Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-925-886/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-13
Bylos Nr.: e2A-925-886/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17052-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Laima Kriaučiūnaitė, Anita Sereikienė
Atsakovas: J. J.
Trečiasis asmuo: L. J.
Ieškovas: Taivaniečių

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.16.11.1Bendrosios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nuostatos
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-925-886/2025Teisminio proceso Nr.

2-68-3-17052-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.11.1; 3.3.1.19.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės ir Anitos Sereikienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens L. J. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Taivaniečių atstovybės Lietuvoje ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos priteisimo, daikto išreikalavimo ir atsakovo J. J. priešieškinį ieškovei Taivaniečių atstovybei Lietuvoje dėl piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2023-11-22 CBP-17026) prašė priteisti iš atsakovo J. J. (toliau – ir atsakovas) 10 200 Eur užstato sumą, išreikalauti iš atsakovo ieškovei priklausantį „Starlink“ įrenginį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu sudarė 2022 m. sausio 12 d. patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovei gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini); ieškovė sumokėjo atsakovui 10 200 Eur užstatą, kurį, grąžinus patalpas, atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei. Šalims sutarus, atsakovui pasisiūlius padengti įrengimo kaštus, patalpose buvo įrengta ieškovės įsigyta palydovinė interneto sistema „Starlink“. Ieškovei 2023 m. kovo 31 d. pateikus atsakovui pranešimą apie numatomą sutarties nutraukimą, atsakovas pateikė sąskaitą už komunalinius patarnavimus, į kurią buvo įtraukta ir 8 625,89 Eur kompensacija už gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM kompensacija), tačiau dėl jos sutartyje nebuvo susitarta, todėl ieškovė atsisakė ją mokėti; atsakovas pateikė įspėjimą, vėliau ir pranešimą apie vienašališką GPM kompensacijos išskaičiavimą iš užstato. Patalpos 2023 m. liepos 31 d. su tam tikromis išlygomis perduotos atsakovui, pasirašant du skirtingus perdavimo akto egzempliorius. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nebuvo susitarusios dėl GPM kompensacijos, atsakovas turėjo iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. grąžinti užstatą, tačiau negrąžino, taip pat nėra grąžinęs ir „Starlink“ įrenginio.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (2024-01-22 DOK-11817) prašė ieškinį atmesti, priteisti 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo parengimą), 249,26 Eur ginčo nuomos sutarties vertimo išlaidų; 363 Eur išlaidų teisinių paslaugų konsultacijoms dėl nuomos sutarties sąlygų aiškinimo. Nurodė, kad prievolė mokėti GPM yra priskiriama fiziniam asmeniui, kuris nuomoja patalpas juridiniam asmeniui ne ūkinei veiklai vykdyti, todėl laikoma papildomomis išlaidomis. Nuomotojui dėl sutarties vykdymo patiriant papildomas išlaidas, šalys turi objektyvų pagrindą susitarti dėl jų atlyginimo. Papildomai mokėtiniems mokesčiams buvo priskirti visi VMI mokėtini mokesčiai, įskaitant ir atsakovo mokėtiną GPM. Nutraukusi terminuotą nuomos sutartį ieškovė ne tik pažeidė atsakovo ir jo sutuoktinės teisėtus lūkesčius, tačiau privalo atlyginti patirtas išlaidas „Starlink“ įrenginio išmontavimui, kadangi jis buvo įrengtas tenkinant būtent ieškovės pageidavimus ir interesus.

4. Trečiasis asmuo L. J. (toliau – ir trečiasis asmuo) atsiliepime į ieškinį (2024-03-01 DOK-34168) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; įpareigoti ieškovę raštu pateikti nuomos sutarties nutraukimo priežastį; įpareigoti ieškovę sunaikinti turimus vaizdo ir garso įrašus apie atsakovą ir trečiąjį asmenį ir šį veiksmą patvirtinti raštu; nurodyti, kokiu tikslu ieškovė naudoja įrašus ir kam juos perduoda; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas priešieškiniu (2024-03-01 DOK-34156), kurio dalis reikalavimų priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi, prašė priteisti iš ieškovės šias sumas: 1) 5 026,16 Eur gyventojo pajamų mokesčio kompensaciją; 2) 326 Eur už atsakovo atliktus kiemo priežiūros darbus; 3) 667,23 Eur 2023 m. sausio–liepos mėn. nekilnojamojo turto mokesčio kompensaciją; 4) 901 Eur išlaidas, patirtas dėl „Starlink“ įrenginio sumontavimo, išmontavimo ir sandėliavimo; priteisti 5 procentus procesinių metinių palūkanų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovė sutarties 1.8.8 papunkčiu įsipareigojo kompensuoti atsakovo mokėtiną GPM. Remdamasi sutarties 1.8.9, 7.1.7.4 papunkčiais ieškovė turi sumokėti 326 Eur sumą, kuri susidarė už atsakovo atliktus kiemo priežiūros darbus. Remiantis sutarties 1.8.6 papunkčiu ir tuo, kad nekilnojamojo turto mokestį už 2022 m. ieškovė yra kompensavusi, ieškovė turi sumokėti 667,23 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2023 m. sausio–liepos mėnesius. Atsakovas patyrė 651 Eur išlaidas dėl „Starlink“ įrenginio, kuris buvo įrengtas ieškovės pageidavimu, montavimo ir išmontavimo ir nuomos sutarties objekto atstatymo į buvusią prieš sumontavimą padėtį. Taip pat atsakovas patyrė ir 250 Eur sandėliavimo išlaidų, iš viso 901 Eur.

7. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį (2024-04-12 DOK-57914) prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nėra skolinga GPM kompensacijos. Atsakovas pripažino, kad 2023 m. liepos 6 d. darbų neatliko, todėl ieškovė atsisakė mokėti 76 Eur (304:4) kiemo priežiūros išlaidų. Sąskaitą už kiemo priežiūros darbus 2022 m. vasario mėn., atsakovas pateikė paskutinę sutarties galiojimo dieną, praėjus 18 mėn. nuo tariamai atliktų ir neapmokėtų kiemo priežiūros darbų ir nepateikė jokių paaiškinimų. Atsakovas savo iniciatyva pasiūlė padengti „Starlink“ įrenginio montavimo darbų išlaidas ir tai darydamas nenurodė, kad toks jo sprendimas nulemtas ilgo nuomos sutarties termino, o nutraukus sutartį prieš terminą, šias išlaidas turės atlyginti ieškovė.

8. Trečiasis asmuo atsiliepimu į priešieškinį (2024-03-28 DOK-49854) priešieškinį palaikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 10 200 Eur skolos, 8 352 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovui iš ieškovės 667,23 Eur skolos, 703,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovei 12 Eur žyminio mokesčio.

10. Dėl sutarties vykdymo garanto (užstato) teismas nurodė:

10.1 Remiantis sutarties 1.8.8 p. gyventojo pajamų mokesčio kompensacija (išrašoma pagal nuomotojo deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai) priskirta papildomiems mokesčiams, kuriuos moka nuomininkas. Tačiau šis punktas negali būti aiškinamas atsietai nuo sutarties 6.2.2 p., kuriame, kaip teisingai nurodo ieškovė, įtvirtinti du nuomos mokesčio mokėjimo variantai: 1) 5 100 Eur nuomos mokestis (jeigu nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos B klasės pajamomis); 2) 4 335 Eur nuomos mokestis + 765 Eur GPM (jeigu nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos A klasės pajamomis, ir kai nuomininkas yra įregistruotas kaip juridinis asmuo Lietuvoje).

10.2 Nurodytame papunktyje įtvirtinta, kad ir vienu, ir kitu atveju ieškovė kas mėnesį turėtų sumokėti po 5 100 Eur: pirmuoju atveju visą 5 100 Eur sumą pervestų atsakovui, antruoju atveju atsakovui būtų pervedama 4 335 Eur suma, o kita dalis – 765 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Aiškinant sutarties 6.2.2 p. nuostatas kartu su 1.8.8 p. tokiu būdu, kaip tai daro atsakovas ir trečiasis asmuo, ieškovei mokant pagal pirmąją alternatyvą, faktiškai išeina, kad prie mokėtinos 5 100 Eur nuomos mokesčio sumos prisideda 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (kuris, sudaro 765 Eur per mėnesį) ir mokėtina nuomos mokesčio suma sudaro 5 865 Eur (5 100 Eur + 765 Eur GPM).

10.3 Esant skirtingam sutarties nuostatų interpretavimui, teismas vertino patį sutarties tekstą ir GPMĮ nuostatas. GPMĮ reglamentavimas, numatantis atsakovo pareigą mokėti GPM mokestį esant B klasės pajamoms, sutarties nuostatų visuma leido teismui spręsti, kad sutarties 1.8.8 papunkčiu šalys susitarė dėl GPM kompensacijos kaip papildomo mokesčio, tačiau 6.2.2 papunkčiu šį mokestį jau įtraukė į mokėtiną nuomos mokesčio sumą, kai nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos B klasės pajamomis. Todėl ieškovei, nuomos mokestį mokėjusiai pagal pirmąjį variantą, t. y. į jo sumą jau įtraukus atsakovo mokėtiną GPM, jau nebekyla pareiga papildomai kompensuoti atsakovui jo sumokėtą GPM. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo apskaičiuoto ir jo VMI sumokėto gyventojų pajamų mokesčio išskaičiuoti iš 10 200 Eur vertės sutarties vykdymo saugumo garanto sumos nei priešieškiniu reikalauti neįskaitytos dalies priteisimo. Nesant ginčo dėl to, kad sutartis nutraukta laikantis joje nustatyto įspėjimo termino, patalpos perduotos (grąžintos) atsakovui, jam kyla pareiga pagal sutartį (6.2.4 p.) grąžinti sumokėtą užstatą ieškovei. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas ieškinį dėl 10 200 Eur užstato priteisimo tenkino, o priešieškinio reikalavimą dėl 5 026,16 Eur GPM kompensacijos priteisimo atmetė.

11. Dėl „Starlink“ įrenginio išreikalavimo teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą, darė išvadą, kad ieškovė, pasirinkdama vindikacinį ieškinį kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą, neįrodė dviejų teismo privalomų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų – prievolinių santykių tarp bylos šalių nebuvimo ir reikalaujamo grąžinti daikto praradimo be savo valios. Todėl ieškovės vindikacinį ieškinį dėl ginčo „Starlink“ įrenginio išreikalavimo iš atsakovo valdymo teismas atmetė, ieškovei neįrodžius visų privalomų jos teisę reikšti vindikacinį ieškinį sukuriančių sąlygų.

12. Dėl atsiskaitymo už kiemo priežiūros darbus teismas vertino, kad ieškovei nekyla pareiga apmokėti už neatliktus darbus, juolab kad sutarties nuostatos lemia, jog sutartimi apibrėžta kiemo darbų atlikimo dažnumas – kartą per savaitę, o ne apimtis (kiekis), be to, nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo ir trečiojo asmens nurodomas aplinkybes, kad kitą savaitę kiemo tvarkymo darbų atliko dvigubai daugiau. Ieškovė pagrįstai neapmokėjo 76 Eur (304:4) už neatliktus kiemo priežiūros darbus. Taip pat teismas, įvertinęs sutarties 6.3.3 papunkčio nuostatas, sprendė, kad atsakovas sąskaitą papildomiems mokesčiams apmokėti įsipareigojo pateikti iš karto pasibaigus einamajam laikotarpiui, t. y. sąskaita už 2022 m. vasario mėn. kiemo tvarkymo darbus, turėjo būti apmokėjimui pateikta 2022 m. kovo mėn. Duomenų, kad nurodytą sąskaitą būtų išrašęs ir pateikęs apmokėjimui 2022 m. kovo mėn., o ieškovė jos neapmokėjo, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip nustatyta, sąskaitos už 2022 m. vasario mėn. kiemo priežiūros darbus išrašymą ir pateikimą tik 2023 m. liepos 31 d. lėmė ieškovės sutarties nutraukimas prieš terminą, kurį atsakovas vertina kaip nesąžiningą ieškovės elgesį, nepaisant to, kad toks nutraukimo atvejis buvo numatytas pačioje sutartyje. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 326 Eur sumą už kiemo priežiūros darbus, yra nepagrįstas.

13. Dėl nekilnojamo turto mokesčio kompensacijos už 2023 m. teismas, įvertinęs sutarties 1.8.6 papunkčio ir 11.1.2 papunkčio nuostatas ir tai, kad sutarties nutraukimas neatleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo, sprendė esant pagrindui tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 667,23 Eur nekilnojamojo turto mokesčio priteisimo. Ieškovė neginčijo, kad laikotarpiu 2023 m. sausio-liepos mėn. šalis tebesiejo faktiniai nuomos teisiniai santykiai.

14. Dėl „Starlink“ įrenginio sumontavimo, išmontavimo, sandėliavimo išlaidų teismas vertino, kad atsakovas turėjo įrodyti patirtus nuostolius. „Starlink“ įrenginio montavimo darbai nepatenka į aptartuose sutarties 7.2.15 ir 7.2.16 papunkčiuose nurodytus remonto ar patobulinimo darbus. Teismas vertino, jog vien aplinkybė, kad ilgalaikės nuomos sutartis pagal joje numatytas sąlygas nutraukta prieš terminą, ir esant šalių susitarimui, kad „Starlink“ įrenginio įrengimo išlaidas prisiima atsakovas, savaime nelemia išvados, kad pažeistas atsakovo ir trečiojo asmens teisėtas lūkestis dėl nuomos santykių ilgalaikiškumo ir todėl ieškovei kyla pareiga nurodytas išlaidas atlyginti, vien dėl to, kad nutraukus sutartį atsakovui neliko valios šias išlaidas prisiimti sau. Taip pat atsakovas nepagrindė montavimo/išmontavimo išlaidų dydžio – 651 Eur, nei 250 Eur sandėliavimo išlaidų sumos (CPK 178 straipsnis), nes įrenginio montavimo darbus atliko pats, kaip nurodė ūkio būdu, duomenų, kur nurodytas įrenginys sandėliuojamas, ir kokie kaštai, taip pat nepateikta. Esant nurodytų aplinkybių visumai priešieškinio reikalavimą dėl 901 Eur „Starlink“ montavimo ir sandėliavimo išlaidų atlyginimo teismas atmetė.

15. Dėl ieškovės statuso teismas įvertinęs viešus duomenis ir teismo posėdžio metu atsakovui ir trečiajam asmeniui pakeitus poziciją, šiuo aspektu plačiau nepasisakė.

16. Teismas įvertinęs patenkintų/atmestų ieškinio, priešieškinio reikalavimų dalį, proporcingai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Atsakovas apeliaciniu skundu ir trečiasis asmuo prisidėjimu prie apeliacinio skundo (2025-02-05 DOK-18951) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis iš dalies atmestas, ir išspręsti bylą iš esmės – ieškinį atmesti visa apimtimi, o atsakovo priešieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš ieškovės atsakovui 5 026,16 Eur gyventojo pajamų mokesčio kompensaciją, 326 Eur sumą už atsakovo atliktus kiemo priežiūros darbus, 901 Eur išlaidas, patirtas dėl „Starlink“ įrenginio sumontavimo, išmontavimo ir sandėliavimo, ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pirmosios instancijos teisme patirtas 8 270,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 3 275 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 904 Eur advokato išlaidos, 371 Eur žyminis mokestis). Nurodomi šie argumentai:

17.1 Pagrindinė teismo klaida yra susijusi su GPM įstatymo ir GPM kompensacijos aiškinimu. Teismas netinkamai aiškino ir taikė GPMĮ 2 straipsnio 14 dalį, GPMĮ 3 straipsnį. Teismas klaidingai interpretavo Sutarties 6.2.2 punktą, kuriame numatyti du nuomos mokėjimo variantai (5 100 Eur arba 4 335 Eur plius 765 Eur GPM). Sutarties 1.8.8 ir 6.2.2 punktuose aiškiai numatyta, kad GPM kompensacija yra papildomas mokėjimas, tačiau teismas nusprendė, kad ši kompensacija neva yra įtraukta į 5 100 Eur nuomos mokestį. Ši išvada prieštarauja tiek Sutarties tekstui, tiek norminių teisės aktų reikalavimams. Atsakovas, gavęs pajamų iš nuomos, privalėjo pats iš gautų pajamų išskaičiuoti gyventojo 15 (penkiolika) procentų pajamų mokestį ir jį sumokėti, o už sumokėtą gyventojo pajamų mokestį gauti iš ieškovės mokesčio kompensaciją, kaip tai nurodyta Sutarties 1.8.8 punkte. Teismas negebėjo atskirti mokesčio sumokėjimo ir jo kompensavimo paskirties.

17.2 Tinkamas Sutarties turinio bei jos sąlygų aiškinimas, taip pat sutartimi sulygtų šalių pareigų ir teisių nustatymas galimas tik sistemiškai aiškinant ir taikant visas Sutarties nuostatas kaip vieningą visumą. Tačiau šio materialiosios teisės taikymo ir aiškinimo principo (CK 6.193 straipsnis) teismas nesilaikė. Teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią sutarčių aiškinimo tikslas yra nustatyti šalių tikrąją valią, atsižvelgiant į Sutarties sudarymo aplinkybes, šalių ketinimus ir elgesį po Sutarties sudarymo. Ieškovė iki Sutarties nutraukimo niekuomet nekėlė pretenzijų dėl GPM kompensacijos, todėl yra laikoma, kad ir konkliudentiniais veiksmais, ir pasirašydama Sutartį su tokiu apmokėjimu (kompensavimo tvarka) sutiko. Šalys numatė, kas yra papildomi mokėtini mokesčiai ir juos nedviprasmiškai apsibrėžė Sutartimi. Sistemingai aiškinant, lyginant ir gretinant Sutarties punktus, matyti, kad šalys susitarė dėl dviejų mokėtinų mokesčių grupių: nuomos mokesčio ir papildomų mokesčių. Atitinkamai kartu jie buvo vadinami mokėjimais, o tai reiškia, kad nuomos mokestis neapėmė jokių papildomų mokesčių.

17.2.1 Sutarties 1.6 punktu šalys sulygo, kad mokėjimai yra ne tik nuomos mokestis, bet ir papildomi mokesčiai.

17.2.2 Iš Sutarties 1.8 punkto ir jo papunkčių matyti, kad Sutarties šalys aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kas yra ieškovės (nuomininkės) mokėtini papildomi mokesčiai, į kuriuos įtraukta ir GPM kompensacija (išrašoma pagal Nuomotojo deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai). Iš šio Sutarties punkto yra matyti, kad GPM kompensacija yra mokama papildomai ir nėra įtraukiama į nuomos mokestį, t. y. ši kompensacija yra skaičiuojama papildomai, kai atsakovas pateikia GPM deklaraciją VMI. Iš šio punkto yra matyti ir tam tikras nuoseklumas, jog visi atsakovo (nuomotojo) mokėtini mokesčiai VMI yra laikomi papildomais ir nėra įtraukiami į nuomos mokestį, o išrašomi atskira arba bendra sąskaita už papildomus mokesčius, kaip jie nurodyti Sutarties 1.8 punkte.

17.2.3 Sutarties 1.11. punktas, kuriame nurodoma, jog „Teisės aktai“ reiškia visus galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Jų pasikeitimas sąlygoja Sutarties pakeitimus be rašytinio šalių sutikimo. Nuomotojas privalo iš anksto informuoti nuomininką apie visus teisės aktų pasikeitimus, susijusius su šia Sutartimi. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato draudimo nuomos sutarties šalims susitarti dėl GPM kompensacijos, todėl šalys dėl jos susitarė teisėtai ir sąžiningai.

17.2.4 Šalys Sutarties 6.2.2 punktu sulygo, kad abiem atvejais, tiek A, tiek B klasės pajamų gavimo ir/ar mokėjimo, nuomos mokestis yra 5 100 Eur, į kurį nėra įskaičiuojama GPM kompensacija. Skiriasi tik nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, kaip ji apibrėžta GPMĮ 22 straipsnyje: esant A klasės pajamoms, pajamų mokestį išskaičiuoja ir sumoka pajamas išmokėjęs asmuo ir jis laikomas mokestį išskaičiuojančiu asmeniu, o B klasės pajamų gavimo atveju – pajamas gavęs gyventojas arba pajamų mokesčio mokėtojas. Abiem atsakovo pajamų gavimo atvejais, o ieškovės pajamų mokėjimo atvejais, nuomos kaina nesikeičia ir ji lygi 5 100 Eur/mėn., nuo kurios ir turi būti išskaičiuojamas ir mokamas GPM, ir, atitinkamai, ieškovės kompensuojamas atsakovui.

17.2.5 Sutarties 6.2.4. punkte numatytos 10 200 Eur vertės Sutarties vykdymo saugumo garanto sąlygos. Sutarties garantas ir A, ir B klasės pajamų atvejais, atitinka du nuomos mokesčio mėnesius, kai vieno mėnesio nuomos suma yra 5 100 Eur.

17.2.6 Sutarties 6.2.3 punktas nurodo nuomininko pareigą sumokėti nuomotojui nuomos mokestį už einamąjį kalendorinį mėnesį iki einamojo mėnesio penktos dienos pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą. Pagal atsakovo teikiamas sąskaitas ieškovei, ieškovė privalėjo sumokėti nuomos mokestį. Pažymėtina, kad abiem, A ir B klasės pajamų, atvejais atsakovas turėjo teisę ir pareigą išrašyti ir pateikti ieškovei sąskaitą sumoje 5 100 Eur/mėn.

17.3 Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esmines klaidas, aiškindamas šalių sudarytą Sutartį ir kad GPM turėjo būti kompensuojamas, patvirtina paties teismo išaiškinimas, pateiktas nekilnojamojo turto mokesčio kompensavimo klausimu. Teismas taikė dvigubus standartus – tuo pačiu sprendimu pripažino nekilnojamojo turto mokesčio kompensaciją kaip papildomą mokėjimą, tačiau GPM kompensacijos nelaikė papildomu mokesčiu. Jei teismas pripažįsta, kad nekilnojamojo turto mokestis yra papildomas mokėjimas, kompensuojamas remiantis Sutarties nuostatomis, logiškai ir nuosekliai aiškinant Sutartį turėjo būti padaryta tokia pat išvada ir dėl GPM kompensacijos. GPM atveju teismas netaikė šio kompensavimo principo, kas sudaro esminę teisės taikymo ir aiškinimo klaidą ir netinkamą GPMĮ taikymą, nes teismas nepagrįstai išaiškino, kad sumokėtas GPM, kuris įskaičiuotas į gyventojo pajamas, šiuo atveju į nuomos mokestį, reiškia jo kompensaciją.

17.4 Atsakovas pagrįstai įskaitė nesumokėtą GPM kompensaciją iš garantijos sumos, tačiau ieškovė vis dar yra skolinga atsakovui 5 026,16 Eur. Atsakovo vertinimu, ieškovė sutarties 1.8.8 papunkčiu įsipareigojo kompensuoti atsakovo mokėtiną GPM – 8 625,89 Eur už 2022 m. ir 6 600,27 Eur už 2023 m. 7 mėnesius. Dalį mokėtinos kompensacijos atsakovas įskaitė į ieškovės sumokėtą užstatą, tad ieškovė iki šiol nesumokėjo 5 026,16 Eur GPM kompensacijos (10 200- (8 625,89+6 600,27)=5 026,16 Eur).

17.5 Teismas netinkamai nustatė GPM mokesčio dalyką. GPMĮ 25 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad gyventojas pats atsako už pajamų deklaravimą ir mokesčio sumokėjimą. Tačiau ši norma nenumato, kad mokestinė našta negali būti perkelta kitai šaliai sutartimi. Šiuo atveju sutarties 1.8.8 papunktyje šalys aiškiai susitarė, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kompensacija yra priskiriama papildomiems mokesčiams, kuriuos turi sumokėti nuomininkas. Tai reiškia, kad pagal GPMĮ 25 straipsnio nuostatas mokestinė pareiga buvo perkelta ieškovei, ir ji privalėjo papildomai kompensuoti atsakovo sumokėtą GPM. GPMĮ 23 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad mokestis nuo B klasės pajamų yra apskaičiuojamas ir sumokamas pajamų gavėjo. Sutarties 1.8.8 papunktis aiškiai nurodo, kad GPM kompensacija yra atskiras mokestis, todėl jo įtraukimas į bendrą nuomos mokestį turėjo būti vienareikšmiškai aptartas, ko šiuo atveju nebuvo. Taigi, teismas netinkamai taikė GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies, 23 straipsnio ir 25 straipsnio nuostatas, nes Sutarties sąlygos aiškiai numatė GPM kompensavimo tvarką.

17.6 Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo pareigos paskirstymą pagal CPK 178 straipsnį. GPMĮ reguliavimas numato, kad mokestinė atsakomybė už B klasės gautas pajamas pirmiausia tenka pajamų gavėjui, kaip tai numato GPMĮ 25 straipsnis. Ieškovė turėjo įrodyti, kad mokestinė našta (GPM kompensacija) buvo įskaičiuota į bendrą 5 100 Eur sumą. Kadangi ieškovė nepateikė aiškių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių šią prielaidą, teismas neturėjo teisės daryti išvados remdamasis spėjimais ar netiesioginiais įrodymais, kad GPM kompensacija yra įskaičiuota į nuomos kainą.

17.7 GPMĮ normų aiškinimas reikalauja, kad mokesčių teisės aiškumas ir tikrumas būtų užtikrinti. Mokesčių teisėje galioja lex stricta principas, kuris draudžia teismui aiškinti teisės normas plačiau, nei tai leidžia jų tekstas. GPMĮ 25 straipsnio ir 23 straipsnio nuostatos neduoda pagrindo daryti prielaidą, kad GPM mokestis nuo B klasės pajamų gali būti laikomas automatiškai įtrauktu į kitą mokėtiną sumą, jei tai nėra aiškiai numatyta Sutartyje.

17.8 Teismas nepagrįstai ir klaidingai interpretavo, neva atsakovas teigė, jog „sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad B klasės pajamų atveju gyventojų pajamų mokestį (GPM) sumokėtų Nuomininkas, šiuo atveju ieškovė, tačiau tai turi būti aiškiai įtvirtinta Sutartyje.“ Atsakovas nesutinka su tokia teismo argumentacija, nes posėdžio metu tokio teiginio neišsakė ir neturėjo tam teisinio pagrindo, kadangi GPMĮ nuostatos tokios galimybės nenumato. Pagal GPMĮ 25 straipsnį, asmuo, gavęs B klasės pajamas, privalo pats jas deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį. Atsakovas pabrėžia, kad Sutartimi negalima keisti imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi tariamu atsakovo teiginiu.

17.9 Dėl kiemo priežiūros darbų apmokėjimo teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neprivalo apmokėti 76 Eur už 2023 m. liepos 6 d. neatliktus kiemo priežiūros darbus. Teismo sprendime ignoruota, jog šią dieną Lietuvoje buvo valstybinė šventė, dėl kurios atsakovas darbus atliko kitu metu, o bendra darbų apimtis per mėnesį nesumažėjo. Atsakovas pateikė sąskaitą už liepos mėnesio kiemo priežiūrą, kurią ieškovė atsisakė apmokėti, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbai išvis nebuvo atlikti, o teismas neįvertino šios sąskaitos reikšmės. Teismas, darydamas išvadą, kad liepos mėnesį darbai nebuvo atlikti tinkamai, rėmėsi tik prielaidomis ir nepateikė aiškių teisinių argumentų, o tai prieštarauja CPK 178 straipsnio nuostatai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti savo teiginius. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kiemo priežiūros darbai nebuvo atlikti.

17.10 Teismas pasisakė tik dėl 76 Eur sumos už prašomus kiemo priežiūros darbus, tačiau atsakovas prašė priteisti iš viso 326 Eur dydžio sumą. Papildomai atsakovas prašė priteisti ir už 2022 m. vasario mėnesio kiemo priežiūros darbus, kuriems pateikė sąskaitą. Paminėtos sąskaitos suma siekė 250 Eur. Teismas šio reikalavimo ne tik nevertino, bet ir visiškai dėl jo nepasisakė. Teismas neišsprendė visų priešieškinyje pateiktų reikalavimų, dėl ko buvo pažeisti civilinio proceso principai, užtikrinantys išsamų ir visapusišką bylos išnagrinėjimą ir reikalavimų įvertinimą. Toks teismo neveikimas sudaro pagrindą panaikinti dalį priimto sprendimo ir klausimą išspręsti iš esmės.

17.11 Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 651 Eur „Starlink“ įrenginio montavimo darbų ir 250 Eur sandėliavimo išlaidų priteisimo. Teismas ignoravo, kad įrenginys buvo sumontuotas ieškovės naudai pagal jos prašymą, o atsakovas geranoriškai prisiėmė išlaidas tikėdamasis, kad Sutartis bus vykdoma iki jos pabaigos. Nutraukus Sutartį prieš terminą, ieškovė prarado teisę tikėtis atsakovo geranoriškumo, o įrenginio sandėliavimo išlaidos buvo neišvengiamos. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius montavimo darbus ir išlaidas, tačiau teismas šiuos įrodymus nevertino. Pateikta sąskaita už montavimo darbus (651 Eur) ir sandėliavimo išlaidas (250 Eur) yra pakankamas pagrindas išlaidų atlyginimui pagal Sutarties nuostatas, tačiau teismas nepagrįstai reikalavo papildomų įrodymų, kurių pateikimas nėra numatytas Sutartimi. Atsakovas neturėjo pareigos pateikti papildomų įrodymų nei pagal Sutarties nuostatas, nei pagal susiklosčiusią Sutarties vykdymo praktiką. Sutartyje aiškiai numatyta, kad už įvairius darbus, įskaitant namo ir jo kiemo priežiūros darbus, atsakovas ir trečiasis asmuo išrašys sąskaitą, kuri buvo laikoma tinkamu įrodymu.

17.12 Teismas priteisė ieškovės bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai, remdamasis UAB „METIDA“ pateiktomis sąskaitomis, kurios nesusijusios su šia byla. UAB „METIDA“ neturi teisės atstovauti teismuose pagal CPK 56 straipsnį, o pateiktos sąskaitos nesutampa su bylos aplinkybėmis. Be to, advokato ar advokatų kontoros teisinės paslaugos buvo deklaruotos per trečiąjį asmenį, o tai kelia abejonių dėl išlaidų realumo ir skaidrumo. Teismas privalėjo griežtai vertinti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, tačiau šios pareigos nevykdė.

17.12.1 Pirma sąskaita faktūra buvo išrašyta ieškovei iš UAB „METIDA“, kuri nėra šios bylos šalis ir neteikė jokių teisinių paslaugų, susijusių su šia byla. Sąskaita buvo pateikta kaip išlaidos už ieškinio rengimą, tačiau byloje matyti, kad ieškinį parengė ieškovės atstovas – advokatas. Šis neatitikimas kelia pagrįstas abejones dėl išlaidų realumo ir sasajumo su byla. Ieškovės atstovas byloje teigė, kad ieškinį rengė jo kolegė, todėl galima spręsti, jog tai atliko advokatų kontora Advokatų profesinė bendrija „Žabolienė ir partneriai“, o ne UAB „METIDA“.

17.12.2 Antroji sąskaita faktūra buvo pateikta už atsiliepimo į priešieškinį rengimą. Ją taip pat išrašė UAB „METIDA“. Tačiau, kaip ir pirmuoju atveju, šias paslaugas teikė advokatas, atstovaujantis ieškovę, o ne UAB „METIDA“.

17.12.3 Trečioji sąskaita faktūra apima pasirengimo ir dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas. Ją taip pat išrašė UAB „METIDA“. Ieškovę posėdžiuose atstovavo advokatas, o ne juridinis asmuo. UAB „METIDA“ neturėjo teisės atstovauti ieškovei teismo procese. Pagal CPK 56 straipsnį aiškiai apibrėžiami fizinių ir juridinių asmenų atstovų pagal pavedimą reikalavimai, o šiuo atveju jie nebuvo tinkamai įgyvendinti. CPK 56 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad juridinių asmenų atstovais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai arba juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atstovas taip pat gali būti juridinio asmens patronuojančios ar patronuojamos bendrovės darbuotojas, tačiau šiuo atveju atstovo statusas turi būti aiškiai pagrįstas. Atsakovas vertina, kad UAB „METIDA“ neatitinka nei vieno iš šių reikalavimų.

17.12.4 Ketvirtoji sąskaita faktūra sukelia dar daugiau abejonių. Advokatų profesinė bendrija „Žabolienė ir partneriai“ išrašė sąskaitą UAB „METIDA“, kuri, savo ruožtu, tariamai apmokėjo už ieškovės atstovavimą teisme. Tokia tarpininkavimo schema kelia rimtų abejonių dėl teisinių paslaugų apmokėjimo skaidrumo ir atitikties CPK 98 straipsnio nuostatoms.

Atsiliepimas

18. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą ir prisidėjimą prie apeliacinio skundo (2025-02-12 DOK-23195) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

18.1 Atsakovas atsisako sistemiškai vertinti šalių sudarytos Sutarties nuostatas. Sudarydama nuomos sutartį ieškovė suprato, jog buvo susitarta dėl bendro 5 100 Eur nuomos mokesčio dydžio ir pareiga kompensuoti nuo šios sumos atsakovo sumokėtą gyventojo pajamų mokestį nekyla, t. y. ieškovė manė, jog tai yra galutinė nuomos mokesčio suma, ir tam pagrindą sukūrė Sutarties 6.2.2. punkto nuostatos.

18.2 Dėl geopolitiškai jautraus ieškovės teisinio statuso, nebuvo aišku, ar ieškovė įgis Lietuvoje registruoto juridinio asmens statusą, kas nulėmė, jog Sutarties sudarymo metu nebuvo aišku, kokiai kategorijai pagal Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų mokesčio įstatymą bus priskirtos atsakovo pagal Sutartį gautos pajamos.

18.3 Sutarties 1.8.8. punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su Sutarties 6.2.2. punktu. Sutarties 6.2.2. punkte buvo nurodyti du nuomos mokesčio dydžiai: 5 100 Eur dydžio nuomos mokestis (t. y. 4 335 Eur nuomos mokestis + 765 Eur gyventojo pajamų mokestis) tuo atveju, jeigu atsakovo gaunamos pajamos bus laikomos B klasės pajamomis; 4 335 Eur dydžio nuomos mokestis (t. y. 5 100 Eur nuomos mokestis + 765 Eur gyventojo pajamų mokesčio kompensacija) tuo atveju, jeigu atsakovo gaunamos pajamos bus laikomos A klasės pajamomis ir ieškovė bus įregistruota kaip juridinis asmuo Lietuvoje. Pastaruoju atveju ieškovė turėtų pareigą sumokėti atsakovo mokėtiną GPM. Sutarties 6.2.2. punkte aiškiai nurodyta, jog A klasės pajamų atveju ieškovei tenka pareiga sumokėti GPM už atsakovą.

18.4 Bylos nagrinėjimo metu ieškovė kėlė klausimą, kodėl ieškovė, net ir sumokėjusi pajamų mokestį už atsakovą, dar turėtų atsakovui „kompensuoti“ GPM, kurį ieškovė jau būtų sumokėjusi VMI. Pastaruoju atveju atsakovas nebūtų patyręs išlaidų, mokėdamas GPM, todėl nebūtų atsakovo išlaidų, kurias ieškovė turėtų „kompensuoti“. Teismo posėdžio metu nei atsakovas, nei jo atstovas nesugebėjo pateikti logiško paaiškinimo, kodėl A klasės pajamų atveju ieškovė pagal Sutartį dar turėtų kompensuoti gyventojų pajamų mokestį. Apeliaciniame skunde vengiama ir nepateikiama jokio komentaro dėl Sutarties nuostatų, susijusių su nuomos mokesčio dydžiu A klasės pajamų atveju.

18.5 Sutartį ir jos ginčo sąlygą (Sutarties 1.8.8. punktą) parengė ir pasiūlė būtent atsakovas. Atsakovas neneigia ir neįrodinėja aplinkybės, kad šalys derėjosi dėl ginčo Sutarties sąlygos formuluotės. Ši aplinkybė buvo patvirtinta ir teismo posėdžio metu. Todėl, remiantis contra proferentem taisykle, aiškumo ir tikslumo reikalavimų neatitinkančią Sutarties 1.8.8. punkto nuostatą pagrįsta aiškinti ją pasiūliusios šalies, t.y. atsakovo, nenaudai.

18.6 Atsakovas 2023 m. liepos 6 d. (ketvirtadienis) darbų neatliko, taip pat jų neatliko jokią kitą tos savaitės dieną, tad ieškovė pagrįstai atsisakė mokėti 76 Eur (304 Eur / 4), nes tą savaitę kiemo darbų atsakovas neatliko. Pats apeliantas pripažino, kad tą savaitę kiemo darbų neatliko, tad nesuprantama kaip sąskaita gali įrodyti, kad darbai buvo atlikti. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovas sąskaitą papildomiems mokesčiams apmokėti įsipareigojo pateikti iš karto pasibaigus einamajam laikotarpiui, t. y. sąskaita už 2022 m. vasario mėn. kiemo tvarkymo darbus, turėjo būti apmokėjimui pateikta 2022 m. kovo mėn. Atsakovas nepateikė duomenų, kad nurodytą sąskaitą būtų išrašęs ir pateikęs apmokėjimui 2022 m. kovo mėn., o ieškovė jos neapmokėjo. Kaip nustatyta, sąskaitos už 2022 m. vasario mėn. kiemo priežiūros darbus išrašymą ir pateikimą tik 2023 m. liepos 31 d. lėmė ieškovės sprendimas nutraukti Sutartį prieš terminą.

18.7 Dėl 901 Eur „Starlink“ montavimo ir sandėliavimo išlaidų atlyginimo teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovo išrašyta sąskaita negali būti laikoma išlaidas patvirtinančiu dokumentu. Kaip nurodo pats apeliantas, jis šiuos darbus atliko pats, tad jokių išlaidų jis nepatyrė. Atsakovas savo iniciatyva pasiūlė padengti „Starlink“ įrenginio montavimo darbų išlaidas ir tai darydamas nenurodė ieškovei, kad toks jo sprendimas sąlygotas ilgo nuomos sutarties termino, o nutraukus Sutartį prieš terminą, šias išlaidas ieškovė turės atlyginti. Atsakovas, savanoriškai sutikdamas padengti „Starlink“ įrenginio montavimo darbų išlaidas ir žinodamas apie egzistuojančią riziką, jog Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, prisiėmė tokių padarinių riziką ir neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti šias išlaidas, net jeigu jas realiai ir būtų patyręs. Atsakovas neteisėtai negrąžina ieškovei priklausančio „Starlink“ įrenginio, nepaisant daugkartinių reikalavimų šį įrenginį grąžinti, tad atsakovo reikalavimas padengti tariamai patirtas „sandėliavimo“ išlaidas, laikytinas visiškai nesąžiningu ir nepagrįstu.

Šalies argumentai

18.8 Apeliantas apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, neva jam kyla abejonių dėl išlaidų realumo ir dokumentai neatitinka CPK reikalavimų, tačiau nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl pateiktų dokumentų turinio, kokių konkrečiai CPK reikalavimų šie dokumentai netenkina ir kodėl jie jų netenkina. Apeliantas taip pat nepakomentavo, kodėl pateiktos sąskaitos bei ieškovės banko pavedimai už sąskaitas, kuriose nurodyti konkretūs ir aiškūs bei neabejotinai byloje atlikti procesiniai veiksmai, kaip ieškinio rengimas ar atsiliepimo į priešieškinį rengimas, nepagrindžia realių ieškovės išlaidų.

Atsiliepimas

18.9 Ieškovė pateikė į bylą sąskaitą Nr. U23-11665 už 2023 m. lapkričio 22 d. ieškinio parengimą c. b. prieš J. J. dėl skolos priteisimo, sąskaitą Nr. U24-4666 už atsiliepimą į priešieškinį c.b. Nr. e2-2626-1200/2024 ir sąskaitą Nr. U24-7094 už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje c.b. Nr. e2-2626-1200/2024. Šias sąskaitas ieškovei išrašė UAB „Metida“, kuri šių paslaugų teikimui pasamdė advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai“ advokatus L. J. ir E. S., kurie ieškovę atstovavimo sutarties pagrindu šioje byloje ir atstovavo. Ieškovė taip pat pateikė advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai“ sąskaitą UAB „Metida“ Nr. B24-0147 už Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-2626-1200/2024, kaip ir visų šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius banko pavedimus. Ieškovės pateikti dokumentai ne tik įrodo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, tačiau ir šių išlaidų sasajumą – sąskaitose nurodyti šioje byloje atlikti procesiniai veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 200 Eur užstato sumą, atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai priteisti iš ieškovės 5 026,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio kompensaciją, 326 Eur sumą už atsakovo atliktus kiemo priežiūros darbus, 901 Eur išlaidas, patirtas dėl „Starlink“ įrenginio sumontavimo, išmontavimo ir sandėliavimo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21. Ieškovė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje (nuomininkė) ir atsakovas J. J. (nuomotojas) 2022 m. sausio 12 d. sudarė nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovei gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), penkerių metų laikotarpiui – iki 2027 m. sausio 11 d. Nekilo ginčo, kad ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 10 200 Eur dydžio sutarties vykdymo saugumo garantą (užstatą) pagal sutarties 1.19 ir 6.2.4 papunkčius.

22. Ieškovė, remdamasi Sutarties 10.2.2 papunkčiu, numatančiu vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nesant nuomotojo kaltės, apie tokį nutraukimą įspėjus likus 4 mėn. iki sutarties pabaigos datos, 2023 m. kovo 31 d. pateikė atsakovui pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2023 m. liepos 31 d.

23. Atsakovas pareikalavo, kad ieškovė sumokėtų šias sumas pagal atsakovo išrašytas sąskaitas:

23.1. 2023 m. kovo 31 d. pateikė 9 766,80 Eur sąskaitą, kurioje be kita ko įtraukta 8 625,89 Eur GPM kompensacija už 2022 m. pagal sutarties 1.8.8 papunktį. Atsakovas 2023 m. balandžio 18 d. pranešimu apie įskaitymą pranešė ieškovei, kad ieškovės nesumokėta 8 625,89 Eur suma mažina sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją.

23.2. Atsakovas į 2023 m. gegužės 31 d. sąskaitą įtraukė 651 Eur žalos atlyginimo sumą namo eksterjero ir interjero sienoms dėl „Starlink“ įrenginio montavimo/išmontavimo.

23.3. Atsakovas, remdamasis sutarties 1.8.8 papunkčiu, 2023 m. liepos 13 d. išrašė 6 517,04 Eur sąskaitą faktūrą GPM kompensacijai už 2023 m. sausio-liepos mėn.

23.4. 2023 m. liepos 19 d. pranešimu apie įskaitymą (įsipareigojimų vykdymą) atsakovas informavo apie tai, kad panaudojo 1 574,11 Eur sumą, kurios ieškovė tinkamai neapmokėjo pagal 2023 m. liepos 13 d. sąskaitą GPM kompensacijai ir sumažina sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos sąskaitą, kuri po įskaitymo lygi 0 Eur.

23.5. 2023 m. liepos 31 d. išrašė 250 Eur sąskaitą už kiemo priežiūros darbus 2022 m. vasario mėn.

23.6. 2023 m. liepos 31 d. pateikė sąskaitą, kurioje be kita ko įtraukti kiemo priežiūros darbai liepos mėn. – 304 Eur.

24. 2023 m. liepos 31 d. patalpų ir jų priklausinių priėmimo-perdavimo aktai (vienas pasirašytas ieškovės, kitas atsakovo su pastabomis ir ieškovės nesutikimu su pastabomis) patvirtina sutarties nutraukimo ir patalpų perdavimo atsakovui faktą.

25. 2023 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu dėl sutarties vykdymo garantijos atsakovas informavo ieškovę, kad 10 200 Eur sumą panaudojo nuomininko skolai padengti. Po nurodyto įskaitymo nuomininko skola 2023 m. liepos 31 dienai yra 5 911,31 Eur. Nuomotojas prašo nuomininko iki 2023 m. rugpjūčio 16 d.sumokėti: pagal 2023 m. balandžio 30 d. sąskaitą – 60,38 Eur, pagal 2023 m. gegužės 31 d. sąskaitą – 651 Eur ir 133,70 Eur, pagal 2023 m. liepos 1 d. sąskaitą – 4 942,93 Eur, 2023 m. birželio 30 d. sąskaitą – 123,30 Eur, išskyrus sąskaitos už liepos mėnesio papildomas paslaugas apmokėjimą.

26. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. raštu nepritarė reikalavimui dėl GPM išskaičiavimo iš užstato ir pareikalavo jį grąžinti, remiantis Sutarties 6.2.4 papunkčiu.

27. Atsakovas 2023 m. gruodžio 12 d. išrašė sąskaitą 667,23 Eur sumai nekilnojamojo turto mokesčio kompensacijai už 2023 m.

28. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl GPMĮ ir Sutarties aiškinimo GPM aspektu ir apelianto reikalavimo priteisti likusį ieškovės nesumokėtą 5 026,16 Eur GPM

29. Apeliantas teigia, kad pagrindinė teismo klaida yra susijusi su GPM įstatymo ir GPM kompensacijos aiškinimu. Teismas netinkamai aiškino ir taikė GPMĮ 2 straipsnio 14 dalį, GPMĮ 3 straipsnį. Teismas klaidingai interpretavo Sutarties 6.2.2 punktą, kuriame numatyti du nuomos mokėjimo variantai (5 100 Eur arba 4 335 Eur plius 765 Eur GPM). Sutarties 1.8.8 ir 6.2.2 punktuose aiškiai numatyta, kad GPM kompensacija yra papildomas mokėjimas, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, kad ši kompensacija yra įtraukta į 5 100 Eur nuomos mokestį, tai prieštarauja ir Sutarties tekstui, ir teisės norminių aktų reikalavimams. Atsakovas, gavęs pajamų iš nuomos, privalėjo pats iš gautų pajamų išskaičiuoti gyventojo 15 procentų pajamų mokestį ir jį sumokėti, o už sumokėtą gyventojo pajamų mokestį gauti iš ieškovės mokesčio kompensaciją, kaip tai nurodyta Sutarties 1.8.8 punkte. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais sutinka.

30. Apeliantas neginčija, kad jo gaunamos pajamos iš Sutarties yra laikomos B klasės pajamomis.

31. Pagal GPMĮ 3 straipsnio nuostatas pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. GPMĮ 25 straipsnis reglamentuoja nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką: 1) pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo (straipsnio 1 dalis); pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

32. GPMĮ 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jei šio straipsnio 3 dalyje ar šio GPMĮ 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

33. Ieškovė, remdamasi sutarties 10.2.2 p., numatančiu vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nesant nuomotojo kaltės, apie tokį nutraukimą įspėjus likus 4 mėn. iki sutarties pabaigos datos, 2023 m. kovo 31 d. atsakovui pranešė dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2023 m. liepos 31 d.

34. Nuomos sutarties 6.2.2 punktas numato, kad nuomos mokesčio suma mokama eurais ir lygi 5 100 eurų per mėnesį, jei Nuomotojo gyventojo pajamų mokestis yra B kategorijos. Nuomos mokesčio suma mokama eurais ir yra lygi 4 335 Eur, jei Nuomotojo gyventojo pajamų mokestis yra A kategorijos ir tuo atveju, kai Mokėtojas (Nuomininkas) yra įregistruotas kaip juridinis asmuo Lietuvoje. Lietuvoje turi pareigą išskaičiuoti, sumokėti ir valstybės institucijoms deklaruoti 15 procentų dydžio Nuomotojo gyventojų pajamų mokestį, tai sudaro 765 Eur/mėn., minėtą Nuomos mokestį sumokėti nuomojamų patalpų ir jų daiktų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dieną, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 26 d.

35. Nuomos sutarties 1.8 punktas apibrėžia, kad „Papildomi mokesčiai“ reiškia mėnesinius mokėjimus už komunalines ir papildomas paslaugas, kuriuos Nuomininkas moka tiesiogiai Nuomotojui pagal Nuomotojo vardu išrašytas Nuomotojo sąskaitas faktūras, o 1.8.8 papunktis numato vieną iš „papildomų mokesčių“ – gyventojų pajamų mokesčio kompensacija (išrašyta pagal Nuomotojo deklaraciją, pateikiamą valstybinei mokesčių institucijai).

36. Atsakovas 2023 m. kovo 31 d. pateikė ieškovei 9 766,80 Eur sumos sąskaitą, kurioje be kita ko įtraukta 8 625,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio kompensacija už 2022 metus pagal sutarties 1.8.8 papunktį.

37. Atsakovas, remdamasis sutarties 1.8.8 papunkčiu 2023 m. liepos 13 d. išrašė 6 517,04 Eur sumos sąskaitą-faktūrą gyventojų pajamų mokesčio kompensacijai už 2023 m. sausio-liepos mėn.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Šalys neneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovės atstovas nurodė, kad sutartį parengė atsakovas su trečiuoju asmeniu; trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad parengė sutarties projektą ir nusiuntė ieškovei atstovavusiai nekilnojamojo turto brokerei J. K.; kad buvo derinti gal 5 sutarties variantai.

40. Apeliantas teisingai nurodo, kad Sutarties 6.2.2 punktu sulygo, kad abiem atvejais, tiek A, tiek B klasės pajamų gavimo ir/ar mokėjimo, nuomos mokestis yra 5 100 Eur, skiriasi tik nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, kaip ji apibrėžta GPMĮ 22 straipsnyje: esant A klasės pajamoms, pajamų mokestį išskaičiuoja ir sumoka pajamas išmokėjęs asmuo ir jis laikomas mokestį išskaičiuojančiu asmeniu, o B klasės pajamų gavimo atveju – pajamas gavęs gyventojas arba pajamų mokesčio mokėtojas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentare pasisakant dėl GPMĮ 22 straipsnio nurodoma, kad GPMĮ 3 straipsnis numato, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Nors pajamų mokesčiu apmokestinamos gyventojo pajamos, prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo A klasei priskiriamų pajamų kyla tokias pajamas išmokėjusiam asmeniui. Tuo tarpu pajamų mokestį nuo apmokestinamųjų B klasės pajamų apskaičiuoti ir sumokėti turi pats pajamas gavęs gyventojas.

41. Kaip minėta Sutarties 6.2.2 punktas apibrėžia du nuomos mokesčio mokėjimo variantus: 1) 5 100 Eur dydžio nuomos mokestis (jeigu nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos B klasės pajamomis); 2) 4 335 Eur nuomos mokestis + 765 Eur GPM (jeigu nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos A klasės pajamomis ir, kai nuomininkas yra įregistruotas kaip juridinis asmuo Lietuvoje). Įvertinus teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad šalys taip ir susitarė, jog esant B klasės pajamoms pajamų mokestį apskaičiuoja ir sumoka pats pajamas gavęs gyventojas, šiuo atveju apeliantas, todėl GPM prie sutarties nuomos kainos papildomai nebuvo nurodomas, o jo sumokėjimo pareiga įtvirtinta sutarties 1.8.8 papunktyje, kuris numato vieną iš „papildomų mokesčių“ – gyventojų pajamų mokesčio kompensaciją (išrašyta pagal Nuomotojo deklaraciją, pateikiamą valstybinei mokesčių institucijai). Tuo tarpu esant A klasės pajamoms pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokėjęs asmuo, t. y. ieškovė. Todėl sutartyje papildomai prie 4 335 Eur nuomos mokesčio papildomai ir aptariamos sąlygos dėl 765 Eur GPM, kadangi jį kaip minėta turi sumokėti ne pajamų gavėjas, o pajamas išmokėjęs asmuo.

42. Įvertinus teisinį reglamentavimą ir Sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad GPMĮ reglamentavimas, numatantis atsakovo pareigą mokėti gyventojų pajamų mokestį esant B klasės pajamoms, sutarties nuostatų visuma leidžia spręsti, kad sutarties 1.8.8 papunkčiu šalys susitarė dėl GPM kompensacijos kaip papildomo mokesčio, tačiau 6.2.2 papunkčiu šį mokestį jau įtraukė į mokėtiną nuomos mokesčio sumą, kai nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos B klasės pajamomis; todėl ieškovei, nuomos mokestį mokėjusiai pagal pirmąjį variantą, t. y. į jo sumą jau įtraukus atsakovo mokėtiną GPM, jau nebekyla pareiga papildomai kompensuoti atsakovui jo sumokėtą GPM.

43. Tarp šalių kilo ginčas dėl 10 200 Eur užstato, kurį, ieškovės teigimu, vadovaujantis sutarties 6.2.4 papunkčiu ieškovei turėjo grąžinti atsakovas. Atsakovas teigia, kad iš užstato sumos buvo išskaičiuoti ieškovei priklausę mokėti mokesčiai. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10 200 Eur užstato sumą, o atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 5 026,16 Eur gyventojo pajamų mokesčio kompensaciją.

44. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 10 200 Eur dydžio sutarties vykdymo saugumo garantą (užstatą) pagal sutarties 1.19 ir 6.2.4 papunkčius.

45. Šalims nuo 2023 m. liepos 31 d. nutraukus nuomos sutartį, atsakovas pagrįstai atsižvelgdamas į Nuomos sutarties nuostatas ieškovei 2023 m. kovo 31 d. pateikė 9 766,80 Eur sumos sąskaitą, kurioje be kita ko įtraukta 8 625,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio kompensacija už 2022 m. (pajamų mokesčio dydį patvirtina GPM deklaracija (DOK-34156)) ir 2023 m. liepos 13 d. išrašė 6 517,04 Eur sąskaitą-faktūrą gyventojų pajamų mokesčio kompensacijai už 2023 m. sausio-liepos mėnesius pagal Sutarties 1.8.8 papunktį.

46. Įskaitymas yra galimas tik esant vienarūšėms priešpriešinėms prievolėms (CK 6.130 straipsnis). Įvertinus tai, kad pagal nuomos sutarties nuostatas ieškovė turėjo pareigą nuo nuomos mokesčio dydžio papildomai atsakovui sumokėti GPM kompensaciją, atsakovas pagrįstai iš 10 200 Eur užstato išskaitė ieškovės mokėtiną GPM, ir dėl to yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 10 200 Eur užstato sumos iš atsakovo priteisimo ir šį ieškovės reikalavimą atmesti; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl likusios nesumokėtos 5 026,16 Eur GPM kompensacijos dalies iš ieškovės priteisimo, ir šį priešieškinio reikalavimą tenkinti.

Dėl atsiskaitymo už kiemo priežiūros darbus

47. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neprivalo apmokėti 76 Eur už 2023 m. liepos 6 d. neatliktus kiemo priežiūros darbus. Teismo sprendime ignoruota, jog šią dieną Lietuvoje buvo valstybinė šventė, dėl ko atsakovas darbus atliko kitu metu, o bendra darbų apimtis per mėnesį nesumažėjo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbai išvis nebuvo atlikti. Teismas, darydamas išvadą, kad liepos mėnesį darbai nebuvo atlikti tinkamai, rėmėsi tik prielaidomis ir nepateikė aiškių teisinių argumentų, o tai prieštarauja CPK 178 straipsniui, kuris numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti savo teiginius. Taip pat teismas pasisakė tik dėl 76 Eur sumos už prašomus kiemo priežiūros darbus, tačiau atsakovas prašė priteisti iš viso 326 Eur sumą. Papildomai atsakovas prašė priteisti ir už 2022 m. vasario mėnesio kiemo priežiūros darbus, kuriems pateikė sąskaitą. Paminėtos sąskaitos suma siekė 250 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

48. Sutarties 7.1.7.4 papunktyje numatyta, kad kiemo priežiūra (sezoninės gėlės nėra įskaičiuotos, mokama papildomai) atliekama visus metus kartą per savaitę (reikia suderinti darbo valandas) (mėnesinis mokestis yra 250 Eur), o tuos darbus atlieka nuomotojas.

Žemesnės instancijos teismas

49. Pagal sutarties 6.3.2 papunktį nuomotojas pateikia nuomininkui paslaugų teikėjų ir (ar) savo paties sąskaitų kopijas, kad pagrįstų patirtas išlaidas už suteiktas paslaugas, kaip nurodyta sutarties 1.8 papunktyje. Sutarties 6.3.3 papunktyje nurodyta, kad kaip apibrėžta šios sutarties 1.8 papunktyje, nuomininkas sumoka nuomotojui papildomus mokesčius už ankstesnį nuomos laikotarpio kalendorinį mėnesį per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai gauna nuomotojo išrašytą sąskaitos originalą kartu su šios sutarties 6.3.2 papunktyje nurodytais dokumentais.

50. 2023 m. liepos 31 d. atsakovas išrašė 250 Eur sąskaitą už kiemo priežiūros darbus 2022 m. vasario mėn., 2023 m. liepos 31 d. pateikė ieškovei sąskaitą, kurioje be kita ko įtraukti kiemo priežiūros darbai liepos mėn. – 304 Eur.

51. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paminėti sutarties punktai patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo atlikti kiemo priežiūros darbus kartą per savaitę, ir sąskaitą išrašyti už ankstesnį nuomos laikotarpio kalendorinį mėnesį.

52. Apeliantas įsiskolinimą už kiemo priežiūros darbus apskaičiavo, remdamasis sutarties 1.8.9, 7.1.7.4 papunkčių nuostatomis. Sąskaitą už 2022 m. vasario mėnesio kiemo priežiūros darbus pateikė 2023 m. liepos 31 d. Apeliantas neneigė teismo posėdžio metu trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad sąskaitos už 2022 m. vasario mėnesį išrašymą lėmė sutarties nutraukimas ieškovės iniciatyva prieš terminą. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumento, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pripažino, kad 2023 m. liepos 6 d. kiemo tvarkymo darbai buvo neatlikti, jie nebuvo atlikti ir jokią kitą tos savaitės dieną. Iš to seka, kad 2023 metų 27 savaitę kiemo tvarkymo darbai nebuvo atlikti. Nors apeliantas akcentuoja, kad 2023 m. liepos 6 d. yra ne darbo diena, tačiau kiemo tvarkymo darbus buvo galima atlikti ir kitą tos savaitės dieną. Apeliantas nenurodė argumentų, kad buvo kliūtys tą padaryti. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pagrįstai neapmokėjo 76 Eur (304:4) už neatliktus kiemo priežiūros darbus.

53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties 6.3.3 papunkčio nuostatas sprendė, kad atsakovas sąskaitą papildomiems mokesčiams apmokėti įsipareigojo pateikti iš karto pasibaigus einamajam laikotarpiui, t. y. sąskaita už 2022 m. vasario mėn. kiemo tvarkymo darbus, turėjo būti apmokėjimui pateikta 2022 m. kovo mėn.; atsakovas nepateikė duomenų, kad nurodytą sąskaitą būtų išrašęs ir pateikęs apmokėjimui 2022 m. kovo mėn., o ieškovė jos neapmokėjo (CPK 178 straipsnis); sąskaitos už 2022 m. vasario mėn. kiemo priežiūros darbus išrašymą ir pateikimą tik 2023 m. liepos 31 d. lėmė ieškovės sutarties nutraukimas prieš terminą. Įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nepasisakė ir nevertino atsakovo reikalavimo priteisti ir už 2022 m. vasario mėnesio kiemo priežiūros darbus, kuris buvo grindžiamas pateikta sąskaita.

Dėl „Starlink“ įrenginio sumontavimo, išmontavimo, sandėliavimo išlaidų

54. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 651 Eur „Starlink“ įrenginio montavimo darbų ir 250 Eur sandėliavimo išlaidų priteisimo. Teismas ignoravo, kad įrenginys buvo sumontuotas ieškovės naudai pagal jos prašymą, o atsakovas geranoriškai prisiėmė išlaidas tikėdamasis, kad Sutartis bus vykdoma iki jos pabaigos. Nutraukus Sutartį prieš terminą, ieškovė prarado teisę tikėtis atsakovo geranoriškumo, o įrenginio sandėliavimo išlaidos buvo neišvengiamos. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius montavimo darbus ir išlaidas, tačiau teismas šiuos įrodymus nevertino. Pateikta sąskaita už montavimo darbus (651 Eur) bei sandėliavimo išlaidas (250 Eur) yra pakankamas pagrindas išlaidų atlyginimui pagal Sutarties nuostatas, tačiau teismas nepagrįstai reikalavo papildomų įrodymų, kurių pateikimas nėra numatytas Sutartimi. Atsakovas neturėjo pareigos pateikti papildomų įrodymų nei pagal šalių Sutarties nuostatas, nei pagal susiklosčiusią Sutarties vykdymo praktiką. Šalių sutartis aiškiai numatė, kad už įvairius darbus, įskaitant namo ir jo kiemo priežiūros darbus, atsakovas ir trečiasis asmuo išrašys sąskaitą, kuri buvo laikoma tinkamu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

55. 2023 m. gegužės 31 d. sąskaitoje nurodoma 651 Eur kaip žala namo eksterjero ir interjero sienoms dėl „Starlink“ montavimo/išmontavimo, atsakovas taip pat nurodo patyręs 250 Eur sandėliavimo išlaidų. Nors apeliantas vertina kad pateikta sąskaita už montavimo darbus (651 Eur) bei sandėliavimo išlaidas (250 Eur) yra pakankamas pagrindas išlaidų atlyginimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas nepagrindė montavimo/išmontavimo išlaidų dydžio – 651 Eur, nei 250 Eur sandėliavimo išlaidų sumos (CPK 178 straipsnis), nes įrenginio montavimo darbus atliko pats, kaip nurodė ūkio būdu, duomenų, kur nurodytas įrenginys sandėliuojamas ir kokie kaštai, taip pat nepateikta.

Dėl 5 proc. procesinių palūkanų

56. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti ir 5 procentus procesinių metinų palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės reikalavimą iš dalies yra patenkinuss, tenkinamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniuose skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundų išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

58. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, netinkamai vertino GPMĮ nuostatas, tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 10 200 Eur užstato sumos iš atsakovo priteisimo ir šį ieškovės reikalavimą atmesti; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl likusios nesumokėtos 5 026,16 Eur GPM kompensacijos dalies iš ieškovės priteisimo ir šį priešieškinio reikalavimą tenkinti; 3) kitas sprendimo dalis dėl materialinių reikalavimų pagal ieškinį ir pagal priešieškinį palikti nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

59. Apeliantas teigia, jog teismas priteisė ieškovės bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai, remdamasis UAB „METIDA“ pateiktomis sąskaitomis, kurios nesusijusios su šia byla. Sąskaitos išrašytos ieškovei iš UAB „METIDA“, kuri nėra šios bylos šalis ir neteikė jokių teisinių paslaugų, susijusių su šia byla. Ieškovę posėdžiuose atstovavo advokatas, o ne juridinis asmuo. Advokatų profesinė bendrija „Žabolienė ir partneriai“ išrašė sąskaitą UAB „METIDA“, kuri, savo ruožtu, tariamai apmokėjo už ieškovės atstovavimą teisme. Tokia tarpininkavimo schema kelia rimtų abejonių dėl teisinių paslaugų apmokėjimo skaidrumo ir atitikties CPK 98 straipsnio nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomus argumentus, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais.

60. Byloje pateikta atstovavimo sutartis sudaryta tarp advokato E. S., advokato padėjėjo L. J. ir Taivaniečių atstovybės Lietuvoje, pagal kurią atstovai įgalioti atstovauti minėtą asmenį.

61. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodomais argumentais, kad sąskaitas ieškovei išrašė UAB „Metida“, kuri šių paslaugų teikimui pasamdė advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai“ advokatus L. J. ir E. S., kurie ieškovę atstovavimo sutarties pagrindu šioje byloje ir atstovavo. Ieškovė taip pat pateikė advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai“ sąskaitą UAB „Metida“ Nr. B24-0147 už Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-2626-1200/2024, kaip ir visų šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius banko pavedimus. Ieškovės pateikti dokumentai ne tik įrodo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, tačiau ir šių išlaidų sasajumą – sąskaitose nurodyti šioje byloje atlikti procesiniai veiksmai.

62. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

63. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 240 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, ieškovė taip pat prašė priteisti 8 480 Eur už teisines paslaugas (UAB „Metida“ ieškovei išrašyta 2023-11-22 PVM sąskaita-faktūra 3 882 Eur sumai už ieškinio parengimą prieš J. J. dėl skolos priteisimo; UAB „Metida“ ieškovei išrašyta 2024-04-11 PVM sąskaita-faktūra 2 120 Eur sumai už atsiliepimo į priešieškinį parengimą civilinėje byloje Nr.e2-2626-1200/2024; UAB „Metida“ ieškovei išrašyta 2024-06-05 PVM sąskaita-faktūra 2 178 Eur sumai už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje civilinėje byloje Nr.e2-2626-1200/2024; Ieškovės atlikti mokėjimai gavėjai UAB „Metida“: 2023-12-04 mokėjimo nurodymas 7 846 Eur sumai, 2024-04-17 mokėjimo nurodymas 2 420 Eur sumai; advokatų profesinės bendrijos UAB „Metida“ išrašyta 2024-06-05 PVM sąskaita-faktūra 8 480 Eur sumai už ieškovės atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-2626-1200/2024, UAB „Metida“ 2024-06-05 advokatų profesinei bendrijai atliktas 8 480 Eur mokėjimo nurodymas (DOK-88482).

64. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 7 907,26 Eur (156 Eur žyminis mokestis už priešieškinį; 2 299 Eur priešieškinio rengimas, derinimas, įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui; 2 904 Eur atsiliepimo į ieškinį rengimas, derinimas ir pateikimas teismui; 484 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje; 363 Eur teisinės išvados, įskaitant nuomos sutarties analizę, dėl ieškovo pareigos kompensuoti GPM rengimas; 249,26 Eur vertimo paslaugos (DOK-88409)); 484 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje (DOK-140969), 968 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. lapkričio 19 d. posėdyje, prašymo dėl įrodymų pateikimo rengimą, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą ir pateikimą teismui, teisines konsultacijas dėl byloje gautų naujų rašytinių įrodymų bei teismo nutarties, kuria buvo sprendžiami atsakovo pateikti prašymai, vertinimo (DOK-172783). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais pasisakoma, jog teismas atsakovo išlaidų už ginčo nuomos sutarties vertimą bei analizę ir teisines paslaugas, patirtas iki ieškovės pateikto ieškinio, neskaičiuoja, tokiu būdu laikytina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas patyrė 7 139 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Todėl laikoma, kad atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 7 295 Eur (7 139 Eur + 156 Eur).

65. Trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 363 Eur už atstovavimą teisme ir teisines konsultacijas (DOK-172783).

66. Ieškovės ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos.

67. Atsakovo priešieškinio reikalavimų tenkinus 82,27 procentus, atsakovui iš ieškovės priteisiama 6 001,60 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

68. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J. byloje dalyvavo atsakovo pusėje, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiama 298,64 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

70. Apeliantas prašo priteisti 2 904 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (DOK-18951).

71. Prašomos priteisti atsakovo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (80,38 proc.), iš ieškovės priteisiama atsakovui 2 334,24 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

72. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 569,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (DOK-8897).

73. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reguliavimu sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

74. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto koeficiento 1,3. 2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) yra 2 335,90 Eur, todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus priteistinas dydis yra 3 036,67 Eur (2 335,90 x 1,3).

75. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, 3 569,50 Eur, viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, todėl jos mažinamos iki Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio 3 036,67 Eur ir nuo šios sumos atsižvelgiant į apeliacinio skundo netenkintų reikalavimų procentinę išraišką (19,62 proc.) ieškovei priteisiama iš atsakovo 700,34 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimą:

1) panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkinus ieškovės reikalavimą ieškovei Taivaniečių atstovybei Lietuvoje priteista iš atsakovo J. J. 10 200 Eur skola, ir šį ieškovės reikalavimą atmesti;

2) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo J. J. priešieškinio reikalavimas priteisti jam iš ieškovės Taivaniečių atstovybės Lietuvoje 5 026,16 Eur gyventojo pajamų mokesčio kompensaciją, ir šį atsakovo reikalavimą tenkinti;

3) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo;

4) kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Taivaniečių atstovybės Lietuvoje, mokesčių mokėtojo identifikacinis kodas 9002581909, 5 026,16 Eur (penkis tūkstančius dvidešimt šešis eurus 16 ct) gyventojų pajamų mokesčio kompensaciją, 667,23 Eur (šešis šimtų šešiasdešimt septynis eurus, 23 centų) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (5 693,39 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 001,60 Eur (šešis tūkstančius vieną Eur ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Taivaniečių atstovybės Lietuvoje, mokesčių mokėtojo identifikacinis kodas 9002581909, 298,64 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei Taivaniečių atstovybei Lietuvoje, mokesčių mokėtojo identifikacinis kodas 9002581909, iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,34 Eur (septynis šimtus eurų 34 ct) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Taivaniečių atstovybės Lietuvoje, mokesčių mokėtojo identifikacinis kodas 9002581909, 2 334,24 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėAlbina RimdeikaitėAnita Sereikienė