Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. A. ir jo įgaliotajam atstovui Sigitui Čepui,

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą – Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos – atstovams G. G. ir A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atmestas T. A. skundas dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018-03-22 nutarimo, kuriuo T. A. nubaustas pagal ANK 295 str. 3 d. 180 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. Ž. tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto 2018-03-22 nutarimu nubaustas pagal ANK 295 str. 3 d. už tai, kad T. A. individuali įmonė, žvejodama 19 žvejybos bare 55° 47´21´´platumos, 21°03´18´´ ilgumos, pastatė 817 m ilgio vieną tinkų eilę ir taip viršijo teisės aktuose numatytą leistiną 350 metrų tinklų eilės ilgį. Tokiais savo veiksmais T. A. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94 (2016-04-14 įsakymo redakcija Nr. 3D-210) patvirtintų Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 88 str. 2 d.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi T. A. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad nors pažeidimo užfiksavimas šiuo atveju turėjo tam tikrų trūkumų, byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu. Nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad žvejybos laivo, įmonės (grandies) tikrinimo aktas buvo surašytas pažeidimo užfiksavimo metu, 2018-02-08 13.15–15.30 val. laikotarpiu, užpildant atitinkamas jo grafas, pastabose nurodant pažeidimo esmę ir tai, kad T. A. bus informuotas dėl tolimesnio aiškinimosi, o nustatytos koordinatės pridedamos, ir ant šio patikrinimo akto yra jame numatytų pasirašančių asmenų – žuvininkystės kontrolės pareigūno ir antro akto egzempliorių gavusio kapitono – parašai. T. A. buvo to paties patikrinimo metu supažindintas ir su pavedimu atlikti patikrinimą, tai liudija jo parašas su 2018-02-08 data ant šio pavedimo (b. l. 15), tą pačią dieną yra pasirašęs ir žvejybos kontrolės tikrinimų žurnale (b. l. 16). Jo parašas yra ir ant jo paties nubraižytos jo įmonės tinklų išdėstymo schemos, kur pažymėtos ir galinio taško koordinatės, ir apytikslis matuotos tinklų eilės ilgis (apie 800 m, 0,42 mylios). Teismas kritiškai vertino T. A. parodymus, kad jis šią schemą pasirašė iškart po to, kai pats ją sudarė ir nurodė joje tinklų eilės pradžią žyminčio plūduro koordinates, o ne kai ji buvo papildyta galinio plūduro koordinatėmis, kadangi jis žinojo, kad tokiu būdu yra atliekamas jo individualios įmonės veiklos patikrinimas, ir galinio plūduro vietos nustatymas yra esminis momentas konstatuojant pažeidimo buvimą ar nebuvimą, todėl neįtikėtina, kad būtų pasirašęs nebaigtą fiksuoti schemą. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje apklausti asmenys, dalyvavę šiame patikrinime (A. V., G. V. ir V. Ž.) patvirtino, kad nustačius jau vizualiai per ilgos tinklų eilės apytikslį ilgį GPS prietaisu, T. A. dėl to jokių pretenzijų nepareiškė, pats nusistebėjo, kad ši eilė tokia ilga. Atsakydamas į T. A. skundo argumentą, jog GPS prietaisas, kuriuo atliktas koordinačių nustatymas, nėra įvardytas protokole ir nutarime, taip pat nėra duomenų apie jo metrologinę patikrą, teismas nurodė, jog šią aplinkybę vertina kaip praktikos fiksuoti kiekvieną pažeidimo nustatymo detalę ir pagrįsti jos tikslingumą bei tikslumą nebuvimą. Iš praktikos matyti, kad atskirų sričių pareigūnai, įgalinti surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir priimti nutarimus, naudojasi labai skirtingomis priemonėmis ir jos ne visada yra taip detaliai aprašytos ir jų naudojimas sureglamentuotas, kaip pačių populiariausiųjų (greičio matavimo prietaisų, alkotesterių ar kt. ) atveju. Teismas nurodė, jog tai nesuteikia teismui pakankamo pagrindo abejoti pareigūnų, dirbančių Žuvininkystės tarnybos kontrolės specialistais, kompetencija ir įgalinimais vizualiai pastebėjus per ilgą tinklų eilę jiems tarnybine tvarka perduotais prietaisais nustatyti šio pažeidimo mastą. Institucijos atstovai pateikė teismui tam tikrus įrodymus, kad šiems prietaisams metrologinė patikra neatliekama, priešingai tvirtinančių įrodymų pareiškėjas ir jo atstovas nepateikė. Kad koordinatės buvo fiksuojamos laivo „Vakaris“ GPS prietaisu, ginčo byloje nekilo, patį prietaisą, sprendžiant bylą, savo paaiškinime tiksliai įvardijo žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas A. V., kuris paaiškino, kaip ši profesionali elektroninių žemėlapių sistema SIMRAD CS65 GPS Raystar RS 125 buvo naudojama ir kaip ja nustatytos koordinatės konvertuojamos, nustatant atstumą tarp dviejų taškų jūroje. Teismas pažymėjo, jog kadangi visi trys laive dirbę pareigūnai jau vizualiai užfiksavo per ilgas T. A. įmonės tinklų eiles, o išmatavus buvo nustatytas žymus leistino ilgio viršijimas, šie trūkumai nesudaro pagrindo iš esmės paneigti nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Apeliaciniu skundu T. A. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, jog apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pasisakydamas dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo nurodo, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Konstitucijos 33 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N261-73/2011). Nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta ir ANK 566 str. 1 d., be to, pagal ANK 567 str. 3 d. tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai faktinės aplinkybės, kurios nustatytos įrodymais, yra įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Teigia, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas principines administracinės teisenos nuostatas, visas faktines aplinkybes dėl matavimo prietaiso metrologinės patikros nebuvimo, schemos Nr. 1 taisymo ir tyrimo veiksmų protokolo nebuvimo, pareigūnų nekvalifikuotumo, taip pat visas kitas abejones vertino pažeidėjo nenaudai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad T. A. skundą iš esmės grindė tuo, kad pažeidimo padarymo faktas nebuvo pakankamai tiksliai nustatytas, užfiksuotas ir įrodytas, nes jis skundą grindė tuo, kad jokio pažeidimo jis išvis nepadarė, nes visų jo tinklų ilgis buvo 270 metrų – tai jis aiškiai savo ranka užrašė schemoje. Kaip minėjo teismui, 800 metrų ilgio tinklų statymas prieštarauja bet kokiems protingumo dėsniams, nes tokio ilgio tinklai dėl srovių jūroje būtų apgadinti arba suplėšyti.

Pasisakydamas dėl metrologinės patikros, nurodo, kad pagal Metrologijos įstatymo 16 str. 1 d. 2 p. teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis, o pagal Metrologijos įstatymo 7 str. 1 p. metrologinio laidavimo uždaviniai apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis, jų filialus, padalinius nuo neteisingo matavimo padarinių. Teigia, jog Metrologijos įstatymas aiškiai ir vienareikšmiškai nustato, kad tik metrologiškai patikrintų matavimo priemonių pagalba gali būti fiksuojami administraciniai pažeidimai, nes tik esant metrologinei matavimo prietaiso patikrai gali būti užtikrinta asmens teisė į teisingus matavimus. Pagal Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. matavimo priemonė, kurios teisinis metrologinis patvirtinimas, nurodytas šio įstatymo 17 str. 1 arba 2 d., neatliktas, gali būti naudojama tik asmeniniams tikslams. Tokio teisės aiškinimo laikosi ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas, 2010-12-16 nutarime Nr. 11-536-57/2010 konstatavęs, jog tinklo ilgis nustatytas nesertifikuota matavimo priemone, kuriai neatlikta metrologinė patikra, todėl šią aplinkybę, kad tinklų ilgis buvo didesnis už leistiną, laikyti pagrįsta ir įrodyta nėra teisinio pagrindo. 2018-03-14 administracinio nusižengimo protokole ir 2018-03-22 nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad tinklų eilė prasidėjo koordinatėse 55 laipsniai 45 minutės 21 sekundė šiaurės platumos, pasibaigė koordinatėse 21 laipsnis 3 minutės 18 sekundžių rytų ilgumos, todėl apskaičiuotas tinklų eilės ilgis – 817 metrų. Taigi administracinis pažeidimas fiksuotas matavimo prietaisu, kurio duomenys nenurodyti. Žuvininkystės tarnyba pripažino, kad jos naudoti prietaisai neturi metrologinės patikros, dėl to mano, kad tokiu prietaisu fiksuotas pažeidimas negali būti įrodymu administracinėje byloje.

Nurodo, jog matavimo priemonės kalibravimas – tai visuma veiksmų, kuriais nurodytomis sąlygomis nustatomas matavimo priemonės ar matavimo sistemos rodomų dydžių verčių sutapimas arba skirtumas, palyginti su darbinio matavimo vieneto etalono arba etaloninės matavimo priemonės rodomomis vertėmis (Metrologijos įstatymo 2 str. 10 d.). Tuo tarpu matavimo priemonės metrologinė patikra – tai matavimo priemonės tipo patvirtinimo procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus (Metrologijos įstatymo 2 str. 11 d., 22 d., 23 d., 17 str.). Taigi matavimo priemonės kalibravimas yra vienas iš metrologinio patvirtinimo sudėtinių dalių. Pagal Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. matavimo priemonės, nepatenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas, matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė) ir kiti metrologijos srities teisės aktuose nustatyti veiksmai. Taigi patikros sertifikatas gali būti išduodamas ir matavimo priemonėms, nepatenkančioms į techninių reglamentų taikymo sritį. Pagal Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. pirkėjo pageidavimu pardavėjas matavimo priemonę turi parduoti kalibruotą. Dėl to mano, jog Žuvininkystės tarnybos motyvai, kad metrologinė patikra GPS prietaisams neišduodama, yra neteisingas, tuo labiau, kad GPS sistema vadovaujasi matininkai, nustatydami žemės sklypų ribas milimetrų tikslumu, ir jų prietaisai yra sertifikuoti.

Pažymi, jog 2018-04-27 posėdyje Žuvininkystės tarnybos atstovai (E. L.) patys patvirtino, kad vienintelis teisėtas būdas nustatyti pažeidimą yra tinklų ištraukimas ir išmatavimas, tačiau šiuo būdu jie nesinaudojo. Pirmosios instancijos teismas dėl aplinkybės, kad nusižengimo įrankių nebuvo pareikalauta ištraukti ir taip tinkamai nustatyti galimą pažeidimą, nurodė, kad teismas negali nurodinėti subjektams, kaip turėtų būti elgiamasi nustačius pažeidimą. Teigia, jog toks pirmosios instancijos teismo motyvas prieštarauja teisės aktams, nes pagal Žuvininkystės įstatymo 37 str. 1 d. 4 p. tiesiogiai tikrindamas ūkio subjektų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo, nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidimą padariusio ūkio subjekto atstovui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą. Pagal ANK 595 str. 4 d. ir Žuvininkystės įstatymo 36 str. 2 d. 5 p. pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, gali atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą. Be to, pagal ANK 599 str. 1 d. nusižengimo įrankiai (šiuo atveju tariamai 800 metrų ilgio tinklai) gali būti paimami, jei jie reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui. Taigi Žuvininkystės tarnybos pareigūnams žinant, kad jų matavimo priemonės yra be metrologinės patikros, tačiau tokiu prietaisu nustačius galimą pažeidimą tam, kad tinkamai būtų atliktas tyrimas ir išnagrinėta byla, bei kartu nutraukiant daromą pažeidimą, buvo privaloma pareikalauti ištraukti tinklus, o ne leisti toliau tęsti galbūt neteisėtą veiklą. Mano, jog įstatyme nustatytų imperatyvių pareigų neatlikimas, kurių atlikimas šiuo atveju yra vienintelis būdas tinkamai fiksuoti, įvertinti ir nustatyti galimą pažeidimą, pirmosios instancijos teismo negalėjo būti vertinamas kaip neturintis įtakos pažeidimo faktui.

Pasisakydamas dėl schemų, jų taisymo ir kompetencijos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino T. A. parodymus, kad schemą (prie protokolo pridėta kaip schema Nr. 1 – tinklaičių eilės) pasirašė iš karto po to, kai pats ją sudarė, o ne po to, kai ji buvo papildyta galinio plūduro koordinatėmis, nes, teismo nuomone, neįtikėtina, kad T. A. būtų pasirašęs nebaigtą schemą. Būtent šioje schemoje jis nurodė, kad tinklų ilgis 270 metrų. Mano, kad priešingai, būtent pirmosios instancijos teismas daro nelogišką išvadą Žuvininkystės pareigūnų naudai. Byloje nekilo ginčas, kad schemą Nr. 1 jis nubraižė ir surašė savo ranka prie pirmo plūduro (arčiau kranto). Akivaizdu, kad pabraižęs savo dokumentą, prieš perduodamas jį pareigūnams T. A. jį turėjo pasirašyti, nes priešingu atveju jis nebūtų turėjęs jokios teisinės galios. Tai akivaizdžiai matosi ir iš T. A. parašo vietos – parašas yra aukščiau pareigūnų užrašytų antro plūduro koordinačių ir tariamo atstumo. Pagal ANK 594 str. 1 d. atliekant ANK 593 str. 1 d. 1,2,3,4,5 ir 6 p. nurodytus tyrimo veiksmus, rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus šio straipsnio 6 d. nurodytą atvejį, o tai jis buvo aiškiai nurodęs savo skunde. Jei Žuvininkystės tarnybos pareigūnai būtų rašę tyrimo veiksmų protokolą, pagal jį būtų galima nustatyti, kaip buvo vykdomas tyrimas. Žvejybos laivo, įmonės (grandies) tikrinimo aktas pagal savo turinį nėra tyrimo veiksmų protokolas, nes jame nėra apklaustų asmenų parodymų, pareiškimų, tyrimo veiksmų aprašymo, panaudotų techninių priemonių, jų naudojimo sąlygų ir tvarkos (ANK 594 str. 2 d.), o tik konstatuotas rezultatas, kuris nėra aiškus (be atstumų, koordinačių), be to, nurodytas ne tas žvejybos baras. Pažymi, kad tyrimo veiksmų protokolas (ANK 594 str.) ir administracinio nusižengimo protokolas (ANK 608 str.) yra skirtingos teisinės sąvokos. Nesant tyrimo veiksmų protokolo, pareigūnai šiuo metu gali teikti tokius paaiškinimus, kokie reikalingi jų priimtam nutarimui apginti, o T. A. neturi jokių galimybių apsiginti. Tai prieštarauja administracinėje teisenoje galiojančiai nekaltumo prezumpcijai, todėl priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo principas).

Nurodo, jog schemą (prie protokolo pridėta kaip schema Nr. 1 – tinklaičių eilės) pasirašė iš karto po to, kai pats ją sudarė, vėliau ją pildė pareigūnai. Net jei ir būtų galima laikyti, kad schemą jis galėjo pasirašyti po to, kai ji buvo papildyta galinio plūduro koordinatėmis, kaip neteisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tampa visiškai neaišku, ant kokios schemos pasirašė T. A., t. y. kokios buvo nurodytos koordinatės, ar išvis buvo nurodytas atstumas, nes jo parašas yra aukščiau šių koordinačių ir atstumo (800 m, 042 mylių). Nesant tyrimo veiksmų protokolo, tai nustatyti nėra galimybių. Be to, pagal ANK 594 str. 1 d. tyrimo veiksmų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas. Žuvininkystės tarnyba patvirtino, kad šių tyrimo veiksmų priemonių jie nenaudojo. Iš fotonuotraukų ir vaizdo įrašo būtų galima tiksliai nustatyti, ką rodė Žuvininkystės tarnybos laivo GPS prietaiso rodmenys, kur faktiškai tuo metu buvo pats laivas, prie kokio plūduro jis buvo priplaukęs, galiausiai ar išvis toks prietaisas buvo, ir koks konkrečiai tas prietaisas. Tačiau nepateikti net ir šie vaizdą fiksuojantys įrodymai. Tai yra ypač svarbu, nes teismui yra pateiktos 2 skirtingos schemos Nr. 1. Su nutarimu pateikta viena schema, o į 2018-05-25 teismo posėdį buvo pateikta kita schema. Ant vienos schemos užrašytos koordinatės 21 02 94, ant kitos – 21 03 18. Be to, tiek šios koordinatės, tiek ir koordinatės 05 47 27 yra koreguotos (taisytos). Nė vienoje iš schemų nėra aptarta, dėl ko buvo taisomos koordinatės, kada jos buvo taisomos. Būtent vadovaujantis šiomis koordinatėmis buvo surašyti 2018-03-14 administracinio nusižengimo protokolas ir 2018-03-22 nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taisymai atsirado dėl bangavimo, pareigūnų nesusikalbėjimo ir jie yra palankiausi pažeidėjui. Teigia, jog šis motyvas yra visiškai nepagrįstas, nes nežinant, kokios buvo pirminės koordinatės (ant kurių daryti du skirtingi taisymai), nėra aišku, kas būtų palankiau pažeidėjui. Žuvininkystės departamentas nurodė, kad pirminiu įrašu buvo nustatytas dar didesnis atstumas (apie 8 km), tačiau ar tikrai buvo toks atstumas, dėl taisymų nustatyti neįmanoma. Kita vertus, mano, jog toks atstumas įrodytų matavimų netikslumą ir paaiškintų, dėl ko buvo daromi taisymai, t. y. supratus, kad užrašytos koordinatės yra nerealios, ant viršaus buvo užrašytos pažeidimą patvirtinančios koordinatės. Teigia, jog tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų administracinėse byloje vertinimo taisykles, nes įrodymą su akivaizdžiais trūkumais vertino kaip tinkamą įrodymą.

Pažymi, jog byloje nustatyta, kad schema Nr. 2 (tinklų eilės ilgis) buvo surašyta Žuvininkystės tarnybos patalpose pagal schemą Nr. 1. Taigi schema Nr. 2 niekaip negalėjo būti surašoma kartu su T. A., nors joje nurodyta, kad atstumas matuotas kartu su juo. Nors 2018-03-14 administracinio nusižengimo protokole ir 2018-03-22 nutarime administracinio nusižengimo byloje aiškiai nurodyta, jog juos surašant vadovautasi schema Nr. 2 bei galima spręsti, kad pagal ją buvo nustatytas atstumas, tačiau 2018-05-25 byloje apklaustas T. V. neigė, kad 2018-03-14 administracinio nusižengimo protokolą surašė vadovaudamasis schema Nr. 2, o atstovas V. P. nesugebėjo teismui paaiškinti, kur schemoje Nr. 2 yra pradinio taško koordinatės. Akivaizdu, kad lyginant 2018-03-14 protokolą ir 2018-03-22 nutarimą su schema Nr. 2, nesutampa juose nurodytos koordinatės, šie nesutapimai pirmosios instancijos teismo nebuvo pašalinti, tačiau buvo vertinami Žuvininkystės tarnybos naudai. Dar daugiau, po bylos išnagrinėjimo T. A. kreipėsi į nepriklausomą laivybos ekspertą, jūrų kapitoną J. L. prašydamas nustatyti tikslų atstumą pagal pateiktas jūrines koordinates. Ekspertas aktu Nr. 043/18 nustatė, kad tarp ranka taisytų koordinačių taškų yra ne 800 metrų atstumas, o 554 metrų atstumas. Tai papildomai įrodo, kad koordinates tris kartus ranka keitęs pareigūnas tam, kad patvirtintų savo nepagrįstus kaltinamus, vėliau netinkamai apskaičiavo atstumą. Teigia, jog lyginant eksperto J. L. nustatytus taškus žemėlapyje su schema Nr. 2, akivaizdu, kad galinio taško net kryptys buvo supainiotos, t. y. vietoje šiaurės nukrypta į pietus. Vadinasi, administracinėje byloje T. A. yra nubaustas ne tik pagal tris kartus pakeistas koordinates, bet ir klaidingai skaičiuojant atstumą. Mano, jog akivaizdu, kad tai parodo atstumą skaičiavusių pareigūnų nekompetenciją ar net tyčinius veiksmus. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad net 554 metrų atstumas vis tiek yra pažeidimas, tačiau akivaizdu, kad tokiais įrodymais iš viso negalima vadovautis, nes jie yra neteisingi. Šių aplinkybių visuma (schemos Nr. 1 taisymai, schemos Nr. 2 neaiškumas, tyrimo veiksmų protokolo nerašymas, fotofiksacijos nedarymas, klaidingas atstumo skaičiavimas) leidžia daryti prielaidą, kad tai yra ne pareigūnų nerūpestingumas ar aplaidumas, o tyčiniai veiksmai, turint tikslą nubausti konkretų asmenį. Mano, jog taip galbūt yra dėl to, kad ANK yra tik vienas 295 str. už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos šiurkščius pažeidimus, o pagal Žuvininkystės įstatymo 17¹⁰ str. 1 d. 2 p. gali būti sustabdoma teisė naudoti žvejybos įrankius, jei subjektas padarė tris tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus per 3 metų laikotarpį.

Pasisakydamas dėl kitų skundo motyvų, nurodo, jog pagal ANK 615 str. 3 d. administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Nors byloje nėra įrodymų, kad G. V. yra įgaliotas nagrinėti administracinių nusižengimų bylas, o V. P. priimti jose nutarimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jie tai gali atlikti pagal Žuvininkystės įstatymą ar pagal jų pareigybės aprašymą, kurių pirmosios instancijos teismas išvis nematė. Tai, kad šie asmenys yra kontrolės pareigūnai, nereiškia, kad tarnybos vadovas juos yra įgaliojęs nagrinėti bylas ir priimti juose nutarimus. Be to, nurodo, kad šioje byloje nekyla ginčas, kad skundžiamas 2018-03-22 nutarimas nėra įsiteisėjęs, tačiau paaiškėjo, kad Žuvininkystės tarnyba šį neįsiteisėjusį nutarimą yra pateikusi vykdyti antstoliui. Dėl to mano, kad ši administracinė byla prieš T. A. buvo pradėta dėl pareigūnų nekompetencijos arba tyčinių veiksmų. Vieną arbą kitą įrodo neįsiteisėjusio nutarimo pateikimas vykdymui. Todėl pirmosios instancijos teismas ne tik turėjo konstatuoti, kad nutarimą priėmusi institucija privalo atsižvelgti į nustatytus trūkumus ir netikslumus bei gerinti savo darbo kokybę, bet ir panaikinti neteisėtą nutarimą.

Teismo posėdyje T. A. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Institucijos atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės ginčijamas administracinio nusižengimo padarymas. Pažeidėjas tvirtina, kad jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, o Institucijos pareigūnai netinkamai užfiksavo įvykio faktines aplinkybes: nustatydami tinklo ilgį (jo pradžios ir pabaigos koordinates) naudojosi metrologiškai nepatikrintu GPS prietaisu, pareigūnų nubraižytose schemose skiriasi užfiksuotos tinklo pradžios ir pabaigos koordinatės, schemose yra šių svarbių duomenų taisymų, pagal užfiksuotas koordinates skirtingi matavimai rodo didelius galimo tinklo ilgio svyravimus (nuo 817 metrų iki 554 metrų), be to, pareigūnai nesinaudojo kitomis galimo pažeidimo fiksavimo priemonėmis (nefilmavo ir nefotografavo), neištraukė neva nelegalaus ilgio tinklo ir jo nepamatavo metrologiškai patikrintomis matavimo priemonėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažeidėjo atstovas pažymėjo ir tai, jog byloje Institucija nepateikė jokių duomenų, jog tinklas buvo pastatytas toje vietoje, kurioje jūros gylis yra iki 15 metrų. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą mano, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nepakankamai išsamiai, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka byloje surinktų duomenų viseto. Apylinkės teismas, esant abejonėms dėl pareigūnų naudoto matavimo prietaiso patikimumo, prieštaravimams ir neatitikimams dėl pareigūnų veiksmų fiksuojant T. A. pažeidimo aplinkybes ir šių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų patikimumo, jų nepašalino, tačiau nepaisant to, konstatavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius ANK 295 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Iš administracinio nusižengimo protokolo ir jo pagrindu priimto nutarimo matyti, kad aprašant T. A. pažeidimo esmę nurodyta, kad jo įmonės pastatyta tinklų eilė prasidėjo 55°47´21´´ šiaurės platumos ir pasibaigė koordinatėse 21°03´18´´ rytų ilgumos. Apygardos teismas pažymi, jog iš elementarių geografijos mokslo žinių žinoma, jog vieno žemės paviršiaus taško geografinę koordinatę sudaro to taško geografinė platuma ir geografinė ilguma – geografinė koordinatė nustatoma pagal lygiagrečių ir dienovidinių laipsnius. Taigi tam, jog apibrėžtume vieno geografinio taško koordinates, turi būti nustatomi duomenys (laipsniai, minutės, sekundės) apie ilgumą ir apie platumą. Šiuo atveju institucija nutarimu nurodydama duomenis apie du taškus (tinklų eilės pradžios tašką ir tinklų eilės pabaigos tašką), pateikė tik pusę šiuos taškus apibrėžiančių duomenų – nurodė tinklų eilės pradžios platumą, bet nenurodė jo ilgumos, o nurodydama tinklų eilės pabaigos tašką, nurodė tik ilgumą, bet nenurodė jo platumos, tokiu būdu tinkamai neapibrėžė nei tinklų eilės pradžios, nei tinklų pabaigos taškų, ir iš nutarime nurodomos pažeidimo esmės neįmanoma nustatyti, kokiu būdu nustatyta, jog tinklų eilės ilgis buvo 817 metrų. Analogiškai neteisingai tinklų eilės ir pabaigos taškai nurodyti ir institucijos pareigūno 2018-02-08 surašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 17–18). Pastebėtina, jog nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta, jog nustatant pažeidimą buvo užpildytos dvi schemos (schema Nr. 1 ir schema Nr. 2). Analizuojant šias schemas matyti, jog jose nurodyta daugiau duomenų, kurie apibrėžia tinklų eilės pradžios ir pabaigos vietą, tačiau jie nevienodi, yra prieštaringų duomenų, schemose daug taisymų, nėra parašų, patvirtinančių taisymų tikrumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje yra dvi schemos Nr. 1 kopijos (b. l. 20, 49), kuriose dalis rankraštinių įrašų sutampa ir yra identiški (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašas, nubraižytos linijos, žyminčios pastatytus tinklus, prie jų parašyti tinklų eilių ilgiai), tačiau dalis duomenų (šiuo atveju esminių – tinklų eilės galinio taško koordinatės) nesutampa. Schemoje Nr. 1, esančioje 20 bylos lape, nurodyta, jog tinklų eilė prasideda 55°47´440´´, 21°03´663´´, o baigiasi 55°47´27´´, 21°03´18´´, tuo tarpu schemoje Nr. 1, esančioje 49 bylos lape, tinklų eilės pabaigos taškas nurodytas kaip 55°47´27´´, 21°02´94´´. Matyti, jog šios koordinatės buvo ne vieną kartą taisomos, todėl nėra aišku, kokiems duomenims esant T. A. pasirašė po šia schema. Ši aplinkybė (vienodas T. A. parašas yra ant abiejų schemų su skirtingomis galinėmis koordinatėmis kopijų) atskleidžia, jog visų pirma buvo nubraižyta schema su dalimi duomenų, ji buvo pasirašyta pažeidėjo, ir vėliau šios schemos buvo pildomos ir taisomos, nurodant skirtingas galinio tinklų eilės taško koordinates. Pastebėtina, jog schemos Nr. 1, esančios 49 bylos lape, dešiniame kampe nurodytas skaičiavimas, kurio metu apskaičiuota 817 m tinklo ilgis, skaičiavimui panaudotos dar kitos koordinatės – tinklų eilės pradžios taškas 55°47´26.4´´, 21°3´39.8´´, o pabaigos 55°47´16.2´´, 21°2´56.4´´. Nors institucijos atstovas A. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo atliktas koordinačių perskaičiavimas iš GPS aparato laive rodomo formato (dd° mm.mmm') į skaičiavimui naudojamą formatą (dd° mm' ss.s''), tačiau pastebėtina, jog visos schemose nurodytos koordinatės buvo užrašytos laipsnių minučių ir sekundžių formatu (dd° mm' ss.s''). Pažymėtina ir tai, jog nė vienoje schemos Nr. 1 kopijoje (su skirtingomis (taisytomis) galinio taško koordinatėmis, net ir jas perskaičiavus) nebuvo nustatytos institucijos nutarime nustatytos koordinatės, t. y. kad tinklų eilė prasidėjo 55°47´21´´ šiaurės platumos ir pasibaigė koordinatėse 21°03´18´´ rytų ilgumos. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstą abejonę, ar buvo tinkamai užfiksuotos pažeidimo padarymo aplinkybės – tinklų eilės pradžios ir pabaigos koordinatės.

Šių abejonių neišsklaidė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti institucijos pareigūnai. Pažeidimo nustatyme dalyvavęs ir protokolą bei patikrinimo aktą surašęs liudytojas G. V. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog jūroje nustatinėjant tinklų eilių ilgius atplaukė T. A. ir nubraižė schemą. Tuomet jie nuplaukė prie tinklų eilės pradžios ir užfiksavo koordinačių duomenis, analogiškai koordinates užfiksavo ir prie galinio tinklų eilės taško. G. V. savo ranka įrašinėjo koordinates ir jas taisė, nes kapitonas nurodė, jog įgarsindamas galinio taško koordinates pasižiūrėjo ne ten, diktuodamas jas pirmą kartą, ir pateikė kitas koordinates. Kitu atveju pirminiai kapitono nurodyti koordinačių duomenys būtų lėmę dar ilgesnį tinklų eilės ilgį. Kapitonas jam nurodė, kad nuo tinklų pradžios taško yra 0,42 mylios. Fotografijos nebuvo daromos (b. l. 56). Pažeidimo nustatyme dalyvavęs pareigūnas V. Ž. duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog duomenys buvo taisyti todėl, jog laivas jūroje nestovi vietoje, yra blaškomas, ir todėl koordinatės keičiasi, tarp pataisytų koordinačių yra mažas atstumas. Nurodė, jog fotografijos buvo daromos (b. l. 56–57). Pareigūnų grupei nustatant pažeidimo padarymą dalyvavęs liudytojas A. V. nurodė, kad iškart laive surašyti protokolą nėra techninių galimybių ir užtruktų labai ilgai, todėl vietoje yra surašomas patikrinimo aktas, kuris buvo duotas ir T. A., o surinkus tarnybinius pranešimus ir kitą papildomą informaciją, atlikus užfiksuotų koordinačių perskaičiavimą ir nustačius atstumą tarp jų, surašomas protokolas. Šiuo atveju buvo panaudotos visos GPS matuoklio techninės funkcijos tam, kad kuo tiksliau būtų užfiksuota antrojo plūduro buvimo vieta ir kartu – tikrintos tinklų eilės ilgis, ir T. A. po patikrinimo buvo parodyti jo rezultatai dar vietoje, jūroje. T. A. neprieštaravo, tik nusistebėjo, kad tinklų ilgis gali būti toks didelis. Dėl tinklaičių eilės galinio plūduro koordinačių taisymo paaiškino, kad 21 03 18 ir 21 02 94 žymėjimas lemia apie 20 metrų skirtumą, protokolo surašymui buvo remiamasi pažeidėjui naudingesniais skaičiais, tačiau tai esmės nekeičia, nes leidžiamas šios eilės ilgis buvo viršytas žymiai – apie 450 metrų – ir aptarta paklaida šio fakto nepaneigia (b. l. 57).

Nors liudytojai teigė, jog galinio taško koordinačių duomenys buvo pataisyti dar laive, neteisingai jas nurodžius kapitonui ir jas pasirašant pažeidėjui, tačiau byloje esant dviem schemos Nr. 1 kopijoms, kuriose matyti galinio taško koordinačių taisymai, akivaizdu, jog tikslios galinio taško koordinatės buvo įrašomos (taisomos), jau pasirašius pažeidėjui. Ši aplinkybė kelia abejonę, ar iš tiesų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo minėtą schemą pasirašė joje nurodžius apie 800 metrų tinklo ilgį, ar tik parašu patvirtino savo paties nubraižytos schemos, kurioje jis nurodė, jog tinklo ilgis 270 m, teisingumą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog pareigūnai teisingoje vietoje (laivui būnant prie galinio tinklų eilės plūduro) pasižiūrėjo į GPS prietaiso rodomus duomenis, ir kad juos nurašė tinkamai. Šios abejonės galėjo būti pašalintos, jei pareigūnai pažeidimo nustatymo metu būtų techninėmis priemonėmis fiksavę atstumo matavimo procesą (pavyzdžiui, nufilmavę plūdurą ir GPS rodmenis), tačiau to nepadarė ir jokių veiksmų nesiėmė, todėl dabar nėra galimybės nustatyti, ar laivas stovėjo šalia galinio tinklų eilės plūduro, kai kapitonas nurodė jo laivo koordinates, ir ar kapitonas nurodė to prietaiso duomenis (patikrinimo aktą surašęs G. V. pripažino savo ranka įrašinėjęs koordinates ir jas taisęs, nes kapitonas jam nurodė, jog įgarsindamas galinio taško koordinates, pasižiūrėjo ne ten). Pažymėtina, jog 2018-02-08 surašytame Žvejybos laivo, įmonės tikrinimo akte nurodyta, kad T. A. individuali įmonė žvejoja 21 žvejybos bare 55° 47´platumos, 21°03´ ilgumos, tačiau schemoje šios koordinatės nurodomos kaip 19 barui priklausantys plotai. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, jog tai rašymo apsirikimas, kad byloje nėra ginčo ir byloje pakanka duomenų, kad pažeidimas buvo užfiksuotas būtent 19 bare, tačiau šis netikslumas taip pat didina abejonę pareigūnų atidumu į procesui svarbius dokumentus įrašant šiuo atveju esminius duomenis, kurių pagrindu ir baudžiamas pažeidėjas. Be to, šiame akte, kurį pasirašė administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo, taip pat nenurodytas nei tikslus tinklo ilgis, nei jo pradžios ir pabaigos koordinatės, tiesiog abstrakčiai nurodoma, jog tinklų eilės ilgis neatitinka tvarkos (b. l. 14). Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esant nustatytoms prieštaringoms aplinkybėms, esant daug neaiškumų ir klaidų pačios institucijos pateiktuose dokumentuose, nepakanka duomenų, kad būtų galima neginčytinai nustatyti, jog laivo kapitonas A. V. protokolą ir aktą surašiusiam G. V. duomenis iš GPS programos paskelbė būtent tada, kai laivas stovėjo maksimaliai arti galinio tinklų eilės plūduro, ir ar šiuos duomenis tinkamai išgirdo ir užrašė G. V..

Kita vertus, net jei ir būtų galima vertinti, jog pažeidimą fiksavę pareigūnai tinkamu laiku (laivui esant prie tinklo pradžios ir jo pabaigos) nustatinėjo šių taškų koordinates ir jas tinkamai įrašė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens schemą, taip pat jog buvo laiku panaudojamos kitos GPS prietaiso funkcijos (A. V. nurodė, jog buvo naudojamas ir „Žmogus už borto“ nustatymas, kai nuspaudus mygtuką vienoje vietoje ir nuo tos vietos tolstant parodomas nuplauktas atstumas), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nustatyti duomenys yra patikimi. Šioje byloje T. A. padarytas pažeidimas iš esmės buvo užfiksuotas remiantis vieno matavimo prietaiso rodmenimis – laive „Vakaris“ įmontuotu GPS prietaisu. Šiuo prietaisu buvo nustatytos tinklų eilės pradžios ir pabaigos taškų koordinatės, ir interneto puslapyje https://www.geoplaner.com/ pakeitus koordinačių matavimo formatą bei interneto puslapyje https://www.movable-type.co.uk/scripts/latlong.html apskaičiavus atstumą tarp koordinačių taškų buvo nustatytas tinklų eilės ilgis. Aiškinantis, ar administracinio nusižengimo byloje asmens kaltei nustatyti naudojami matavimų rezultatai (ir pagal gautus duomenis atlikti skaičiavimai) yra tinkami ir patikimi, šiuo atveju reikia nustatyti: ar matavimui naudotas prietaisas („Vakaris“ įmontuotas GPS) atitiko metrologinius reikalavimus; ar matavimo prietaisu atliekant matavimą buvo laikomasi jo gamintojo apibrėžtų matavimo priemonių norminių veikimo sąlygų (ar pareigūnai tinkamai naudojosi matavimo prietaisu); ar gavus matavimo duomenis (koordinates) buvo įvertinta prietaiso matavimų paklaida; ar keičiant koordinačių taškų formatus buvo naudojami sertifikuoti metodai ir ar buvo įvertinta dėl perskaičiavimo atsirandanti paklaida; ar apskaičiuojant atstumą tarp dviejų perskaičiuotų koordinačių taškų (tinklų eilės ilgį) buvo naudojamasi sertifikuotais skaičiavimo metodais; ar buvo įvertinta atlikto skaičiavimo metu gautų rezultatų paklaida (schema Nr. 2).

Matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas. Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. imperatyviai nurodyta, jog teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijų pavedimu. Šio įstatymo 5 str. 2 d. nurodyta, jog teisinėje metrologijoje matavimų sietis laiduojama matavimo priemonių patikra, matuojant kalibruotų etalonų perduodamas matavimo vieneto vertes. Įstatymo 7 str. 1 p. įtvirtinta, jog vienas iš metrologinio laidavimo uždavinių yra apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis nuo neteisingo matavimo pasekmių. Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d. numatyta, kad matavimo priemonės, patenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro matavimo priemonės atitikties įvertinimas, matavimo priemonės patikra (periodinė, neeilinė) ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. Šio įstatymo 13 str. nurodyta, jog matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninio aptarnavimo reikalavimų (1 d.), jog teisinėje metrologijoje gamintojo apibrėžtas matavimo priemonių normines veikimo sąlygas užtikrina asmuo, teisiškai paskirtas matavimo priemonę įrengti taip, kad matavimo priemonė tiksliai atliktų savo paskirtį (2 d.), o matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse (3 d.).

Iš aptarto įstatymų numatyto matavimo priemonių reglamentavimo matyti, jog be išimties visoms matavimo priemonėms, naudojamoms atlikti matavimus teisėsaugos veikloje, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas, ir tokios priemonės atitiktis turi būti įvertinta, o neįvertintos priemonės negali būti naudojamos. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad Institucijos naudotai matavimo priemonei tokia patikra būtų buvusi atlikta. Aplinkybę, jog laive esantis GPS prietaisas nebuvo metrologiškai patikrintas, patvirtino ir institucijos atstovai. Nors, Institucijos teigimu, GPS prietaisas yra pakankamai tikslus, jo paklaida vos keli metrai, tačiau, teismo vertinimu, vien institucijos tikėjimo prietaiso rodmenų teisingumu nepakanka tam, jog iš esmės remiantis vien jo rodmenimis asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog GPS prietaisas, kuriuo atliktas koordinačių nustatymas, nėra įvardytas protokole ir nutarime, taip pat nėra duomenų apie jo metrologinę patikrą, tačiau tai vertino kaip institucijos apsirikimą ir teigiamos praktikos nebuvimą, ir pažymėjo, jog Institucijos atstovai pateikė teismui tam tikrus įrodymus, kad šiems prietaisams metrologinė patikra neatliekama, o priešingai tvirtinančių įrodymų pareiškėjas ir jo atstovas nepateikė. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo samprotavimu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, institucija aplinkybę, jog GPS prietaisui metrologinė patikra neatliekama ir dėl to juo galima naudotis neatlikus patikros, grindė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523 patvirtintu „Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašu“, kurio 1.2 p. nurodyta, kad iš geometrinių dydžių matavimo priemonių ilgio matų, naudojamų medienos ir žemės naudmenų matavimams atlikti, išskirtos matavimo priemonės, naudojančios globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus.

Aukštesniojo teismo vertinimu, šis ministro įsakymo punktas negali būti aiškinamas taip, jog prieštarautų aukštesnės galios teisės aktui (Metrologijos įstatymui), kad visi teisinei metrologijai naudojami prietaisai turi būti tikrinami ir atitikti reikalavimus (Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d.) ir laikoma, kad GPS prietaisu galima nustatinėti teisinei metrologijai priskiriamus dydžius, neatlikus metrologinės patikros. Iš sisteminės šio ministro įsakymo analizės matyti, jog minimu punktu reglamentuojamas visų kitų ilgio matų, naudojamų medienos ir žemės naudmenų matavimams atlikti (išskyrus matavimo priemones, naudojančias globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvus), laiko intervalas tarp periodinių patikrų – 3 metai, tačiau nenustatoma, jog GPS matavimo priemonė be patikros priskirtina teisinei metrologijai, juo tiesiog nustatoma, jog šiai matavimo priemonei patikra kas 3 metus nėra atliekama. Šio ministro įsakymo kituose punktuose taip pat naudojama tokia pati juridinė technika, kai apibrėžiama priemonių, kurios turi būti tikrinamos per tam tikrą laiką, grupė ir nurodoma išimtis, t. y. priemonė, kuriai šis laikotarpis netaikomas. Pavyzdžiui, 2.1 p., nurodantis, jog neautomatinės ir automatinės svarstyklės (išskyrus neautomatines ir automatines automobilių, geležinkelio vagonų ir bunkerių svarstykles) tikrinamos kas 2 metus, naudojant institucijos logiką suponuotų, jog neautomatines ir automatines automobilių, geležinkelio vagonų ir bunkerių svarstykles galima naudoti teisinėje metrologijoje nepatikrintas, tačiau jau 2.2 p. nurodo, jog neautomatinės ir automatinės automobilių, geležinkelio vagonų ir bunkerių svarstyklės periodiškai turi būti tikrinamos dar dažniau – kas 1 metai (šiame teisės akte yra ir daugiau analogiškų pavyzdžių – 4.1 p., 6.8 p., 6.11.1. p., 8.1. p.). Akivaizdu, jog ir GPS matavimo priemonių atveju, tai, kad jos ministro įsakymo punkte išskirtos iš visų kitų ilgio matų, naudojamų medienos ir žemės naudmenų matavimams atlikti, nereiškia, kad šios priemonės ir be patikros gali būti naudojamos teisinėje metrologijoje. Nors institucijos atstovė duodama paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog juos Lietuvos metrologijos inspekcija informavo, kad GPS prietaisams metrologinė patikra nėra atliekama, nes nėra tokių galimybių, tačiau Institucija nepateikė jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad šiai matavimo priemonei taikoma išimtis, ir ji gali būti naudojama be patikros. Vien tai, kad priemonei neįmanoma atlikti patikros, negali nulemti išvados, jog tokia priemonė gali būti naudojama teisinėje metrologijoje be patikros, ir kad tokia priemone atliktų matavimų rezultatai gali būti naudojami nustatinėjant asmens kaltę administracinio nusižengimo byloje. Aukštesnysis teismas pažymi, jog dar 2010 metais Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo iš esmės analogišką bylą, kurioje Institucija (Žuvininkystės tarnyba prie LR ŽŪM) buvo nubaudusi V. S., be kita ko, ir už GPS imtuvu MAP 60 Cx nustatytą pažeidimą – matuotos tinklų eilės ilgis buvo 500 m, nors tarpusavyje sujungtų tinklaičių eilės ilgis negalėjo viršyti 300 m. Šioje byloje teismas nustatė, jog GPS imtuvui MAP 60 Cx neatlikta metrologinė patikra, jis neturi patikros sertifikato, ir konstatavo, jog tinklo ilgis nustatytas nesertifikuota matavimo priemone, kuriai neatlikta metrologinė patikra, todėl šią aplinkybę, kad tinklų ilgis buvo didesnis už leistiną, laikyti pagrįsta ir įrodyta nėra teisinio pagrindo (Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. II-536-57/2010). Tačiau nepaisant to, Institucija ir toliau administracinio nusižengimo bylose renka duomenis nesertifikuotais ir metrologinės patikros neturinčiais GPS prietaisais, ir vien jų rodmenimis įrodinėja asmenų kaltę padarius administracinius nusižengimus.

Pastebėtina, jog šiuo atveju pažeidimo nustatymui naudotas laive „Vakaris“ įmontuotas GPS prietaisas, kurio atitiktis metrologiniams reikalavimams nebuvo patikrinta, dėl to neaiškus jo matavimų tikslumas, šių matavimų paklaida, matavimo rezultatus veikiantys veiksniai. Be to, nėra aiškios ir šio prietaiso gamintojo parengtos naudojimo instrukcijos, todėl nėra jokių galimybių nustatyti, ar šių reikalavimų buvo laikomasi, t. y. ar pareigūnai tinkamai naudojosi matavimo prietaisu. Pavyzdžiui, nors institucijos pareigūnas liudytojas A. V. nurodė, jog nustatyti atstumui buvo naudojama ir „Žmogus už borto“ funkcija, tačiau nėra aišku, ar ja buvo naudojamasi tinkamai, ar tokia funkcija gamintojas rekomenduoja matuoti nuplauktą atstumą, ar į GPS ekrane atvaizduojamą funkcijos „Žmogaus už borto“ pradinę padėtį neįtraukiami kiti duomenys (srovė, vėjo greitis ir kryptis), kuri padėtų apskaičiuoti ne atstumą iki žmogaus įkritimo vietos, bet iki faktinės jo buvimo vietos. Visas šias abejones dėl laive įmontuoto GPS funkcijų galėtų išsklaidyti prietaiso gamintojo parengtos naudojimo instrukcijos, tačiau Institucija jų byloje nepateikė. Taigi galima daryti tik prielaidą, jog GPS aparatas rodė tikslias koordinates, jog aparato rodomi duomenys buvo be paklaidos, jog pareigūnai juo tinkamai naudojosi ir tinkamai užfiksavo abu taškus (jų koordinates), tarp kurių matuotas atstumas. Esant šiam kontekstui pastebėtina, jog byloje abejonių kelia ne tik tai, ar buvo nustatytos tikslios koordinatės, tačiau ir atstumo tarp dviejų koordinačių taškų apskaičiavimo metodikos validumas.

Institucija nurodė, jog laivo GPS prietaisu nustačius tinklų eilės pradžios ir pabaigos taškų koordinates, interneto puslapyje https://www.geoplaner.com/ buvo pakeistas koordinačių matavimo formatas. Iš šiame puslapyje esančių naudojimosi taisyklių (ang. Terms of Use) 5 p. matyti, jog jame nurodyta, kad puslapyje nurodoma medžiaga (informacija ar programinė įranga) gali būti su techninėmis, tipografinėmis ar fotografinėmis klaidomis, ir puslapis negarantuoja, kad ši medžiaga (informacija ar programinė įranga) šioje svetainėje yra tiksli, išsami ir aktuali. Taisyklų 3 p. nurodyta, kad puslapio kūrėjai neprisiima jokios atsakomybės dėl svetainėje pateiktos medžiagos (informacijos ar programinės įrangos) tikslumo, tikėtinų rezultatų ar patikimumo. Akivaizdu, jog tokioje interneto svetainėje (kurios kūrėjai neprisiima jokios atsakomybės už skaičiavimų tikslumą ir jų aktualumą) atliktas koordinačių formato keitimas kelia pagrįstų abejonių, ar skaičiavimai buvo atlikti tiksliai, ar naudota tinkama metodika. Institucija nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šioje interneto svetainėje atliekami koordinačių konvertavimo skaičiavimai yra teisingi. Institucijos atstovai taip pat nurodė, jog viename interneto puslapyje konvertavus koordinates, ji naudojosi kitu interneto puslapiu https://www.movable-type.co.uk/scripts/latlong.html, kuriame buvo apskaičiuotas atstumas tarp koordinačių taškų, ir buvo nustatytas tinklų eilės ilgis. Institucija nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų šiame interneto tinklalapyje atliekamų skaičiavimų tikslumą, naudojamus skaičiavimo metodus, įvertinamas paklaidas ir pan. Pačiame puslapyje nurodoma, kad skaičiavimai atliekami remiantis žemės sferiškumu, o tai daugumai siekiamų tikslų yra pakankamai tikslus apskaičiavimo metodas, todėl akivaizdu, jog iš tiesų nėra aišku, kokia šių skaičiavimų paklaida, jų tikslumas ir patikimumas. Iš byloje esančio institucijos vyriausiojo specialisto A. V. 2018-02-09 paaiškinimo dėl metodologijos nustatant T. A. įmonei priklausančių inkaruojamų tinklaičių ilgio pažeidimus (b. l. 44) nurodyta tik tai, jog buvo nustatyti darbiniai duomenys su koordinatėmis, koordinatės buvo pervestos į kitą formatą, ir koordinatės naudojant kelias specialias atstumų matavimo ir koordinačių taškų programėles buvo detalizuotos nustatant tinkų eilės ilgį. Šiame paaiškinime tik nurodyta, kad naudota laive „Vakaris“ sumontuota elektroninių žemėlapių sistema SIMRAD CS65 sistema kartu su SPD Raystar 125, kuria ir nustatytos koordinatės, tačiau kodėl buvo pasirinkta skaičiuoti vienomis ar kitomis internete prieinamomis skaičiuoklėmis (jų galima rasti dešimtis) – nenurodoma, nepateikiama apskaičiavimo metodologija.

Aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti pateisinama situacija, kai Institucija, traukianti administracinėn atsakomybėn asmenį, jo kaltę įrodinėja nenustatytų privačių asmenų ar įmonių interneto svetainėse pateikiamose skaičiuoklėse gaunamais rezultatais, jais besąlygiškai pasitikint ir jiems suteikiant įrodymo galią, nors tokie skaičiavimo rezultatai nėra niekaip patvirtinti ir skaičiuoklių kūrėjai neprisiima jokios atsakomybės už pateikiamų rezultatų teisingumą. Šiame kontekste pažymėtina, jog abejonę, ar institucijos pasirinkti skaičiavimo metodai (pasinaudojimas interneto svetainių skaičiuoklėmis) buvo tinkami ir ar gauti rezultatai yra teisingi, didina ir byloje pateikti laivybos eksperto – jūrų kapitono J. L. – skaičiavimai, jis pasinaudodamas Transas 5000 navigacine sistema nustatė, jog pagal nustatytas koordinates tarp galinio ir priekinio tinklų eilės plūdurų buvo 554 metrų atstumas (b. l. 75–76), kai institucija, pasitelkusi minėtas internete skaičiuokles, nustatė 817 metrų, t. y. daugiau nei 48 procentais ilgesnį, atstumą. Akivaizdu, jog institucija, tiek konvertuodama koordinates į kitą sistemą, tiek ir apskaičiuodama atstumą tarp jų naudojosi nesertifikuotomis programomis, kurių duomenys skirti daugiau asmeniniam (pažintiniam) naudojimui, nėra aiškūs nei konvertavimo, nei rezultatų apskaičiavimo metodologijos, nei skaičiavimuose gaunamų duomenų paklaidos, dėl to šie institucijos pateikiami duomenys taip pat negali būti laikomi patikimais ir nekeliančiais abejonių, jog T. A. padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors atsiliepime į apeliacinį skundą institucija nurodo (iš esmės tokį pat argumentą panaudojo ir pirmosios instancijos teismas), jog net ir tuo atveju, jei tinklų eilės ilgis būtų apie 554 metrus, kaip jį nustatė laivybos ekspertas, tai vis tiek žymiai viršytų leidžiamą 350 m ilgį, tačiau kaip matyti iš Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 88.2 p., tik iki 15 m gylio tarpusavyje sujungtų statomųjų tinklų eilės ilgis negali viršyti 350 m, o tuomet, kai gylis didesnis nei 15 m, tarpusavyje sujungtų statomųjų tinklų eilės ilgis negali viršyti 500 m. Byloje institucija nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų nustatyta, jog T. A. tinklai buvo sustatyti vietoje, kurioje gylis buvo iki 15 metrų gylio, todėl nėra aišku, kodėl teigiama, jog toje vietoje T. A. tinklų eilės ilgis turėjo būti 350, o ne 500 metrų. Šios aplinkybės dar labiau didina abejonę institucijos nustatytais duomenimis, jog T. A. jūroje pastatė teisės aktams prieštaraujančio ilgio tinklų eilę.

Nėra pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jog institucija metrologiškai nepatikrintais prietaisais nustačiusi preliminarius duomenis, jog galbūt naudojamas tinklas yra per ilgas, ir galbūt taip pažeidžiama verslinės žvejybos Baltijos jūroje tvarka, galėjo pareikalauti ištraukti iš vandens nusižengimo įrankius, ir tokiu būdu tinkamai, metrologiškai patvirtintomis matavimo priemonėmis nustatyti tinklo ilgį. Nors institucijos atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog jie stengiasi netrukdyti verslininkams žvejams, nes toks reikalavimas (ištraukti tinklą) trukdytų vykdomai žvejybai ir turėtų neigiamų finansinių pasekmių, apygardos teismas pažymi, jog pažeidėjas prisiima atsakomybę už savo teisei priešingus veiksmus ir jų sukeliamas pasekmes. Pastebėtina, jog Žuvininkystės įstatymo 37 str. 1 d. 4 p. įtvirtinta, jog tiesiogiai tikrindamas ūkio subjektų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo, nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidimą padariusio ūkio subjekto atstovui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą, ir nenurodyta, jog galima leisti pažeidėjui tęsti pažeidimo darymą, taip keliant pavojų žuvų ištekliams. Be to, tiek ANK 595 str. 4 d., tiek ir Žuvininkystės įstatymo 36 str. 2 d. 5 p. nustato, jog pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, gali atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, tačiau šiuo atveju Institucijos pareigūnai, neva nustatę T. A. daromą pažeidimą, tinklo ištraukti ir nutraukti pažeidimo darymą (jų teigimu, tinklas daugiau kaip du kartus viršijo maksimalų leistiną 350 metrų ilgį) nepareikalavo nutraukti pažeidimą ir ištraukti tinklą, taip nesiėmė visų priemonių išsklaidyti abejones dėl tikslaus tinklų eilės ilgio nustatymo.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad T. A. individuali įmonė, žvejodama 19 žvejybos bare, pastatė 817 m ilgio vieną tinkų eilę ir taip viršijo teisės aktuose numatytą leistiną 350 metrų tinklų eilės ilgį, ir taip pažeidė Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 88.2 p. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog T. A. jūroje buvo pastatęs per ilgus tinklus (pareigūnams vizualiai pasirodė, jog tinklas ilgokas, pareigūnai laive esančiu nesertifikuotu ir metrologinės patikros neturinčiu GPS aparatu nustatė jūroje plūduriuojančių plūdurų koordinates, jas kelis kartus taisė ir, pasirinkę neaiškią metodiką naudojančius kitų valstybių tinklalapius su koordinačių konvertavimo ir atstumo tarp koordinačių taškų apskaičiavimo skaičiuoklėmis, apskaičiavo tinklo ilgį, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių objektyviai, metrologiškai patvirtintomis priemonėmis nustatyti tinklų ilgį juos ištraukus iš vandens), t. y. kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad T. A. yra kaltas dėl Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių 88.2 p. reikalavimų pažeidimo ir ANK 295 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, T. A. veiksmuose nenustačius jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto 2018-03-22 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną T. A. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.