- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- eA-610-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10075-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės, „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, ir Administracija, ir Projekto vykdytojas, ir Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir atsakovas, CPVA, Agentūra) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) teismui atmetus pirmąjį reikalavimą, pakeisti skundžiamą Sprendimą ir pareiškėjui finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad Agentūra turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.
Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:
Įgyvendindamas projektą „Socialinio būsto plėtra“ (projekto Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011) (toliau – ir Projektas), pareiškėjas skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno ir dviejų kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – ir Pirkimas). Įvykdęs Pirkimą, pareiškėjas 2019 m. birželio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-2803 (toliau – ir Pirkimo sutartis) dėl buto, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pirkimo sutarties vertė – 61 000 Eur. Pirkimui, remiantis jo paskelbimo data, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.
CPVA priėmė Sprendimą, kuriame darė išvadą, kad Administracija pažeidė Aprašo 3 punkte nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 38 ir 40 punktus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1707 patvirtinto Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo (toliau – ir Pirkimo sąlygos)
40.14 punkto nuostatas, nes laimėtojo paraišką turėjo atmesti, kaip neatitinkančią Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 punkto reikalavimų.
Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė perka socialinius būstus ir šiuo tikslu pirkimo objektą suskaidė į dvi grupes: I grupėje buvo įtraukti iš viso 47 vieno kambario butai. Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunktyje buvo nurodyta, kad buto bendrasis (naudingasis) plotas ne didesnis nei 35 ir ne mažesnis nei 25 kv. m; į naudingąjį buto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas. Gali būti įsigyjami ir tokie būstai, kurių plotas ne daugiau kaip 10 proc. yra didesnis ar mažesnis nei nurodytas perkamo būsto plotas Pirkimo sąlygose. Atsižvelgiant į tai, CPVA vertinimu, maksimalus perkamo 1 kambario buto plotas galėjo būti 38,50 kv. m (35 kv. m +10 proc.). Atitinkamai 8.5 papunktyje buvo nurodyta, kad neperkami butai, kurie neatitinka bent vienos iš 7.1 ar 7.2 papunkčiuose nurodytų sąlygų, o 40.14 papunktyje buvo nurodyta, kad paraiška atmetama, jeigu kandidato siūlomas butas neatitinka bent vieno Pirkimo sąlygų 7.1 arba 7.2 papunkčiuose nustatyto reikalavimo.
Atsižvelgdama į tai, kad iš laimėtojo nupirkto Buto plotas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 42,53 kv. m, t. y. daugiau nei 10 proc. didesnis nei maksimali Pirkimo sąlygose nurodyta galima ploto riba, CPVA vertinimu nupirktas Butas neatitinka Pirkimo sąlygose perkamam objektui nustatytų reikalavimų ir laimėtojo paraiška privalėjo būti atmesta. Taigi, CPVA pažeidimą konstatavo bei sankciją pareiškėjui pritaikė dėl 4,03 kv. m didesnio Buto ploto.
Dėl įtariamo pažeidimo Administracija pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Buto bendras plotas yra 42,53 kv. m, tačiau į bendrą plotą yra įskaičiuotas sandėliukas, kurio plotas 3,29 kv. m, Buto kadastrinių matavimų byloje pažymėta, kad gyvenamasis plotas sudaro 33,62 kv. m, Buto bendrasis plotas neženkliai viršija maksimalų plotą, tačiau buvo priimtas sprendimas dėl šio Buto pirkimo, kadangi iš planuotų nupirkti I grupei priskirtų 47 būstų buvo gautos tik 7 paraiškos, o iš jų nupirkti tik 2 butai. Taigi Perkančioji organizacija, dėjusi pastangas nupirkti kuo daugiau butų ir taip užtikrinti būsto laukiančių asmenų interesus, negali būti vertinama kaip pažeidusi kokius nors viešųjų pirkimų principus, kadangi jokiais Perkančiosios organizacijos veiksmais nebuvo apribota tiekėjų konkurencija (pasiūlymų pirkime buvo gauta gerokai mažiau, nei tikėtasi). Be kita ko, paaiškinime buvo papildomai motyvuotas ir pirkimo sėkmingumas bei pasiektas pagrindinis socialinio būsto plėtros tikslas – nupirktas Butas jau 2020 metais buvo išnuomotas neįgaliam, 25 proc. darbingumo lygį turinčiam asmeniui.
CPVA pateiktų paaiškinimų ir projekto tikslų pasiekimo nelaikė reikšmingais ir jų detaliau nevertino, Sprendime tik nurodė, kad pateikti paaiškinimai dėl patirties trūkumo vykdant pirkimą bei socialinio būsto įsigijimo poreikio negali pateisinti šių principų pažeidimo, o kartu pateisinti sprendimą pripažinti laimėtojo paraišką tinkama bei sudaryti pirkimo sutartį. CPVA vertinimu, Perkančioji organizacija turėjo atmesti Buto paraišką dėl mažareikšmio ploto neatitikimo, nepaisyti nei aplinkybės, kad Butas iš esmės atitiko visus kriterijus ir tik nežymiai viršijo bendro ploto reikalavimą, nei aplinkybės, kad socialinio būsto laukiantiems daugiau nei tūkstančiui socialiai remtinų asmenų savivaldybė negali suteikti gyvenamosios vietos ir Buto įsigijimas reikšmingai pagerino bent vieno iš šių asmenų gyvenimo sąlygas.
CPVA Sprendime remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimu, kad nustatyto pasiūlymo trūkumo mažareikšmiškumas (jo svarba ir vertė visos viešojo pirkimo sutarties atžvilgiu) nedaro įtakos tokio pasiūlymo vertinimui kaip neatitinkančio nustatytų reikalavimų, jeigu bent dalis jo tokių reikalavimų neatitinka. Taigi, pati CPVA pripažįsta, kad jos nustatytas pažeidimas dėl nupirkto Buto ploto nežymaus neatitikimo yra mažareikšmis.
Nustačius formalų Aprašo nuostatų pažeidimą, turėjo būti sprendžiama ir motyvuojama, ar projekto finansavimui skirtų lėšų korekcija apskritai taikytina, o jeigu taikytina, turėjo būti sprendžiama ir motyvuojama, kokio dydžio korekcija yra proporcinga pagal nustatytas faktines aplinkybes ir adekvati nustatytam pažeidimui. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pabrėžiama aplinkybė, neva Administracija vietoje to, kad laimėtojo pasiūlymą atmestų, suteikė jam išskirtines sąlygas dalyvauti pirkime, nes priėmė jo pasiūlymą, kaip tinkamą bei sudarė pirkimo sutartį, niekaip nepadarė absoliučiai jokios įtakos Projektui skirtų finansavimo lėšų panaudojimui. CPVA Sprendime šių aplinkybių atskirai neaptarė, nemotyvavo nei sankcijos pareiškėjui taikymo poreikio, nei jos dydžio jokiais argumentais dėl galimo poveikio Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui.
Sprendimas neatitinka teismų praktikoje išskiriamų kriterijų (pažeidimų pobūdis, svarba, fondų finansiniai nuostoliai). Be to, atsakovas Sprendime nenurodė, kad dėl neva padaryto pažeidimo buvo padarytas koks nors poveikis ES biudžetui, todėl lieka neaišku, kodėl CPVA pritaikė Administracijai sankciją. Šiuo atveju turėtų būti įvertintas CPVA skirtos 25 proc. finansinės korekcijos pagrįstumas bei pripažintina, kad Sprendimas taikyti sankciją nėra tinkamai motyvuotas. Sprendime nėra pateikta jokios informacijos, ar CPVA taikydama finansinę korekciją išties atsižvelgė į teisės aktus ir (ar) kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta, pavyzdžiui, mažesnė finansinė korekcija.
Atsižvelgiant į tai, kad konstatuotas pažeidimas buvo mažareikšmis, formalaus, vienkartinio pobūdžio, ES bendrajam biudžetui nebuvo padaryta jokia žala, finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių šiuo atveju turėjo būti netaikoma arba iš esmės sumažinta.
Atsiliepimas
Atsakovas CPVA atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. CPVA atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir PAFT) ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuris nustato Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gaires (toliau – ir Gairės), taikė 25 proc. finansinę korekciją. Atsižvelgdama į tai, kad Administracija Pirkimo laimėtoju pripažino kandidatą, kurio siūlomas Butas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, tokiu būdu pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, taikyta 25 proc. pataisos norma nuo sutarties vertės tenkančios Projektui, t. y. nuo 55 800 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 13 950 Eur.
Sprendimo konstatuojamoje dalyje nustatyto pažeidimo mažareikšmiškumas nėra įvardintas. Nors Administracija savo paaiškinimuose teigė, kad netikslinga buvo atmesti butus, kurių plotas neženkliai viršijo numatytus ploto intervalus, kai buvo didelis poreikis butų pirkimui, tačiau šie teiginiai, vadovaujantis teismų praktika ir teisiniu reguliavimu, buvo paneigti. Sprendime cituota LAT praktika (žr. LAT 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019) leidžia teigti, kad pasiūlyme esant neatitikimų pirkimo sąlygoms, neatitikimų mastas (šiuo atveju skirtumas tarp Pirkimo sąlygose nustatyto maksimalaus buto bendrojo (naudingojo) ploto dydžio ir laimėtojo pasiūlyto buto bendrojo (naudingojo) ploto dydžio) negali padaryti tokios įtakos, kad netinkamas pasiūlymas taptų tinkamu (išskyrus Aprašo 39 p. nustatytus atvejus). Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad ši situacija neva gali būti vertinama kaip formalus nukrypimas nuo Pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ir tai, kad Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl buto bendrojo (naudingojo) ploto dydžio yra mažesnės reikšmės nei kiti reikalavimai.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Paramos būstui įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžta, kas yra naudingasis būsto plotas. Iš Buto duomenų matyti, kad kambarys-virtuvė yra 33,62 kv. m, sandėliukas – 3,29 kv. m, vonia – 5,32 kv. m, bendras plotas – 42,33 kv. m. Todėl skaičiuojant pagal Paramos būstui įstatymo nuostatas naudingąjį būsto plotą, jis viršija Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunktyje nustatytą reikalavimą, įskaitant paklaidos ribas.
Projekto sutartimi buvo sutarta dėl siektino tikslo – didinti savivaldybėje gyvenančių šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą aprūpinimo būstu. Šio tikslo siekimas privalo būti atliekamas vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Visgi, vien šio tikslo siekimas negali lemti sąlygų, kad neteisėti pareiškėjo veiksmai taptų pateisinami.
Nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, CPVA įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Nustatytas pažeidimas yra susijęs su tuo, jog Administracija Pirkimo laimėtojo paraišką turėjo atmesti, kaip neatitinkančią Pirkimo sąlygų reikalavimų. Todėl vadovaujantis Gairių reguliavimu, finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra artimiausias nustatytam CPVA pažeidimui, t. y. Gairių 2.2 lentelės 14 punktui.
CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Pagal Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013, Reglamentas) 2 straipsnio 36 punktą, pareiškėjas atitinka pirmąjį pažeidimo požymį, t. y. pareiškėjas yra pažeidusi nacionalinį reguliavimą dėl pirkimų vykdymo, kuris buvo taikomas įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą. Be to, pažeidimas buvo padarytas netinkamu Perkančiosios organizacijos veikimu, t. y. pareiškėjas Pirkimo laimėtojui suteikė daugiau teisių nei kitiems galimiems kandidatams, atsisakydama vieno iš butams taikomų reikalavimų, tuo pažeisdama Aprašo 3 punkte nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, todėl yra tenkinamas ir antrasis pažeidimo požymis. Taip pat pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui, kas atitinka trečiąjį pažeidimo požymį. Nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Tuo pagrindu paneigtini skundo argumentai, kad CPVA tikslas turėtų būti įvertinti galimos sankcijos poreikį.
Spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, CPVA įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. CPVA įsitikinimu, taikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į prašymą sutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad iš esmės pažeidimas konstatuotas tik dėl 4,03 kv. m didesnio būsto ploto. Būtų netikslinga atmesti kandidatų pasiūlymus, kuriuose plotas tik nežymiai viršijo numatytus buto ploto intervalus, kuomet yra didelis poreikis tokių būtų įsigijimui (eilėje išsinuomoti socialinį būstą laukia daugiau nei vienas tūkstantis socialiai pažeidžiamų ar remtinų asmenų). Jei teismas vertintų, jog pažeidimas nustatytas pagrįstai, turėtų būti vertinamas ir skirtos 25 proc. finansinės korekcijos pagrįstumas. CPVA Sprendime tik nurodė, jog Valstybės kontrolė siūlė už pažeidimą taikyti 25 proc. finansinę korekciją, tačiau nepagrindė, kodėl pritaikyta 25 proc., o ne mažesnė finansinė korekcija. Sprendime nėra pateikta jokios informacijos, ar taikydama finansinę korekciją CPVA išties atsižvelgė į teisės aktus ir (ar) kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta, dar mažesnė, t. y. 5 proc., dydžio finansinė korekcija.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos prašymą atmetė.
Teismas, be kita ko, nustatė, kad CPVA, įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, Sprendime konstatavo, kad Projekto vykdytojas įsigydamas Butą iš laimėtojo, pažeidė Aprašo 3 punkte nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 38 ir 40 punktus, Pirkimo sąlygų 40.14 papunkčio nuostatas, nes laimėtojo paraišką turėjo atmesti, kaip neatitinkančią Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunkčio reikalavimų (laimėtojas pasiūlė Butą, kurio bendrasis (naudingasis) plotas sudarė 42,23 kv. m, tačiau maksimalus perkamo buto plotas galėjo būti 38,50 kv. m).
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Aprašu, analizavo Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo dėl faktinių aplinkybių ir dėl CPVA nustatytų pažeidimų, t. y. pati Administracija sutinka, kad laimėtojo pasiūlytas Butas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, tačiau skirta 25 proc. finansinė korekcija yra nepagrįsta ir neproporcinga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad tiek Pirkimo sutartyje, tiek ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad nupirkto Buto bendras plotas yra 42,23 kv. m. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 40.14 punkte nurodyta, jog paraiškos atmetamos, jeigu kandidato siūlomas butas neatitinka bent vieno Pirkimo sąlygų 7.1 arba 7.2 punkte nustatytų reikalavimų butams. Teismo įsitikinimu, nepaisant to, kad Buto bendras plotas tik nežymiai viršijo bendro ploto reikalavimą, tačiau tai vis tiek laikytina vieno iš Pirkimo sąlygų imperatyviu pažeidimu (Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 p.). Teismas darė išvadą, kad Administracija sudarydama pirkimo sutartį dėl Buto, kurio plotas neatitiko Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunkčio reikalavimų, pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, taip pat Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunktį bei Pirkimo sąlygų 40.14 punktą, kuris aiškiai įpareigojo atmesti paraišką, kaip neatitinkančią pirkimo reikalavimų.
Nurodęs, kad pagal teisės aktus sandėliukas įeina į Buto naudingojo ploto apskaičiavimą, teismas kaip nereikšmingus atmetė pareiškėjo argumentus, kad į Buto bendrą plotą yra įskaičiuotas sandėliukas, kurio plotas 3,29 kv. m., todėl Buto bendrojo (naudingojo) ploto dydžio reikalavimo viršijimas yra tik nežymus.
Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad nustatytas pažeidimas dėl nupirkto Buto ploto nežymaus neatitikimo yra mažareikšmis. Teismas pabrėžė, kad viešųjų pirkimų tikslas, įtvirtintas VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje, yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkinių ir projekto konkursų atlikimą. Buvo atkreiptas dėmesys, kurioje pažymėta, kad vien tik aplinkybė, jog konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Kadangi pareiškėjas priėmė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų, laikytina, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, o jų pažeidimas prilyginamas imperatyvių nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog kandidatai, priimdami sprendimą dalyvauti Pirkime vertino Pirkimo sąlygas ir tai, ar jų turimi butai atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Įvertinę tai, kad butai yra didesni nei nurodyta Pirkimo sąlygose, jie galėjo nuspręsti nedalyvauti pirkime, nes jo sąlygos aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad tokie pasiūlymai bus atmetami. Teismas vertino, kad mažareikšmiškumo kriterijus šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi nustatytas pažeidimas apima Pirkimo dokumentų reikalavimų nesilaikymą, kuris suteikė vienam iš tiekėjų (šiuo atveju laimėtojui) nepagrįstą pranašumą ir taip pažeidė kitų tiekėjų teisėtus interesus.
Dėl pareiškėjo pozicijos, kad CPVA nepateikė duomenų apie kitus potencialius tiekėjus, teismas nurodė, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškios, tikslios ir vienodai taikomos visiems tiekėjams, o pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas turi būti atmestas nepriklausomai nuo to, kiek buvo arba galėjo būti kitų potencialių tiekėjų, t. y. esminė reikšmė teikiama ne galimam kitų tiekėjų buvimui, o pareiškėjo pasirinktam pasiūlymui, kuris neatitikimo Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunkčio reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl prioriteto aprūpinti socialiai remtinus asmenis būstu nepaneigė fakto, jog šiuo atveju buvo pažeisti imperatyvūs Pirkimo sąlygų reikalavimai. Taip pat kaip neatitinkantys teisinio reguliavimo buvo atmesti pareiškėjo teiginiai, kad CPVA neturi įgaliojimų (kompetencijos) prižiūrėti viešuosius pirkimus ir tikrinti jų teisėtumą.
Vadovaudamasis PAFT 407–408 punktų nuostatomis, teismas nurodė, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad finansinė korekcija buvo taikoma vadovaujantis Gairėmis; pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2. lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 14 punkte nurodytą pažeidimą, t. y. kai atrankos kriterijų (arba techninių specifikacijų) pakeitimas atplėšus vokus su pasiūlymais arba netinkamas taikymas, t. y. atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai.
Teismas atkreipė dėmesį į Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytus pažeidimo požymius ir sprendė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas juos atitinka. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką tyčinis ar aplaidus paramos gavėjo veiksmų pobūdis negali būti laikomas būtinu veiksniu, kad būtų galima konstatuoti pažeidimą. Aiškindamas trečiąjį pažeidimo pagal Reglamentą sudėties elementą, kuris susijęs su padarytu faktiniu ar galimu finansiniu poveikiu Europos Sąjungos biudžetui, teismas, remdamasis ESTT jurisprudencija, pažymėjo, kad viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikį fondo biudžetui. Teismo įsitikinimu, iš Sprendime aptartų aplinkybių buvo matyti, jog priešingai nei nurodė pareiškėjas, jo pažeidimas turėjo poveikį ES fondo biudžetui. Šiuo atveju pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su minėtu pažeidimu, yra padaroma žala ES bendrajam biudžetui. Teismas pažymėjo, kad pagal Reglamente įtvirtintas nuostatas valstybės narės privalo užtikrinti, kad deklaruojamos ir apmokamos būtų tik tinkamos finansuoti išlaidos.
Teismas taip pat konstatavo, kad CPVA, taikydama finansinę korekciją pareiškėjui, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi Gairių 2.2 lentelės 14 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu.
Vertindamas Sprendime nustatytą 25 proc. finansinę korekciją jos atitiktį proporcingumo principui, teismas nurodė, kad CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, o tai leido spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, t. y. pareiškėjo atlikto Pirkimo situacija buvo įvertinta individualiai, teisiškai reikšmingų aplinkybių korekcijai mažinti nenustatyta, todėl darė išvadą, jog Sprendimu pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-28-602/2022), teismas konstatavo, kad CPVA neturėjo pagrindo taikyti mažesnės nei 25 proc. finansinės korekcijos.
Konstatavęs, jog CPVA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą, pakeisti skundžiamą Sprendimą ir pareiškėjui finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad CPVA turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo
III.
Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti ir ginčijamą Sprendimą panaikinti arba įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės finansinės korekcijos taikymo.
Administracija apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais CPVA iš esmės buvo atleista nuo pareigos motyvuoti ir individualizuoti pareiškėjui taikomą sankciją. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas neginčijo formaliai padaręs konstatuotą pažeidimą (įsigijo Butą, šiek tiek viršijusį Pirkimo sąlygose nustatytus ploto reikalavimus) ir Agentūros paskirta sankcija formaliai atitinka Gairėse nustatytas ribas, nepagrindžia skirtos sankcijos teisingumo ir adekvatumo susiklosčiusiai situacijai.
Nepagrįsta ir teismų praktikos neatitinka išvada, kad šiuo atveju buvo padaryta žala ES biudžetui. Nei atsakovo Sprendime, nei teismo sprendime nėra aiškiai konstatuota, kokia žala ir (ar) poveikis Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos biudžetui buvo padaryta, dėl kurios būtų proporcinga būtent CPVA paskirta 25 proc. dydžio sankcija.
ESTT yra nurodęs, kad „pažeidimo“ sąvoka apima Europos Sąjungos teisės nuostatos pažeidimą, kurį lemia ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Gairių 1.1 papunktyje nurodyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose Gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos.
CPVA Sprendime pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams užtikrinti ES biudžeto finansinius interesus, o CPVA niekaip nepagrindžia, kokią įtaką Administracijos veiksmai turėjo tinkamam Projekto ir Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui. Priimant teismo sprendimą, nei į Projektui skirto finansavimo panaudojimo rezultatus, nei į gautą naudą bei neigiamų pasekmių nebuvimą iš esmės nebuvo atsižvelgta. CPVA nenurodė, koks poveikis ES biudžetui buvo padarytas, žala ES biudžetui tiek Agentūros, tiek ir pirmosios instancijos teismo grindžiama tuo, kad buvo padarytas pažeidimas neatmetus Pirkimo sąlygų neatitinkančios paraiškos. Tačiau pažymėtina, kad Administracija nesulaukė pretenzijų iš dalyvių dėl Pirkimo procedūrų vykdymo ir(ar) rezultatų, nė vieno potencialaus kandidato pasiūlymas Pirkime nebuvo atmestas dėl to, kad buvo surinktas pagal Pirkimo sąlygas reikiamas pasiūlymų kiekis, atvirkščiai, kaip buvo nurodyta tiek Administracijos paaiškinime, tiek ir prašyme teismui, iš planuotų nupirkti I grupei priskirtų 47 būstų buvo gautos tik 7 paraiškos, o iš jų nupirkti tik 2 butai. Taigi, Perkančioji organizacija nusprendė neatmesti laimėtojo paraiškos, iš esmės atitinkančios Perkančiosios organizacijos poreikius, siekdama nupirkti kuo daugiau butų ir taip užtikrinti būsto laukiančių asmenų interesus. CPVA tik deklaratyviai nurodė, kad pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, tačiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad nustatytas pažeidimas darė realią įtaką Pirkimo dalyvių ir kitų potencialių tiekėjų teisių apimčiai, nebuvo. Agentūra nepateikė duomenų, kad Administracijos skelbtas Pirkimas dėl riboto sąlygų, kurios negali būti keičiamos (maksimali buto, atitinkančio nustatytus reikalavimus, kvadratinio metro kaina), patrauklumo būtų susilaukęs reikšmingesnio dėmesio Pirkimo sąlygose apibrėžtoje rinkoje.
Pažymėtina, jog lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti konstatuojami remiantis prielaidomis ar CPVA nuomone, o turėtų būti siejami su teismų praktikoje išskiriamais kriterijais (pažeidimų pobūdis, svarba, fondų finansiniai nuostoliai). Šiuo atveju tokių kriterijų neįvertinus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pritarti atsakovo prielaidai apie poveikį ES biudžetui bei pripažinti taikytos sankcijos teisėtumą.
Taip pat vien CPVA taikytos sankcijos atitiktis Gairėse nurodytam finansinės korekcijos rekomenduojamam dydžiui negalėjo būti teismo pripažinta pakankama, kad Sprendimas taikyti būtent 25 proc. dydžio sankciją būtų laikomas motyvuotu. ESTT yra nurodęs, kad nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, tačiau, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą. Šia praktika vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale; atsakovui fiksuoto dydžio finansinę korekciją taikius automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, tai nedera su Reglamento nuostatomis (žr. 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025). Taigi, kiekvieno pažeidimo atveju įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra) privalo įvertinti visas su pažeidimu susijusias aplinkybes ketinamos taikyti finansinės korekcijos proporcingumo požiūriu.
Sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. CPVA Sprendime tik nurodė, kad finansinę korekciją taiko: 1) vadovaudamasi Gairių 2.2 lentelės 14 punktu, ir 2) atsižvelgdama į tai, kad Perkančioji organizacija Pirkimo laimėtoju pripažino kandidatą, kurio siūlomas butas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, tokiu būdu pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Visgi jokių kitų motyvų ir (ar) pagrindimo pateikta nebuvo, t. y. nenurodyta, kodėl šiuo atveju pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija atitinka pažeidimo pobūdį, sunkumą, jo sukeltas teisines pasekmes (jų nebuvimą). Sprendime nėra pateikta jokios informacijos, ar taikydama finansinę korekciją CPVA išties atsižvelgė į PAFT ir (ar) kodėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti pritaikyta, pavyzdžiui, mažesnė finansinė korekcija. Regionų administracinis teismas įsiteisėjusiu 2025 m. sausio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-976-631/2025, kurioje taip pat buvo sprendžiamas tame pačiame Projekte dėl kito buto Agentūros konstatuotas pažeidimas panaikino Agentūros priimtą sprendimą dėl lėšų grąžinimo.
Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023; 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024), be to, CPVA, vertindama kitus projektus, netaikė tokios didelės korekcijos. Taigi priimdama nemotyvuotą Sprendimą, CPVA neabejotinai pažeidė ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, o teismas formaliai pritarė atsakovo vertinimui.
Pirmos instancijos teismas, formaliai išnagrinėjęs bylą, pakankamai neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl Administracijai taikytos sankcijos nepagrįstumo, neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką bei egzistuojantį specifinį teisinį reguliavimą, įpareigojantį CPVA individualizuoti skiriamą sankciją.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos eismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Administracijos prašymą tenkinti. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į aktualią teismų praktiką ir akcentuoja, kad vieno kambario butų pasiūla labai maža, o poreikis gauti tokį būstą didelis. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visą pirkimo procedūrą, į tai, kad tokio pobūdžio butų pasiūlos nėra, nevertino pateiktų dokumentų, neatsižvelgė į atlikto pirkimo socialinę naudą.
Atsiliepimas
Atsakovas CPVA atsiliepimuose į pareiškėjo Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinis skundus atmesti. CPVA atsiliepimas į pareiškėjo Administracijos apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių papildomų naujų argumentų, kurių pareiškėjas nenurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Nėra aišku, kuo remiantis pareiškėjas daro išvadas, kurios neatitinka Pirkimo faktinių aplinkybių, CPVA Sprendime nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo. Kyla abejonių dėl to, ar apeliacinis skundas atitinka šiam procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisingas. Jame aptartos faktinės Pirkimo aplinkybės, teismų praktika bei kitos ginčui reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad ir atsakovas, ir teismas konstatavo, kad nustatytas pažeidimas dėl nupirkto buto ploto neatitikimo negali būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas.
Dėl pritaikytos finansinės korekcijos pažymėtina, kad atsakovas, kaip įgyvendinančioji institucija, nustatęs, kad Administracijos veiksmai ir / ar neveikimas laikytini pažeidimu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento nuostatas, ir spręsdamas dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo, privalo vadovautis PAFT ir Gairių nuostatomis.
Atsakovo pozicija grindžiama ne tik teisiniu reguliavimu, bet ir gausia ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kur yra nuolat pabrėžiama, kad įgyvendinančioji institucija ne tik turi teisę, bet ir privalo, nustačius pažeidimus, spręsti dėl finansinės korekcijos taikymo.
Sprendimas patvirtina, jog taikant finansinę korekciją buvo atliktas išsamus nagrinėjimas, kurio metu buvo atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl padaryto pažeidimo, dėl ko buvo padaryta žala ES biudžetui. Apeliantas, vykdydamas Pirkimą pažeidžiant Aprašą ir Pirkimo sąlygas, nepagrįstai gavo ES biudžeto lėšas. Manytina ir atsakovas Sprendime, ir pirmosios instancijos teismas labai aiškiai įvardijo, kaip ir koks poveikis buvo padarytas ES biudžetui.
Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika (žr. 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025) cituojama ir vertinama selektyviai. Naujausioje ESTT praktikoje (žr. 2024 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. C-175/23) išaiškinta, jog nedraudžiama finansinių korekcijų taikyti vadovaujantis Gairėmis, visgi taikant galutinę finansinę korekciją reikalingas išsamus ir individualus pažeidimo tyrimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę, ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą. Atsakovas dar kartą akcentuoja, jog išsamus ir individualus pažeidimo tyrimas priimant Sprendimą ir buvo atliktas. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024, kadangi ši byla skiriasi faktinėmis aplinkybėmis.
Gairės, kurių privalo laikytis atsakovas, yra įgyvendinančiųjų institucijų įrankis, skirtas finansinio koregavimo proporcingumui užtikrinti. Galutinės, proporcingos finansinės korekcijos taikymas (didesnės arba mažesnės) dažnu atveju priklauso tik nuo tam tikrų konkretaus Gairėse nurodyto pobūdžio pažeidimo aprašyme įvirtintų aplinkybių nustatymo. Taigi, pažeidimo pobūdis ir jo sunkumas nustatomas Gairių nuostatų pagalba, o Gairių pagalba nustatyta galutinė finansinė korekcija kartu reiškia, kad ji atitinka proporcingumo principą.
Nagrinėjamu atveju CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Kaip nurodyta Sprendime, pareiškėjas Pirkimo laimėtojo paraišką turėjo atmesti, kaip neatitinkančią Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 punkto reikalavimų, tačiau pareiškėjas neįvykdė šios prievolės. Šio pažeidimo atveju yra tenkinami visi trys pažeidimą kvalifikuojantys požymiai (Reglamento 2 str. 36 d.). Pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui, t. y. esant aptartam pareiškėjo pažeidimui ir pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, yra padaroma žala ES bendrajam biudžetui. Pareiškėjo nuomonė, kad neva Sprendimas neatitiko teismų praktikoje išskiriamų kriterijų (pažeidimų pobūdis, svarba, fondų finansiniai nuostoliai ), laikytina nepagrįsta.
Atsakovas, vadovaudamasis jam privalomomis Gairių nuostatomis, nustatė, kad apelianto padarytas pažeidimas pagal analogiją atitiko Gairių 2.2 lentelės 14 punkte nurodyto pažeidimo pobūdį. Nustatyto pažeidimo sudėties sunkumą apibrėžė viena vienintelė ir išimtinai už tokį pažeidimą galima 25 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant, todėl atsakovas pagrįstai už nustatytą pažeidimą skyrė galutinę 25 proc. finansinę korekciją. Finansinių korekcijų tikslas yra atkurti situaciją, kai visos projekto išlaidos yra tinkamos finansuoti. Nepaisant to, ar egzistuoja ir yra nustatomos PAFT 7 priedo 10.1–10.4 punktuose nurodytos aplinkybės, įgyvendinančioji institucija tokio pažeidimo atveju Europos Komisijos yra ribojama skirti ne mažesnę ir ne didesnę, o būtent 25 proc. pataisos normą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad už panašaus pobūdžio pažeidimus taikoma 25 proc. finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga bei atitinka teisės aktų reikalavimus.
Fiksuota finansinė korekcija (įvertinus visas aplinkybes) buvo taikoma, todėl, kad nebuvo įmanoma tiksliai apskaičiuoti su pažeidimais susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, ką atsakovas teigė viso ginčo metu. Finansinė korekcija pritaikyta pagrįstai, teisingai ir visiškai atitinka pažeidimo pobūdį, kadangi pažeidimai nėra mažareikšmiai.
Atsakovo nustatytas apelianto padarytas pažeidimas yra pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2 straipsnio 36 dalį, už kurį taikoma Gairių 2.2 lentelės 14 punkte nurodyta 25 proc. finansinė korekcija, nenumatant galimybės taikyti mažesnę finansinę korekciją, o tai atitinka ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovo priimtas Sprendimas neabejotinai atitiko visus VAĮ 10 straipsnyje keliamus reikalavimus, kadangi Sprendime buvo nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Atsakovas rėmėsi priimdamas Sprendimą.
Atsiliepimas
CPVA atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kurių nekartoja.
Pareiškėjas Administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir palaiko jame išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CPVA 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (Sprendimo), kuriuo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamu Sprendimu CPVA taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui (55 800Eur), nustačiusi, kad vykdant Pirkimą Administracijos įsigyto Buto plotas yra daugiau nei 10 proc. didesnis nei maksimali Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunktyje nurodyta galima ploto riba. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Administracija pažeidė Aprašo 3 punkte nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 38 ir 40 punktus, Pirkimo sąlygų 40.14 papunkčio nuostatas, nes laimėtojo paraišką turėjo atmesti, kaip neatitinkančią Pirkimo sąlygų 7.1.3.3 papunkčio reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui.
Administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad net ir pripažinus, jog pažeidimas buvo padarytas, Agentūra Sprendime nenustatė jo poveikio Europos Sąjungos biudžetui, nevertino, kokia žala buvo (ar galėjo būti) padaryta, o skiriant finansinę korekciją automatiškai rėmėsi Gairėse nustatyta skale, neatsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį ir kitas individualias aplinkybes.
Apeliantas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad, atsižvelgiant į Projektu siekiamą tikslą aprūpinti būstu kuo daugiau socialiai remtinų asmenų, Sprendimu pritaikyta 25 proc. korekcija neproporcinga ir turėtų būti sumažinta.
Atsakovas CPVA atsiliepime, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, kad iš Sprendime nurodytų aplinkybių matyti, kad Administracijos padarytas pažeidimas daro poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Atsakovas, parinkdamas taikytinos finansinės korekcijos dydį, vadovavosi Gairėmis ir įvertino visas su pažeidimus susijusias aplinkybes.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš Administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinių skundų turinio, apeliantai nesutinka su CPVA Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl finansinės korekcijos taikymo. Byloje pareiškėjas iš esmės neginčijo, kad vykdant Projektą nupirktas Butas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, apeliantai nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nustatytas pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.
Vertindama apeliantų argumentus dėl Agentūros formaliai, neįvertinus individualiai visų reikšmingų aplinkybių taikytos finansinės korekcijos ir jos neproporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamente Nr. 1303/2013 nustatyta, jog pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui (2 str. 36 p.). Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą (143 str. 1 d.). Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą (143 str. 2 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, kad finansinio koregavimo mechanizmas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas. Antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo. Pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; ir, trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. VPĮ principai, kurių laikymasis užtikrina ir tarptautinės svarbos viešojo pirkimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms bei bendriesiems principams, gali būti atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinimo bei nustatymo pagrindas ir atitinkamai pripažinus pažeidimą, – pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo.
ESTT jurisprudencijoje pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatavimo aspektu pažymima, jog „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui (žr., pvz., 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov, C-175/23, ECLI:EU:C:2024:853, 27 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026 yra pasisakiusi, jog tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo pagal Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnį ir PAFT 307 punktą, turi būti nustatyta, kad ūkio subjekto padarytas viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimas padarė arba galėjo padaryti žalos Europos Sąjungos biudžetui. Pažymėtina, kad nors tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio dydžio, žalos atsiradimo galimybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti pagrįsta ir individualizuota, analizuojant konkretaus viešojo pirkimo konkurencinę aplinką, pavyzdžiui, nustatant tiekėjų dalyvavimo galimybes ir aktyvumą, konkurencijos realumą, taip pat tai, kokiu būdu viešųjų pirkimų pažeidimas galėjo paveikti atitinkamo fondo lėšų panaudojimą, iškreipti konkurenciją, lemti mažiau ekonomiškai naudingo pasiūlymo pasirinkimą, įvertinant tikėtiną pirkimo rezultatą, jei pažeidimas nebūtų padarytas, ir pan. Vien formalus viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimo konstatavimas, neatskleidžiant jo (galimo) poveikio Europos Sąjungos biudžetui, t. y. nepagrindus žalos Sąjungos biudžetui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir taikyti finansinę korekciją.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad iš CPVA Sprendime aptartų aplinkybių matyti, jog pažeidimas turėjo poveikį ES fondo biudžetui. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su minėtu pažeidimu, yra padaroma žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Teismas taip pat sprendė, kad CPVA, taikydama finansinę korekciją, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi Gairių 2.2 lentelės 14 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu.
CPVA Sprendime nurodė, kad nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis, Gairių 2.2 lentelės 14 punktu ir atsižvelgusi į tai, kad Perkančioji organizacija Pirkimo laimėtoju pripažino kandidatą, kurio siūlomas butas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, tokiu būdu pažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, taikė 25 proc. pataisos normą nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui (55 800 Eur).
Įvertinusi CPVA Sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jame nėra argumentų, pagrindžiančių Aprašo ir Pirkimo sąlygų nuostatų (be kita ko, ir Aprašo 3 punkte nustatytų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų) pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad CVPA, spręsdama dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos, laikė nustatytą minėtų teisės aktų pažeidimą automatiškai darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui, tuo nesilaikydama Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto nuostatų. Taip pat atsakovas Sprendime individualizuotais teisiniais argumentais nepagrindė, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija. Kaip minėta, finansinė korekcija gali būti taikoma tik pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, t. y. visų trijų būtinųjų jo sąlygų, nustatymo atveju.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačiusi ir nepagrindusi visų pažeidimui konstatuoti būtinų sąlygų, CPVA neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos ir ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą CPVA Sprendimą, kaip neatitinkantį imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Dėl šios priežasties atskiras Sprendimu parinktos finansinės korekcijos proporcingumo vertinimas nagrinėjamu atveju yra perteklinis ir nebeturi teisinės reikšmės bylos procesinei baigčiai, todėl nėra atliekamas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, jog ginčijamas CPVA Sprendimas nėra pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis dėl finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui ir jį panaikinus, pradėto pažeidimo tyrimo procedūra lieka neužbaigta. Užbaigusi minėtą procedūrą, CPVA dėl to turės priimti naują sprendimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.
Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai yra tenkinami, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus tenkinti. Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti. Panaikinti atsakovo viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“. Sprendimas neskundžiamas.