Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-04-30 · Civilinė byla Nr. 2-1199-752/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
2-1199-752/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19868-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
M. K.
Advokatai
Ričardas Lilas, Elena Gylienė
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1199-752/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19868-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2; 78.2.1;116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei, jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovui ir jo atstovei advokatei Elenai Gylienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui M. K., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byloje dalyvaujanti išvadą teikianti institucija - Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2014 m. spalio 22 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus M. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) kiekvieną mėnesį, periodinėmis išmokomis, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-10-20 iki 2014-10-20, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 144,81 Eur (500 Lt), iš viso 5213,16 Eur (18000 Lt), (b.l. 3-5).

Ieškovė nurodė ieškinyje, kad gyvendama kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. K.. Nuo 2006 metų vidurio su atsakovu kartu nebegyvena. Atsakovas sūnumi nesirūpina, neskiria pinigų jo išlaikymui. Augant sunui, didėja jo poreikiai, todėl vien ieškovės turimų lėšų išlaikyti sūnui neužtenka. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro apie 289,62 Eur (1000 Lt). Su sutuoktiniu, T. S., augina dar vieną vaiką, (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų K. S..

Vaiko būtiniesiems poreikiams per mėnesį reikia apie 289,62 Eur (1000 Lt): maistui 115,84 Eur (400 Lt), rūbams, avalynei 57,92 Eur (200 Lt), higienos priemonėms 11,58 Eur (40 Lt), vaistams, vitaminams, maisto papildams 14,48 Eur (50 Lt), laisvalaikiui 5,79 Eur (20 Lt), lavinimo priemonėms, mokymosi reikmenims 8,68 Eur (30 Lt), telefonui 7,24 Eur (25 Lt), vaikui tenkanti mokesčių dalis 14,48 Eur (50 Lt).

Motyvuodama tuo, kad tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Taip pat nurodė, kad atsakovas sūnumi nesirūpino nuo jo gimimo, todėl iš jo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2011-10-20 iki 2014-10-20, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 144,81 Eur (500 Lt), iš viso 5213,16 Eur (18000 Lt).

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama, kad vaikas su ja gyvena, ji vaiku rūpinasi, sudaro tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė. Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, ieškovė paaiškino, kad nuo 4 metų sūnų augina viena. Vaikui pradėjus eiti į pirmąją klasę, atsakovas prie pasirengimo mokyklai išlaidų prisidėjo per pusę. Ketvirtoje klasėje nupirko batus, džinsus, dvejus bliuzonus, sportinę aprangą, kūno kultūros krepšį. Pripažino, kad 2013 ir 2014 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais sūnus buvo pas atsakovą, tais mėnesiais vaiką jis vienas išlaikė. Tačiau kai po atostogų pasiėmė vaiką, atsakovas prie jo išlaikymo daugiau neprisidėjo. Tokių pirkinių, kuriuos nurodė atsakovas pateiktame sąraše, nebuvo. Liemenės, sportinės aprangos Adidas, sportinės aprangos Puma, Ecco batų, Krocso šlepečių nepirko. Kiek prisimena, pernai pavasarį atsakovas nupirko vaikui trejus batus sportui. Striukę pūkinę buvo nupirkęs prieš tris metus. Kiti sąraše išvardinti daiktai jeigu jie kažkada ir buvo nupirkti, tai ji jų nematė, nes vaikas jų neparsivežė ir jais nesinaudojo. Per paskutinius trejus metus mokymosi reikmėms tikrai nebuvo nupirkta prekių už 300 Lt.

Ieškinyje ji detaliai neišvardijo visų vaiko poreikių. Vaikas turi kompiuterį, naudojasi internetu. Kas dvi savaitės kerpasi, 12 Lt kirpimas. Jis jau paauglys, rūpinasi savo išvaizda, šukuosena, laisvalaikiu eina į kiną, į baseiną, važiuoja į ekskursijas. Tačiau sūnaus išlaikymo dydis per įsiskolinimo metus nelabai keitėsi, gal tik išlaidos maistui buvo mažesnės.

Nesutinka, kad jos dalis vaiko išlaikyme turi būti didesnė. Ji dirba administratore, jos darbo užmokestis sudaro apie 376,50 Eur (1300 Lt) per mėnesį. Tačiau ji su sutuoktiniu taip pat turi dar vieną išlaikytinį. Taip pat moka įmokas bankui už būsto paskolą. Buvo metams atidėję mokėjimą, nes turėjo finansinių sunkumų, todėl dabar už tuos metus moka įmokas ir Būsto paskolų draudimui. Mano, kad atsakovas gali ieškotis geresnio darbo. Jis yra jaunas vyras, gali susirasti darbą, kuris patenkintų jo šeimos ir vaikų poreikius. Ji kai neturėjo pinigų, važiuodavo į užsienį užsidirbti. Mano, jog prašoma priteisti išlaikymo suma protinga, atitinkanti vaiko poreikius. Atsakovas jos nurodytų 289,62 Eur (1000 Lt) vaiko poreikių neginčijo.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime (b.l. 55) ir teismo posėdyje nurodė, jog sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tačiau nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu – pagal savo turtinę padėtį galėtų kas mėnesį sūnaus išlaikymui skirti po 72,40 Eur (250 Lt), nes gauna minimalų darbo užmokestį, jokio turto neturi, turi dar vieną išlaikytinę – dukrą M. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinė yra vaiko priežiūros atostogose, dar nedirba. Jų šeimai trūksta lėšų pragyvenimui. Ieškovės nurodytų vaiko poreikiams tenkinti reikalingų sumų neginčija, jos normalios, tik galėtų būti mažesnės šlaidos drabužiams – iki 150 Lt, telefonui – iki 10 Lt.

Su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsakovas nesutiko visiškai, teigdamas, kad po jų išsiskyrimo, pradžioje duodavo ieškovei sūnaus išlaikymui grynais pinigais, nedidelėmis sumomis – apie 100 Lt. Paskui darbo neturėjo. Per paskutinius tris metus duodavo 100-150 Lt. Sudėjus per paskutinius 3 metus, yra davęs apie 900-1000 Lt. Tačiau nuo 2011 metų dvi vasaras vaikas gyveno pas jį. Pirkdavo jam avalynę, drabužius, mokyklos reikmenis. Praeitą vasarą pirko kedus (sąrašo Nr. 9), marškinėlius (Nr.24), Reebook maikę. Kai vaikas ėjo į penktą klasę, pirko mokymosi priemones, tais metais ir pratybas pirko. Iš pradžių nupirktus drabužius duodavo parsivežti, tačiau vaikas atvažiuodamas pas jį tų rūbų neatsiveždavo. Todėl dabar viską, ką perka, pasilieka namuose. Be to, kai ieškovė dirbo užsienyje, sūnus dvi ar tris vasaras gyveno pas jį, jis sūnų prižiūrėjo ir išlaikė. Jis gauna minimalų užmokestį, dirba vairuotoju. Norint gauti didesnį atlyginimą, turėtų išsilaikyti kitą kategoriją, tačiau to neleidžia finansinės galimybės. Turi suvirintojo specialybę, tačiau neturi darbo patirties, todėl niekas nepriima į darbą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė advokatė Elena Gylienė atsakovo poziciją palaikė. Paaiškino, kad išlaikymas priteistinas atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, po 86,88 Eur (300 Lt). Tokia suma būtų protingiausia įvertinant atsakovo pajamas ir vaiko poreikius. Be to, ieškovės turtinė padėtis geresnė, jos vyras dirba užsienyje, o tai, kad turi būsto paskolą, tai jų pasirinkimas. Išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina, skaičiuojant po 57,92 Eur (200 Lt) už mėnesį, kadangi ieškovė neįrodė, kad tokias išlaidas patyrė vaiko išlaikymui, be to anksčiau išlaidos vaikui buvo mažesnės, nes ir minimalus darbo užmokestis ir pragyvenimo lygis buvo mažesnis. Priteisiant išlaikymą, turėtų būti įvertinta ir tai, kad vaikas per atostogas būna pas tėvą ir tėvas jį pilnai išlaiko.

Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė su šeima gyvena bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute daugiabučiame name. Namuose yra M. poreikių tenkinimui skirti baldai, kiti reikmenys, jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos, reikalingos jo fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. M. yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos septintokas. R. S. skiria pakankamą dėmesį vaiko lavinimui, socialinių įgūdžių ugdymui, tenkina emocinius ir kitus jam svarbius poreikius. Tikėtina, kad motina ir toliau sugebės išlaikyti saugią, sveiką emocinę aplinką, sudarys sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. Skyriaus specialistams M. išreiškė norą ir toliau gyventi su motina jam įprastoje aplinkoje. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, skyrius mano, kad M. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina neprieštarauja jo interesams, nes iki šio laiko jis gyveno ir daugiau bendravo su ja, jų ryšiai stipresni. Duomenų, kad R. S. netinkamai atliktų motinos pareigas ar veiktų priešingai vaiko interesams, skyrius neturi.

Iš ieškovės paaiškinimų, VTAS nustatė, kad šalių sūnus specialiųjų poreikių neturi, jo poreikiai yra įprastiniai, būdingi daugumai tokio amžiaus vaikų. Jam reikalingas kokybiškas maistas, vaistai, vitaminai, metų laikus atitinkantys rūbai, lėšos jo ugdymui, mokymui, pasaulio pažinimui, lavinimui, ir kt. M. šiuo metu lanko būrelius mokykloje, kurie yra nemokami. Akivaizdu, kad augančio vaiko poreikių tenkinimui reikalinga vis didesnė suma. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna minimalų atlyginimą, todėl tenkinti įprastinius kasdienius vaiko poreikius motinai vienai yra per sunku. R. S. nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Skyrius mano, kad 144,81 Eur (500 Lt) suma būtų pakankama tenkinti įprastinius M. poreikius maistui, būstui, sveikatai, lavinimui, kultūriniam ugdymui. Skyrius taip pat pritaria, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011-10-20 iki 2014-10-20, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 144,81 Eur (500 Lt), iš viso 5213,16 Eur (8000 Lt). Tačiau galutinį priteistiną materialinio išlaikymo dydį teismas turėtų nustatyti atsižvelgdamas ir į kitus teisiškai reikšmingus faktus (b.l. 36-35).

Liudytoja E. K. paaiškino, kad yra M. K. mama. Prieš vaiko pirmą klasę šalys išsiskyrė ir ieškovė išvažiavo į Marijampolę. Vaikas gyvena su mama, bet atostogas visas pas juos leidžia, t.y. būna ir pas tėvą, ir pas ją. Gegužės pabaigoje vaikas baigia mokyklą ir visada atvažiuoja. Ji ir maistą ruošdavo, ir drabužius pirko. Ir šiuo metu nuperka drabužių, avalynės, vežasi vaiką į Palangą. Pas juos yra vaikui pirkti drabužiai, kai kuriuos ir išsiveža. Prieš rugsėjį, kai reikia išleisti vaiką į mokyklą, vienais metais ieškovė jį apipirkdavo, kitais atsakovas, arba per pusę dėdavosi, po 100-200 Lt. Prieš šį rugsėjį nežino ar davė pinigų, tačiau prieš praeitą rugsėjį davė apie 100 Lt. Užpraeitais metais davė gal apie 150 Lt prieš mokslo metus. Duodavo vaikui ir ne prieš mokslo metus smulkioms išlaidos, nes jis daug laiko pas juos prabūna. Ieškovė du kartus važiavo į užsienį, tai vaikas pas juos buvo nuo balandžio mėnesio.

Liudytoja D. V. paaiškino, kad yra M. K. sugyventinės mama. 2013 ir 2014 metais gyveno kartu su dukra ir atsakovu. Atsakovo sūnus kelis metus iš eilės atvažiuodavo nuo balandžio mėnesio ir būdavo iki rugpjūčio pabaigos, tėvas jį rengdavo, maitindavo, leisdavo į kirpyklą, vaikas su tėvu važiuodavo ir rinkdavosi drabužius. Duodavo ir grynų pinigų, didelėm sumom neduodavo, per gimtadienį po 20 Lt duodavo, ir močiutė duodavo. Kiek žino, prieš mokyklą tėvas vaiką apipirkdavo, gal ir ne viską nupirkdavo, bet batus, sportinę aprangą, marškinėlius pirko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 7). Nepilnametis M. K. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 7a klasę (b.l. 93).

Ieškovės paskaičiavimu, vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai yra reikalingos 289,62 Eur (1000 Lt) dydžio lėšos. Šią suma sudaro išlaidos maistui 115,84 Eur (400 Lt), rūbams, avalynei 57,92 Eur (200 Lt), higienos priemonėms 11,58 Eur (40 Lt), vaistams, vitaminams, maisto papildams 14,48 Eur (50 Lt), laisvalaikiui 5,79 Eur (20 Lt), lavinimo priemonėms, mokymosi reikmenims 8,68 Eur (30 Lt), telefonui 7,24 Eur (25 Lt), mokesčių dalis 14,48 Eur (50 Lt).

Ieškovė į bylą pateikė pirkimo čekius, nurodydama, kad jie neatspindi visų jos turėtų išlaidų, nes ji jų visų neišsaugojo, tik parodo, jog ji rūpinasi vaiko poreikių tenkinimu ir nuolat patiria išlaidas, pirkdama jam vaistus (b.l. 94-97), maistą ir higienos prekes (b.l. 98-100,103-116), avalynę, drabužius (b.l. 101-102,117-118), pratybas, (b.l.119-119-121), telefono kortelės papildymą (b.l.122-127).

Teismas ieškovės pateiktų pirkimo čekių nevertina kaip įrodymų, pagrindžiančių vaiko išlaikymo dydį, kadangi pati ieškovė pripažino, jog ji visų čekių nerinko, pateikė tik tuos, kuriuos išsaugojo. Be to, jos pirkti maisto produktai buvo skirti šeimai, o ne tik sūnui individualiai.

Tačiau teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, atitinkantys tokio amžiaus vaiko poreikius. Vertintina, kad ieškovė geriau nei kas kitas žino vaiko poreikius, nes kartu su juo gyvena ir nuolat rūpinasi vaiku. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas iš esmės su ieškovės nurodytais vaiko poreikiais ir jų dydžiu sutiko, savo skaičiavimo nepateikė.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Iš UAB „Autosoma“ išduotos pažymos matyti, kad ieškovės vidutinės mėnesio pajamos yra 296,57 Eur (1024,03 Lt), (b.l. 8). Duomenų apie ieškovės sutuoktinio pajamas byloje nėra. Iš jos paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktinis važinėja dirbti į užsienį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui T. S. nuosavybes teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.11-12), įgytas gavus paskolą. Kiekvieną mėnesį mokėtina kredito dalis AB DnB bankui yra 214,61 Eur (b.l. 77-81), taip pat mokama UAB „Būsto paskolų draudimui“ po 27,30 Eur (b.l. 82-85). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso automobilis OPEL VECTRA B CARAVAN (b.l. 13).

VSDFV duomenimis, atsakovas nuo 2012-03-02 iki 2014-01-27 dirbo (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesio pajamos 2012 m. buvo 207,19 Eur (715,42 Lt), 2013 m. – 227,20 Eur (784,49 Lt), 2014 m. – 246,46 Eur (850,98 Lt) (b.l. 155-159). VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 61). VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonių atsakovo vardu nėra registruota (b.l .75). Iš atsakovo į bylą pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad jo sugyventinė yra vaiko priežiūros atostogose (b.l. 71). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus pažymoje nurodyta, kad jos vidutinės mėnesio pajamos 2013 m. – 135,03 Eur (466,24 Lt), 2014 m. – 113,48 Eur (391,84 Lt) (b.l. 72-74). Taigi, bendros atsakovo ir jo sugyventinės pajamos sudaro apie 359,94 Eur.

Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo pajamos yra panašios. Jų turtinė padėtis taip pat yra panaši. Nors ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau jis įgytas gavus paskolą, už kurią kiekvieną mėnesį patiriamos papildomos išlaidos. Tiek ieškovė, tiek atsakovė turi dar po vieną išlaikytinį - atsakovas turi nepilnametę dukrą M. K., gim. 2013-07-01 (b.l.58), o ieškovė turi sūnų K. S., gim. 2008-02-12 (b.l. 9), kuriuos išlaikyti yra ne tik šalių, bet ir kito vaiko tėvo pareiga. Duomenų, kad jie šios pareigos nevykdytų ir visa šių vaikų išlaikymo našta tektų tik šios bylos šalims, nėra.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 300 Eurų), tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai, atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertina vaiko interesų naudai, laikydamas, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

Atsakovas pripažino, kad periodiškai išlaikymo vaikui neteikia. Prašė sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį, kadangi gauna mažas pajamas. Tačiau atsakovas neįrodinėjo, kad deda maksimalias pastangas tam, kad gautų didesnes jo amžių, sveikatos būklę ir išsilavinimą atitinkančias pajamas. Prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip lėšų neturėjimas ir tokie argumentai nelaikyti teisiškai pagrįstais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Tenkinus ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisus 144,81 Eur, bei įvertinus, jog ieškovės dalis išlaikymo prievolėje yra lygi, vaiko išlaikymui tektų apie 300 Eur. Toks išlaikymo dydis atitinka Aukščiausio teismo suformuotą praktiką dėl minimalaus išlaikymo dydžio vaikui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismo nustatytą sumą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, šalių turtinę padėtį, ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo M. K. nepilnamečiui M. K. priteistinas išlaikymas po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-10-22) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama vaiko įstatyminė atstovė R. S., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Remiantis CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai). Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-20 iki 2014-10-20, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 144,81 Eur (500 Lt), iš viso 5213,16 Eur (18000 Lt). Ieškinyje nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo jo gimimo, tačiau teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad 2013 ir 2014 metų vasaros atostogų metu, birželio - rugpjūčio mėnesiais, vaikas būdavo pas atsakovą ir buvo jo išlaikomas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojos E. K. ir D. V..

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas ne už 36 mėnesius, kaip prašo ieškovė, o už 30 mėnesių, t.y. išminusuojant tą laikotarpį, kada vaikas faktiškai gyveno pas atsakovą ir buvo jo išlaikomas.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 144,81 Eur, motyvuodama, kad vaiko poreikiai nepasikeitė.

Atsakovas teigė, jog prie vaiko poreikių tenkinimo prisidėjo gera valia, todėl įsiskolinimo nėra. Taip pat teigė, jog ieškovė nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Šiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė į bylą sąrašą, kuriame nurodė vaikui pirktus daiktus – avalynę, drabužius, kitus daiktus (b.l.154). Tačiau ieškovės nurodyto išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, vaikui neabejotinai reikėjo ne tik drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, bet ir maisto, vaistų, vitaminų, kitų prekių ir paslaugų. Akivaizdu, kad tiek šiuo metu, tiek praeityje ieškovė turėjo mokėti būsto, kuriame gyvena ir šalių nepilnametis vaikas, komunalinius mokesčius, apmokėti kirpyklos paslaugas, skirti lėšas ne tik vaiko lavinimui, ugdymui, bet ir jo laisvalaikiui. Suprantama, kad detaliai apskaičiuoti visas turėtas išlaikymo išlaidas yra sudėtinga, nes ieškovė nebuvo įpareigota daryti išlaidų suvestines ir rinkti prekių ar paslaugų apmokėjimo čekius. Tačiau teismo vertinimu, įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikiai buvo mažesni, nes buvo mažesnis pragyvenimo lygis, vaikas specialiųjų poreikių neturėjo. Todėl prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma už kiekvieną mėnesį mažintina iki 115,84 Eur.

Kaip nustatyta, atsakovas periodiškai išlaikymo vaikui neteikė. Tačiau teigė, kad duodavo vaiko išlaikymui grynais pinigais po 50 ar 100 Lt, per paskutinius tris metus yra davęs apie 260,65 Eur – 289,62 Eur (900-1000 Lt).

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovas nurodytos sumos įrodymais nepagrindė, todėl laikytina, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo piniginėmis lėšomis neprisidėjo. Be to, šiuo atveju nustatyta, kad atsakovo pirktais daiktais vaikas galėjo naudojosi tik atostogų metu, lankydamasis pas tėvą. Todėl atsakovo pirkti drabužiai ir avalynė ieškovės turėtų išlaidų vaiko išlaikymui nesumažino.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo vidutinės mėnesio pajamos 2012 m. buvo 207,19 Eur (715,42 Lt), 2013 m. – 227,20 Eur (784,49 Lt), 2014 m. – 246,46 Eur (850,98 Lt) (b.l. 155-159), todėl teismas laiko, kad jis galėjo teikti 115,84 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 3475,20 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 30 mėnesių, skaičiuojant po 115,84 Eur už mėnesį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio motina – R. S., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė ieškiniu prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas M. K. su šiuo reikalavimu sutiko. Ginčo tarp bylos šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, tokių duomenų nepateikė ir Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas – nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. S. (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė šioje byloje patyrė 244,73 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 42,57 Eur žyminio mokesčio (b.l. 19) ir 202,73 Eur už advokato teisinę pagalbą (b.l. 162-163). Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išlaidomis priteisimo ir iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tenkino 89 procentus ieškinio. Vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., ieškovei iš atsakovo priteistina 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (244,73 x 89/100).

Valstybė šioje byloje patyrė 7,35 Eur procesinių dokumentų išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistina 6,54 Eur procesinių dokumentų išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014-10-22) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3475,20 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 20 euro centų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Paskirti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė