pareigūnai ieškojo stebėjimo kamerų. Nors tiesiogiai įvykio vieta filmuojama nebuvo, nukentėjusysis nurodė kryptį, kuria kaltininko automobilis nuvažiavo. Tai leido pareigūnams surasti kameras prie netoliese esančio muziejaus. Buvo išreikalauti vaizdo įrašai, siekiant nustatyti automobilio valdytoją. Ar kaltininkas buvo identifikuotas, nežino, nes tolimesnį tyrimą vykdė tyrėja. Buvo užsiminta apie juodos spalvos „Volvo“ automobilio vairuotoją – jauno amžiaus vyrą, kuris, pasak nukentėjusiojo, jį sumušė. Automobilyje taip pat buvo moteris, tačiau ji konflikte nedalyvavo. Nukentėjusysis akcentavo, kad atvyko iš kito miesto, nes turėjo atlikti tam tikrus darbus. Įvykio metu buvo užfiksuota daug kraujo, jis abejojo, ar nukentėjusysis galėtų toliau vairuoti po tokių sužalojimų. Ar nukentėjusysis išvažiavo su greitosios pagalbos automobiliu, jis tiksliai neprisimena. Jam taip pat nėra žinoma, kas vairavo juodos spalvos „Volvo“. Jo manymu, konfliktas įsiplieskė dėl to, kad nukentėjusiojo automobilis trukdė pravažiuoti, tačiau jis neprisimena detalesnių nukentėjusiojo parodymų. Baigę apžiūrą, pareigūnai surinko liudininkų parodymus. Parduotuvėje buvo daug darbuotojų, tarp jų ir pranešėja.
Liudytoja E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, kai įvyko incidentas, ji su K. G. važiavo aplankyti sergančio draugo. Jie važiavo senamiesčiu, tačiau gatvės pavadinimo ji neprisimena. Privažiavę prie gatvės, kurioje stovėjo V. Š. automobilis, ji iš tolo pastebėjo, kad jų transporto priemonė netilps pravažiuoti. Ji pasakė apie tai K. G., tačiau jis ramiai atsakė, kad privažiavus arčiau pažiūrės situaciją. Priartėjusi prie automobilio, ji įsitikino, kad pravažiuoti tikrai nepavyks. Pora minučių laukė, nematė prie automobilio artėjančio asmens, todėl ji paspaudė garso signalą. Iš automobilio priekio išlindo nepažįstamas žmogus ir pradėjo šaukti: „tu ką, nepratelpi? Malalietka!“ bei kitais įžeidžiančiais žodžiais kreipėsi į ją. Ji atidarė langą ir paprašė, kad tas žmogus patrauktų automobilį, nes jie negali pravažiuoti. Ji nėra konfliktinė asmenybė, todėl stengėsi gražiai prašyti pagalbos. Vyras į jos prašymą atsakė keiksmažodžiais ir ją žeminančiais žodžiais. Ji pakartotinai prašė patraukti automobilį, tačiau vyras toliau ją šaukė ir įžeidinėjo. Ji nei karto jo neįžeidė, bendravo mandagiai ir pagarbiai. Ji vairavo „Volvo“ automobilį, kuris yra didelis, ir matė, kad pravažiuoti nepavyks. Vyras pradėjo artintis prie jos automobilio, o ji pajuto didėjantį nerimą. Tuo metu ji buvo neseniai sužinojusi apie savo nėštumą, o prieš tai jau buvo patyrusi kelis persileidimus. Ji taip pat kenčia nuo depresijos ir sunkaus nerimo sutrikimo, todėl situacija ją labai išgąsdino. Kai vyras priartėjo prie automobilio, jai prasidėjo panikos ataka ir ji pradėjo drebėti. K. G., pamatęs jos būseną, išlipo iš automobilio ir nuėjo pas vyrą, kelis kartus prašė patraukti automobilį. Ji girdėjo, kaip K. G. mažiausiai tris kartus prašė pagalbos, tačiau vyras ir toliau įžeidinėjo, vadino „malalietka“ ir teigė, kad pirma išsikraus prekes, o tada praleis. K. G. paaiškino, kad jie negali laukti pusdienį, nes vyras nepasakė, kiek laiko užtruks krovimas, ir tai galėjo trukti valandą ar ilgiau. Nepažįstamas vyras nesileido į kalbas, toliau žemino juos abu ir provokavo. K. priartėjo prie vyro tik tada, kai šis atplėšė jos automobilio dureles. Ji bijojo dėl savo sveikatos ir nežinojo, kokie buvo vyro ketinimai, tačiau jis buvo nusiteikęs agresyviai ir kėlė pavojų. Kai K. G. dar kartą paprašė patraukti automobilį, vyras pirmas sudavė jam per veidą delnu ir bandė trenkti dar kartą. Tada K. G., gindamasis, trenkė vyrui vieną ar du kartus. Vyras pasitraukė už savo automobilio, pagrasino : „pamatysit, kas dabar bus“, ėmė kažko ieškoti savo automobilyje. Ji išsigandusi pašaukė K. G. ir pasiūlė važiuoti. Jie nusprendė neberizikuoti, nes ji buvo nėščia. Ji jautė baimę dėl savo sveikatos ir nežinojo, kaip situacija būtų pasibaigusi, jei ji būtų buvusi viena. Vyras elgėsi neadekvačiai ir kalbėjo įžeidžiančiai, o jie elgėsi kaip normalūs žmonės ir ne kartą gražiai prašė vyro praleisti jų automobilį pravažiuoti. Ji suprato, kad vyras dirba, bet jie taip pat skubėjo. Ji pastebėjo, kad tai buvo vienpusio eismo gatvė, kurioje negalima užstatyti kelio net jei tai darbo reikalai. Ji nematė, kad būtų atidarytos vyro automobilio durys. Kai nukentėjusysis išėjo iš už automobilio priekio, jo rankos buvo tuščios, nieko jose nelaikė ir nenešė. Policijos neiškvietė, nes po to, kai K. G. sudavė smūgį Vidmantui, šis pradėjo šaukti: „pamatysite, kas dabar jums bus“, ir nuėjo už savo automobilio. Ji pašaukė K. G., ragindama jį važiuoti, nes nenorėjo veltis į konfliktą, išsigando. Išvažiuodami jie nepastebėjo jokio kraujo, o V. stovėjo ant kojų ir atrodė sveikas. Jie manė, jog tai tebuvo vyriškas pokalbis ir konfliktas tuo baigėsi. Nei ji, nei K. G. nėra piktybiniai žmonės. Jei būtų žinoję, kad situacija buvo rimtesnė, jie būtų likę įvykio vietoje. Jie kelis kartus gražiai prašė vyro patraukti automobilį. Nesakė K. G. liautis, o paragino jį važiuoti, nes V. pradėjo grasinti. Ji nujautė, kad vyras gali turėti kažką automobilyje, ir dėl to bijojo, nes jų automobilyje nieko, kas galėtų būti panaudota konfliktui, nebuvo. K. G. po incidento liko mėlynė ant skruosto, tačiau į ekspertus nesikreipė, nes jautėsi gerai ir buvo darbingas, pagalvojo, kad tai buvo paprastas vyriškas konfliktas. Didesnį poveikį padarė ne fiziniai sužalojimai, o psichologinis stresas. Konfliktą pradėjo ne jie, nes kelis kartus gražiai prašė V. patraukti automobilį. Tikėtina, kad V. manė, jog dėl jų jauno amžiaus su jais galima elgtis nepagarbiai. K. G. neturi vairuotojo pažymėjimo ir nėra vairavęs. Konflikto metu V. pirmas sudavė K. G. su delnu. K. G. dar kartą paprašė patraukti automobilį, tačiau V. toliau mosikavo ir bandė suduoti dar kartą. Kai V. sudavė, K. G. bandė atsitraukti, tačiau V. toliau mosikavo ir kažkaip užkabino. K. G. tada trenkė atgal vieną ar du kartus, bet tikrai ne daugiau. K. G. nebuvo agresyviai nusiteikęs, jis tik gynėsi. Dėl artrito pirštuose ir ilgo nesportavimo K. nėra stiprus ar kovotojas. Po įvykio teko išvažiuoti atbuline eiga iš vienpusio eismo gatvės, pažeidžiant KET reikalavimus. Tą dieną kelionės tikslas buvo pasiektas vėliau vakare. Važiuojant senamiesčio gatve nebuvo kito kelio, todėl teko vykti būtent šiuo maršrutu. Kai buvo paspaustas automobilio garsinis signalas, jos automobilis stovėjo priekiu, o V. automobilis – galu. V. išėjo iš savo automobilio galo pusės ir pradėjo šaukti. Tai išgąsdino, nes V. eidamas link jos automobilio šaukė, grasino ir atplėšė vairuotojo dureles. Ji negalėjo suprasti, kokiu tikslu nepažįstamas žmogus galėtų atidaryti automobilio dureles su jėga, todėl tai sukėlė panikos ataką. V. galėjo praeiti prie savo automobilio priekio, kad jį patrauktų, nes tarpas buvo pakankamas, tačiau jis pasirinko ne praeiti, o atplėšti jos automobilio dureles. Per panikos ataką ji buvo bejėgė. Negalėjo pajudėti, sustingo, pakilo širdies ritmas, rankos buvo nuleistos, o iš akių riedėjo ašaros. K. G. tai matydamas išlipo iš automobilio, kad prašytų V. patraukti automobilį. Ji vairuoti pradėjo tik praėjus maždaug penkioms minutėms, kai panikos ataka atslūgo. V. pirmas sudavė K. G. dešine ranka į veido kairę pusę. Po pirmo smūgio K. G. atsitraukė, tačiau V. toliau koliojosi ir bandė dar kartą suduoti. Gindamasis K. G. trenkė atgal. Smūgiavimas vyko automobilio priekyje. Ji viską matė pro priekinį langą. Konfliktas apsiribojo šia vieta. K. G. nebuvo agresyviai nusiteikęs, tačiau V. elgesys jį privertė gintis. Vairuotojo dureles K. G. prieš tai uždarė, norėdamas ją apsaugoti. V. automobilis stovėjo priekiu į jos automobilį. Jau namuose K. G. atsirado mėlynė ant skruosto. Gydymas apsiribojo tepalo panaudojimu. Policijos nekvietė, nes manė, kad konfliktas baigėsi, ir nenorėjo rizikuoti dėl V. grasinimų. Jie nesitikėjo, kad toks konfliktiškas žmogus rašys pareiškimą.
Rašytiniai bylos duomenys
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos I. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-01-25 Klaipėdos aps. VPK Klaipėdos m. PK RS gautas pranešimas dėl sumušto asmens. 2024-01-25, apie 15.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvykus patalpose ant kedės sėdėjo vyras, kuris prisistatė V. Š.. Paklausus, kas atsitiko, šis paaiškino, kad jis yra siuntų išvežiotojas, ir atvažiavo į šitą dirbtuvę pristatyti siuntas, pasistatė savo autobusiuką šalia įėjimo į dirbtuvę, kad būtų patogiau išsikrauti, tačiau įvykus gatvėje konfliktui, buvo sumuštas nepažįstamo asmens. Po įvykio Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje V. Š. nustatytas nosies ir daugybiniai veido kaulų lūžiai, kraujavimas iš nosies. 2024-01-26 apie 11.05 val. telefonu susisiekė V. Š. žmona, kuri nurodė, kad jos vyras šiuo metu yra ruošiamas operacijai Kauno klinikose ir atvykti į apklausą negali, nurodė, kad galimai vyras gulės ligoninėje 7-10 dienų (1 t. b. l. 1).
Iš 2024-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, jog prie (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžos matomas dviejų aukštų baltos spalvos pastatas. Kelias pagal vakarinės pastato pusės sieną grįstas akmenimis. Iš abiejų pusių kelio yra šaligatviai. Nuo pastato pietvakarinio kampo, pagal sieną paėjus 7 metrus stebimos rudos spalvos įėjimo durys. Prie minėtų durų, ant šaligatvio stebimos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Ant šalia esančio kelio ir perėjus jį šiaurės vakarų pusės kryptimi link kitoje kelio pusėje esančio šaligatvio stebimos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžvelgus įvykio vietos perimetrą ant (duomenys neskelbtini) g. 2 pastato įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į įvykio vietos pusę ( 1 t. b. l. 17-19, 20-24).
Iš 2024-01-25 asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, jog atlikta V. Š. apžiūra, nustatyta, kad apžiūrint vyriškį, veido srityje aplink nosį matomas plačiai išplitęs odos paraudimas. Po kaire akimi stebimas tamsios spalvos odos patinimas. Viršutinė ir apatinė lūpos bei smakras išteptas raudonos spalvos dėmėmis ( 1 t. b. l. 25-26, 27).
Iš tyrėjos A. R. 2024-01-25 tarnybinio parnešimo matyti, kad atvykus pagal pranešimą į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) 13, bendraujant su V. Š. pastarasis nurodė, kad iš „Volvo“ automobilio išlipęs vaikinas kelis kartus trenkė jam į veidą, V. Š. trenkė atgal, ir vaikinas jau kumščiais, stipriais smūgiais vėl trenkė jam į veido sritį, o V. Š. nukritus vaikinas sėdo į „Volvo“ automobilį ir išvažiavo. V. Š. spėjo nufotografuoti automobilį ( 2 t. b.l. 82-83).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo ( teisme buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas) matyti, jog atlikta tarnybinės kūno kameros 2024-01-25 vaizdo įrašo apžiūra, vaizdo įraše PSS-20240125-155921UTC+0200.mp4 matyti, kad 2024-01-25, 15.59 val. pareigūnai atvyko adresu (duomenys neskelbtini) g. 13, kur juos pasitiko moteris, kaip nustatyta V. L., kuri pakvietė užeiti į jos dirbtuvių vidų. Prie durų ant šaligatvio matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Pareigūnai užeina į dirbtuves, kur jau yra atvykę greitosios pagalbos medikai, ant kėdės sėdi vyras, kaip nustatyta V. Š.. Matosi, kad ant veido aplink nosies yra paraudimas ir raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Pareigūnė klausia kas atsitiko. V. Š. sako, kad jis atvežė prekes, krovininį mikroautobusą pasistatė šalia pastato ant šaligatvio arčiau žalios vejos, kad kiti automobiliai galėtų pravažiuoti. Privažiavo tamsios spalvos automobilis „Volvo“, kuriame už vairo sėdėjo moteris. Moteris pradėjo šaukti, kad jis patrauktų savo mašiną. V. Š. pasakė, kad galima laisvai pravažiuoti. Tada iš šio automobilio išlipo vaikinas apie 20 metų amžiaus, tamsių plaukų, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, priėjo prie jo ir delnu sudavė jam į veidą. V. Š. sudavė jam atgal ( pliaukštelėjo) ir tada vaikinas kumščiu keletą kartų sudavė jam į veidą. Pareigūnė klausia, ar jis vaikino nesužalojo. V. Š. sako, kad ne, kraujas ant šaligatvio yra jo. V. Š. sako, kad spėjo nufotografuoti automobilį ir parodė nuotrauką pareigūnams. Pareigūnė įteikia V. Š. šaukimą atvykti į komisariatą apklausai. Medikai išsiveža V. Š. į Respublikinę ligoninę. Pareigūnė klausia V. L. kaip jis čia atsidūrė. V. L. sako, kad jis atveža prekes, šį kartą atvažiavęs pasibeldė į duris, sakė jai, kad išsikraus ir ateis. Tada ji nuėjo į kitą patalpą prie stalo ir po 3 minučių išgirdo, kad vairuotojas (V. Š.) beldžiasi į duris. Atidarius duris pamatė, kad jo veidas visas kruvinas. Girdėjo, kad pypsėjo mašina, matė tamsią mašiną, bet paties įvykio ji nematė, vaizdo stebėjimo kamerų neturi. Įrašo trukmė 13.38 min. ( 2 t. b. l. 97-99).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G117/2024 (03) matyti, kad remiantis tyrimui pateiktų V. Š. medicininių dokumentų bei ekspertui nurodomų bylos aplinkybių duomenimis, ekspertas pateikia šią išvadą: tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. Š. konstatuota: kairio skruostikaulio T ataugos skersinis lūžis, einantis link lateralinės akiduobės sienelės, kairio maksiliarinio sinuso skeveldriniai lūžiai: užpakalinės sienelės, priekinės sienelės (su impresija), einantis per infraorbitalinį kanalą, vidinės sienelės skeveldrinis lūžis eina per nasolakrimarinį kanalą, skeveldrinis kairės apatinės akiduobės sienelės lūžis su impresija, kuris taip pat eina per infraorbitalinį kanalą, dešinio maksiliarinio sinuso skeveldriniai sienelių lūžiai: lateralinės su fragmento poslinkiu link sinuso, linijinis medialinės, priekinės sienelės lūžis be žymesnės dislokacijos, kairio nosikaulio lūžis (kairėje La forte III, dešinėje La forte I lūžimai), poodinės kraujosruvos veido kairėje, kraujo susikaupimas kairiajame kaktiniame sinuse, atžymėtas veido minkštųjų audinių sužalojimas, nenurodant jų priklausomybės, žaizda, nenurodant jos lokalizacijos, nubrozdinimas kairės nosies landos kriauklėje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų trauminių smūginių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nuodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku iki patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje. Tyrimui pateiktoje med. dokumentacijoje konstatuoti daugybiniai veidinės dalies kaulų lūžiai (La forte I ir La forte III) nesant pilnam veidinės dalies atsidalinimui nuo smegeninės, sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes dėl kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) (2 t. b. l. 115-116).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Nors kaltinamasis K. G. neigia įvykio metu tyčia nesunkiai sužalojęs V. Š., teigia, jog V. Š. pirmas jam sudavė smūgį į veidą, o jis tik gynėsi nuo V. Š. smurtinių veiksmų, sudavė 2-3 smūgius V. Š. į veidą, tačiau teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog K. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, kilus žodiniam konfliktui, tyčia, nemažiau kaip 2 kartus trenkė kumščiu V. Š. į veido sritį, taip nesunkiai sužalodamas V. Š. sveikatą.
Kaltinamojo K. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo parodymais duotais teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam 2–3 smūgius į veido sritį, tačiau nurodė, jog tai darė gindamasis, kadangi konfliktą pradėjo V. Š. smogdamas jam į kairį žandą. Nukentėjusysis V. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad K. G. užstojo jam kelią, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. G. smogė jam delnu per veidą. Vėliau K. G. jam smogė dar kelis kartus, smūgiai buvo į dešinį skruostą ir į veidą iš apačios. Buvo ne mažiau kaip trys smūgiai. Smūgiai buvo suduoti į veido sritį. Jis bandė gintis, dengėsi rankomis, tačiau K. G. toliau sudavinėjo smūgius. Smūgio kaltinamajam nesudavė, tačiau galėjo netyčia pliaukštelėti keldamas rankas, gindamasis. Specialisto išvadoje Nr. G117/2024 (03) konstatuota, kad V. Š. nustatyta: kairio skruostikaulio T ataugos skersinis lūžis, einantis link lateralinės akiduobės sienelės, kairio maksiliarinio sinuso skeveldriniai lūžiai: užpakalinės sienelės, priekinės sienelės (su impresija), einantis per infraorbitalinį kanalą, vidinės sienelės skeveldrinis lūžis, einantis per nasolakrimarinį kanalą, skeveldrinis kairės apatinės akiduobės sienelės lūžis su impresija, kuris taip pat eina per infraorbitalinį kanalą, dešinio maksiliarinio sinuso skeveldriniai sienelių lūžiai: lateralinės su fragmento poslinkiu link sinuso, linijinis medialinės, priekinės sienelės lūžis be žymesnės dislokacijos, kairio nosikaulio lūžis (kairėje La forte III, dešinėje La forte I lūžimai), poodinės kraujosruvos veido kairėje, kraujo susikaupimas, nenurodant jų priklausomybės, žaizda, nenurodant jos lokalizacijos, nubrozdinimas kairės nosies landos kriauklėje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų trauminių smūginių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nuodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku iki patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje (2 t. b. l. 115-116). 2024-02-14 kaltinamasis K. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad priėjęs prie V. Š., paėmė už rūbų pečių srityje dešine ranka, nes norėjo patraukti jį toliau nuo E. automobilio. Kai jis dešine ranka laikė už rūbų, V. Š. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į veido kairę pusę, prie kairės akies ir jis pajuto fizinį skausmą, vadino V. Š. jį „malaletka“, dėl ko nesusivaldęs jis du kartus trenkė jam į veido sritį ( 2 t. b. l. 163-164). Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo apklausų metu parodė, kad iš „Volvo“ automobilio priekinės keleivio pusės išlipo K. G., kuris užstojo jam kelią patekti į įmonės automobilį. K. G. buvo nusiteikęs agresyviai, ėjo link jo, sakydamas necenzūrinius žodžius. K. G. dešinės rankos delnu trenkė į kairės pusės skruostą. Jis pradėjo trauktis, išėjo iš automobilių tarpo. Tuomet K. G. trenkė jam kairės rankos kumščiu į dešinės pusės apatinį žandikaulį. Tuomet, jis pasilenkė ir susiėmė už veido jį užsidengdamas. Praėjus apie 5-10 sekundžių, minėtas vyriškis trenkė jam dar 2-3 kartus į veido sritį, t. y. kairės apatinį, viršutinį žandikaulį, kairės pusės kaklo sritį, kairės pusės skruostikaulį. Tuo metu buvo užsidengęs veidą, todėl nematė, ar iš rankų, ar iš kojų buvo smūgiai (1 t. b.l.36-39, 65-68). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog atlikta tarnybinių kūno kameros 2024-01-25 vaizdo įrašo apžiūra. Užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo parodymai, jog privažiavo tamsios spalvos automobilis „Volvo“, kuriame už vairo sėdėjo moteris. Moteris pradėjo šaukti, kad jis patrauktų savo mašiną. Jis, V. Š., pasakė, kad galima laisvai pravažiuoti. Tada iš šio automobilio išlipo vaikinas, priėjo prie jo ir delnu sudavė jam į veidą. V. Š. sudavė jam atgal ir tada vaikinas kumščiu keletą kartų sudavė jam į veidą (2 t. b. l. 97-99). Kaip matyti, nukentėjusysis tokias pat aplinkybes, jog K. G. išlipęs iš automobilio sudavė jam į galvos sritį, nurodė tiek atvykusiems policijos pareigūnams įvykio vietoje, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios. Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atėjęs kruvinas nukentėjusysis jai paaiškino, kad pastatė savo automobilį, tačiau privažiavo kita mašina, kurios vairuotojas negalėjo pravažiuoti, todėl pradėjo ant jo šaukti, reikalaudamas patraukti automobilį. Nukentėjusysis teigė bandęs paaiškinti, kad tuoj išsikraus ir išvažiuos, bet tada kaltinamasis pradėjo jį mušti. Nukentėjusysis sakė, kad lengvai pastūmė kaltinamąjį, norėdamas jį nuraminti, tačiau tada buvo stipriai sumuštas. Ji prisiminė, kad nukentėjusysis minėjo, jog kaltinamasis jį „kumščiavo“. Liudytoja V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Š. jai pasakė, kad jį sumušė vyras, nes nepravažiavo mašina, kurią vairavo mergina pro pastatytą jo automobilį. Iš automobilio išlipo vyras, kuris jį pastūmė, lygtai pirmas, trenkė jam į veidą, tada V. Š. nestipriai trenkė atgal, tada vyras, kuris buvo išlipęs iš automobilio, jį sumušė (1 t. b. l. 135-138). Liudytoja E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. G., pamatęs, jog jai prasidėjo panikos ataka, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie V. Š., kelis kartus paprašė patraukti automobilį, tačiau V. Š. įžeidinėjo juos. V. Š. ėjo link jos automobilio, šaukė, grasino ir atplėšė vairuotojo dureles. K. G. priartėjo prie vyro tik tada, kai šis atplėšė jos automobilio dureles. Kai K. G. dar kartą paprašė patraukti automobilį, vyras pirmas sudavė K. per veidą delnu ir bandė trenkti dar kartą. Tada K. G., gindamasis, trenkė vyrui vieną ar du kartus. Ji viską matė pro priekinį langą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. nurodė, kad V. Š. pradėjo eiti gatvės važiuojamąja dalimi link jos automobilio, vairuotojo pusės ir šaukė :„lipk iš mašinos“. Jai prasidėjo panikos ataka. K. G. išlipo iš automobilio priekinės keleivio sėdynės, sparčiu žingsniu nuėjo link V. Š.. V. Š. priėjo prie vairuotojo durelių ir stipria jėga atidarė dureles, kad net kliudė savo autobusiuko durelės. Tuo metu priėjęs K. G. suėmė nepažįstamam vyrui už rūbų sprando dalyje. Ji matė, kaip V. Š. dešinės rankos delnu trenkė K. G. į veido sritį vieną smūgį. K. G. atstūmė vyrą ir matė, kad nemažiau du kartus trenkė V. Š. į veido sritį, kur pataikė, nematė, kadangi jie buvo paėję į priekį nuo jos automobilio ( 1 t. b. l. 143-146). Kaip matyti, tiek kaltinamasis K. G., tiek liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. G. pirmas darė fizinį poveikį nukentėjusiajam– priėjo prie vyro, suėmė jį už rūbų ir pradėjo reikalauti patraukti automobilį. Būtent šie veiksmai tapo konflikto priežastimi, nes V. Š. pradėjo gintis. Iš pačios liudytojos E. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad K. G. padarė pirmą fizinį poveikį nukentėjusiajam.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. M. yra kaltinamojo K. G. sugyventinė, jie neseniai susilaukė bendro vaiko. Šios aplinkybės rodo, jog liudytoja E. M. yra suinteresuota bylos baigtimi, gali veikti išskirtinai K. G. interesams, todėl liudytojos E. M. parodymai turi būti vertinami rezervuotai, nes ji gali padėti savo sugyventiniui išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, iki apylinkės teisme vykusių posėdžių kaltinamasis ir liudytoja E. M. turėjo pakankamai laiko suderinti savo pozicijas taip, kad liudytojos parodymai bent iš dalies atitiktų kaltinamojo pateiktą įvykių versiją, kad K. G. gynėsi nuo V. Š. veiksmų.
Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-524/2010, 2K-469/2010 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalies taikymo, privalo tiksliai nustatyti pavojingą kėsinimąsi, jo akivaizdumą ir realumą, kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą. Įvertinus šių aplinkybių visumą, spręstina, ar apskritai egzistavo būtinosios ginties situacija. Tam, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas dėl būtinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, būtina ištirti visą konflikto dinamiką, kokioms aplinkybėms esant, kas ir dėl ko pradėjo naudoti fizinį smurtą.
Šioje byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad konfliktą pirmas pradėjo, taip pat ir fizinį smurtą panaudojo K. G., o nukentėjusiojo vėliau sekę veiksmai buvo paties K. G. netinkamo elgesio pasekmė. Tokioje situacijoje, kai pats kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius, pirmas priėjo prie nukentėjusiojo V. Š., paėmė už rūbų pečių srityje, žodinio konflikto metu sudavė jam per veidą, nukentėjusiajam traukiantis, vėl sudavė kumščiu kelis smūgius į dešinį skruostą ir į veidą iš apačios, bei sukėlė daugybinius veido dalies kaulų lūžius, pripažinti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra pagrindo. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis paėmė už rūbų pečių srityje dešine ranka, tai patvirtino ir liudytoja E. M. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, analizuojant K. G. teisiamojo posėdžio metu pateiktą įvykio versiją, jog būtent nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį į veidą, o pastarasis tik gynėsi, svarbu atkreipti dėmesį į K. G. reakciją į gynybą. Pagal K. G. versiją, po to, kai V. Š. smogė jam į veidą, K. G. ėmė smūgiuoti nukentėjusiajam į veido sritį. K. G. nesustabdė savo veiksmų net po pirmo nukentėjusiojo V. Š. smūgio ir tęsė agresiją, nors jo smūgiai, kaip kaltinamasis teigia, buvo suduoti gynybos tikslais. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam V. Š. buvo konstatuoti daugybiniai veidinės dalies kaulų lūžiai, kurie atsirado dėl smūgių į veido sritį. Tai patvirtina, kad K. G. nesiekė apsiginti nuo nukentėjusiojo veiksmų, o priešingai, tęsė smūgius, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šis faktas rodo, kad K. G. ne tik provokavo konfliktą, bet ir aktyviai jį eskalavo.
Be to, teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiojo V. Š. parodymais dėl jo sužalojimo aplinkybių, kurie buvo iš esmės nuoseklūs, aiškūs, logiški viso proceso metu, jie atitinka ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusysis nepamena, kad K. G. iš pat pradžių suėmė jam už rūbų sprando srityje, tačiau jis visada laikėsi nuostatos, kad pirmas konfliktą pradėjo ir smurtą naudojo K. G.. Tuo tarpu įvertinus kaltinamojo K. G. parodymus matyti, kad jie proceso metu buvo nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu K. G. teigė, kad jis priėjo prie V. Š. ir suėmė jį už rūbų, o V. Š., trenkęs jam į kairįjį žandą, pradėjo konfliktą. Teisiamojo posėdžio metu K. G. nurodo, kad konfliktas prasidėjo po to, kai V. Š. užstojo jam kelią ir sudavė jam į kairį žandą, bandė smogti dar kelis kartus, ir K. G. gindamasis sudavė 2-3 smūgius V. Š. į veidą. Kaltinamasis iš karto pasišalino iš įvykio vietos, nukentėjusiojo asmens duomenų neužfiksavo, duomenų, kad jam būtų padaryti ir užfiksuoti kūno sužalojimai, teismui nepateikė. Visa tai rodo, kad jis buvo įvykusio konflikto iniciatorius ir kaltininkas, o K. G. ir jo sugyventinės E. M. parodymai, kad jie išvažiavo iš įvykio bijodami nukentėjusiojo, kuris buvo sužalotas ir visas kraujuotas, vertinami kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. nurodė, kad girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė, jog skambins policijai ( 1t.b.l. 143-144). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, kur buvo gydomas, jam nustatyti sužalojimai. Specialisto išvadoje konstatuota kairio skruostikaulio T ataugos skersinis lūžis, kairio maksiliarinio sinuso skeveldriniai lūžiai, dešinio maksiliarinio sinuso skeveldriniai sienelių lūžiai, kairio nosikaulio lūžis, poodinės kraujosruvos veido kairėje, kraujo susikaupimas kairiajame kaktiniame sinuse, veido minkštųjų audinių sužalojimas, žaizda, nubrozdinimas kairės nosies landos kriauklėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje. Specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teismui jokių abejonių nekyla dėl specialisto išvadą surašiusio specialisto kompetencijos. Specialisto išvadą surašė kompetentingas bei kvalifikuotas specialistas.
Taigi, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis K. G. nesunkiai sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjusiajam asmeniui sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių: K. G., 2024m. sausio 25 d., apie 15.40 val., gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) g. 13 namu, Klaipėdoje, nemažiau kaip 2 kartus trenkė kumščiu V. Š. į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tarp kaltinamojo veiksmų – nemažiau kaip 2 smūgiu kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam, ir dėl to kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra akivaizdus priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus sužalojimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos.
Todėl teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei ir į įrodymų visetą, laiko įrodyta, kad kaltinamasis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriais kitam asmeniui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina ta aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nukentėjusiojo V. Š. elgesys iš esmės neprieštaravo moralės normoms, nebuvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai jog iki šios veikos padarymo kaltinamasis ne kartą buvo teistas, jo teistumas veikos padarymo metu buvo neišnykęs, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, į tai, kad iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, turi neseniai gimusį kūdikį. Atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, atlygintų žalą, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio terminas nustatomas maksimaliam dydžiui, 6 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad K. G. bausmės vykdymo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir įpareigojamas 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį. Nurodyti kaltinamajam skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, yra pakankami siekiant bausmės paskirties įgyvendinimo.
K. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1730,33 Eur dydžio civilinį ieškinį K. G. dėl V. Š. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t. b. l. 150-154, 161-163,164-166). Nukentėjusiajam V. Š. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1730,33 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t. b. l. 153). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis K. G., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo priteisiama 1730,33 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Be to, byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4189,33 Eur civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti už nukentėjusiojo V. Š. 2024-01-26 – 2024-04-05 laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėtą ligos išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, išlaidų dydis patvirtintas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (2 t. b. l. 19-50). Vėliau pareikštas civilinis ieškinys patikslintas 3351,52 Eur sumai, kadangi kaltinamasis atlygino dalį – 837,81 Eur, padarytos žalos (2 t. b. l. 51-52). Kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Byloje pareikštas V. Š. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios 6 701,88 Eur civilinis ieškinys (1 t. b. l. 77-83), kuriuo prašoma iš kaltinamojo K. G. priteisti 5 900 Eur dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą ir 801,88 turtinę žalą bei 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų patyrė nuostolių: 509 Eur korekciniams akiniams įsigyti (dėl patirtų sužalojimų pablogėjo regėjimas, ypač kairiąja akimi), 33,78 Eur kraujo tyrimo paslaugoms apmokėti, 152,28 Eur vaistams, maisto papildams įsigyti, 106,82 Eur transporto, kelionės išlaidas, iš viso – 801,88 Eur su sveikatos gydymu susijusių išlaidų.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.
Nukentėjusysis paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro išlaidos korekciniams akiniams įsigyti, kraujo tyrimo paslaugoms apmokėti, vaistams, maisto papildams įsigyti, kelionėms, pateikė tai patvirtinančius kvitus. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, dėl kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė šias išlaidas, nes reikėjo vaistų, maisto papildų, turėjo išlaidas kurui, kraujo tyrimo paslaugoms apmokėti, akiniams įsigyti. Iš kaltinamojo K. G. priteisiama 801,88 Eur nukentėjusiajam V. Š. turtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai, jis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis V. Š. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis ne vieną mėnesį buvo nedarbingas ( nuo 2024-01-26 iki 2024-04-05), buvo operuojamas, patiria skausmus, nuolatinį nerimą, liko sužalojimo padariniai – suprastėjusi rega, sulaužyti veido kaulai sujungti ateityje nešalintinomis plokštelėmis, o tai kelia maudimą ir nuolatinį diskomfortą, kairės akies matiniame voke dėl operacijos likęs matomas randas, todėl sutrumpėjo akies vokas, o tai lemia dažną kairės akies ašarojimą. Dėl sužalotos nosies suprastėjo, pasunkėjo kvėpavimas, ypač kairės nosies. Minėtos aplinkybės ir besitęsiantis gydymas kelia ne tik nepatogumus, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo ir pažeminimo jausmą. Gydytojai preliminariai yra nurodę, kad sugijus veido kaulų lūžiams, bus reikalinga atlikti nosies (pertvaros) tiesinimo operaciją, kuri yra labai skausminga, o pooperacinio gijimo metas pacientui itin diskomfortabilus (nosies ertmės yra prikemšamos didelio kiekio tamponų), o dėl viršutinio žandikaulio lūžių - papildomą 2 dantų implantaciją. Nukentėjusysis jau buvo ir ateityje dar bus (būsimų operacijų ir pooperacinio gijimo metu) eliminuotas iš profesinio gyvenimo, negalės užsidirbti įprastų pajamų, kurių netekimas įtakos ir pensijos dydį ateityje, tačiau kokiu dydžiu šiuo metu suskaičiuoti neįmanoma, todėl ši aplinkybė vertintina neturtines žalos dydžio kontekste. Taip pat dėl įvykio negavo darbo užmokesčio ir už jį nebuvo mokamas VSD mokestis, todėl nukentėjusysis negavo apskaitos vienetų, pagal kuriuos skaičiuojama individualioji pensijos dalis ir dėl to, sulaukęs pensijos gaus mažesnę pensiją.
Nukentėjusiajam V. Š. tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo V. Š. jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto smurto išgyveno nerimą, sužalojimo žymės buvo akivaizdžiai matomos. Tačiau pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į K. G. tyčinę kaltę, į jo turtinę padėtį –šiuo metu nedirba, ieško darbo, neseniai susilaukė naujagimio. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu.
Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024).
Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 5 900 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 3 500 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. Š. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios civilinis ieškinys kitoje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiojo V. Š. atstovas advokatas Ugnius Pėdnyčia prašo iš kaltinamojo priteisti 3 993 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas priteisti 3 993 Eur nukentėjusiojo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktos 2024-08-01 PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo (3 t. b.l. 124, 130-131) matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 3993 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos.
Kiti klausimai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi DVD laikmenos, esančios byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais;
nusprendžia:
K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 ( dvejų ) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra: 6 ( šešiems) mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigojimus 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Iš kaltinamojo K. G. nukentėjusiojo V. Š. naudai priteisti 801,88 Eur turtinės ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 4 301,88 Eur, bei 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo K. G. nukentėjusiajam V. Š. 3993 Eur jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 1730,33 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo K. G. 1730,33 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštą 3351,52 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo K. G. 3351,52 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.
K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi DVD laikmenas, esančias byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.