Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės, Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (nuo 2024-01-01 Regionų administracinis teismas Vilniaus rūmai), prašydama: 1) panaikinti atsakovės VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir Agentūra) 2023-11-28 sprendimą Nr. IT07 „Sprendimas dėl pažeidimo“, kuriuo nuspręsta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo grąžinti 15288,75 Eur dydžio išlaidų sumą (toliau – ir Sprendimas); 2) tuo atveju, jei teismas atmestų pirmąjį reikalavimą, pareiškėja prašo pakeisti skundžiamą Sprendimą ir Administracijai finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad Agentūra turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, prašo įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 30-3100/18 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto pirkimo skelbiamų derybų būdu komisijos sudarymo ir šios komisijos veiklos reglamento tvirtinimo“ sudaryta socialinio būsto pirkimo komisija (toliau – ir Komisija).

Administracija paaiškina, kad 2019-11-22 posėdžio protokolu (reg. data 2019-10-22, numeris A16-919/19(2.1.42-AD23)), Komisijos nariai konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauta 12 vokų su 11 butų pasiūlymais (vienas vokas gautas be pasiūlymo/paraiškos, todėl toliau nenagrinėtas). Posėdžio metu buvo atplėšiami vokai ir nagrinėjamos siūlomų butų kainos. Pirmoje svarstyto klausimo dalyje surašyti visų gautų pasiūlytų butų kandidatai, siūlomų pirkti butų adresai, plotai, pasiūlytos kandidatų kainos ir vieno kvadratinio metro kaina kiekvienam pasiūlytam butui. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu buto (duomenys neskelbtini) pasiūlymas Komisijos narių įvertintas kaip atitinkantis reikalavimus, surašyti duomenys iš pateikto pasiūlymo apie butą į pasiūlymų vertinimo lentelę, konstatuota, kad buto pasiūlymas buvo gautas ir komisijos narių įvertintas kaip tinkamas. Kad pasiūlymas buvo gautas, posėdžio metu įsitikino šeši posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Toliau minėto buto pradinė pasiūlyta kaina fiksuota pirkimų komisijos protokole Nr. A16-959/19(2.1.42-AD23) ir derybų protokole Nr. A16-403/20.

Skelbimas apie pirkimą skelbiamų derybų būdu „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – ir Pirkimas) paskelbtas 2019-09-04 Skelbimuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2019-10-11 imtinai. Tai, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. 2019-11-11 patvirtina iškarpa iš dokumentų valdymo sistemos. Dokumentų valdymo sistemoje pažymėta, kad UAB „Laisvės 77“ laišku Vilniaus miesto savivaldybei pateikė dokumentų voką.

Daro išvadą, kad pareiškėja, neišsaugojusi Pirkimo dokumentų, pažeidė Aprašo 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punktą bei (duomenys neskelbtini) p., 488.7 p. nuostatas. Atsakovė mano, jog pagrįstai ir teisėtai atlikto pažeidimo tyrimą bei priėmė Sprendimą ir to pareiškėja savo skundu nepaneigė. Nurodo, kad pareiškėja, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdama pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, pati, vadovaudamasi projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigota pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdama atsakomybę už savo (ne)veikimą. Vertinant aplinkybę, kad pareiškėja turėjo prievolę išsaugoti Pirkimo dokumentus, tačiau to akivaizdžiai neatliko, taip neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir pareiškėjos sprendimų skaidrumas, daro vienareikšmišką išvadą, kad nustatytas pažeidimas buvo atliktas pačios pareiškėjos.

Vertina, kad nustatytas pažeidimas yra susijęs su tuo, jog pareiškėja negalėjo pateikti kandidato, su kuriuo buvo sudaryta 2020-07-16 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 8-3620 dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo (toliau – ir Pirkimo sutartis), paraiškos. Pažymi, kad neturint kandidato paraiškos nėra galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo užpildyta tinkamai ir ar atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat, ar Perkančioji organizacija pagrįstai sudarė Pirkimo sutartį su laimėtoju. Vertinant atsakovės veiksmų objektyvumą pareiškėjos atžvilgiu bei taikytos finansinės korekcijos proporcingumą, akcentuoja, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Atsakovė, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Pirkimą laimėjusiam dalyviui pateikus pasiūlymą, pareiškėja privalėjo užtikrinti, kad šie dokumentai, esantys Pirkimo dokumentų dalimi, privalėjo būti saugomi visą numatytą laikotarpį. Tačiau pareiškėja neįvykdė šios prievolės, o dėl to Pirkimo sutarties sudarymo procesas stokoja skaidrumo, nes neįmanoma objektyviai patikrinti tokio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Mini, kad pareiškėja skunde, atskirsdama į argumentus dėl pažeidimo padarymo, akcentuoja tai, kad norint nustatyti pažeidimą, turėtų būti nustatyta pareiškėjos kaltė, kaip esminis pažeidimo elementas, kuri šiuo atveju Sprendime nustatyta nebuvo. Vertina, kad iš teismo formuojamos praktikos, viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimui nėra svarbios jokios šalutinės aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos darbuotojų kaltė ir pan. Atsakovė daro išvadą, kad nustačius antrą pažeidimo elementą, jog pažeidimas yra padarytas ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais, nėra būtina nustatyti projekto vykdytojo kaltės, todėl pareiškėjos argumentai, jog atsakovė negalėjo konstatuoti pažeidimo, nes nebuvo nustatyta pareiškėjos kaltė, yra nepagrįsti ir atmestini, nes tai nėra būtinasis pažeidimo elementas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime.

Pažymi, kad visi Pirkimui pateikti pasiūlymai buvo išnagrinėti laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pirkimai vyko visus metus. Perkančioji organizacija skelbimus apie kvietimus teikti paraiškas skelbdavo nuolat. Skelbimai buvo skelbiami vienas po kito, išlaikant ne ilgesnį nei dviejų savaičių terminą tarp jų skelbimams koreguoti ir išviešinti, išskyrus atvejus, kai buvo Vilniaus miesto savivaldybė tarybos sprendimu keičiamos Pirkimo sąlygos. Perkančioji organizacija vadovavosi Aprašo nuostatomis, Pirkimo sąlygomis, siekdama gauti kuo didesnį kiekį pasiūlymų, todėl nei vieno potencialaus kandidato pasiūlymas nebuvo atmestas, o buvo surinktas pagal Pirkimo sąlygas reikiamas pasiūlymų kiekis. Priešingai, Perkančioji organizacija Pirkimu siekė įsigyti 95 butus, todėl buvo laikomasi skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Be to, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip ir kitų pirkimo pasiūlymų pradinė pasiūlyta kaina buvo užfiksuota vokų plėšimo posėdžio metu. Kaina nekito nei pirkimo eigoje, nei vėliau, kadangi ji buvo fiksuota vokų plėšimo posėdžio metu, o tai patvirtina protokolai bei derybų protokolas. Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Administracija, įgyvendindama projektą Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011 „Socialinio būsto plėtra“ (tolia - Projektas), skelbiamų derybų būdu įvykdė Pirkimą. Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2019-09-04, skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2019-10-10.

Perkančioji organizacija, įvykdžiusi Pirkimą, sudarė 2020-07-16 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 8-3620 dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo (Pirkimo sutartis), kurios vertė – 61 155,00 Eur.

Pirkimo sutarties išlaidų dalis – 61 155,00 Eur, kuri neviršijo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos rinkos vertės, deklaruotos ir apmokėtos Projekto lėšomis su mokėjimo prašymu Nr. MP013.

Agentūra 2023-11-07 įregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT07 (toliau – ir Įtarimas), kurio pagrindu pradėjo tyrimą. Administracija apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą buvo informuota Agentūros 2023-11-15 pranešimu. Įtarime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė), atlikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių būstų pirkimų vertinimus, audito metu nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas „Vieno ir dviejų kambarių butų pirkimas visose Vilniaus miesto seniūnijose“ pirkimą skelbiamų derybų būdu, neužtikrino tinkamos audito sekos. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės gautą pastebėjimą EX.6, Projekto vykdytojui iškeltas įtarimas dėl galimai neužtikrintos tinkamos audito sekos.

Administracijai 2023-11-28 buvo pateiktas Sprendimas, kuriame nurodyta, jog Agentūra daro išvadą, kad Perkančioji organizacija pažeidė Aprašo 3 p. numatytą skaidrumo principą, 75 p. bei (duomenys neskelbtini) p., 488.7 p. nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas Pirkimo ir Perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas.

2023-11-23 Gražintinų lėšų dokumentu Nr. 2023-SF/2-502 nurodyta, kad Administracija per 90 dienų privalo grąžinti 15 288,75 Eur dydžio sumą.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai ir kt. VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus . Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad VAĮ individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu. Gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą). Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą . Gero administravimo principas apima ir pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Taip pat viešojo administravimo subjekto pareiga informuoti ir suteikti galimybę pasisakyti yra kildinamos iš gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 314.3.3 punktas reglamentuoja, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, priima sprendimą, jog pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo prašymas bus tvirtinamas). Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formą „Sprendimas dėl pažeidimo“ (Taisyklių 318 punktas). Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus.

Taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo.

Pažymėtina, kad sprendimas dėl pažeidimo, priimamas vadovaujantis Taisyklėmis, kaip individualus administracinis aktas, turi atitikti ir VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus, t. y. privalo būti aiškiai, konkrečiai motyvuotas, o jame išdėstyti motyvai turi būti susiję su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias Agentūra kaip viešojo administravimo subjektas privalo įvertinti visapusiškai, o ne formaliai ir selektyviai.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Aprašo 40 p. nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos atmeta kandidatų pateiktus pasiūlymus, jeigu jie neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Aprašo 40.6. punktu įtvirtinta, kad pasiūlymas/paraiška atmetama, jei ji yra neužpildyta, todėl vertinant Pirkimui pateiktus pasiūlymus, keturių butų pasiūlymai buvo atmesti kaip neatitinkantys Pirkimo sąlygų. Pažymėtina, kad Komisija nepriėmė jokio sprendimo atmesti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasiūlymo, kadangi jis buvo tinkamai ir laiku užpildytas. Tuo įsitikino, kaip nustatyta, vokų plėšimo posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.

Aprašo 75 p. nustatyta, kad su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys popierinius veiklos dokumentus, išskyrus nuolat saugomus dokumentus, gali išsaugoti elektronine forma, nesaugodami popierinio dokumento, jeigu yra užtikrinamas popierinio dokumento skaitmeninio vaizdo tikrumas. Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarką nustato Lietuvos vyriausiasis archyvaras.

(duomenys neskelbtini)7 p. nustatyta, kad Projekto vykdytojas privalo saugoti pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas.

Įtarime konstatuota, jog vertinama, kad Aprašo 40 p. nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos atmeta kandidatų pateiktus pasiūlymus, jeigu jie neatitinka pirkimo dokumentų nustatytų reikalavimų. Socialinių būstų pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-09-04 sprendimu Nr. 1-1707, 40.6 punkte nustatyta, kad paraiškos atmetamos, jeigu neužpildyta paraiška.

Kaip nustatyta, Perkančioji organizacija 2023-03-13 el. laišku nurodė, kad negali pateikti gautos laimėjusio kandidato paraiškos, parengtos pagal pirkimo dokumentų 1 priedą. Kadangi neturint minėtos paraiškos nėra galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo užpildyta tinkamai ir ar atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus, taip pat, ar perkančioji organizacija pagrįstai sudarė sutartis su kandidatu, atsižvelgiant į tai ,įtariama, kad Projekto vykdytojas nesilaikė Aprašo 3 ir 75 p., (duomenys neskelbtini) p., 488.7 p. ir Projekto sutarties 6.1 p. reikalavimų.

Agentūra konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad Pirkimo sutartis yra įgyvendinta, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316, 298 punkto nuostatomis, toks pažeidimas negali būti ištaisytas, yra registruojamas įtarimas apie pažeidimą ir pradedamas jo tyrimas.

Nagrinėjamu atveju, 2019-11-22 posėdžio protokolu (Reg. data 2019-10-22, numeris A16-919/19(2.1.42-AD23)), Komisijos nariai konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauta 12 vokų su 11 butų pasiūlymais (vienas vokas gautas be pasiūlymo/paraiškos, todėl toliau nenagrinėtas). Posėdžio metu buvo atplėšiami vokai ir nagrinėjamos siūlomų butų kainos. Pirmoje svarstyto klausimo dalyje surašyti visų gautų pasiūlytų butų kandidatai, siūlomų pirkti butų adresai, plotai, pasiūlytos kandidatų kainos ir vieno kvadratinio metro kaina kiekvienam pasiūlytam butui. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu buto (duomenys neskelbtini), pasiūlymas Komisijos narių įvertintas kaip atitinkantis reikalavimus, surašyti duomenys iš pateikto pasiūlymo apie butą į pasiūlymų vertinimo lentelę, konstatuotina, kad buto pasiūlymas buvo gautas ir komisijos narių įvertintas kaip tinkamas. Kad pasiūlymas buvo gautas, posėdžio metu įsitikino šeši posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Toliau minėto buto pradinė pasiūlyta kaina fiksuojama pirkimų komisijos protokole Nr. A16-959/19(2.1.42-AD23) ir derybų protokole Nr. A16-403/20.

Skelbimas apie pirkimą skelbiamų derybų būdu „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (Pirkimas) paskelbtas 2019-09-04. Skelbimuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2019-11-11 imtinai. Tai, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. 2019-11-11, patvirtina iškarpa iš dokumentų valdymo sistemos. Dokumentų valdymo sistemoje pažymėta, kad UAB „Laisvės 77“ laišku Vilniaus miesto savivaldybei pateikė dokumentų voką.

Pirkimo sąlygų 40.6. punkte įtvirtinta, kad pasiūlymas/paraiška atmetama, jei ji yra neužpildyta. Pažymėtina, kad vertinant Pirkimui pateiktus pasiūlymus, keturių butų pasiūlymai buvo atmesti kaip neatitinkantys Pirkimo sąlygų. Komisija nepriėmė sprendimo atmesti buto (duomenys neskelbtini), pasiūlymo, kadangi tam nebuvo pagrindo, užpildytas pasiūlymas gautas iki nustatyto termino. Tuo įsitikino vokų plėšimo posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.

Teismo vertinimu, kaip nustatyta iš byloje surinktų įrodymų, Administracija neturėjo tikslo pažeisti Aprašo 3 punkte nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, jie ir nebuvo pažeisti. Pirkimai vyko visus metus ir Perkančioji organizacija skelbimus apie kvietimus teikti paraiškas skelbdavo nuolat. Faktiškai skelbimai buvo skelbiami vienas po kito, išlaikant ne ilgesnį nei dviejų savaičių terminą tarp jų skelbimams koreguoti ir išviešinti, išskyrus atvejus, kai buvo Vilniaus miesto savivaldybė tarybos sprendimu keičiamos Pirkimo sąlygos. Perkančiosios organizacijos siekis buvo vadovaujantis Aprašu ir Pirkimo sąlygomis gauti kuo didesnį kiekį pasiūlymų. Nei vieno potencialaus kandidato pasiūlymas nebuvo atmestas dėl to, kad buvo surinktas pagal Pirkimo sąlygas reikiamas pasiūlymų kiekis. Atvirkščiai, Perkančioji organizacija Pirkimu siekė įsigyti 95 butus. Laikytina, kad skaidrumo principas ir kiti paminėti principai buvo užtikrinti, nes buto (duomenys neskelbtini), kaip ir kitų Pirkimo pasiūlymų pradinė pasiūlyta kaina buvo užfiksuota atplėšiant vokus posėdžio metu. Pirkimo eigoje ji nekito, tai patvirtina ir paskesni protokolai, tuo pačiu ir derybų protokolas. Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 34 punktu, Perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų.

Pažymėtina, kad lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas reiškia būtinumą kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) interesais užtikrinti pakankamą viešumą, leidžiantį atverti rinką ir sudarantį galimybes suinteresuoto tiekėjo patekimui į ją bei įgalinantį kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kaip Administracija šioje konkrečioje situacijoje pažeidė lygiateisiškumo principą ir kuo šis pažeidimas pasireiškė. Pažymėtina, kad Administracija nesulaukė pretenzijų iš dalyvių dėl lygiateisiškumo principo pažeidimų. Vien Agentūros įsitikinimas ir (ar) toks teiginys niekaip nepatvirtina ir neįrodo lygiateisiškumo principo pažeidimo fakto. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, negalėjo nustatyti, kad buvo pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo principai, kadangi visi elementai, kurie nurodomi paraiškoje, atsispindi, yra fiksuoti 2019-10-16 bei 2019-10-30 protokoluose.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, yra padaroma žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Pažymi, kad valstybės narės (šiuo atveju – Lietuvos Respublika) gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas. Daro išvadą, kad nustatytas pažeidimas atitiko 2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nustatytą pažeidimo apibrėžimą.

Atkreiptinas dėmesys į Gairių 1.3 punktą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką aiškinant „pažeidimo“ sąvoką. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktu, „pažeidimo“ sąvoka apima Europos Sąjungos teisės nuostatos pažeidimą, kurį lemia ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį turi nustatyti atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tai kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus. Turi būti vertinama, ar formalus pažeidimas turi faktinį ar galimą finansinį poveikį, koks pažeidimų pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai. Tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas (Taisyklių 315 punktas).

Gairių 1.1 papunktyje nurodyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose Gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos. Taigi Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas.

Pažymėtina, kad taikant finansinę korekciją privalu įvertinti ir motyvuotai pagrįsti, ar pažeidimas buvo esminis, svarbus Projekto vykdymui ir ar sukėlė finansinių nuostolių, tačiau skundžiamame Sprendime apie šiuos kriterijus nėra pasisakyta. Atsakovė tik atsiliepime trumpai nurodo, jog šiuo atveju yra padaroma žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, kadangi valstybės narės gali deklaruoti ir prašyti apmokėti tik tinkamas finansuoti išlaidas. Šia prasme (finansinės korekcijos proporcingumo) Sprendimas naikintas kaip neatitinkantis VAĮ (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktai) reikalavimų. Kitoks aiškinimas prieštarautų teisinio aiškumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principams. Atitinkamai, atsakovė privalėjo įvertinti ne tik pareiškėjos padarytą pažeidimą, bet ir aplinkybes, lėmusias šio pažeidimo padarymą, taip pat, ar pažeidimas buvo esminis, svarbus Projekto vykdymui ir ar sukėlė nuostolių, atsižvelgti į LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, kuriose taip pat numatyta, jog taikant finansines korekcijas turi būti kiekvienu atveju individualiai įvertinta pažeidimų pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Apibendrinant, darytina išvada, kad pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, todėl Gairėse numatyta finansinė korekcija negali būti taikoma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, Sprendimas naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023-11-28 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT07.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.