Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2023-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-744/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-10-25Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2023-02-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-08
Bylos Nr.
1A-46-744/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37230-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis
E. A.
Nukentėjusysis
E. P.
Advokatai
Algirdas Zakrasas, Algirdas Zakrasasir
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-744/2023
(Nr. 1A-345-744/2022)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37230-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.3; 2.1.14; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,nuteistajam E. A. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiajai E. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 243 straipsnį, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštu 35 paroms; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, 66 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 60 dienų ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, kurią E. A. įpareigotas sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. spalio 25 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinas sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2022 m. spalio 25 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; turto - nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 1970 Eur, konfiskavimas; E. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuspręsta panaikinti; paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą E. A. nuspręsta taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2021 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 17.22 val., Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pavartojęs alkoholinio alaus ir stiprių alkoholinių gėrimų – degtinės, tą pačią dieną apie 17.22 val. sėdo už kieme stovėjusio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo ir, būdamas neblaivus, šią transporto priemonę vairavo, išvažiavo iš kiemo į kelią, pavažiavęs keliu apie 2 km, toliau minėtą automobilį vairavo atbuline eiga ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) esančio namo tvorą, tokiu būdu sukėlęs eismo įvykį ir žinodamas, kad yra neblaivus ir yra kviečiama policija, pasišalino iš įvykio vietos ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai - nekoordinuoti judesiai, svirduliavo, nerišli kalba.

2. Be to, E. A. nuteistas už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2020 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: 2021 m. birželio 6 d. apie 17.22 val. Telšių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai teismo buvo uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, vairavo šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo būdamas neblaivus, nepasirinkęs saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) esančio namo tvorą, ir po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio, tokiu būdu piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

3. Be to, E. A. nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei E. P., o būtent: 2022 m. sausio 19 d. apie 21.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) name, antros laiptinės penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, prie įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tyčia, vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajai E. P. į veidą, padarė nukentėjusiajai E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – apatinės lūpos raudonio ir gleivinės muštines žaizdas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo skirti jam trumpesnę nei 1 metų 4 mėnesių ir 60 dienų laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad, būdamas įkalinimo įstaigoje, neturi galimybės dirbti, dėl to savo darbu negali uždirbti pinigų paskirtai baudai per vienerius metus sumokėti. Apeliantas teigia, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga jo vaikų atžvilgiu, nurodo, jog turi nepilnametį sūnų K. A., gimusį 2021 m. birželio 10 d., jo gyvenimo draugė (sūnaus mama) E. P. yra 30 savaičių nėščia, todėl kuo ilgiau jis bus laisvės atėmimo vietose, tuo ilgiau jo vaikai negaus pajamų pragyvenimui. Nuteistasis taip pat pažymi tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, susitaikė su nukentėjusiąja ir su ja planuoja gyventi kartu bei rūpintis bendrais vaikais.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo E. A. apeliacinį skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. A., jo gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas ir nukentėjusioji E. P. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, prokuroras Gintautas Vileikis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

8. Nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutine subendrinta bausme ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl E. A. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam E. A. paskirtos bausmės

9. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė ir prašo ją sušvelninti. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-209-222/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

10. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

11. Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, – bauda arba areštu. Pirmosios instancijos teismas E. A. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrė sankcijose numatytas bausmes (už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą 1 metams, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą 1 metams, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – 35 paras arešto), padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo E. A. atžvilgiu bus pasiekti jam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, - arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, E. A. paskirta 35 parų arešto bausmė, kuri yra didesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos šios bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį, individualizuota tinkamai, taigi nėra per griežta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, formaliai atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui (tai yra į tai, kad E. A. įvykdė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), į jo įvykdytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme laikomas recidyvistu, vieną iš nusikalstamų veikų (BK 140 straipsnio 2 dalis) padarė praėjus tik mėnesiui po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, arešto bausmės atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą), pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)), nepakankamai įvertino nuteistojo E. A. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl už šias nusikalstamas veikas paskyrė neteisingas – aiškiai per griežtas ir akivaizdžiai neadekvačias bausmes.

Žemesnės instancijos teismas

12. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

13. Pirmosios instancijos teismas E. A. už jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė maksimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, tačiau iš esmės visiškai nepateikė tokių savo sprendimo motyvų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad E. A. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, į tai, kad E. A. anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė praėjus tik mėnesiui po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, arešto bausmės atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą, pripažino vieną E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino vieną E. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to, kad nors E. A. anksčiau buvo teistas už kitas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikalstamų veikų padarymą, tačiau jis anksčiau niekada nėra teistas už smurtą artimoje aplinkoje ar už neblaivumo patikrinimo vengimą, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, už ką jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, E. A. anksčiau niekada nebuvo baustas laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis E. A. atsiprašė nukentėjusiosios sugyventinės E. P., su ja susitaikė, nukentėjusioji jam atleido ir pretenzijų jam neturi, be to, pati nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme prašė sumažinti E. A. paskirtą bausmę, nes, jos teigimu, ji pati išprovokavo konfliktą, abu buvo neblaivūs. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra labai jauno amžiaus, kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, laukiasi antrojo (apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2023 m. sausio 5 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. P. 2023 m. sausio 3 d. susilaukė sūnaus (3 t., b. l. 128)), o ilgalaikis laisvės atėmimas gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo socialiniams santykiams su mažamečiais vaikais. Kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė nuteistasis E. A., jam ir sugyventinei E. P. neseniai gimė antras sūnus ir jo šeimos finansinė padėtis labai sudėtinga, todėl jis nori rūpintis ir išlaikyti savo šeimą, planuoja greitu laiku tuoktis su sugyventine. E. P. taip pat patvirtino, kad jai vienai sunku išlaikyti du vaikus. Nuteistojo E. A. gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasiruošusi įdarbinti E. A. ir taip suteikti jam galimybę greičiau adaptuotis, siekti naujų gyvenimo tikslų atlikus bausmę (3 t., b. l. 127).

14. Kaip jau minėta, esant atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus E. A. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei kitas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad E. A. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstai paskirtos tokios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam E. A. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei paskyrė pirmosios instancijos teismas – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinus iki 5 mėnesių laisvės atėmimo, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinus iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokių bausmių paskyrimas atitiks E. A. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Skirti dar mažesnes laisvės atėmimo bausmes arba skirti švelnesnes, negu įstatymo numatytos, bausmes, nėra pagrindo, nes yra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat nėra BK 54 straipsnio 3 dalyje bei 62 straipsnyje nustatytų sąlygų. Kadangi apylinkės teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė arba netinkamai jas įvertino ir dėl to E. A. paskyrė aiškiai per griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

15. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam E. A. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskirtas bausmes apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau, apeliacinės instancijos teismui sumažinus nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtą bausmę, kuria buvo apimta švelnesnė – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, paskirta bausmė, tuo pačiu panaikintinas skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimas ir bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, iš naujo subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

16. Bendrindamas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskirtą subendrintą bausmę su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas taikė visiško bausmių sudėjimo būdą. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis), o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Taigi BK 63 straipsnyje yra nurodytos dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas E. A. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskirtą subendrintą bausmę su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir parinkdamas visiško bausmių sudėjimo būdą, tokio savo sprendimo nemotyvavo. Nors nėra pagrindo teigti, kad bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, pirmosios instancijos nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų, kurie suteikia teismui teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas neatitinka nei E. A. padarytų veikų, nei jo paties asmenybės pavojingumo. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šiomis nusikalstamomis veikomis pažeisti skirtingi valstybės saugomi teisiniai gėriai: vienu atveju buvo pažeistas transporto eismo saugumas, kitu – nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai. Atsižvelgus į E. A. asmenybę (teistas ne kartą, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, yra baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, augina du mažamečius vaikus), į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikaltimų sunkumo laipsnį, pasekmes ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas E. A. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskirtą subendrintą bausmę su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, nepagrįstai pritaikė griežčiausią bausmių bendrinimo būdą. Atsižvelgus į tai, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, tiek šiuo nuosprendžiu E. A. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, taip pat atsižvelgiant į anksčiau aptartas visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bendrinant E. A. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskirtą subendrintą bausmę su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir nustatant minimalią 3 mėnesių pridėtinos laisvės atėmimo bausmės dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos neteisingos subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju prie bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pridėjus subendrintos bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, dalį – pridėjus 3 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, nuteistajam E. A. bus paskirta tinkama ir proporcinga subendrinta 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus nuteistajam E. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė iš naujo sumažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtos arešto bausmės atidėjimo laikotarpiu. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam E. A. nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, tačiau vėl gi nenurodė jokių motyvų, kodėl bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes taikė visiško bausmių sudėjimo būdą.

18. E. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už trijų tyčinių nusikalstamų veikų – baudžiamojo nusižengimo ir dviejų nesunkių nusikaltimų įvykdymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 243 straipsnis, 140 straipsnio 2 dalis), o pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį E. A. nuteistas už tai pačiai kategorijai priklausančią nusikalstamą veiką, tai yra nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 1 dalis), šiomis nusikalstamomis veikomis pažeisti skirtingi valstybės saugomi teisiniai gėriai (eismo saugumas, žmogaus sveikata, nuosavybė). Įvertinus tai, kas išdėstyta, E. A. padarytų veikų bei jo paties asmenybės pavojingumą, teisėjų kolegijos nuomone, BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti taikant dalinį paskirtų bausmių sudėjimo būdą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai nuteistajam E. A. paskyrė galutinę bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos neteisingos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas) ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2 dalimi, E. A. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį neatliktos arešto bausmės ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

19. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, paskyrus E. A. galutinę subendrintą bausmę, jis įpareigotas paskirtą 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad būdamas įkalinimo įstaigoje neturi galimybės dirbti, dėl to savo darbu negali uždirbti pinigų paskirtai baudai per vienerius metus sumokėti. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, nes iš tiesų asmens, atliekančio realią laisvės atėmimo bausmę, galimybės dirbti yra apribotos, todėl nuteistajam E. A. būtų labai sudėtinga, o galbūt ir neįmanoma paskirtą baudą sumokėti per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, jog ši įmonė yra pasiruošusi įdarbinti E. A. po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nuteistasis atlikęs jam paskirtą bausmę ir įsidarbinęs turės galimybę sumokėti jam paskirtą baudą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas vienerių metų terminas baudai sumokėti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pakankamas, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl šio termino pradžios nustatymo (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nurodant, kad E. A. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas vienerių metų terminas baudai sumokėti skaičiuotinas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

20. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. neprašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymą atidėti, teismas ex officio (savo iniciatyva) pasisako, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, yra teisiamas jau ketvirtą kartą, o BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos mėnesiui po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kitas dvi – praėjus tik pusmečiui, pagrįstai konstatavo, kad E. A. nedaro išvadų dėl savo ydingo elgesio ir toliau pažeidžia įstatymus. Ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės ir mažesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. A. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 75 straipsnio nuostatos E. A. atžvilgiu nagrinėjamu atveju netaikytos pagrįstai.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi nuteistajam E. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. sausio 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš E. A. valstybės naudai priteisti 45 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė tenkinti šį apeliacinį skundą, laikydama jį pagrįstu, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės. Gynėjas nuteistajam E. A. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, tai, kad bylos duomenimis nuteistasis E. A. nedirba, paties nuteistojo ir jo sugyventinės E. P. teigimu, jų finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, šiuo metu nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą E. A. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.???

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti:

E. A. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 5 (penkių) mėnesių;

E. A. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. A. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, taip pat nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta bausmių visiško sudėjimo būdu su bausme E. A. paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams; taip pat nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. A. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams; taip pat nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, 66 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, nuosprendžiu E. A. paskirta subendrinta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto ir baudos bausme ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 60 (šešiasdešimčiai) dienų ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, kurią E. A. įpareigotas sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, E. A. bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 243 straipsnyje, subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. A. paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2 dalimi, E. A. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį neatliktos arešto bausmės bei visą minėtu nuosprendžiu paskirtą baudą, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš E. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas