Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji registratorė 2020 m. gruodžio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. RC-ANR_P-740-2020 M. B. už tai, kad jis būdamas UAB „T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir bendrovė, įmonė) direktorius, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Protokole nurodoma, jog, vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „T.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Už tai numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (b. l. 2–3).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. gruodžio 4 d. išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad M. B. UAB „T.“ direktoriumi išrinktas 2015 m. birželio 30 d. Įmonės finansinių metų pradžia – sausio 1 d., finansinių metų pabaiga – gruodžio 31 d. Įmonės metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 m. ir 2019 m. nepateikti (b. l. 6–9).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta dėl ko traukiamas atsakomybėn. Kaltę iš dalies pripažįsta, nes nesusitvarkė Registrų centre, kad nebūtų laikomas direktoriumi. Jis nedirbo ilgą laiką toje įmonėje, nežino, ar ta įmonė iš viso dar vykdo veiklą. Sunku net ir ką pasakyti. Nesusidūręs su tokiomis situacijomis buvo. Ten jau seniai nedirba. Niekas nesieja jo su ta įmone. Išėjo pats iš darbo, gražiuoju. Nepanaikintas įrašas net nežino kodėl, neįsivaizduoja. Sutinka, kad formaliai yra direktorius. Jo kaltė, kad nesusitvarkė ir neapsižiūrėjo. Vertina blogai. Nemalonu į teismą papulti. Atrodo, kad jis pats tos bendrovės paskutines ataskaitas teikė 2018 metais. Tai ir buvo jo paskutinis pateikimas. Prašo teismo, kad atsižvelgtų į tai, jog ten ilgą laiką nedirba, skirti minimalią baudą, nes dabar po operacijos yra.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims, be kita ko, ir už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Tai užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 iki 3 000 Eur.

Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog CK 2.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kuris, kaip įtvirtinta ABĮ 37 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei pranešimą akcininkams apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai. Bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 str. 1 ir 4 d.), todėl šiuo atveju jo darbo santykius apibrėžia specifinė ABĮ reglamentuota jo išrinkimo, atšaukimo / atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą, be kita ko, atšaukia bei atleidžia iš pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas (tuo atveju, jei nesudaroma valdyba ir stebėtojų taryba) ir jis pareigas pradeda eiti nuo jo išrinkimo dienos. Be to, to paties straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė atsistatydinti pačiam vadovui, pateikiant jį išrinkusiam bendrovės organui rašytinį pranešimą dėl atsistatydinimo per 15 dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos. Tokiu atveju, bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, o šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apie bendrovės vadovo atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, o, šiam neįvykus, – ir dokumentus, patvirtinančius pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu / atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo (Pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-217-594/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020).

Šiuo atveju iš SODRA duomenų bazės išrašo, matyti, kad M. B. kaip UAB „T.“ gaunančio atlyginimą už darbą asmens, draudimo laikotarpis yra nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. vasario 19 d., tačiau nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 19 d., tai yra iki paskutinės darbo bendrovėje dienos pagal SODRA duomenis, M. B. šioje bendrovėje draudiminis laikotarpis priskiriamas apdraustojo, esančio nedraudiminiame laikotarpyje, kategorijai. M. B. paaiškino, kad jau seniai bendrovėje UAB „T.“ nebedirba ir jo jokie santykiai su ja nebesieja, tiesiog išėjo iš darbo toje įmonėje, tačiau byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kas buvo (ir apskritai, ar buvo) įgaliotas laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas jam esant nedraudiminiame laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 1 d., tuo pačiu įvykdant prievolę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl jo atleidimo iš pareigų bei pasirašyti vadovo tvirtinamas finansines ataskaitas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ABĮ nuostatų dėl M. B., kaip bendrovės vadovo, atstatydinimo ar atsistatydinimo nebuvo paisoma, Registro tvarkytojui apie vadovo atšaukimą nepranešta. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats M. B.. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog M. B. yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl UAB „T.“ 2018 metų ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo, kadangi jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos administracinio nusižengimo protokolo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka. Kaip minėta, ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu / atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl M. B., būdamas UAB „T.“ vadovu, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į M. B. asmenybę (dirbantis, auginantis mažametį vaiką, per pastaruosius metus administracine tvarka baustas 1 kartą, tačiau šio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 12–14), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas), į tai, kad nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant M. B. minimalias ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas baudas (ANK 34 str. 2 d.). Paskirtos baudos už atskirus nusižengimus bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (UAB „T.“ finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2018 m.), ir skirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (UAB „T.“ finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas už 2019 m.), ir skirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, M. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126356524.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.