Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-01 · Civilinė byla Nr. 2S-315-450/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
2S-315-450/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13091-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
T. T.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus
Civilinė byla Nr. 2S-315-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13091-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.21.1.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) T. T. skundą dėl antstolės I. B. procesinių veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas T. T. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija jos ar ne vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Skundžiamas patvarkymas prieštarauja CPK normoms, reglamentuojančioms išieškojimą iš skolininko turto, darbo užmokesčio ar kitų pajamų (668 str. 1 d., 733-743 str.), Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 str. 1 d. ir 99 str. 4 d. reikalavimams. Antstolė I. B. 2017 m. kovo 28 d. patvarkymu skolininko skundą atmetė ir nurodė, kad vykdo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK nutarimą Nr. N278249 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK naudai iš skolininko T. T. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-4530-498/09 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai iš skolininko T. T.. Nustačius, kad skolininkas yra laisvės atėmimo vietoje, 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo. Be to, skundas dėl minėtų apribojimų taikymo buvo pateiktas tik 2017 m. kovo 17 d., skolininkas praleido CPK 512 str. įtvirtintus skundo padavimo naikinamuosius terminus.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skolininko skundą, kuriuo su skolininko reikalavimais nesitiko ir prašė juos atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) T. T. skundą dėl antstolės I. B. nutraukė.Teismas nustatė, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/09/00925 pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK nutarimą Nr. N278249 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. T. 3 eilės išieškotojo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK naudai ir vykdomąją bylą Nr. 0011/10/00092 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-4530-498/09 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. T. 3 eilės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-305465. Skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėjas pateikė 2017 m. kovo 23 d. (skundo surašytas 2017 m. kovo 17 d.). 2017 m. kovo 28 d. antstolė I. B. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.Pasak teismo, jam pateikti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas skundą antstoliui pateikė tik 2017 m. kovo 23 d., t. y. praėjus 90 dienų naikinamajam terminui skundui dėl antstolio veiksmų pateikti. Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-180-686/2015, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).Esant nurodytoms aplinkybėms teismas civilinę bylą pagal pareiškėjo T. T. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų nutraukė (CPK 293 str. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas T. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį ir skolininko skundą tenkinti; priteisti 5000 Eur iš Vilniaus miesto apylinkės teismo už patirtą diskriminaciją. Nuteistieji turi teisę laisvai disponuoti 1 MMA dydžio suma per visą įkalinimo įstaigoje buvimo laikotarpį, kuri skaičiuojama ne kas mėnesį, o nuo pareiškėjui priklausančių lėšų nuo arešto pritaikymo pradžios iki kol pareiškėjas išnaudos arba bus išleistas iš įkalinimo įstaigos į laisvę. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, nes iš artimųjų periodiškai gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str. ). Antstolė I. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. CPK 512 str. nustatytas terminas yra naikinamasis, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs šio termino praleidimą, pagrįstai civilinę bylą nutraukė. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui, likusiam po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl antstolės teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/09/00925 pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK nutarimą Nr. N278249 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. T. 3 eilės išieškotojo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK naudai ir vykdomąją bylą Nr. 0011/10/00092 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-4530-498/09 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. T. 3 eilės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2016 m. rugpjūčio 8 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-305465. Skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėjas pateikė 2017 m. kovo 23 d. (skundo surašytas 2017 m. kovo 17 d.).Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Nustatyta, kad pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus – 2016 m. rugpjūčio 8 d. priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-305465. Apeliantas, norėdamas pasinaudoti įstatymo suteikta teise teikti skundą dėl antstolio veiksmų, šia teise galėjo pasinaudoti iki 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. iki naikinamojo 90 dienų termino suėjimo antstolio veiksmas apskųsti. Nustatyta, kad apeliantas skundžia 2016 m. rugpjūčio 8 d. antstolės priimtą patvarkymą, teikdamas skundą antstolei 2017 m. kovo 23 d., t. y. jau praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų ir 90 dienų naikinamąjį apskundimo terminą.Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). Svarbu tai, kad šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-557/2007). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apeliantas neprašė atnaujinti terminą, nenurodė jokių aplinkybių, kodėl skundo neteikė anksčiau, nurodė tik tai, jog antstolė vykdo išieškojimą nesivadovaudama suformuota teismų praktika dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno MMA, tačiau šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo skųsti antstolės veiksmus suėjus jų apskundimo terminui. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-143/2008). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 512 straipsnyje numatytų terminų praleidimo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teismo vertinimu, pagrindų naikinti priimtą nutartį nėra.Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad iš artimųjų periodiškai gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str. ). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia antstolės dėmesį į pasikeitusią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką sprendžiant klausimus dėl CPK 668 str. 1 d. taikymo ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje) esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą. Pažymėtina, jog antstolis turi savo darbe vadovautis kasacinio teismo pateiktais aiškinimais, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog apeliantas yra praleidęs skundžiamo antstolės patvarkymo apskundimo terminą, įstatymas nenumato galimybės teismui vertinti skundžiamo patvarkymo pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 513 straipsnis).Apeliantas taip pat prašo jo naudai priteisti 5000 Eur iš Vilniaus miesto apylinkės teismo už patirtą diskriminaciją. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad reikalavimas dėl žalos priteisimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, dėl ko pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio reikalavimo ginčijama nutartimi nenagrinėjo, apeliantas neturi teisės prašyti priteisti jo naudai žalą ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas susijusias su CPK 512 straipsnyje numatytų terminų skundui paduoti aiškinimu ir taikymu, dėl to nėra pagrindo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė