Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas 2025 m. sausio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. P. už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio patikrinimo metu (2023 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog V. P., būdamas atsakingu už darbų organizavimą objekte (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant elektros kabelio tiesimo darbus (duomenys neskelbtini), nebūtų tiesiami elektros kabeliai ir vykdomi kasimo darbai arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm, ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų (elektros kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi 0,05 m iki 0,4 m atstumais nuo medžių kamienų), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. Nr. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 7.9 punktą. Taip pat papildomai atlikus tyrimą (2025 m. sausio 20 d., Nr. (duomenys neskelbtini), įsitikinta, kad nebuvo laikomasi atstumo nuo medžių kamienų iki kabelio tiesimo tranšėjos. Žala aplinkai iki protokolo surašymo nebuvo atlyginta. Nusižengimas padarytas 2023 m. kovo 28 d. 00.00 val., (duomenys neskelbtini).

2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjas 2025 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-555-2025 V. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.), paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.3. Skunde pažymima, kad nenustatyta, jog pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jų paaiškinimai teisme logiški, nuoseklūs, patvirtinantys bylos duomenis. Tuo tarpu liudytojas E. J. yra pažįstamas su V. P., pastarasis yra jo darbdavys, todėl pagrįstai tikėtina ir manytina, jog tarp jų galimas susitarimas, suinteresuotumas šios bylos baigtimi. Paties V. P. paaiškinimai tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teikiant skundą, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra nenuoseklūs, besikeičiantys, neatitinkantys nustatytas faktines bylos aplinkybes, ir turėtų būti vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys objektyviems byloje surinktiems duomenims. Be to, versiją, kad (duomenys neskelbtini) tranšėja nebuvo kasama, o kabelis klojamas tik uždaru būdu, pateikė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, nors pirminio skundo nagrinėjimo metu, V. P. pozicija buvo tai, jog drebulės yra nesaugotini medžiai, augantys elektros kabelio apsaugos zonoje. Šios aplinkybės taip pat kelia pagrįstų abejonių paskesnės versijos tikrumu, V. P., E. J. sąžiningumu ir turėtų būti vertinama kaip pasirinkta gynybos strategija.

4.5. Nurodoma, kad V. P. nurodė, jog elektros kabelis buvo klojamas (duomenys neskelbtini) naudojant elektros kabelio koordinates, esančias rangos projekte. Pastarasis taip pat patikino, jog nenustatyta rangos projekto pažeidimų, neatitikimų, paklaidų ir pan. Vadinasi šios koordinatės yra tikslios, patikimos. Kaip žinia, tam tikros teritorijos ar vietovės koordinatės yra naudojamos viešai (LKS koordinačių sistema), jas galima nustatyti telefonu, GPS prietaisu ar kitokiu įrenginiu. Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) pakloto elektros kabelio koordinatės yra nurodytos rangos projekte. Tačiau šiame projekte nebuvo nurodytos ties (duomenys neskelbtini) augančių medžių koordinatės. Tam, kad nustatyti koks yra atstumas tarp pažeistų medžių ir elektros kabelio iškastos tranšėjos/elektros kabelio linijos buvo reikalinga nustatyti kiekvieno sužaloto medžio (28 drebulės ir l beržas) augimo vietos koordinates, nes jos nebuvo žinomos. Apklaustas S. R. nurodė, kad kabelio linijos koordinates pateikė inspektorius (iš rangos projekto, tas pačias koordinates kokias naudojo ir V. P., ir pastebėtina tokiu pat būdu). Medžių koordinates įvykio vietoje nustatė GPS prietaisu, pridėdamas GPS prietaisą prie medžio kamieno. Vietoje atstumo tarp medžių ir kabelio linijos nenustatinėjo. Atstumą nustatė suvedus į programą medžių koordinates ir kabelio linijos koordinates. Atkreiptinas Teismo dėmesys į tai, kad iš byloje esančios fotogrametninių matavimų ataskaitos matyti bendras (duomenys neskelbtini) vaizdas iš viršaus. Analizuojant šį vaizdą, aiškiai matyti elektros kabelio buvimo vieta ir medžių augimo vieta palei (duomenys neskelbtini) matavimų atlikimo metu. Sugretinus matavimų ataskaitos duomenis, kabelio koordinates su rangos projekto schemomis, juose pažymėtomis kabelio koordinatėmis, matyti, jog abejais atvejais (duomenys neskelbtini) esančio elektros kabelio koordinatės yra tos pačios, matosi toks pats vaizdas iš viršaus. Kadangi medžių koordinates įvykio vietoje buvo nustatytos GPS prietaisu, tai turint dviejų objektų koordinates, jas suvedus į programas Agisoft Metashape 2.0.2., Pix Pro 1.7.8., nustatytas tikslus atstumas (ilgis) tarp šių koordinačių, nagrinėjamu atveju, atstumas nuo medžio kamieno iki elektros kabelio linijos. Iš matavimų ataskaitos duomenų matyti kiekvienas atstumas nuo medžio iki elektros kabelio linijos, matavimai atlikti 325 m ilgio (duomenys neskelbtini) atkarpoje. Atlikti matavimai yra patikimi, tikslūs, ir jais abejoti nėra jokio pagrindo. Atstumų matavimo būdas, naudojant pažangiausias technologijas ir taupant žmogiškuosius resursus, yra leistinas.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Sigitas Čepas pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

5.1. Nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje padarė išvadą, kad šiuo atveju reikėtų pamėginti tam skirtais techniniais įrenginiais ir priemonėmis išmatuoti tikslius atstumus tarp kasamos tranšėjos kabelio tiesimui ir medžių bei krūmų kamienų, patikrinti šių atstumų atitiktį Taisyklių 7.9 p. reikalavimams, taip pat, esant poreikiui, atlikti ir kitokius tyrimo veiksmus (matavimus, liudytojų apklausas ir pan.), kurie galėtų padėti tiksliai nustatyti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, ir panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarimą, panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 25 d. nutarimą ir grąžino bylą Institucijai. Po to gautas tik vienas naujas įrodymas, t. y. 2024 m. lapkričio 15 d. atlikti fotogrametriniai matavimai bepilote skraidykle DJI Phantom ir GPS imtuvu Trimble R12s. Tačiau šie prietaisai neturi metrologinės patikros, todėl negali būti įrodymais administracinio nusižengimo byloje. Pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – Metrologijos įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis, o pagal Metrologijos įstatymo 7 straipsnio 1 punktą metrologinio laidavimo uždaviniai apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis, jų filialus, padalinius nuo neteisingo matavimo padarinių. Taigi Metrologijos įstatymas aiškiai ir vienareikšmiškai nustato, kad tik metrologiškai patikrintomis matavimo priemonių pagalba gali būti fiksuojami administraciniai pažeidimai, nes tik esant metrologinei matavimo prietaiso patikrai gali būti užtikrinta asmens teisė į teisingus matavimus. Pagal Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 3 dalį matavimo priemonė, kurios teisinis metrologinis patvirtinimas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 arba 2 dalyje, neatliktas, gali būti naudojama tik asmeniniams tikslams. Tokio teisės aiškinimo laikosi ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. 16 nutarime Nr. II-536-57/2010 Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartyje Nr. AN2-239-557/2018.

5.2. Taip pat nurodoma, kad V. P. niekada neneigė, kad kasant tranšėją ties (duomenys neskelbtini) nebuvo laikomasi 2 metrų atstumo nuo medžių. Šie darbai buvo vykdomi netiesiant naujos trasos, o veikiančios 12 kV trasos elektros tinklų apsaugos zonoje, kurioje neturi būti medžių. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) 24 straipsnį, požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos. Be to, pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnį, elektros tinklų apsaugos zonoje draudžiama sodinti, auginti arba kirsti želdinius. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. Nr. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 26 punktą elektros tinklų apsaugos zonose, ne miško žemėje augančius medžius ir krūmus, kerta ir geni žemės, kurioje auga medžiai ir krūmai savininkai ir (ar) valdytojai, suderinę (išskyrus krūmų kirtimo darbus) su tinklų operatoriumi šių darbų atlikimo terminus. Institucija vykdė tyrimą dėl atliktų kebelio tiesimo darbų dviejose gatvėse, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Tačiau Institucija tyrimo eigoje atsisakė žalos dėl pažeistų medžių šaknų ties (duomenys neskelbtini) esančioje požeminių kabelių linijos apsaugos zonoje, ir 2025 m. vasario 27 d. nutarimą surašė išimtinai tik dėl kabelio tiesimo darbų (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini). jokių fotofiksacijų su tranšėjomis, pažeistomis medžių šaknimis ir pan. nėra. Todėl apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad 2023 m. kovo 29 d. apžiūros akte iš nuotraukos (2 pav.) matyti, kad vykdant kasimo darbus buvo pažeistos medžių šaknys, nesilaikoma atstumų, nes fotofiksacijoje užfiksuota tik tranšėja (duomenys neskelbtini), dėl ko V. P. nėra traukiamas atsakomybėn. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie sužalotus želdinius, kas, Institucijos nuomone, taip pat įrodo administracinį pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde neatskleidžiama apie kurią gatvę buvo gautas skundas.

5.3. Pažymima, kad atsakomybė pagal ANK 281 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.) už Želdynių apsaugos, vykdant statybos darbus, Taisyklių 7.9 punkto pažeidimą numatyta už tranšėjos kasimą, todėl įrodinėjimo dalykas yra ne projekte nustatytų kabelių koordinatės ir jų atstumas nuo medžių, bet faktinis tranšėjos atstumas nuo medžio t. y. įrodyti reikia, ne kabelio, bet tranšėjos atstumą. V. P. nuosekliai teigė, ir tai patvirtino liudytojas E. J., kad kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi 2 būdais – atviru būdu (kasant tranšėją), o to negalint daryti – uždaru būdu (gręžiant). Kabelio tiesimo būdo (kasant tranšėją ar gręžiant) bepilote skraidykle DJI Phantom ir GPS imtuvu Trimble R12s objektyviai negalima nustatyti, ką patvirtino ir koordinates nustatinėjęs liudytojas S. R.. Todėl 2024-11-15 atlikti fotogrametriniai matavimai bepilote skraidykle DJI Phantom ir GPS imtuvu Trimble R12s neįrodo pažeidimo fakto, nes visiškai neaišku ar atstumas nuo medžių nustatytas nuo tranšėjos ar nuo kabelio pakloto uždaru būdu. Akivaizdu, kad administracinis pažeidimas šioje byloje turėjo būti fiksuotas 2023 m. kovo 29 d. apžiūros aktu ir 2023 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktu. Tačiau nei viename iš šių dokumentų nebuvo fiksuojamas tranšėjos atstumas nuo medžių. Akivaizdu, kad fiksuojant tariamą administracinį pažeidimą, pareigūnai turėjo fiksuoti iškastą tranšėją ir jos atstumą nuo medžių, tačiau vietoje to pareigūnai fiksavo medžių kamieno storį. Nors apeliaciniame skunde remiamasi liudytojų parodymais, kuriuos Institucija aiškina taip kaip jiems naudinga, tačiau visiškai neaišku dėl kokių priežasčių liudytojai tariamai matydami medžių šaknų pažeidimus, jų nefiksavo, taip pat neaišku kokioje – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) liudytojai matė pažeidimus. Apeliacinio skundo motyvai, kad liudytojai patvirtino, jog buvo pažeista daugiau nei trečdalis šaknų, vertintini kritiškai, nes pagal faktinę situaciją nei vienas medis nėra nudžiūvęs, visi kuo puikiausiai toliau žaliuoja ir auga. Iš liudytojų parodymų matyti, kad jie pripažino, kad dalis darbų buvo atliekama uždaru būdu (gręžiant), tačiau kokiose vietose buvo gręžiama, o kokiose kasama tranšėja, nebuvo nustatinėjama. Akivaizdu, kad tai turėjo būti atlikta tariamo pažeidimo fiksavimo metu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. P. kaltę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai nepatvirtina, jog V. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 3 dalyje. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

9. ANK 281 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.) numatė, kad Sodmenų kokybės reikalavimų pažeidimas, Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių pažeidimas, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklių pažeidimas, Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimas, Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

11. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos V. P. inkriminuotas faktines nusižengimų padarymo aplinkybes remdamasis visais byloje surinktais įrodymais, pripažino, kad, šiuo atveju išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės padarius ANK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra pagrindas keisti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinę teiseną dėl šios dalies V. P. nutraukti.

12. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinių nusižengimų tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo pakeitė Institucijos 2025 m. vasario 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. pagal ANK 281 straipsnio 3 dalį nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantys duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, jog V. P., būdamas atsakingu už darbų organizavimą objekte (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant elektros kabelio tiesimo darbus (duomenys neskelbtini), nebūtų tiesiami elektros kabeliai ir vykdomi kasimo darbai arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm, ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų (elektros kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi 0,05 m iki 0,4 m atstumais nuo medžių kamienų), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. Nr. įsakymu Nr. D1-193 Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.9 punktą. Taip pat papildomai atlikus tyrimą nebuvo įsitikinta, kad nebuvo laikomasi atstumo nuo medžių kamienų iki kabelio tiesimo tranšėjos. Tai, kad teismas priėmė sprendimą, kuris neatitiko apelianto lūkesčių, nėra pagrindas teigti, jog buvo netinkamai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai ir dėl to priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis.

13. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi konstatavo, kad bylos medžiagoje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti V. P. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nurodė, kad reikėtų pamėginti tam skirtais techniniais įrenginiais ir priemonėmis išmatuoti tikslius atstumus tarp kasamos tranšėjos kabelio tiesimui ir medžių bei krūmų kamienų, patikrinti šių atstumų atitiktį Taisyklių 7.9 p. reikalavimams, taip pat, esant poreikiui, atlikti ir kitokius tyrimo veiksmus (matavimus, liudytojų apklausas ir pan.), kurie galėtų padėti tiksliai nustatyti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

14. Institucija atliko papildomą turimą. Iš 2025 m. sausio 17 d. vyriausiojo specialisto J. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant papildomus administracinio tyrimo veiksmus, 2024 m. lapkričio 15 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyriaus specialistas S. R. atliko fotogrametrinius matavimus (duomenys neskelbtini), žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia sklypų bepilote skraidykle DJI Phantom 4 RTK 1.4, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomi matavimai atlikti 2024 m. lapkričio 29 d. Linijų ilgio (atstumų) skaičiavimai atlikti Agisoft Metashape 2.0.2., Pix Pro 1.7.8. programomis. Kontrolinių taškų koordinatės ir aukščiai nustatyti LKS koordinačių sistemoje, GPS imtuvu Trimble R12s. Gautame 2024 m. gruodžio 11 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyriaus atliktų matavimų akte (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti atstumų matavimai nuo kabelio tiesimo koordinačių iki šalia augančių medžių. Matavimai atlikti ties (duomenys neskelbtini) 325 metru atkarpoje nuo koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini) iki X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini). Viso išmatuoti 49 medžiai, kurių vidutinis atstumas nuo kamieno iki pravesto kabelio yra 0,95 m. Mažiausias atstumas nuo kamieno iki kabelio 0,01 m, didžiausias 2,89 m. Nurodoma, kad šie pateikti matavimai patvirtina, kad nesilaikyta Taisyklių 7.9 p. reikalavimų, todėl, atsižvelgiant į papildomai surinktus administracinio nusižengimo tyrimo įrodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniui, kuris buvo atsakingas už projekto darbų vykdymą, turi būti taikyta administracinė atsakomybė pagal administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.) (t. 1, b. l. 25-26).

15. Be to, liudytojas S. R. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamente, nurodė, kad jis atliko matavimus. Tranšėjos kasimo vieta yra matoma iki šiol, medžiai iki šiol yra pažeisti. Matavimai buvo atliekami su dronu, medžių koordinatės buvo nustatytos GPS prietaisu. Kabelio buvimo koordinačių jis nenustatinėjo, jas jam pateikė inspektorius. Jo manymu, kabelio buvimo koordinatės buvo nurodytos projekto ištraukoje. Kabelio buvimo vietą po žeme nustatė pagal inspektoriaus jam pateiktas koordinates.

16. Tačiau, be minėtų duomenų, byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog V. P., būdamas atsakingu už darbų organizavimą objekte (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant elektros kabelio tiesimo darbus (duomenys neskelbtini), nebūtų tiesiami elektros kabeliai ir vykdomi kasimo darbai arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm, ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų (elektros kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi 0,05 m iki 0,4 m atstumais nuo medžių kamienų), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. Nr. įsakymu Nr. D1-193 Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.9 punktą.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl praėjusio laiko ir natūralių gamtos reiškinių, tokių kaip pažeistų medžių natūralus augimo/gijimo procesas, papildomo administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo įmanoma tinkamai nustatyti visų su pažeidimu susijusių aplinkybių. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su šia išvada, tačiau dėl praėjusio pakankamai didelio laiko tarpo egzistuoja pagrįsta abejonė nustatytų aplinkybių patikimumu.

18. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti įrodymo šaltinių, t. y. matavimo prietaisų, patikimumą. Administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo V. P. teigė, kad 2024 m. gruodžio 9 d. matavimų ataskaita negali būti įrodymu byloje. Kaip matyti, byloje nėra duomenų, ar bepilotė skraidykle DJI Phantom ir GPS imtuvas Trimble R12s turi metrologinę patikrą. Institucija pažymėjo, kad visi matavimai atlikti GPS imtuvu „Trimble R12s“, o šiam prietaisui metrologinė patikra neatliekama, nes ji nėra skirta atstumui matuoti. Nors 2024 m. gruodžio 11 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyriaus rašte nurodyta, kad GPS prietaisų patikra reglamentuota Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“ (t. 1, b. l. 27-175). Byloje nėra metrologinės patikros liudijimų, kurie galėtų patvirtinti, jog naudoti prietaisai, kuriais matuoti atstumai yra metrologiškai patikrinti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Šiuo atveju naudotos priemonės, t. y. skraidykle DJI Phantom ir GPS imtuvas Trimble R12, atlikti matavimams, nuo kurių rezultatų priklauso administracinio nusižengimo byloje skiriamos baudos dydis, o vėliau gali priklausyti turtinės žalos atlyginimo dydis. Todėl apygardos teismo vertinimu, nors Institucija teigia, kad metrologinė patikra nereikalinga, kadangi prietaisai nėra skirti atstumui matuoti, tačiau šiuo atveju būtent atstumai buvo matuoti, ir tai gali sukelti teisines pasekmes asmeniui, todėl aplinkybė, jog prietaisai neturi metrologinės patikros, neleidžia neabejotinai remtis jų duomenimis grindžiant V. P. kaltę.

19. Institucija akcentuoja, kad matavimus atliko pagal V. P. pateiktas koordinates. Iš 2025 m. sausio 20 d. priedo Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentelių matyti, kad 2024 m. lapkričio 29 d. atlikti matavimai pagal įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą projektą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos elektros kabelio koordinatės šalia (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia sklypų atkarpoje nuo X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini) iki X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 177-197). Tačiau kaip minėta. Taisyklių 7.9 punktas numato, kad vykdant statybos darbus (įskaitant valstybinės reikšmės kelių ir viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių statybos ir remonto darbus), kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma nekasti tranšėjų (kabelio, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių ir kt. įrenginių tiesimui) arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų, skaičiuojant atstumą nuo kraštinio stiebo. Tai reiškia, jog atstumą reikia matuoti nuo tranšėjos iki medžio kamieno, o ne nuo kabelio, kaip buvo išmatuota šiuo atveju.

20. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors Institucija, grįsdama V. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 1 d.), remiasi nuotraukomis, tačiau anksčiau bylą nagrinėję teismai, konstatavo, kad pateiktose nuotraukose nėra pažymėti konkretūs želdiniai, dėl kurių laikoma, kad pažeidimas padarytas, nėra aišku, kur konkrečiai šios nuotraukos darytos.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nenustatyta, jog pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Apylinkės teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, tačiau vien pareigūnų parodymų nepakanka V. P. kaltei pagrįsti, galimai esant abejonėms dėl atliktų matavimų.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai V. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 3 dalyje, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.