- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-147-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34023-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- Ž. Ž.
- Ieškovas
- I. T.
- Kategorijos
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui Ž. Ž., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos: nustatyti laikiną nepilnamečio Ž. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1. Motina bendrauja su vaiku darbo dienomis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiima vaiką iš darželio ar kitos su tėvu Ž. Ž. sutartos vietos 17 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. 2. Motina bendrauja su vaiku kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 3. Jeigu motinos bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, motina privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse.
2. Tokiu atveju, jeigu teismas nenustatys vaiko laikinos gyvenamosios vietos su tėvu, taikyti vaikui iki 2020 m. rugsėjo mėn. įprastą bendravimo tvarką, pagal kurią: Vaiko tėvas lyginę savaitę pirmadienį iki 11 val. paima vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos dienos pabaigoje iki 18 val. – septynių dienų laikotarpiui ir nelyginę savaitę pirmadienį nuveda vaiką į ugdymo įstaigą arba iki 11 val. atveža vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą, jei vaikas nelanko tuo metu ugdymo įstaigos, septynių dienų laikotarpiui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teigė, kad ieškovė išsikraustė iš bendro būsto ir pradėjo gyventi skyrium nuo 2018 m. pabaigos. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos vaikas lygiai laiko praleisdavo tiek pas tėvą, tiek pas motiną. Tačiau šalių santykiai iš esmės pablogėjo. Atsakovui yra apribota galimybė domėtis vaiku ir rūpintis jo sveikata, vaikas slepiamas nuo tėvo ir su juo nebendrauja. Tėvas pastebėjo, kad vaikas jaučia nervinius tikus, tapo nervingas, nelanko darželio ir būrelių, pradėjo keistis elgesys, jis tapo uždaras, jausti baimę likti vienas kambaryje, nenori vykti į motinos gyvenamąją vietą, pradėjo mikčioti. Ieškovė paklūsta savo motinai Ž. T., vaiko būklė pradėjo blogėti nuo senelės netinkamo elgesio ir nuteikinėjimo prieš tėvą. Atsakovo nuomone, aiškios vaiko ir abiejų tėvų bendravimo tvarkos nebuvimas išbalansuoja vaiką, kuris išgyvena dėl tėvų santykių, tarp vaiko ir tėvo yra itin glaudus ryšys. Daugiau laiko praleidęs kartu su tėvu ir vėliau atvežtas motinai, vaikas visada būdavo guvus, pailsėjęs, geros nuotaikos, o po apsilankymo pas motiną, sūnus būdavo nervingas. Tėvas kreipėsi į gydytojus dėl vaiko sveikatos bei psichologus, tačiau atsakovė su vaiku konsultacijose neapsilankė, nutraukė vaiko pianino būrelio lankymą. Motina dažnai palieka namuose sūnų vieną, nepasirūpina vaiko poilsio režimu. Motina negali suteikti ir geros aplinkos vaikui, nes neturi tinkamos ir nuolatinės gyvenamosios vietos – gyvena arba pas dėdę, arba ankštame senelės bute. Ieškovė yra priklausoma nuo pašalinių asmenų įtakos, neprognozuojama, sirgo bulimija, gydėsi psichiatrijos įstaigoje.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė atmesti atsakovo prašymą, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys nuo 2017 m. gyvena atskirai, o jų santykiai nutrūko dėl atsakovo smurto prieš ieškovę. I. T. gyvena motinos bute panaudos teise. Ieškovo santykiai su vaiko senele buvo geri iki tol, kol senelė sužinojo apie smurtą prieš atsakovę. Ieškovė niekada neribojo ir nesiekė atriboti mažamečio nuo bendravimo su tėvu, nenuteikinėja vaiko prieš ieškovą, visais vaiko sveikatos, ugdymo bei priežiūros klausimais tariasi su atsakovu, suteikia reikalingą informaciją, eina kartu į gydytojų konsultacijas. Atsakovas nuteikinėja vaiką prieš ieškovę, gąsdina, nepaiso jo nuomonės ir į ją neatsižvelgia, todėl būtent dėl ieškovo veiksmų vaikui išsivystė baimė likti vienam. Atsakovas melagingai teigia, kad ieškovė su savo motina be jo žinios pakeitė vaiko darželį, nes šis pakeitimas buvo derinamas būtent su atsakovu, kuris lankėsi naujame darželyje ir jį kartu apžiūrėjo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė pažeidinėtų sūnaus teises, netinkamai įgyvendintų motinos valdžią. Šiuo metu ieškovė yra visiškai sveika, dirba nuotoliniu būdu pagal lankstų darbo grafiką, todėl būdama namuose rūpinasi sūnumi, teikia išlaikymą, perka būtinus daiktus, apmoka vaiko darželio paslaugas. Atsakovo gyvenimo ritmas yra visiškai netinkamas vaiko auginimui, nes ieškovas dienomis miega, o savo studijoje dirba naktimis.
5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą ir papildomus dokumentus. Išvadoje nurodė, kad lankytasi atsakovo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute yra 4 kambariai (svetainė sujungta su virtuvės zona, miegamasis, vaiko kambarys, darbo kambarys), kurio dydis apie 100 kv. m. grindų ploto. Apsilankymo metu buvo tvarkinga, švaru. Šalių sūnui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra žaislai, ugdymo priemonės, skirta erdvė svetainėje su žaislais ir kitomis ugdymo priemonėmis. Vaikas miega ieškovo kambaryje atskiroje lovoje. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovas dirba mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini) vadovu, asociacijos „7 lakes“ prezidentu, uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį. Apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute yra 2 atskiri kambariai, o dydis apie 52 kv. m. Apsilankymo metu buvo tvarkinga, švaru. Vienas kambarys yra skirtas ieškovės motinai, kitas – ieškovei su vaiku. Kambaryje yra dvigulė lova, vaikiška lova, yra vaikiški žaislai ir ugdymo priemonės. Sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovė dirba mažojoje bendrijoje Apskaitos mokymų ir konsultavimo paslaugų centre, mokymų skyriaus vadove, pajamos – 800 Eur per mėnesį. Vaikas Ž. Ž. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Aušrelė“. Vaikas pasakojo, jog gyvena su mama ir senele Ž.. Berniukas nurodė, jog tėvas gyvena kitur ir yra blogas, nes matė, kaip tėvas mušėsi su „deduku Vygantu“. Teigė, kad jis pas tėvą nevažiuoja, nes paskelbtas karantinas. Tėvas paskambina jam telefonu. Todėl Tarnyba, atsižvelgdama į mažamečio vaiko interesus ir individualius poreikius, neturi pagrindo prieštarauti prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje ir nustatė laikiną Ž. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ž. Ž., tvarką, pagal kurią:
6.1. Tėvas Ž. Ž. bendrauja su vaiku Ž. Ž. darbo dienomis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.
6.2. tėvas, nuo antrosios savaitės, kuomet taikoma laikinoji bendravimo tvarka ir toliau kas antrą savaitgalį, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val.
6.3. nustatė, kad 2020 m. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną Ž. Ž. praleidžia su motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną – su tėvu. Vaiką tėvas paima iš jo gyvenamosios vietos 2020 m. gruodžio 26 d. 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. 20 val. Naujųjų metų išvakares vaikas praleidžia su motina.
6.4. nustatė, kad tėvo bendravimas su vaiku vyksta nedalyvaujant atsakovei I. T. ir senelei Ž. T..
6.5. jeigu tėvo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse.
6.6. nustatė, kad tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku abiejų šalių suderintu metu telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis.
7. Kitą prašymo dalį atmetė, nutartį vykdyti leido skubiai.
8. Teismas nurodė, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra sutrikusi raida: 2019 m. lapkričio 25 d. diagnozuoti nerviniai tikai, vaikas konsultuotas neurologų, nustatytas kalbos raidos sulėtėjimas, diagnozuota bronchų astma. Tačiau šioje proceso stadijoje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog vaiko sveikatos būsena pablogėja vaikui esant su vienu iš tėvų, ar pagerėja būnant su kitu. Duomenys iš vaiko ugdymosi įstaigų patvirtina, jog tėvas domisi vaiko ugdymo procesu, o atsakovės pateikti medicininiai dokumentai – jog atsakovė rūpinasi vaiko sveikata. 2020 m. spalio 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, jog motina kreipėsi į policiją dėl galimai tėvo pavartoto smurto prieš sūnų, tačiau byloje nėra objektyvių smurtą patvirtinančių duomenų. Anketoje nurodoma, kad tiek tėvas, tiek motina suvokia savo pareigas ir atsakomybę, deda visas įmanomas pastangas, kad vaiko interesai būtų užtikrinti, tačiau nuolatiniai tėvų konfliktai kenkia vaiko interesams, nulemia vaiko lojalumo konflikto vystymąsi. Vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad 2020 m. lapkričio 23 d. vaikas buvo apžiūrėtas neurologo, skirtas gydymas ir rekomendacijos. Taip pat pateikė įrodymus – 2020 m. lapkričio 20 d. pažymą, kad konsultuojasi pati bei konsultuoja vaiką pas psichologą, numatyti psichologo susitikimai su vaiku ateityje.
9. Teismas nustatė, kad šalių pateikti susirašinėjimai, 2020 m. lapkričio 11 d. pagalbos planas patvirtina aplinkybę, kad tėvų santykiai yra konfliktiški. Tėvai stengdavosi susitarti dėl vaiko bendravimo tvarkos ir laiko praleidimo su kiekvienu iš tėvų, gydymo ir kt., tačiau dėl konfliktiškų santykių, skirtingų požiūrių į vaiko auklėjimą ir asmeninių interesų, sukelia vaikui stresą. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. šalių susirašinėjimas ir bendradarbiavimas su vaiku susijusiais klausimais galimai nutrūko. Be to, šalių santykius paveikia konfliktiški ieškovo santykiai su vaiko senele Ž. T., tačiau duomenų, kad šis asmuo iš esmės sukelia vaikui stresą ir neigiamai paveikia vaiko savijautą byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad vaikui dabartinė jo gyvenamoji vieta būtų nesaugi (CPK 178 straipsnis).
10. Teismas padarė išvadą, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, tačiau negalima teigti, kad atsakovės gyvenimo būdas ar sąlygos vaikui įprastoje gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko interesų ar neužtikrina jo poreikių patenkinimo. Vaikas turi teisę turėti tiek motiną, tiek tėvą. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, jog atsakovės elgesys blogina vaiko sveikatą, sukelia ligų paūmėjimą, atsakovė savavališkai pakeitė vaiko ugdymo įstaigą ar jos gyvenimo būdas lemtų, kad ji negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vaikas patiria stresą ir įtampą dėl konfliktiškų tėvų santykių, tačiau ne išimtinai dėl atsakovės elgesio ar gyvenimo būdo, todėl negalima daryti išvados, jog vaiko gyvenamąją vietą būtina nustatyti su ieškovu.
11. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog motinos elgesys kelia grėsmę šalių nepilnamečio vaiko interesams, o laikinoji vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su ieškovu. Todėl ieškovo prašymo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo, netenkino.
12. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, šalys patvirtino, kad betarpiškai tėvas su sūnumi nebendrauja nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Todėl teismas atsižvelgė į tai, kad vaikas yra sulaukęs 4 metų amžiaus, galimai prisirišęs prie savo gyvenamosios aplinkos, todėl staigus bendravimo su tėvu intensyvumo padidėjimas, ypač šalims nesutariant dėl vaiko bendravimo su tėvu intensyvumo, galimai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Teismas pažymėjo, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti visas bendravimo tvarkos nustatymui reikšmingas aplinkybes, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko interesus maksimaliai užtikrinančią bendravimo tvarką bei šio bendravimo intensyvumą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Dėl šių priežasčių teismo vertinimu nustatytina mažesnio intensyvumo laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka.
13. Nustatydamas laikiną tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, teismas vadovavosi nepilnamečio vaiko interesais. Atsižvelgiant į tai, kad 4 metų šalių sūnus 1,5 mėnesio nenakvojo su tėvu vienas, teismas nustatė, kad pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaitę, ieškovas su sūnumi bendrauja darbo dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas sūnų 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val., o nuo antrosios savaitės su vaiku bendrauja tuo pačiu laiku darbo dienomis, bet pasiimdamas vaiką kas antrą šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tos pačios savaitės sekmadienio 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra įrodymų, jog ieškovės ir atsakovo bei jos motinos Ž. T. santykiai yra konfliktiški, teismas nustatė, kad vaikas su tėvu bendrauja nedalyvaujant motinai ir senelei Ž. T.. Teismas taip pat nustatė, kad tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku abiejų šalių suderintu metu telefonu bei kitomis pasirinktomis informacinėmis ar ryšio priemonėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nutartį dalyje ir pagal pareiškėjo pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu arba gyvenamosios vietos pirmą lyginę pilną savaitę vaikui būnant su motina, kitą pilna nelyginę savaitę nuo pirmadienio 10 val. ryto su tėvu, tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
14.1. Paskyrus keletą valandų miesto piko kamščių metu, tėvas vos spėja nuvažiuoti tamsiu paros laiku iki namų, truputį pabūti su vaiku ir reikia jau iškarto vėl važiuoti atgal. Tai visiškai neatitinka vaiko interesų, toks modelis dar labiau neigiamai veikia vaiką ir nesudaro jokių galimybių tėvui nei ugdyti, nei kokybiškai maitinti, nei turėti kokybišką žaidimų laiką su vaiku, kas jam būtina, kaip su tėvu – vyriškos giminės atstovu – tiek judrūs žaidimai, tiek kita judresnė veikla.
14.2. Dėl motinos kaltės, tyčinių ir neteisėtų veiksmų tėvui nebuvo sudaryta jokių galimybių matytis su vaiku daugiau nei mėnesį laiko, buvo keičiama jo gyvenama vieta (pas dėdę Petrą ir dar kitur, po to vėl grįžta pas močiutę), vaikas slepiamas ir tokių veiksmų visuma kaip tik neigiamai atsiliepė vaikui, kai jam nesudaromos gyvenimo sąlygos stabilioje savo nuolatinės gyvenamos vietos aplinkoje. Dėl šių veiksmų dar rugsėjį buvo nustota lankyti darželį, gydytojus, nors karantinas kaip atsakovės motyvas prasidėjo tik š. m. lapkričio mėnesį.
14.3. Dėl vaiko priežiūros vertintini ir kartu su vaiku gyvenantys asmenys. Vaiko senelė Ž. T. užaugo be tėvo. Kaip ji sakė ieškovui, anksčiau dažnai priekaištavo savo motinai, kad dar gyvenant Gruzijoje buvo uždraudusi matytis su jos tėvu. Savo du vaikus (ir atsakovę) Ž. taip pat augino be tėvo, atribojusi nuo jo ir neleidusi bendrauti dar ankstyvoje jų vaikystėje. Todėl ir vaiko motina užaugo be tėvo. Vėliau senelė Ž. visiškai apribojo ir uždraudė savo vaikams (ir atsakovei) bendrauti su visais giminaičiais iš vaikų tėvo pusės. Vaikai, užaugę be tėvo ar globos namuose, visam gyvenimui lieka kitokiais, suluošintais dvasiškai bei morališkai. Toks tėvų elgesys Pasaulio specialistų yra vadinamas tėvų atstūmimu, kurio metu vaikas yra programuojamas nekęsti ir nemylėti skyrium gyvenančio tėvo (m/v). Tokio elgesio pasekmės – vaikui sukeltas psichologinis sutrikimas – Tėvų Atstūmimo Sindromas, lydintis jį visą likusį gyvenimą.
14.4. Vaiko tėvas yra suinteresuotas, jaučia pareigą ir nori pilnavertiškai dalyvauti vaiko auklėjime, kasdieniame gyvenime, atsiskleisti kaip tėvas. Svarbiausia neatimti iš vaiko teisės į pilnavertį gyvenimą, kurį gali suteikti vaiko tėvas, apginti vaiko interesus. Lygiavertė tėvystė užtikrina normalų ir tinkamą abiejų tėvų ir vaikų bendravimą, nepasikeičia ir atskirai gyvenančio tėvo statusas.
14.5. Teismas negali remtis neteisėtu ieškovės veiksmu slepiant vaiką pusantro mėnesio – ar tyčia keičiant jo gyvenamą vietą, nelankant ne karantino metu ugdymo įstaigos ir net paskirtų gydytojų, nors tai vaikui akivaizdžiai būtina, dėl ko ilgą laiką slepiant vaiką - kaip motyvu, kodėl tėvas negali intensyviau kaip iki tol turėti apylygį bendravimo laiką.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti apelianto Ž. Ž. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-30 nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mažametis Ž. Ž. nuo pat gimimo gyvena su mama, kuri visapusiškai rūpinasi vaiku, jį išlaiko. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis - preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Atsakovės nuomone, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nebuvo nustatyta, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, jo neprižiūri, daro žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką. Atsakovo pareiškime bei atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, yra deklaratyvūs. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas liguistai įtariai vertina atsakovės elgesį, skunde pertekliniai remiasi kitų valstybių teismų praktika, kuri šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės.
15.2. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašymas nėra pagrįstas, kadangi ieškovė nekelia jokios grėsmės vaikui, priešingai – juo rūpinasi ir išlaiko, o aplinka, kurioje šiuo metu yra vaikas, visiškai atitinka jo poreikius bei interesus. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, jog ieškovės elgesys blogina vaiko sveikatą, sukelia ligų paūmėjimą, atsakovė savavališkai pakeitė vaiko ugdymo įstaigą ar jos gyvenimo būdas lemtų, kad ji negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (CPK 178 straipsnis).
15.3. Byloje nesant duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu vaikas Ž. Ž. gyvena su ieškove, jam būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra pagrindo keisti įprastą vaiko gyvenamąją aplinką, jį atskiriant nuo motinos, su kuria jis gyvena nuo gimimo bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal ieškovo pateiktus duomenis nėra pagrindo išvadai, kad šioje proceso stadijoje būtina keisti vaiko gyvenamąją vietą, bei kad nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai.
15.4. Atsakovo (apelianto) pareikštas prašymas dėl maksimalaus bendravimo su vaiku, kai vaikas gyvena su atsakovu kas antrą savaitę (ne mažiau kaip dvi savaites per mėnesį), iš esmės prieštarauja CK 3.169 straipsnio nuostatoms dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, nes 4 metų amžiaus vaikui yra būtina stabili ir nekintanti nuolatinė gyvenamoji vieta.
16. 2021-01-21 atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad po 2020-11-30 teismo sprendimu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko motina ir toliau visomis pastangomis stengiasi nuolat visiškai drausti bei riboti vaiko tiesioginį bendravimą su tėvu. Nuo 2020-12-22 I. T. savavališkais veiksmais uždraudė ir apribojo galimybę vaikui susitikti su tėvu, be jokių objektyvių tam priežasčių ar protingumo principų buvimo. Pagal 2020-11-30 teismo nutartyje nustatytą laikiną bendravimo grafiką vaiko ir tėvo bendravimas pradėjo vykti jiems visiškai neįprastu režimu, itin paskubomis, o tai vaikui sukelia nuolatinę įtampą ir stresą - vaikas dėl to yra pasimetęs, piktas ir nelaimingas. Vaikas per paskutinius nuotolinius Skype pokalbius tėvui pasakė, kad močiutė ir mama jam neleidžia nieko sakyti tėtei ir net bendrauti. Vaikas bijodamas mamos ir močiutės psichologinių ir galimai fizinių bausmių, norėdamas įtikti motinos reikalavimams, pradėjo mažiau bendrauti ar kažką daugiau pasakoti tėvui, nors anksčiau niekada to nėra buvę. Pažymi, kad atsakovo butas yra šviesiai ir šiuolaikiškai įrengtoje prancūziško stiliaus mansardoje, visiškai įruoštoje, pilnai įrengtoje ir pritaikytoje gyvenimui po pastato kapitalinės rekonstrukcijos. Buto plotas apie 100 kv. metrų, visiškai apšiltintas, šiltomis natūralaus medžio grindimis, įrengta moderni šildymo sistema su termoreguliatoriumi, palaikoma stabili 20-22°C laipsnių sveikatos normas atitinkanti šiluma. Atsakovas visuomet vaikui gamina visavertį šiltą ir šviežią maistą. Vaikui visai nepasireiškia nerviniai tikai ar mikčiojimas, kai būna pas tėvą namuose ar kartu leidžia laiką. Tėvas vaikui suteikia ramią aplinką, teisę ir laisvę nepatirti psichologinio, fizinio ar kitokio pobūdžio smurto, ką dėl ieškovės ir jos motinos veiksmų nuolat vaikas patiria pastaruosius keletą metų, ir dėl ko, bei gyvenant itin mažoje erdvėje, vaikui pradėjo blogėti sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų
17. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
18. Atsakovas su rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus – antstolio 2020-12-28, 2021-01-05 patvarkymus, 2020-12-25, 2021-01-02, 2021-01-11 šalių susirašinėjimus elektroniniais laiškais, 2021-01-20 darželio pažymą apie lankomumą. Teismas, atsižvelgdamas į rašytinių įrodymų datas, sprendžia, kad atsakovas šių rašytinių įrodymų neturėjo galimybės pateikti anksčiau. Be to, ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl minėti nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl ginčo esmės
19. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina Ž. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ž. Ž., tvarka. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas iki teismo sprendimo priėmimo vaiko laikinąją gyvenamąją vietą turėjo nustatyti su tėvu arba numatant apylygį bendravimą su vaiku: nelyginę savaitę pas ieškovę ir nepertraukiamą lyginę savaitę pas atsakovą.
21. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.
22. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Taigi, pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos pakeitimo, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, vertino aplinkos, kurioje gyvena šalių nepilnametis tinkamumą vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, kol byla bus sprendžiama teisme, bei nustatė, kad nėra pagrindo keisti jo gyvenamąją vietą.
25. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog šiuo metu jo aplinka nėra tinkama ir saugi gyventi nepilnamečiui jo sūnui. Byloje nepateikta duomenų, kad vaiko aplinka, kurioje jis šiuo metu gyvena tapo nesaugi. Atsakovo paaiškinimai apie vaiko nesaugią aplinką, t. y., kad vaikas augdamas su ieškove patiria psichologinį smurtą, to nepagrindžia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalių santykiai vykstant bylai dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių yra itin konfliktiški. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų šalys viena apie kitą savo procesiniuose dokumentuose atsiliepia itin neigiamai. Iš atsakovo pateiktų susirašinėjimų elektroninėmis ryšio priemonėmis matyti, kad šalys kaltina viena kitą netinkamu vaiko auklėjimu, netinkamu bendravimu su vaiku. Todėl sprendžiant vaiko vietos pakeitimo klausimą ir esant šalių prieštaringai pozicijai vienas kito atžvilgiu negalima vadovautis tik atsakovo paaiškinimais apie nesaugią vaikui aplinką, jo atžvilgiu taikomą psichologinį smurtą. Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad abiejų šalių gyvenamosiose vietose sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Nėra nustatyta, kad vieno ar abiejų tėvų gyvenamosios vietos būtų netinkamos vaikui gyventi ar tėvas (motina) nesugebėtų užtikrinti vaiko poreikių patenkinimo. Byloje taip pat pateikta Viešosios įstaigos „Centrinė poliklinika“ pažyma apie vaiko gydymą VšĮ Centro poliklinikos VRSAR tarnyboje laikotarpiu nuo 2020-03-03 – 2020-11-04 (20 lov.) patvirtina, kad ieškovė buvo su vaiku reabilitacijoje dėl vėluojančios kalbos raidos, švelniai išreikštų autizmo bruožų. Psichologo išvadoje nurodyta, kad Ž., būdamas su mama, greitai apsipranta naujoje aplinkoje. Ergoterapeuto išvadoje nurodoma, kad Ž. užsiėmimuose dalyvauja su mama. Nei vienoje išvadoje nėra nurodyta apie motinos neigiamą įtaką vaikui, ar motinos netinkamą priežiūra. Priešingai, motinos rūpinimasis vaiko kasdienine buitimi, dalyvavimas su vaiko reabilitacijoje paneigia atsakovo argumentus dėl ieškovės negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku. Tai reiškia, kad vieta, kurioje šiuo metu gyvena vaikas yra tinkama jam augti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę vaiko gyvenamąją vietą nustatant su atsakovu.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.
27. Atsakovas pateikė alternatyvų prašymą tuo atveju, jei nebus tenkinamas prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, prašo pakeisti teismo nutartį pagal pareiškėjo pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – gyvenamosios vietos pirmą lyginę pilną savaitę vaikui būnant su motina, kitą pilna nelyginę savaitę nuo pirmadienio 10 val. ryto su tėvu, tenkinti.
28. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja darbo dienomis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; nuo antrosios savaitės, kuomet taikoma laikinoji bendravimo tvarka ir toliau kas antrą savaitgalį, pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. Atsakovas nurodo, kad keletą valandų miesto piko kamščių ir tamsiu paros laiku tėvas vos spėja nuvažiuoti iki namų, truputį pabūti su vaiku ir reikia jau iškarto vėl važiuoti atgal. Tačiau nurodytos aplinkybės yra tik atsakovo patiriami nepatogumai vykstant iki vaiko gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad teismas turi paisyti vaiko interesų, ir atsižvelgti į tėvų galimybę dalyvauti vaiko priežiūroje ir auklėjime, o ne vadovautis kurio nors iš tėvų nuomone. Šiuo atveju teismo nustatyta bendravimo tvarka atitinka tiek atsakovo galimybes, tiek ir vaiko interesus. Be to, pagal teismo nustatytą tvarką atsakovas su vaiku gali bendrauti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti atsakovui patogų bendravimą su vaiku.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Taigi tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaiko interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka. Šiuo atveju negalima teismo nustatytos tvarkos laikyti netinkama ar pažeidžiančia vaiko interesus bendrauti su tėvu. Įvertinus tai, kad vaikui yra šiek tiek daugiau nei 4 metai, atsakovo pasiūlyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka neatitiktų vaiko interesų turėti vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, kas reikalinga jo raidai. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. diagnozuoti nerviniai tikai, vaikas konsultuotas neurologų, nustatytas kalbos raidos sulėtėjimas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovo kardinaliai siūloma keisti bendravimo su vaiku tvarka gali pakenkti vaiko sveikatos būklei. Kassavaitinis mažamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimas gali kelti jam stresą, kas neatitinka vaiko interesų.
31. Atsakovas pateikė antstolio patvarkymus nurodydamas, kad ieškovė draudžia jam matytis su sūnumi netgi pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką. Tačiau, teismo vertinimu, šie patvarkymai tik įrodo, kad antstolis patvarkymais įpareigojo skolininkę ieškovę per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui Donatui Kisieliui paaiškinimą, kodėl Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020-11-30 nutartis bei Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020-12-22 nutartis c/b Nr. e2-40065-984/2020 yra vykdomos netinkamai, t. y. dėl kokiu nėra sudaromos galimybes išieškotojui su nepilnamečiu vaiku bendrauti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2020-11-30 nutartyje numatytu metu. Tačiau teismui atsakymai į antstolio patvarkymu nepateikti. Antstolio patvarkymai parengti vadovaujantis tik atsakovo pateikta informacija. Kita vertus, į bylą pateikti vėlesni šalių susirašinėjimai 2021-01-11 ieškovė su atsakove derino vaiko susitikimus su atsakovu. Kaip galima suprasti iš šalių susirašinėjimo atsakovas bendrauja su vaiku nuotoliniu būdu naudojantis SKYPE programa.
32. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų (CPK 178 straipsnis), dėl ko būtų pagrindas ją keisti.
33. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.