Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintas, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjami klausimai susiję su nepilnamečiu vaiku, o tokiose bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turi būti aktyvus šeimos bylose vertindamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus, nurodytus šios nutarties 10 punkte, priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

15. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

16. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).

17. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vaiko gyvenimas su atsakovu, preliminariai vertinus ieškinio argumentus, nesudarė pagrindo spręsti, kad kelia jam grėsmę, ar kenkiama jo asmeniniams turtiniams ir neturtiniams interesams, tačiau šiuo atveju, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinai sureguliuoti nepilnamečio vaiko padėtį iki byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

19. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1101-1124/2026 tenkino ieškovės ieškinį visiškai ir nusprendė:

19.1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-66-981/2022, nustatytą nepilnamečio I. V. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su motina I. V.;

19.2. Nustatyti atsakovo V. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. V. tvarką, pagal kurią:

1) atsakovas bendrauja su vaiku lyginių savaičių savaitgalį: bendravimo pradžia – penktadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, į savo gyvenamąja vietą vaikas grįžta sekmadienį ne vėliau kaip 20 val.;

2) atsakovas su vaiku darbo dienomis tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nenustatytas, bendrauja du kartus – antradienį ir ketvirtadienį, o tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nustatytas, – vieną kartą – antradienį arba ketvirtadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje iki 20 val. (iki 21 val. moksleivių atostogų laiku);

3) šalys gali susitarti dėl bendravimo kitomis darbo dienomis, pakeisti nustatytas savaitės darbo dienas, tačiau neturi keistis (mažėti) bendravimo dienų per savaitę skaičius;

4) atsakovas bendrauja su vaiku poriniais metais per Šv. Velykas, bendravimo pradžia – šventinės dienos išvakarėse nuo 12 val. iki 13 val., vaikas į jo gyvenamąją vietą grįžta antros Šv. Velykų dienos vakare iki 21 val.;

5) atsakovas su sūnumi bendrauja neporiniais metais per Šv. Kalėdas, bendravimo pradžia – šventinės dienos išvakarės (per Šv. Kūčias) nuo 12 val. iki 13 val., vaikas į jo gyvenamąją vietą grįžta antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 21 val.;

6) atsakovas su sūnumi bendrauja poriniais metais per N. M., bendravimo pradžia – šventinės dienos išvakarės nuo 12 val. iki 13 val., vaikas į jo gyvenamąją vietą grįžta pirmąją Naujųjų Metų dieną iki 21 val.;

7) kiekvienais metais atsakovas praleidžia su sūnumi pusę jo vasaros, rudens, pavasario ir žiemos atostogų. Šių atostogų su vaiku laiką šalys iš anksto, ne vėliau nei prieš 2 (dvi) savaites, suderina, informuodamos viena kitą dėl atostogų planų;

8) šalių gimtadienius sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, kurio yra gimtadienis, šalims prieš 2 (dvi) dienas suderinus tarpusavyje sūnaus pasiėmimo laiką;

9) sūnaus gimtadienio dieną šalys su vaiku bendrauja kartu, o jeigu šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku jo gimtadienio dieną, vaikas savo gimtadienį praleidžia lyginiais metais su ieškove, nelyginiais – su atsakovu;

10) dėl išvykimo su vaiku į užsienį šalys turi susitarti ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį ir kitam iš tėvų pateikti informaciją apie išvykimo, grįžimo laiką ir buvimo užsienyje vietą;

11) atsakovas su vaiku bendrauja elektroninėmis ryšio priemonės atsižvelgdamas į vaiko užimtumą;

13) šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos

19.3. Priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečiam vaikui I. V. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 358 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. gruodžio 22 d.), iki vaikas baigs bendro lavinimo mokyklą (gimnaziją) ir įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne anksčiau nei sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės I. V. nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 12 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

20. Taigi, šioje byloje ieškinys jau yra patenkintas visiškai, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės jau yra įvertinęs įrodymų visumą ir nusprendęs, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, išlaikymo priteisimas ir atitinkamas bendravimo modelis labiausiai atitinka vaiko interesus. Nors sprendimas dar neįsiteisėjęs, tokia procesinė situacija savaime nesuponuoja, kad iki jo įsiteisėjimo vaiko teisinė ir faktinė padėtis turi likti nesureguliuota. Kaip matyti sprendimas nėra skubiai vykdomas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija turi būti laikinai sureguliuota, atsižvelgiant į sprendimą, o svarbiausia – į paties vaiko nuomonę ir jo interesus.

21. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

22. Ginčo atveju nepilnametis I. V. jau 2025 m. gruodžio 27 d. išreiškė savo nuomonę, kad jis nori gyventi su motina (ieškove), iš bylos duomenų matyti, kad ši vaiko nuomonė, nesikeitė iki pat bylos pabaigos, t. y. išklausant jo nuomonę teismo posėdžio metu, vykusio 2026 m. kovo 18 d., jis patvirtino, kad nori gyventi su motina, tokį apsisprendimą jau buvo išreiškęs 2025 m. rudenį, nurodė, kad mokosi Vilniuje, gyvenant su motina būtų lengviau nuvykti į ugdymo įstaigą, kurią pradėjo lankyti nuo 2026 m. vasario mėn., galėtų papildomai mokytis, šioje mokykloje pagerėjo pažymiai. Pažymėtina, kad nepilnamečiui I. V. teismo posėdžio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl neabejotina, kad jis gali brandžiai išsakyti savo nuomonę dėl su juo susijusių klausimų sprendimo, nėra pagrindo daryti išvadai, kad jo nuomonė prieštarauja jo geriausiems interesams.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu, kuris nors nėra įsiteisėjęs, yra nustatyta, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove), bei atsižvelgiant į vaiko nuomonę, kuri nekito viso proceso metu, jo išsakomus argumentus, dėl noro gyventi pas motiną, sprendžia, kad tikslinga laikinai, kol įsiteisės priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatyti jo gyvenamąją vietą su motina. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, priimant naują nutartį – tenkinant prašymą laikinai iki įsiteisės sprendimas byloje nustatyti nepilnamečio I. V. gyvenamąją vietą su ieškove. Toks laikinas situacijos sureguliavimas atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, vaiko išreikštą valią, vaiko poreikį stabiliai gyvenamajai aplinkai bei procesinę šeimos bylų specifiką, pagal kurią teismas negali likti pasyvus, kai laikino reguliavimo nebuvimas gali kenkti vaiko gerovei.

24. Kadangi nustatytas pagrindas laikinai kol įsiteisės sprendimas byloje nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, todėl atsiranda pagrindas spręsti ir dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, bei taip pat dėl laikino išlaikymo priteisimo.

25. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos ir išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

26. Nors sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, ir tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, įvertinus visus įrodymus, bus pasisakyta dėl ieškinio ar priešieškinio reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, jos panaikinimo ar pakeitimo, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, reikia vadovautis principais, nurodytais nutarties 25 punkte.

27. Byloje iš esmės atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašytos nustatyti sūnaus ir tėvo laikinos bendravimo tvarkos. Nustatyta, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka iš esmės atitinka neįsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendime nurodytą tvarką, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato ieškovės prašomą laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į 2026 m. balandžio 7 d. sprendime nustatytą tvarką, siekiant išlaikyti tėvo ir vaiko santykių stabilumą ir apibrėžtumą, ir nustato tokią atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tarką:

1) Atsakovas bendrauja su vaiku lyginių savaičių savaitgalį: bendravimo pradžia – penktadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, į savo gyvenamąją vietą vaikas grįžta sekmadienį ne vėliau kaip 20 val.

2) Atsakovas su vaiku darbo dienomis tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nenustatytas, bendrauja du kartus – antradienį ir ketvirtadienį, o tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nustatytas, – vieną kartą – antradienį arba ketvirtadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje iki 20 val. (iki 21 val. moksleivių atostogų laiku).

3) Šalys gali susitarti dėl bendravimo kitomis darbo dienomis, pakeisti nustatytas savaitės darbo dienas, tačiau neturi keistis (mažėti) bendravimo dienų per savaitę skaičius.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į vaiko poreikius, amžių, bendravimo tvarką tėvai turi vykdyti, vadovaujantis geriausiais vaiko interesais. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos pakeitimo.

29. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti ir laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

30. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius iki 2025 m. gruodžio 31 d. buvo 777,39 Eur (neatskaičius mokesčių 1038 Eur), o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 846,96 Eur (neatskaičius mokesčių 1153 Eur).

31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priteisiant vaikui išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį.

33. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas). Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 51 punktas).

34. Preliminariai įvertinus šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kurie šiuo atveju laikytini ne didesni nei viena minimali mėnesinė alga ir jo amžių ((duomenys neskelbtini) metai), abiejų tėvų turtinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, bei tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos priteistas 358 Eur išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, kad apeliacinės instancijos teismas tik preliminariai vertina tikruosius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir kokiomis proporcijomis abu tėvai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, ir atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus gali patenkinti daugiau ar didesne apimtimi reikalavimus, nustatęs tam pagrindą (CPK 376 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas laikinas išlaikymas po 358 Eur, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, kas nagrinėjamos bylos atveju labiausiai atitinka vaiko interesus.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas):

35.1. nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus I. V. gyvenamąją vietą su motina I. V.;

35.2. priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečiam sūnui I. V. laikiną išlaikymą po 358,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos (2026 m. balandžio 16 d.) iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į motinos I. V. nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 12 dienos. Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną I. V.;

35.3. Nustatyti laikiną atsakovo V. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. V. tvarką:

1) Atsakovas bendrauja su vaiku lyginių savaičių savaitgalį: bendravimo pradžia – penktadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, į savo gyvenamąją vietą vaikas grįžta sekmadienį ne vėliau kaip 20 val.

2) Atsakovas su vaiku darbo dienomis tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nenustatytas, bendrauja du kartus – antradienį ir ketvirtadienį, o tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nustatytas, – vieną kartą – antradienį arba ketvirtadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje iki 20 val. (iki 21 val. moksleivių atostogų laiku).

3) Šalys gali susitarti dėl bendravimo kitomis darbo dienomis, pakeisti nustatytas savaitės darbo dienas, tačiau neturi keistis (mažėti) bendravimo dienų per savaitę skaičius.

36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės I. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir su motina I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną 358 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2026 m. balandžio 16 d.) iki įsiteisės teismo sprendimas, pinigines lėšas pervedant į ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 12 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti laikiną atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką iki įsiteisės teismo sprendimas, pagal kurią:

1) Atsakovas bendrauja su vaiku lyginių savaičių savaitgalį: bendravimo pradžia – penktadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, į savo gyvenamąją vietą vaikas grįžta sekmadienį ne vėliau kaip 20 val.

2) Atsakovas su vaiku darbo dienomis tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nenustatytas, bendrauja du kartus – antradienį ir ketvirtadienį, o tą savaitę, kai bendravimas savaitgalį nustatytas, – vieną kartą – antradienį arba ketvirtadienį, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje iki 20 val. (iki 21 val. moksleivių atostogų laiku).

3) Šalys gali susitarti dėl bendravimo kitomis darbo dienomis, pakeisti nustatytas savaitės darbo dienas, tačiau neturi keistis (mažėti) bendravimo dienų per savaitę skaičius.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.