- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- II-263-718/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00203-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- V. P.
- Advokatai
- Sigitas Čepas
- Kategorijos
- 12.21Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, kitų želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 281 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P., jo atstovui advokatui Sigitui Čepui,
nutarimą priėmusios institucijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Astai Peleckienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. (toliau ir – pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2025 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-555-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2025 m. sausio 30 d. surašė V. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-384-2025 už tai, kad UAB „Vakarų energetika“ neplaninio patikrinimo metu (2023 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto Nr. PA-1553) nustatyta, jog V. P., būdamas atsakingu už darbų organizavimą objekte Tolupio g. 1E, Birbinčių k., Dovilų sen., Klaipėdos r., neužtikrino, kad UAB „Vakarų energetika“ vykdant elektros kabelio tiesimo darbus Lėbartų g. Gargždai, Klaipėdos r., nebūtų tiesiami elektros kabeliai ir vykdomi kasimo darbai arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm, ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų (elektros kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi 0,05 m iki 0,4 m atstumais nuo medžių kamienų), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. Nr. įsakymu Nr. D1-193 Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.9 punktą. Taip pat papildomai atlikus tyrimą (2025 m. sausio 20 d., Nr. BDR-209), įsitikinta, kad nebuvo laikomasi atstumo nuo medžių kamienų iki kabelio tiesimo tranšėjos. Žala aplinkai iki protokolo surašymo nebuvo atlyginta. Nusižengimas padarytas 2023 m. kovo 28 d. 00.00 val. Klaipėdos raj. sav., Gargždų sen., Gargždai, Lėbartų g.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2025 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-555-2025 V. P. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ANK) 281 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.) 100 Eur bauda.
Šalies argumentai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. kovo 26 d. gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. skundas dėl 2025 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-555-2025. Skundu prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-555-2025 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo byla yra nagrinėjama antrą kartą. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. II-227-1010/2024) panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N_790-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-159-380/2024) sutiko su Klaipėdos apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju bylos medžiagoje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti V. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau taip pat padarė išvadą, kad aptariamu atveju reikėtų pamėginti tam skirtais techniniais įrenginiais ir priemonėmis išmatuoti tikslius atstumus tarp kasamos tranšėjos kabelio tiesimui ir medžių bei krūmų kamienų, patikrinti šių atstumų atitiktį Taisyklių 7.9 punkto reikalavimams, taip pat, esant poreikiui, atlikti ir kitokius tyrimo veiksmus (matavimus, liudytojų apklausas ir pan.), kurie galėtų padėti tiksliai nustatyti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Todėl Klaipėdos apygardos teismas panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarimą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N 790-2024, bei grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde pažymima, kad administracinėn atsakomybėn pareiškėjas yra patrauktas tik už tranšėjos ties Lėbartų g., Klaipėdos r. kasimą, nes pagal tą patį projektą tranšėja kasta ties Klaipėdos g. požeminių kabelių linijos apsaugos zonoje, ir dėl to jis nebuvo baudžiamas. Pareiškėjas nesutinka, kad tranšėjos kasimo darbai buvo vykdomi pažeidžiant nustatytą atstumą, nes tranšėjos kabelio klojimui buvo kasamos laikantis nustatyto atstumo nuo medžių, o tose vietose, kuriose medžiai augo per arti, kabelis buvo klojamas uždaru būdu (gręžimo būdu), t. y. nekasant tranšėjos. Šioje byloje dviejų instancijų teismų yra konstatuota, kad medžiagoje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti V. P. kaltę. Aplinkos apsaugos departamentas minėtą apeliacinį skundą grindė ir Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 27 d. nutarimą panaikino tuo pagrindu, kad būtina rinkti papildomus įrodymus, t. y. pateikti tranšėjos atstumus nuo medžių pagrindžiančius įrodymus. Po Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties priėmimo byloje buvo gautas naujas įrodymas (naujas dokumentas)– 2024 m. gruodžio 9 d. matavimų ataskaita bepilote skraidykle DJI Phantom, GPS imtuvu Trimble R12s ir Agisofl Mctashape programa, kas leidžia daryti išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamentas skundžiamą 2025 m. vasario 27 d. nutarimą grindė šiuo įrodymu. Tačiau 2024 m. gruodžio 9 d. matavimų ataskaita ne tik, kad neįrodo padaryto pažeidimo, bet ir negali būti įrodymu šioje byloje, nes:
1. Skundžiamame 2025 m. vasario 27 d. nutarime patvirtinta, kad bepilotė skraidykle DJI Phantom ir GPS imtuvas Trimble R12s neturi metrologinės patikros, nors pagal Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 1 punktą, aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad tik metrologiškai patikrintomis matavimo priemonių pagalba gali būti fiksuojami administraciniai pažeidimai, nes tik esant metrologinei matavimo prietaiso patikrai gali būti užtikrinta asmens teisė į teisingus matavimus. O matavimo priemonė, kurios teisinis metrologinis patvirtinimas neatliktas, gali būti naudojama tik asmeniniams tikslams. Tokio teisės aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje.
2. 2024 m. gruodžio 9 d. matavimų ataskaita yra neaiški, joje nėra nufotografuotos nei tranšėjos, nei kabelis, neaišku, kas fotografuota ir kaip nustatyti atstumai, nuo ko jie nustatyti. Tranšėjos objektyviai negalima buvo fiksuoti, nes 2024 m. gruodžio 9 d. matavimų ataskaita atlikta tranšėjai esant užkastai beveik 2 metus, todėl visiškai neaišku, kaip buvo nustatyta tranšėjos vieta. Taip pat visiškai neaišku, kaip buvo nustatyta kabelio vieta. Jei kabelio vieta buvo nustatinėjama pagal projektą, tai neaišku, pagal kurią laidą, nes projekto 0 laida buvo pakeista ir kabelis tiestas ne pagal šią projekto laidą.?
3. Kabelis objekte buvo klojamas uždaru būdu (gręžimu) ir atviru būdu (kasant tranšėją). Uždaras būdas naudojamas siekiant išvengti įvairių kliūčių paviršiuje ar kitokių trukdžių, tarp jų ir medžių. Visiškai neaišku, kaip bepilote skraidykle DJ1 Phantom ir GPS imtuvu Trimble R12s buvo nustatyta, kokiu būdu (gręžiant ar kasant) konkrečioje vietoje buvo klojami kabeliai, t. y., ar atstumas nuo medžių nustatytas nuo tranšėjos ar nuo kabelio pakloto uždaru būdu. Pažymima, kad tranšėjos buvo kasamos ir kabeliai klojami pagal projektą, laikantis projekte numatytų atstumų. Projekte buvo pažymėti medžiai, pagal kuriuos ir buvo kasamos tranšėjos, jokių projektinių pažeidimų nenustatyta. Tose vietose, kur darbams vykdyti trukdė medžiai ar kitos kliūtys, kabeliai buvo klojami uždaru būdu. Žala medžiams (krūmams) nebuvo padaryta, nes šaknys nebuvo pažeistos, medžiai (krūmai) nėra sunaikinti, auga toliau, poveikio jų gyvybinėms funkcijoms nėra nustatyta. Šiame kontekste pažymima, kad dėl neteisėtai skirtos 100 Eur administracinės nuobaudos tikėtinai net nekeltų ginčo, tačiau tariamo pažeidimo pasekmė yra ne ši nuobauda, o vėliau seksiantys Aplinkos apsaugos departamento veiksmai, kuriais bus reikalaujama atlyginti kelių tūkstančių eurų nesamą žalą medžiams (krūmams), kurie nėra sunaikinti, auga toliau, ir jokio poveikio jų gyvybinėms funkcijoms nėra nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pažymima, kad pagal Želdynų įstatymo 3 straipsnio 8 punktą, medžius ir krūmus prie saugotinų priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu, o pagal 20 straipsnio 1 dalį saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Medžiai ir krūmai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ nustatytų saugotinų želdinių. Įvertinus tai, prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerija atsiliepime su V. P. skundu nesutiko. Nurodė, jog iš 2023 m. kovo 29 d. apžiūros akto matyti, kad 2023 m. kovo 28 d. pagal 2023 m. kovo 27 d. gautą pranešimą Departamento pareigūnai apžiūrėjo ir užfiksavo pažeistus medžius, augančius pagal Lėbartų g., Gargžduose. Medžius pažeidė UAB „Vakarų energetika“ dirbantys asmenys, kurie vykdė žemės kasimo darbus. Iš nuotraukos matyti, kad kasant tranšėją yra pažeidžiamos medžių šaknys, nesilaikoma atstumų, numatytų projekte bei Taisyklėse. Iš 2024 m. sausio 9 d. apžiūros akto matyti, kad atlikus papildomą apžiūrą buvo nustatyta, jog 7 medžiai (5 beržai ir 2 ąžuolai) augantys šalia Klaipėdos g., Gargžduose, nesuformuotame žemės sklype, auga elektros tinklų apsaugos zonoje, o kiti želdiniai, augantys nesuformuotame žemės sklype šalia Lėbartų g., Gargžduose, auga ne elektros tinklų apsaugos zonoje. Iš MB „Elterna“ Kilnojamųjų elektros objektų ir įrenginių įrengimo projekto matyti, kad projekto skyriuje „Žemės darbai“ nustatyta, kad klojant kabelius turi būti išlaikomi ne mažesni horizontalūs atstumai nuo medžių kamienų 2 metrus, o nuo krūmų 0,75 metro (vamzdžiuose, nepažeidžiant šaknų, kabelius galima kloti ir mažesniu atstumu). Iš 2023 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto Nr. 1553 matyti, kad neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Vakarų energetika“, vykdydama žemės kasimo darbus, nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, esančiame Lėbartų g., Gargžduose, pažeidė ten augančių medžių šaknis, nes darbai vykdomi mažesniu atstumu nei nurodyta projekte. Iš 2025 m. sausio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliktų matavimų akte (reg. Nr. BDR-4289) pateikti atstumų matavimai nuo kabelio tiesimo koordinačių iki šalia augančių medžių. Matavimai atlikti ties Lėbartų g. 325 metrų atkarpoje. Viso išmatuoti 49 medžiai, kurių vidutinis atstumas nuo kamieno iki pravesto kabelio yra 0,95 metro, mažiausias – 0,01 metro, didžiausias 2,89 metrai. Atlikti ir pateikti matavimai patvirtina, jog atliekant kabelio tiesimo darbus, nesilaikyta Taisyklių 7.9 punkto reikalavimų. Departamentas nesutinka su skundo argumentais, kad 2024 m. gruodžio 9 d. matavimų ataskaita negali būti įrodymu byloje, nes prietaisai neturėjo metrologinės patikros, kadangi visi matavimai atlikti GPS imtuvu „Trimble R12s“, o šiam prietaisui metrologinė patikra neatliekama, nes ji nėra skirta atstumui matuoti. Iš byloje esančių objektyvių duomenų matyti, kad želdiniai, augantys nesuformuotame žemės sklype šalia Lėbartų g., Gargžduose, auga ne elektros tinklų apsaugos zonoje, todėl jie priskiriami saugotiniems želdiniams. Remiantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, kadangi nustatyta, kad visi pažeisti medžiai auga ne elektros tinklų apsaugos zonoje ir priskiriami saugotiniems, todėl, tam, kad medžiai nebūtų pažeidžiami vykdant žemės kasimo darbus, buvo būtina laikytis Taisyklėse bei projekte nustatytų atstumų. V. P., būdamas atsakingu už šių darbų organizavimą objekte, esančiame Lėbartų g., Gargžduose, neužtikrino, kad UAB „Vakarų energetika“, vykdant elektros kabelio tiesimo darbus, laikytųsi MB „Elterna“ Kilnojamųjų elektros objektų ir įrenginių įrengimo projekte bei Taisyklių 7.9 punkte nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašoma atmesti pareiškėjo V. P. skundą dėl 2025 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-555-2025 panaikinimo kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje V. P. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jis buvo atsakingas už darbų organizavimą, darbų zonos buvo Klaipėdos g., Gargžduose, kur kabelis buvo klojamas jau esančioje kabelio apsaugos zonoje, bei Lėbartų g., Gargžduose, kur kabelis buvo klojamas naujai. Jam inkriminuojamas nusižengimas padarytas Lėbartų g., Gargžduose, todėl 2023 m. kovo 29 d. akte (2 t. b. l. 93) pateiktoje fotonuotraukoje fiksuotas atvejis nėra susijęs su nagrinėjamu nusižengimu, nes ten fiksuoti darbai Klaipėdos g. Visi darbai buvo atliekami griežtai laikantis projekto ir jokie nukrypimai nebuvo galimi. Vykdant darbus, matydamas, kur per daug priartėdavo prie medžių, organizuodavo kabelio klojimą uždaru būdu, t. y., 1 metro gylyje įstumdavo vamzdį ir per jį įtraukdavo kabelį. O kur atstumai buvo didesni, kasimas buvo atliekamas atviru būdu, t. y. kasė tiek atviru, tiek uždaru būdu. Buvo trys projekto laidos ir darbai buvo vykdomi pagal paskutinę trečią laidą. Projektas buvo keičiamas, kad nereikėtų kabelio kloti per mišką, taip išsaugant gamtą. Institucijai pateiktas projektas, pagal kurį buvo vykdomi darbai. Tranšėjos kasimo vieta buvo nustatyta pagal koordinates, nurodytas projekte. Projekte nebuvo nustatyta, kokie atstumai turi būti nuo medžių ir jam nesuprantama, kaip skraidykle iš oro buvo galima nustatyti atstumus centimetro tikslumu. Projektinių pažeidimų dėl kabelio tiesimo darbų nei užsakovas, nei savivaldybė nenustatė. Gręžimo darbus atliko jų įmonė. Po kurio laiko nuvykęs į darbų vietą, matė, kad nė vienas medis nėra nukentėjęs, nors, jeigu būtų pažeistos šaknys, mano, kad jau per pirmą vegetacijos laikotarpį jie būtų žuvę.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė Asta Peleckienė teismo posėdyje prašė atmesti skundą atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad papildoma ataskaita atlikta tinkamomis priemonėmis, ji yra tiksli, todėl turėtų būti laikoma tinkamu įrodymu. Ataskaitoje yra padarytos fotonuotraukos, taip pat ir panoraminė fotonuotrauka, kuriose matyti Lėbartų g. augantys medžiai ir pažymėta kabelio vieta, nustatyta GPS prietaisu. Koordinatės paimtos iš V. P. pateikto projekto. Buvo nustatomos kiekvieno medžio koordinatės prie jo kamieno statant GPS prietaisą ir suvedant duomenis į specialią programą, kuri naudojama atstumų matavimui, gretinant tiek kabelio buvimo vietos, tiek medžių koordinates. Programa apskaičiavo atstumus. Išmatavus 49 medžių koordinates, buvo nustatyta, kad pažeisti ir projekto, ir Taisyklių reikalavimai. V. P. pateiktoje „0“ projekto laidoje, dalyje „Žemės kasimo darbai“, nurodyti reikalavimai dėl atstumų laikymosi. V. P. privalėjo laikytis šių reikalavimų, o nustačius, kad atstumai yra per maži, privalėjo kreiptis dėl projekto koregavimo ar kitų galimybių, pvz., dėl leidimo iškirsti medžius. Skraidyklė buvo skirta koordinačių nustatymui. Ant jos buvo pritvirtintas imtuvas, tačiau jų veikimo principus galėtų paaiškinti S. R.. Ar yra jos minėtos programos instrukcijos, nežino. Šiuo metu nusižengimo vieta nėra pasikeitusi, medžiai tebeauga. Šiuo atveju esminis pažeidimas yra tas, kad atliekant V. P. prižiūrimus kabelio tiesimo darbus nebuvo laikomasi atstumo nuo medžių kamienų iki kabelio tiesimo tranšėjos.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo Lėbartų gatvėje esančiame objekte, t. y. klojo aukštos įtampos kabelius. Šie kabeliai gali būti klojami tiek uždaru būdu (gręžiant po žeme), tiek atviru būdu (kasant tranšėją). Jis dažniausiai tiesia kabelius uždaru būdu, kuriuo ir dirbo minėtame objekte. Paaiškino, kad uždaro kasimo būdu išorėje nėra kasama, o darbai atliekami ir kabeliai klojami po žeme. Šiame objekte darbus atliko seniai, kiek prisimena, Lėbartų gatvėje tiesiant vamzdžius jau dauguma medžių buvo nukirsta. Pagal projektą ten turėjo būti dirbama atviru būdu (kasant tranšėją), bet buvo dirbama uždaru būdu (gręžiant po žeme) dėl pelkėtos vietovės. Lėbartų gatvėje dirbo keli grąžtai, kurie atlikdavo darbą jiems paskirtoje atkarpoje ir išvažiuodavo.
Liudytojas S. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba Aplinkos apsaugos departamente, jis atliko matavimus. Koordinates, kur turi būti atliekami matavimai, jam pateikė inspektorius. Tranšėjos kasimo vieta yra matoma iki šiol, medžiai iki šiol yra „nugremžti“ (pažeisti). Matavimai buvo atliekami su dronu, medžių koordinatės buvo nustatytos GPS prietaisu. Kabelio buvimo koordinačių jis nenustatinėjo, jas jam pateikė inspektorius, mano, kad kabelio buvimo koordinatės buvo nurodytos projekto ištraukoje. Nuotraukos buvo atliktos iš viršaus. Kabelio buvimo vietą po žeme nustatė pagal inspektoriaus jam pateiktas koordinates. Atsakydamas į klausimus teismo posėdžio metu nurodė, kad prietaisai kabelio klojimo būdo nenustato. Matavimų atlikimo dieną (2024-11-29) medžių pažeidimai buvo matomi, bet jų žievė buvo parudavusi, iš to buvo aišku, kad pažeidimai nėra šviežiai atsiradę.
Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-159-380/2024) buvo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarimas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N 790-2024, bei byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nutartyje buvo nurodoma, kad šiuo atveju reikėtų pamėginti tam skirtais techniniais įrenginiais ir priemonėmis išmatuoti tikslius atstumus tarp kasamos tranšėjos kabelio tiesimui ir medžių bei krūmų kamienų, patikrinti šių atstumų atitiktį Taisyklių 7.9 p. reikalavimams, taip pat, esant poreikiui, atlikti ir kitokius tyrimo veiksmus (matavimus, liudytojų apklausas ir pan.), kurie galėtų padėti tiksliai nustatyti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Tik po to būtų galima daryti patikimą išvadą apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę (2 t., b. l. 4-8).
Iš 2025 m. sausio 17 d. vyriausiojo specialisto J. N. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atliekant papildomus administracinio tyrimo veiksmus, 2024 m. lapkričio 15 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyriaus specialistas S. R. atliko fotogrametrinius matavimus Klaipėdos raj., Gargžduose, Lėbartų g., žemės skl. kad. Nr. 5520/0009:0427, kad. Nr. 5520/0009:0324 ir šalia sklypų bepilote skraidykle DJI Phantom 4 RTK 1.4, reg. Nr. LTUmg7v8ssh4xnym. Papildomi matavimai atlikti 2024 m. lapkričio 29 d. Linijų ilgio (atstumų) skaičiavimai atlikti Agisoft Metashape 2.0.2., Pix Pro 1.7.8. programomis. Kontrolinių taškų koordinatės ir aukščiai nustatyti LKS koordinačių sistemoje, GPS imtuvu Trimble R12s. Gautame 2024 m. gruodžio 11 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyriaus atliktų matavimų akte (reg. r. BDR-4289) pateikti atstumų matavimai nuo kabelio tiesimo koordinačių iki šalia augančių medžių. Matavimai atlikti ties Lėbartų g. 325 metru atkarpoje nuo koordinatės X: 6177993, Y: 334015 iki X: 6177753, Y: 333796. Viso išmatuoti 49 medžiai, kurių vidutinis atstumas nuo kamieno iki pravesto kabelio yra 0,95 m. Mažiausias atstumas nuo kamieno iki kabelio 0,01 m, didžiausias 2,89 m. Šie pateikti matavimai patvirtina, kad nesilaikyta Taisyklių 7.9 p. reikalavimų. Todėl, atsižvelgiant į papildomai surinktus administracinio nusižengimo tyrimo įrodymus, UAB „Vakarų energetika“ asmeniui, kuris buvo atsakingas už projekto darbų vykdymą, turi būti taikyta administracinė atsakomybė pagal administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 3 dalį (aktuali redakcija pažeidimo padarymo metu 2023 m. balandžio 26 d., iki 2023 m. gegužės 1 d.) (1 t., b. l. 25-26).
Iš 2024 m. gruodžio 11 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyriaus rašto (reg. r. BDR-4289) matyti, kad matavimus 2024 m. lapkričio 15 d., Klaipėdos raj., Gargžduose, Lėbartų g., žemės skl. kad. Nr.5520/0009:0427, kad. Nr.5520/0009:0324, ir šalia sklypų, atliko Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vyr. specialistas S. R., Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus vyresn. specialistas R. G., vyr. specialistas J. N.. Fotogrametriniai matavimai Klaipėdos raj., Gargžduose, Lėbartų g., žemės skl. kad. Nr.5520/0009:0427, kad. Nr.5520/0009:0324, ir šalia sklypų, atlikti 2024 m. lapkričio 15 d. bepilote skraidykle DJI Phantom 4 RTK 1.4, reg. Nr. LTUmg7v8ssh4xnym. Papildomi matavimai atlikti 2024 m. lapkričio 29 d. Linijų ilgio (atstumų) skaičiavimai atlikti Agisoft Metashape 2.0.2., Pix Pro 1.7.8. programomis. Kontrolinių taškų koordinatės ir aukščiai nustatyti LKS koordinačių sistemoje, GPS imtuvu Trimble R12s. GPS prietaisų patikra reglamentuota Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“ (1 t., b. l. 27-175).
Iš 2025 m. sausio 20 d. priedo Nr. BDR-209 fotolentelių matyti, kad jose užfiksuoti 2023 m. balandžio 12 d. atlikti medžių skersmens matavimai. Nurodoma, kad fotolentelė daryta 2025 m. sausio 17 d. Medžiai pavaizduoti fotolentelėje nuo 1 iki 9 auga Klaipėdos g., Gargždai. Medžiai nuo 10 iki 36 auga šalia Lėbartų g. Gargždai, Klaipėdos r. 2024 m. lapkričio 29 d. atlikti matavimai pagal įmonės UAB „Vakarų energetika“ pateiktą projektą ELT- 220317/01-TDP-E2, kuriame nurodytos elektros kabelio koordinatės šalia Lėbartų g., Gargždai, Klaipėdos r., žemės sklypuose Nr. 5520/0009:0427, kad. Nr. 5520/0009:0324, ir šalia sklypų atkarpoje nuo X: 6177996, Y: 334015 iki X: 6177754, Y: 333798. Matavimai pateikti 1 lentelėje, pažymint medžio ir kabelio koordinates, bei atstumus nuo medžio iki kabelio (m) (1 t., b. l. 177-197).
V. P. 2025 m. vasario 25 d. paaiškinime nurodė, kad su nusižengimu nesutinka. Nurodė, kad kabelio tiesimo darbai buvo atlikti ne pagal projekto 0 laidą. Taip pat neaišku, ar bepilotė skraidykle DJI Phantom ir GPS imtuvas Trimble R12s turi metrologinę patikrą. Be to, nurodoma, kad kabelis objekte buvo klojamas uždaru būdu (gręžimu) ir atviru būdu (kasant tranšėją), todėl visiškai neaišku, kaip buvo nustatyti atstumai nuo medžių – ar nuo kabelio kloto uždaru ar atviru būdu. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą (1 t., b. l. 13-14).
UAB „Vakarų energetika“ 2023 m. sausio 27 d. potvarkis patvirtina, kad atliekant elektros įrenginių darbus objekte Tolupio g. 1E, Birbinčių k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav., statybos darbų vadovu skiriamas V. P. (2 t., b. l. 38).
UAB „Vakarų energetika“ prieštaravime dėl 2024 sausio 9 d. apžiūros akto ir 2024 m. sausio 5 d. žalos aplinkai paskaičiavimo Nr. Ž24-1682/2023 nurodoma, kad UAB „Vakarų energetika“ pagal 2022 m. lapkričio 30 d. rangos sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ vykdė 24 kV elektros kabelio tiesimo darbus objekte Dovilų sen., Birbinčių k., Tolupio g. 1E, Tolupio g. 1D ir Palaukės g. 9. Darbai buvo vykdomi pagal MB „Elterna“ parengtą Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą. Darbams vykdyti Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė UAB „Vakarų energetika“ 2023 kovo 9 d. leidimą atlikti kasinėjimo darbus Nr. IPs-4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono Aplinkos apsaugos inspekcija 2024 m. sausio 9 d. apžiūros aktu ir 2024 m. sausio 5 d. žalos aplinkai paskaičiavimu Nr. Ž24-1682/2023 paskaičiavo 3453 Eur žalos dydį aplinkai už nesuformuotose valstybinės žemės sklypuose augančių medžių šaknų pažeidimus. UAB „Vakarų energetika“ nesutinka su aplinkai padaryta žala. Nurodo, kad darbai vykdomi netiesiant naujos trasos, o veikiančios 12 kV trasos elektros tinklų apsaugos zonoje, kurioje neturi būti medžių. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnį, kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos. Be to, pagal Specialiųjų -žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnį elektros tinklų apsaugos zonoje draudžiama sodinti, auginti arba kirsti želdinius. Pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 26 punktą elektros tinklų apsaugos zonose, ne miško žemėje augančius medžius ir krūmus, kerta ir geni žemės, kurioje auga medžiai ir kūmai savininkai ir (ar) valdytojai, suderinę (išskyrus krūmų kirtimo darbus) su tinklų operatoriumi šių darbų atlikimo terminus. Dauguma medžių yra savaime sužėlę krūmynai. Be to, medžiai (krūmai) negali būti elektros tinklų apsaugos zonose, t. y. turi būti iškirsti. MB „Elterna“ parengtame Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrengimo projekte medeliai ir krūmai nebuvo parodyti, išskyrus tuos, kuriuose laikantis projekto UAB „Vakarų energetika“, kabelinę liniją paklojo aplink. Darbai vykdomi šalia esamo kelio (kelio apsaugos zonoje) ne miško žemėje. UAB „Vakarų energetika“ nepadarė žalos medžiams (krūmams), nes šaknys nebuvo pažeistos, medžiai (krūmai) nėra sunaikinti, auga toliau, poveikio jų gyvybinėms funkcijos nėra nustatyta (2 t., b. l. 44-45).
Iš 2024 m. sausio 9 d. apžiūros akto Nr. TVR-111 nustatyta, kad apžiūra atlikta Klaipėdos g. ir Lėbartų g. Gargždai, Klaipėdos r. Akte nurodyta, kad atliekant neplaninį patikrinimą įmonės UAB „Vakarų energetika“ patikrinimą ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad medžiai, augantys nesuformuotame valstybiniame žemės sklype šalia Klaipėdos g., Gargždai, Klaipėdos r., galimai auga elektros tinklų apsaugos zonoje. Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus specialistai, siekiant tiksliai nustatyti 2023 m. kovo – balandžio mėnesiais vykdytų elektros kabelio tiesimo darbų metu sužalotų želdinių tikslią buvimo vietą, atliko papildomą apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad 7 medžiai ( 5 beržai ir 2 ąžuolai), augantys šalia Klaipėdos g. Gargždai, Klaipėdos r., nesuformuotame žemės sklype, auga elektros tinklų apsaugos zonoje, kiti želdiniai, augantys nesuformuotame žemės sklype šalia Lėbartų g., Gargždai, Klaipėdos r., auga ne elektros tinklų apsaugos zonoje, ir juos sužalojus skaičiuojama padaryta žala aplinkai. Įmonė UAB „Vakarų energetika“, vykdydama darbus pagal UAB „Elektrum Lietuva“ parengtą projektą, buvo suderinusi darbus su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir šie želdiniai, vadovaujantis Įstatymo 13 straipsniu, nėra saugotini ir už juos žala aplinkai neturėtų būti skaičiuojama. Perskaičiavus UAB „Vakarų energetika“ 2023 m. kovo – balandžio mėn. vykdytų elektros kabelio tiesimo darbų metu aplinkai padarytas žalos dydį ir koreguotina patikrinimo akto (Nr. PA-1553) išvada dėl mažesnio sužalotų želdinių kiekio, iš viso sužalotos 29 medžių šaknys (1 beržo ir 28 drebulių) (2 t., b. l. 46-50).
Iš 2023 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto Nr. PA-1553 nustatyta, kad patikrinimas pradėtas 2023 m. balandžio 12 d., patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė vykdo elektros kabelio klojimo darbus, pagal užsakovo UAB „Elektrum Lietuva“ parengtą projektą (projekto Nr. ELT-220317/0I-TDP-E2). Projektas suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, AB „LITGRID“. AG „LTG infra“, Lietuvos kelių direkcija, AB „Energijos skirstymo operatorius“. Užsakovo projekte nurodyta, kad klojant kabelį turi būti išlaikomi ne mažesni horizontalūs atstumai; nuo medžių kamienų 2 m., nuo krūmų 0,75 m. Įmonė, vykdydama kasybos darbus šalia Klaipėdos g. nesuformuotame valstybinės žemės sklype (toliau – Sklypas 1) ir šalia Laugalių g. (turėjo būti Lėbartų) nesuformuotame valstybinės žemės sklype (toliau – Sklypas 2), pažeidė ten augančių medžių šaknis, nes darbai vykdomi mažesniu atstumu negu nurodyta projekte (nuo 0,05 m. iki 0,4 m). 2023 m. balandžio 12 d. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai Sklype 1 ir Sklype 2 sertifikuotomis metalinėmis žerglėmis CODIMEX (patikros sertifikato Nr. 1687240) išmatavo pažeistus medžius 1 m aukštyje. Įmonė vykdant žemės kasimo darbus pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193 Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.9 p.– nekasti tranšėjų (kabelio, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių ir kt. įrenginių tiesimui) arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kuriuo diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų, skaičiuojant atstumą nuo kraštinio stiebo (2 t., b. l. 54-73).
Iš 2023 m. kovo 29 d. apžiūros akto nustatyta, kad apžiūra atlikta Lėbartų g., Gargždai, Klaipėdos r. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje 2023 m. kovo 27 d. gautas pranešimas iš pranešimų priėmimo tarnybos (Nr. 49049), kad Gargžduose ties Klaipėdos g. 96 kitoje kelio pusėje vykdomi kasybos darbai, kurių metu yra pažeistas beržas. 2023 m. kovo 28 d. Inspekcijos pareigūnai nuvykę į vietą užfiksavo pažeisto beržo šaknis ( 1 pav.) (1,30 m. aukštyje pamatuotas skersmuo yra 26,5 cm). <...>Nuvykus į Lėbartų g. Gargždai, Klaipėdos r. užfiksuoti kasybos darbus atliekantys asmenys (UAB „Vakarų energetika“). Palei Lėbartų g. užfiksuoti darbai, kurių metu pažeista daugiau medžių ( 2 pav.) (2 t., b. l. 92-96).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1-2 dalys). Vis tik, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.
Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką, kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
Nagrinėjamu atveju skundžiamame Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2025 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-555-2025 padaryta išvada, kad V. P. padarė ANK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 281 straipsnio 3 dalis (akto redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.) nustatė atsakomybę už Sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimą, Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimą, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimą, Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimą, Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimą, ir užtraukė baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė, todėl taisyklės, kurių privalo laikytis teisinio santykio dalyviai, yra išdėstytos kituose teisės aktuose.
Šiuo atveju V. P. kaltinamas ir nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. Nr. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.9 punktą, kuriame nurodoma, kad vykdant statybos darbus (įskaitant valstybinės reikšmės kelių ir viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių statybos ir remonto darbus), kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma nekasti tranšėjų (kabelio, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių ir kt. įrenginių tiesimui) arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm, ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų, skaičiuojant atstumą nuo kraštinio stiebo.
Šiuo atveju, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-159-380/2024) nurodė, kad nustatant, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykdė jam inkriminuojamą nusižengimą, reikėtų pamėginti tam skirtais techniniais įrenginiais ir priemonėmis išmatuoti tikslius atstumus tarp kasamos tranšėjos kabelio tiesimui ir medžių bei krūmų kamienų, patikrinti šių atstumų atitiktį Taisyklių 7.9 punkto reikalavimams, taip pat, esant poreikiui, atlikti ir kitokius tyrimo veiksmus (matavimus, liudytojų apklausas ir pan.), kurie galėtų padėti tiksliai nustatyti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Institucija atliko papildomus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, tai yra parengė ataskaitą su fotonuotraukomis bei panoramine fotonuotrauka, kuriose matyti Lėbartų g. augantys medžiai ir pažymėta kabelio vieta, nurodė, kad buvo atlikti papildomi matavimai nusižengimo vietą nustatant GPS prietaisu bei fotografuojant bepilote skraidykle. Teismo posėdžio metu liudytojas S. R. nurodė, kad pateiktoje ataskaitoje užfiksuotų pažeistų medžių buvimo koordinatės buvo paimtos iš V. P. pateikto projekto. Kiekvieno medžio koordinatės buvo nustatomos prie jo kamieno statant GPS prietaisą ir suvedant duomenis į specialią programą, kuri naudojama atstumų matavimui, gretinant tiek kabelio buvimo vietos, tiek medžių koordinates, o vėliau programa apskaičiavo atstumus. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad matavimai buvo atliekami praėjus gana ilgam laikui nuo nusižengimo padarymo ( nustatymo), t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Taip pat nusižengimo nagrinėjimo eigoje buvo tikslinami nusižengimų duomenys, per posėdį institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė rėmėsi ir fotonuotraukomis, teiktomis į bylą Nr.II-227-1010/2024 ankstesnio nagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teisme metu. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, atliktus papildomus veiksmus, daro išvadą, kad dėl praėjusio laiko ir natūralių gamtos reiškinių, tokių kaip pažeistų medžių natūralus augimo/gijimo procesas, papildomo administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo įmanoma tinkamai nustatyti visų su pažeidimu susijusių aplinkybių. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog V. P., būdamas atsakingu už darbų organizavimą objekte Tolupio g. 1E, Birbinčių k., Dovilų sen., Klaipėdos r., neužtikrino, kad UAB „Vakarų energetika“ vykdant elektros kabelio tiesimo darbus Lėbartų g. Gargždai, Klaipėdos r., nebūtų tiesiami elektros kabeliai ir vykdomi kasimo darbai arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm, ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų (elektros kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi 0,05 m iki 0,4 m atstumais nuo medžių kamienų), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. Nr. įsakymu Nr. D1-193 Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.9 punktą. Taip pat papildomai atlikus tyrimą (2025 m. sausio 20 d., Nr. BDR-209), nebuvo įsitikinta, kad nebuvo laikomasi atstumo nuo medžių kamienų iki kabelio tiesimo tranšėjos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Būtent dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. P., kaltei pagal ANK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo V. P. naudai.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos, nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, išklausęs pareiškėjo parodymus, Institucijos atstovės paaiškinimus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. P., būdamas atsakingu už darbų organizavimą, neužtikrino, kad UAB „Vakarų energetika“ vykdant elektros kabelio tiesimo darbus Lėbartų g. Gargždai, Klaipėdos r., nebūtų tiesiami elektros kabeliai ir vykdomi kasimo darbai arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm, ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų (elektros kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi 0,05 m iki 0,4 m atstumais nuo medžių kamienų), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. Nr. įsakymu Nr. D1-193 Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.9 punktą. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų V. P. veiksmuose buvus visus (tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius) ANK 281 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.) numatyto administracinio nusižengimo požymius. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą/nutarimą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad V. P. veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. Nr. įsakymu Nr. D1-193 Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.9 punktas, ir kad šiais veiksmais padaryta žala aplinkai. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones V. P. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. skundas tenkintinas, V. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nes jo padaryta veika neturi minėto administracinio nusižengimo požymių, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-555-2025, naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 565(1) straipsnio 1 dalies 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nusižengimų 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis
nutaria:
pareiškėjo V. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-555-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 3 dalyje ( iki 2023-05-01 galiojusi įstatymo redakcija), požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.