- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-207-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47608-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- J. M.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, t. y. 2019 m. lapkričio 8 d., apie 8.30 val., užėjęs pas V. S. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. S. nesutikus paskolinti pinigų, tyčia ranka sugriebė pastarajam už drabužių po smakru bei keldamas ranką lenkė jo galvą į viršų, tokiu būdu nukentėjusįjį įbaugindamas ir atimdamas galimybę priešintis, po ko iš nukentėjusiojo rankos jėga ištraukė 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia RM-1012 bei jėga V. S. už drabužių nutempęs į kambarį, toliau jį ranka laikydamas už drabužių po smakru, iš ant spintos kabėjusio nukentėjusiojo švarko kišenės ištraukė piniginę, po ko V. S. tyčia ranka pastūmė, pargriaudamas jį ant grindų bei iš piniginės pagrobęs 20 Eur iš buto pasišalino, nukentėjusiajam padarydamas 70 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. J. M. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti bylą ir bausmės vykdymą atidėti. Pasak apelianto, jis nuo šių metų sausio 15 d. pradėjo dirbti, todėl prašo teismo paskirti jam lygtinę bausmę, kad galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, mokėti mokesčius bei skolas valstybei. Skunde nurodyta, kad jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir atlygino padarytą žalą. Pasak apelianto, jis atsisakė alkoholio, ketina užsikoduoti. Tuo pačiu nurodo, kad, jei jis bus pastebėtas išgėręs ar padarys nors menkiausią nusižengimą, sutinka būti nubaustas pačia griežčiausia bausme, kokią numato įstatymas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. J. M. apeliaciniame skunde iš esmės kelia klausimą tik dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nevertins kitų nuosprendžiu išspręstų klausimų.
6. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
7. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
8. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. M., atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas į asmenybę (teistas 16 kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė praėjus vos savaitei po arešto bausmės atlikimo, nedirba), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (iš savanaudiškų paskatų, prieš garbaus amžiaus asmenį, kaimyną). J. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams, kurios trukmė yra gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų).
10. Skunde J. M. nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.
11. Byloje nustatyta, kad J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 12 d. prisipažino iš dalies, nurodė, kad gailisi, kad nukentėjusiojo atsiprašys, apklausiamas 2019 m. lapkričio 29 d. jis prisipažino visiškai ir nurodė, kad labai gailisi, jog nukentėjusiojo atsiprašė, teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir atsiprašė nukentėjusiojo. Taigi viso proceso metu jis neginčijo paties nusikalstamos veikos padarymo fakto, be to, pažymėtina, kad J. M. parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, o būtent, nukentėjusysis iš karto po įvykio teigė, jog iš jo buvo paimta 30 eurų, tuo tarpu J. M. nurodė, kad paėmė 20 eurų, vėliau parodymus patikslino ir nukentėjusysis, nurodydamas, kad piniginėje buvo mažiausiai 20 eurų. Taigi, nustatant, kokią pinigų sumą J. M. paėmė iš nukentėjusiojo, svarbią reikšmę turėjo jo parodymai. Visgi, J. M. nekritišką požiūrį savo elgesiui rodo jo elgesys, susijęs su mobiliuoju telefonu. Nukentėjusysis po įvykio nurodė, jog mobilųjį telefoną jam ištraukė iš kišenės, J. M. apklausiamas 2019 m. lapkričio 12 d. parodė, kad telefoną jis paėmė nuo spintelės, 2019 m. lapkričio 15 d. apklausiamas nukentėjusysis parodė, kad telefonas jam buvo ištrauktas iš rankos, J. M. apklausiamas 2019 m. lapkričio 29 d. patvirtino, jog telefoną ištraukė iš rankos. Visgi nors jis teigė, kad telefono neketino pasilikti, kad skambino sugyventinei ir nesąmoningai jį įsidėjo į kišenę, kad kitą dieną rado savo kišenėje ir iš karto grąžino, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad aptariamo įvykio dieną, t. y. lapkričio 8 d., nukentėjusiajam priklausančiu telefonu nebuvo skambinta numeriu, kurį buvo nurodęs apeliantas apklausos metu ikiteisminiame tyrime, be to, tuo metu, kai telefonas jau buvo paimtas, juo buvo naudotasi, iš jo 3 kartus buvo skambinta: 9.04 val., 19.27 val., 19.34 val. (t. 1, b. l. 35). Taigi tai, jog kitą dieną po įvykio jis norėjo grąžinti telefoną nukentėjusiajam, tačiau pastarasis jo neįsileido, dėl ko J. M. sugyventinė nukentėjusiajam nunešė telefoną ir jį grąžino, nerodo J. M. neigiamo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką. Visų aplinkybių kontekste tai laikytina siekiu palengvinti savo padėtį ir išvengti atsakomybės, kadangi įvykio dieną dėl aptariamo įvykio J. M. skambino ikiteisminio tyrimo pareigūnas, be to, pasak nukentėjusiojo, J. M. sugyventinė, atnešusi telefoną, prašė nerašyti pareiškimo. Taigi išdėstytų aplinkybių visuma, nors J. M. prisipažino, teigė, kad nuoširdžiai gailisi ir nukentėjusiojo viešai atsiprašė, nesudaro pagrindo pripažinti J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
12. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad J. M. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-115-648/2016). Nagrinėjamu atveju nors apeliantas ir teigia, jog atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
13. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės, teismas visų pirma turi nustatyti visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas.
14. J. M. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams, taigi formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra. Visgi reikia nustatyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
15. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014).
16. Pirmiausia pažymėtina, kad J. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, jis padarė baigtą apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų paėmė nukentėjusiojo (garbaus amžiaus, savo kaimyno) telefoną ir pinigus (kaip pats nurodė, jeigu nukentėjusysis jam pinigus būtų paskolinęs, jis nebūtų jo griebęs ir tempęs, kas rodo jo polinkį naudoti neteisėtus būdus savo tikslams pasiekti). Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 165 straipsnį už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 19 d. be sutikimo įsibrovė į kito asmens gyvenamąjį būstą, ir jam paskirta galutinė bausmė – 14 parų arešto (t. 1, b. l. 67-71), tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 19 d., po baudžiamojo įsakymo priėmimo, jis padarė administracinį nusižengimą (t. 1, b. l. 73), 2019 m. spalio 18 d. jis atvyko atlikti arešto bausmės, 2019 m. spalio 30 d. buvo paleistas (t. 1, b. l. 65-66), tuo tarpu 2019 m. lapkričio 7 d. padarė administracinį nusižengimą (t. 1, b. l. 73), o kitą dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 8 d., jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis, jis teistas 16 kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 52-66), nuo 2016 m. vasario 3 d. nedirbo (t. 1, b. l. 74), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (buvo registruotas nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d., darbo paiešką nutraukė savo pageidavimu) (t. 1, b. l. 75). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad J. M. sausio 15 d. pradeda dirbti, tačiau Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie jo darbą nėra.
17. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka J. M. atžvilgiu buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, o šiuo metu byla su kaltinamuoju aktu yra perduota į teismą. Pastarojoje byloje nuo 2020 m. vasario mėnesio yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Svarbu pažymėti, kad J. M. apeliacinis skundas surašytas 2020 m. sausio 9 d., tuo tarpu minėtoje baudžiamojoje byloje jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas iki 2020 m. vasario 4 d.
18. Taigi išdėstytų aplinkybių visuma J. M. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį sistemingai daryti nusikalstamas veikas ir nelinkusį atsisakyti savo kriminalinių polinkių, keisti elgesį, jį koreguoti teigiama linkme. Įvertinus ir tai, kad jis jau buvo ne kartą teistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, teistas ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nepaskyrė akivaizdžiai per griežtos bausmės, tačiau J. M. elgesys nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.