- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-1575-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34023-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- Ž. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo Ž. Ž. priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikė atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. bei nuo antrosios savaitės, kuomet taikoma laikinoji bendravimo tvarka ir toliau kas antrą savaitgalį, pasiima sūnų šeštadienį 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. Nustatė, kad tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku abiejų šalių suderintu metu telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis.
3. Teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui, mokamą po 180 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2021 m. kovo 23 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo. Prašo nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš motinos laikiną išlaikymą vaikui; pakeisti nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nustatant vaiko ir tėvo bendravimą pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Reiškia ir alternatyvų prašymą (netenkinus pirmųjų reikalavimų) - nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, vaikas lieka nakvoti pas tėvą ir kitą dieną jis vaiką nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai; tėvas kas antrą savaitgalį pasiima sūnų iš jo motinos šeštadienį ir kitos savaitės pirmadienį vaiką nuveda į ugdymo įstaigą arba perduoda motinai.
5. Prašyme nurodė, kad byloje paaiškėjo naujos aplinkybės ir pasikeitė faktinė situacija. Po laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė 2020 m. gruodžio 15 d. savavališkai ir nesuderinusi su atsakovu uždraudė vaikui tiesiogiai susitikti su tėvu, suteikė tik galimybę bendrauti nuotoliniu būdu. Ieškovė kišasi ir trukdo vykdyti tėvo ir vaiko nuotolinius pokalbius, daro vaikui psichologinį spaudimą, nuteikinėja prieš tėvą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu prašė atmesti atsakovo prašymą. Nurodė, kad vaikui bendravimas su tėvu apribotas dėl Lietuvoje paskelbto karantino, siekiant užtikrinti vaiko saugumą.
7. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje neturi pagrindo sutikti su atsakovo prašymu taikyti ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo netenkino.
Dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo
9. Teismas nurodė, kad atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir taikymo iš esmės pakartoja priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir nepateikė naujų faktų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog faktinė situacija yra pasikeitusi. Byloje nustatyta, jog tiek tėvas, tiek motina suvokia savo pareigas ir atsakomybę, deda visas įmanomas pastangas, kad vaiko interesai būtų užtikrinti, tačiau nuolatiniai tėvų konfliktai kenkia vaiko interesams.
10. Vaikui diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra objektyvių duomenų, jog vienas iš tėvų sukelia vaiko sveikatos sutrikimus. Atsakovas pateikė 2021 m. kovo 20 d. vaiko ir tėvo emocinių santykių psichologinio vertinimo išvadą. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ši išvada įrodo, kad vaiko santykiai su tėvu yra geresni nei su motina ar dėl vaiko mamos veiksmų ar jų nebuvimo vaikui išsivystė raidos sutrikimai. Minėta išvada daryta analizuojant būtent vaiko ir tėvo emocinius santykius, neapklausiant motinos. Ieškovė į bylą taip pat pateikė 2021 m. sausio 14 d. Vaiko psichologinės būsenos įvertinimą, kuriame nurodoma, kad vaiko ryšys su motina yra artimas, todėl vaikui palankiau gyventi su motina, o tėvo elgesys (netinkamas bendravimas) galimai kenkia vaiko emocinei būklei. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą motyvuoti jų tikėtiną būtinumą ir reikalingumą (CPK 12, 178 straipsniai, 144 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, į šį ir kitus klausimus dėl vaiko santykių su abiem tėvais teismas turės galimybę atsakyti priimdamas galutinį procesinį sprendimą byloje, surinkęs visus reikiamus įrodymus, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
11. Teismas sutiko su Tarnybos išvada, kad nėra pagrindo nustatyti vaiko laikinos gyvenamosios vietos su tėvu, nes tinkamos ir nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos pakeitimas neatitinka geriausių mažamečio vaiko interesų, o remiantis šalių pateiktais duomenimis – ir sukelia vaikui stresą.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo
12. Byloje nėra duomenų, jog vienas iš tėvų neužtikrintų vaikui saugių sąlygų ar negalėtų užtikrinti interesų patenkinimo, tačiau šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški.
13. Teismas pažymėjo, kad neįsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6597-1098/2021 ieškovei paskirta 100 Eur bauda už nustatytos tėvo laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nevykdymą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad bendravimo tvarkos vykdymo klausimas yra sprendžiamas kreipiantis dėl priverstinio vykdomojo dokumento vykdymo įstatyme nustatyta tvarka, tačiau ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
14. Atsakovo prašymą nustatyti vaiko laikiną bendravimą su tėvais pagal modelį „50:50 proc. laiko“ teismas pripažino prieštaraujančiu paties atsakovo pateiktai 2021 m. kovo 21 d. pateiktai psichologės išvadai, kurioje nurodoma, kad „bendravimas dažnai keičiant aplinkas, akivaizdu, kad vaikui sukelia nestabilumą, nesaugumą.“. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovė leido tėvui susiskambinti su vaiku tik vieną kartą per dvi savaites, kas antrą sekmadienį 10 val. Ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad vaiko ir tėvo nuotolinis bendravimas vyksta dažniau nei nurodyta. Teismas nenustatė, kad bendravimo tvarka nebeatitinka šalių arba vaiko interesų, kad padėtis nuo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties priėmimo iš esmės būtų pasikeitusi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
15. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – prašymą tenkinti pilnai. Atskirojo skundo argumentai:
15.1. Teismas nemotyvavo, kad užtikrina abiejų tėvų ir bylos šalių lygiavertes teises.
15.2. Teismui pateikti įrodymai akivaizdžiai parodo, kad nėra tinkamai vaikas ugdomas, jam nėra sudaromos stabilios sąlygos - nuolat keičiami gydytojai ar jau trečia kartą per pusę metų keičiamas darželis. Pagal psichologinius duomenis, kitus byloje pateiktus duomenis, akivaizdu, kad motina siekia ne vaiko interesų užtikrinimo.
15.3. Teismui pateikti byloje nauji įrodymai, kad vaikui tėvo gyvenamoji vieta yra artimesnė, tačiau teismas šių įrodymų niekaip neįvertino.
15.4. Mažo intensyvumo vaiko bendravimo tvarka su tėvu yra nepakankama užtikrinti saugų ir pakankamą ryšį sūnui su tėvu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiose konfliktinėse situacijose, kuri susiklosčiusi tarp bylos šalių, būtent 50:50 laiko paskirstymas tarp tėvų sudarytų pagrindą vaikui jaustis saugiam ir stabilioje aplinkoje.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
16.1. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog šiuo metu aplinka pas motiną yra tinkama ir saugi gyventi nepilnamečiui jo sūnui.
3. Tarnyba pateikė išvadą - atsižvelgiant į tai, kad mažametis nuolat gyvena su motina, Skyrius neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį mažamečio atžvilgiu, mažametis yra ikimokyklinio amžiaus, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. Byloje spręstina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl byloje teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi (kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka) ir 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi (kuria priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas vaikui) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas siekė nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš motinos laikiną išlaikymą vaikui, pakeisti nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nustatant vaiko ir tėvo bendravimą pagal „50:50 procentų laiko“ modelį.
6. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
7. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
8. Pažymėtina, kad šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties dėl priteisto iš atsakovo laikino išlaikymo vaikui teisėtumas yra įvertintas instancine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi (bylos Nr. e2S-147-258/2021) ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi (bylos Nr. e2S-582-257/2021) pirmosios instancijos teismo nutartys paliktos nepakeistos. Teismai konstatavo nenustatę, kad motinos namuose aplinka vaikui būtų nesaugi, kad vaikas augdamas su ieškove patirtų psichologinį smurtą ar būtų neprižiūrimas, kad gyvenamoji vieta būtų netinkama.
9. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nenustatė, kad situacija būtų taip pasikeitusi, kad būtų pagrindas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, laikinoji apsaugos priemonė lieka galioti, kol įsiteisės teismo sprendimas. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti kitaip, negu nustatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje, kurioje priimta šioje byloje ginčo objektu esanti nutartis, teismas ginčą yra išnagrinėjęs iš esmės, neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimu nusprendė: ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 180 Eur per mėnesį, nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti atsakovą priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal „50:50 procentų laiko“ modelį.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu išsprendė ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą - paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ir 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, nors ginčas išnagrinėtas iš esmės ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai, teismas nenustatė grėsmės vaiko interesams pagal šiuo metu galiojančią tvarką bei poreikio nedelsiant keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
13. Šioje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta laikina gyvenamoji vaiko vieta su motina ir močiute, kuri vaikui yra įprasta, kur vaikas ir gyveno iki bylos iškėlimo ir kuri teismo nepripažinta kaip kelianti grėsmę vaiko interesams. Galiojanti laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka nors ir nėra maksimali, tačiau ji yra nusistovėjusi ir taip pat užtikrina vaikui situacijos stabilumą. Tokios pozicijos laikosi ir Tarnyba pateiktoje išvadoje. Šalių vaikui nustatytos ligos - (duomenys neskelbtini). Teismų konstatuota, kad šalių konfliktiniai santykiai itin neigiamai veikia vaiko psichloginę būseną. Byloje pateiktoje psichologės išvadoje nurodoma, kad bendravimas dažnai keičiant aplinkas vaikui sukelia nestabilumą, nesaugumą. Todėl, nors atskirajame skunde apeliuojama į abiejų tėvų ir bylos šalių lygiaverčių teisių užtikrinimą, šiuo atveju prioritetinės yra vaiko, o ne tėvų teisės.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko interesus labiau užtikrins jau esama tvarka, todėl, iki įsiteisės byloje priimtas teismo sprendimas, nėra pagrindo keisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.