- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 1-117-471/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00009-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Nukentėjusysis
- A. R., E. K.
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Vanda Laukevičienė, Lionė Užubalienė
nukentėjusiosios E. K. atstovei advokatei Lionei Užubalienei
kaltinamajam R. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) :
1. 1994m. rugpjūčio 11d. Kelmės apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 90str. 2d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos BK 47-1str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
2. 1995m. sausio 31d. Kelmės apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 278str. 1d. 300 litų bauda;
3. 1996m. vasario 19d. Kelmės apylinkės teismo pagal Lietuvos BK 274str. 2d., 43str. laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui 14 dienų su 300 litų bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos BK 284str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. G. 2013m. sausio 05d. apie 14val. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – (duomenys neskelbtini), E. K. gyvenamojo namo kieme vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios E. K. atžvilgiu, sugriebė už kaklo, sudavė du smūgius rankomis ir nenustatytą skaičių smūgių kojomis nukentėjusiajam A. R., po to (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie miestelio kapinių nenustatytą skaičių kartų spyrė ir vieną kartą sudavė ranka A. R., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. G. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). E. K. yra jo kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini), kurį laiką iki kaltinime nurodomo įvykio jų santykiai buvo konfliktiški, taip pat yra buvę konfliktų su jos draugu A. R.. 2013m. sausio 03-04d. naktį sudegė jo ūkiniai pastatai. Jis įtarė, kad pastatų padegimą suorganizavo E. K. ir apie tai iš karto pranešė policininkams. Šie patarė juos informuoti, jei ji bandytų kur nors išvykti. Sausio 05d. apie pietus kieme tvarkydamas gaisravietę pamatė, kad E. K. iš namų neša rankines ir deda į gatvėje stovintį automobilį. Supratęs, kad ji ruošiasi išvažiuoti, grįžęs į namus apie tai pasakė žmonai ir nuėjo į gatvę pažiūrėti; jo žmona ėjo iš paskos. Priėjęs arčiau prie a/m stovinčiai E. K. pasakė „ nebėk iš Lietuvos“. Ši pradėjo ant jo šaukti ir vartoti necenzūrinius žodžius. Jis ėjo artyn E. K., bet ši įbėgo į savo namą ir pradėjo šaukti pagalbą. Iš už jos namo kampo atbėgo A. R., iššoko į gatvę ir paklausė „ko tu puoli ant E.?“. A. R. ėjo gatve link jo, mojuodamas rankose laikomomis replėmis, kurias jis iš pradžių palaikė peiliu, o jis tik gynėsi - rankomis gaudė A. R. rankas, kad šis jo nesužalotų. Besiginant A. R. jam replėmis subraižė rankas, po to pamatęs kraują aprimo ir jie pradėjo kalbėtis. Tuo momentu prie jų atėjo jo žmona. Visas konfliktas su A. R. truko apie 20 sekundžių; tuo metu gatvėje nebuvo jokių pašalinių asmenų. Tik po to E. K. pradėjo šaukti kaimynus, šie susirinko maždaug už 5min. ir ėmė jį kaltinti nebūtais dalykais.
Tą dieną jis buvo blaivus, A. R. neatrodė girtas, ar E. K. buvo blaivi, nežino. Viso konflikto metu jis į E. K. kiemą nebuvo įėjęs, jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, nei jos kieme, nei gatvėje smūgių A. R. nesudavė ir jo nesužalojo, prie gatvėje stovėjusio A. R. automobilio nebuvo priėjęs ir nedaužė. Jam A. R. replėmis sužalojo rankas, dėl sužalojimų jis tą pačią dieną kreipėsi į medikus. Vėliau susirinkusi grupė kaimynų, kurie jo nemėgsta, bandė išprovokuoti konfliktą, o J. J. jam net sudavė ranka į veidą. Besibarant su kaimynais jis tik pasakė, kad juos susiras po vieną, jei jie palies jo vaikus. Kaip liudytojai teisme dalyvavę kaimynai yra susitarę prieš jį liudyti, todėl duoda melagingus parodymus, o nukentėjusieji nori pasipelnyti reikšdami nepagrįstus ieškinius.
Jokių kaltinime nurodomų veiksmų neatliko, todėl prašo jį išteisinti, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti, dėl Šiaulių TLK civilinio ieškinio nuomonės neturi.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. kaltės nepripažino ir apie įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai / 53 l. /.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. G. kaltė įrodyta jo paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad E. K. yra jo pažįstama, kaltinamąjį R. G. pažinojo iš matymo. 2013m. sausio 05d., šeštadienį, apie 13-14val. jis padėjo E. K. išsikraustyti iš namų. Vienu metu eidamas užkalti langų pamatė iš savo namų kiemo išeinantį R. G.. Netrukus išgirdo, kaip R. G. šaukė ant E., vadino ją necenzūriniais žodžiais ir grasino užmušti - sakė jog ji negyvens, o ši pradėjo šaukti „gelbėkit“. Tuo momentu jis buvo už namo kampo ir nematė, kas vyko kieme. Pribėgęs prie lango pamatė R. G. kumščiais daužantį E. K. namo užrakintas duris, o ši stovėjo prieangyje. Jis R. G. pasakė „ ką darai, nešdinkis iš kiemo“. Šis pažiūrėjo į jį baltomis akimis, puolė, griebė už kaklo, pagriovė ant žemės, ėmė tampyti, sudavė keletą smūgių. Griebdamas rankomis jam perdrėskė kaklą ir perskėlė lūpą, tačiau tiesioginių smūgių nesudavė, keletą jų sudavė jau pargriovęs ant žemės. Tuo momentu jis buvo užsidengęs veidą rankomis ir nematė, su kuo jam buvo suduota. Netrukus R. G. atstūmė nuo savęs ir atsikėlė. Tada R. G. išbėgo iš E. K. kiemo ir nubėgo prie gatvėje stovėjusio jo automobilio sakydamas „nieku neišvažiuosit, nepabėgsit“. Automobilio užvedimo rakteliai buvo palikti spynelėje, todėl jis stengėsi R. G. sutrukdyti juos paimti – bandė jį atitraukti nuo a/m atstumdamas rankomis, dėl ko kaltinamajam nepavyko raktelių paimti. R. G. yra už jį žymiai mažesnis, rankomis jo nepasiekė, todėl spardė kojomis į kojas, pataikė keliolika kartų, buvo pargriovęs, vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį žandą, pripuolęs spardė ir daužė automobilį, tačiau jo neapgadino. Į konflikto vietą susirinko daug kaimynų, R. G. visą laiką buvo labai piktas, visus keikė, grasino susidoroti, jam į kaktą įrėmęs pirštą sakė, kad jį susiras ir t.t.
Įvykio metu buvo blaivus. Mano, kad kaltinamasis taip pat buvo blaivus, tačiau labai piktas ir nesitvardantis, nes kaltino E. K. dėl jo pastato padegimo. Visas konfliktas truko apie 1val., į jo vietą susirinko daug žmonių, tačiau patys jame nedalyvavo. Jis R. G. nesudavė nei vieno smūgio, jo su replėmis sužaloti negalėjo, nes viso konflikto metu perles laikė kišenėje ir nebuvo išsitraukęs. Jam nustatytas sužalojimas negalėjo būti padarytas griūvant, nes konflikto vietoje ant žemės aštrių daiktų nebuvo.
Dėl sužalojimų tą pačią dieną kreipėsi į Kelmės ligoninę, o vėliau ir į ekspertus. Dėl užpuolimo patyrė didelį stresą, mėnesį laiko gėrė gydytojų paskirtus vaistus nuo nervų, iki šiol vengia susitikti kaltinamąjį bijodamas užpuolimo. Gydymui išleido apie 250 lt., be to, patyrė didelę neturtinę žalą, todėl reiškia civilinį ieškinį bendrai 10000 lt. sumai / 250 lt. turtinei ir 9750 lt. neturtinei žalai atlyginti /. Po konflikto E. K. išvežė laikinai gyventi pas giminaičius į Raseinių rajoną, vežant ji buvo labai dideliame strese. Šiuo metu ji laikinai gyvena užsienio valstybėje, grįžti gyventi į savo namus bijo, nes ten jai yra nesaugu dėl R. G. veiksmų.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. parodė kad jo draugė E. K. planavo 2013-01-24 išvykti į (duomenys neskelbtini) dirbti, todėl sausio 05d. krovėsi daiktus. Prieš išvažiuojant ji ketino pabūti pas savo draugę (duomenys neskelbtini), kadangi bijojo R. G., kuris jai yra grasinęs susidorojimu. Traukdamas vinis iš E. K. namo lango rėmo išgirdo, kaip ji šaukiasi pagalbos. Atbėgęs prie namo durų pamatė, kaip R. G. tampo ir ranka daužo namo duris ir paklausė „ką tu čia darai“. Tuomet R. G. puolė prie jo, griebė už kaklo, kelis kartus spyrė į kojos blauzdą, du kartus ranka sudavė į veidą. Jis atstūmė G., kuris išbėgo iš kiemo į gatvę. R. G. puolė prie jo automobilio „Opel Zefira“, stovinčio kapinių aikštelėje. R. G. sakė, kad iš užvedimo spynelės paims raktelius ir jis su E. K. niekur nebevažiuos. R. G. norėjo atidaryti automobilio dureles, tačiau jis to padaryti neleido. R. G. kelis kartus jam spyrė į kojas, jis pargriuvo, tuomet R. G. pradėjo spardyti jo automobilį, kumščiu smūgiuoti į galinį žibintą. Jis atsistojęs vėl bandė atitraukti R. G. nuo automobilio, kad jo nesugadintų. R. G. jam vieną kartą ranka sudavė į veidą, o jis G. atstūmė. Šis atsitraukė ir pradėjo jį įžeidinėti bei grasinti. Įvykio metu jis reples turėjo kišenėje, kadangi prieš įvykį dirbo prie namo; grumtynių metu replių nenaudojo ir jomis R. G. nežalojo / 30 l. /.
Apklaustas papildomai nukentėjusysis A. R. parodė, kad R. G. jo automobilio neapgadino. Jam buvo padaryta ne tik fizinė žala, bet ir turtinė žala, kadangi turėjo pirkti vaistus, kainavo kelionės į gydymo įstaigas ir pas med. ekspertus. Viso padaryta 250 lt. turtinė žala. Taip pat padaryta ir neturtinė žala, kadangi patyrė didelių išgyvenimų, vyko pas gydytojus, kurie nustatė stresą ir skyrė antidepresantų grupei priskiriamus vaistus. Viso padaryta 10000 lt neturtinė žala / 32 l. /.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. K., kuri šiuo metu yra išvykusi į užsienio valstybę, parodė, kad 2013m. sausio 5d. su draugu A. R. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Ji planavo sausio 24d. išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl krovėsi daiktus ir planavo važiuoti pas draugę R. Z. į (duomenys neskelbtini) ir pabūti pas ją, kol išvyks į (duomenys neskelbtini), nes jos namuose būti yra nesaugu, kadangi jos kaimynas R. G. reikalauja atlyginti žalas dėl sausio 4d. jo garaže kilusio gaisro. Dėl ko jis būtent iš jos reikalauja pinigų, nežino.
Ji susidėjo paskutinius daiktus ir juos išsinešė į A. R. automobilį „Opel Zefira“, kuris stovėjo kitoje kelio pusėje, kapinių aikštelėje. Pasidėjo daiktus į automobilį, uždarė dureles ir išgirdo R. G. balsą. Jis šaukė „atlygink žalą, tu niekur nepabėgsi, niekur neišvažiuosi“. Ji jam pasakė, kad neturi už ką atlyginti žalų, nes jam nieko nepadarė. R. G. kalbėdamas ėjo link jos, o ji ėjo link savo namų. Ji matė, kad R. G. yra įsiutęs, todėl nuo jo laikėsi atstumo. Bėgdama į namus matė, kaip R. G. įėjo pro jos vartelius. Išsigandusi, kad jis jai nieko nepadarytų, kadangi buvo labai įsiutęs, užsidarė namo duris ir jas užsikabino. Priėjęs prie durų R. G. pradėjo jas tempti už rankenos ir šaukti “įleisk, prostitute, aš tave užmušiu, tu negyvensi”. Jos draugas A. R. buvo lauke, kalė namo langus, todėl ji pradėjo šaukti “Aurimai, gelbėk”. Per namo langelį matė, kad prie namo durų atbėgo A. R., kuris pasakė R. G. “ką čia veiki, dink iš kiemo”. Tuomet R. G. A. R. spyrė koja kelis kartus į kojos blauzdos sritį ir smogė vieną kartą dešine ranka, kitą kartą kaire ranka į veido sritį. A. R. atstūmė R. G., tada šis išbėgo iš jos kiemo ant kelio, o A. R. bėgo prie tvoros uždaryti vartelius, kad R. G. būtų sunkiau patekti į jos kiemą. Ji visą šį įvykį matė pro savo namo prieangio langelį. Kai A. R. išbėgo prie vartelių, ji atsikabino namo duris, išėjo į kiemą ir pradėjo šaukti kaimynus, kad padėtų apsiginti nuo R. G.. Ji išgirdo kaimynės J. J. balsą, kuri sakė, kad viską matė. Jai pradarius namo duris ir išėjus į lauką, A. R. stumdėsi su R. G. ant kelio, (duomenys neskelbtini) ties jos namu. Ji matė, kaip besistumdant R. G. spyrė kelis kartus A. R. į blauzdą, po to atsitraukė nuo A. R. ir puolė spardyti automobilį „Opel Zefira“. R. G. spyrė į žibintus, į dureles, trankė rankomis automobilio variklio dangtį. Tuo momentu pastebėjo, kad atėjo A. R. seneliai, kurie gyvena toje pačioje gatvėje. Įvykį matė F. J., J. J., J. J.. Kai R. G. trankė A. R. automobilį, šis nieko nedarė, tik sakė, kad už padarytą žalą automobiliui teks sumokėti. A. R. seneliai šaukė “ kodėl daužai vaiko automobilį, atstok nuo mūsų vaiko, ko prikibai prie jo” Tada R. G. liovėsi daužęs ir pradėjo aiškintis su kitais kaimynais. A. R. pasiliko prie automobilio, o ji nuėjo į namą. Įvykio metu A. R. su savimi neturėjo jokio įrankio / 35 l. /.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji E. K. per atstovę pareiškė civilinį ieškinį 1000 lt. turtinei ir 5000 lt. neturtinei žalai atlyginti / 134 l. /.
Liudytoja D. G. – kaltinamojo R. G. sutuoktinė – parodė, kad dėl 2013m. sausio 03-04d. naktį jų ūkiniame pastate kilusio gaisro įtaria kaimynę E. K.. Sausio 05d. apie pietus būdama savo namo virtuvėlėje išgirdo sutuoktinį lauke sakant E. K. „kur bėgi, panele, duok parodymus“, o ši ėmė šūkauti ir keiktis. Išėjusi į gatvę paskui sutuoktinį matė, kaip E. K. užtrenkė A. R. a/m bagažinę ir nubėgo į savo namo kiemą. Tuo metu iš kiemo į gatvę iššoko A. R. su replėmis rankoje, puolė jos vyrą ir ėmė mojuoti replėmis. Remigijus gaudė A. R. rankas, norėdamas jį suvaldyti, o šis mojuodamas replėmis jam įbrėžė į ranką. Tuo metu E. K. ją keikė ir šaukė „J., ateik“. R. G. pagavo A. R. rankas, šis nusiramino ir pradėjo kalbėtis. Vyrui paprašius ji atnešė fotoaparatą ir pradėjo filmuoti, bet konfliktas jau buvo pasibaigęs. Po to susirinkus daugiau kaimynų vyko ginčas ir aštrus pokalbis iš abiejų pusių kol atvyko policininkai.
Konflikto metu R. G. į E. K. kiemą įėjęs nebuvo, jai nesudavė ir nekeikė, ji pati triukšmavo, bėgo į kiemą ir šaukė kaimynus, nes „žaidžia gudrius žaidimus“ / cituojama /. Nei R. G., nei A. R. vienas kitam smūgių nesudavė, R. G. A. R. nespyrė, prie įėjimo į kapinės stovėjusio automobilio nedaužė ir nespardė, tarp jų jokio konflikto dėl automobilio išvis nebuvo.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė, kad 2013-01-05, šeštadienį, į namus parėjęs vyras R. G. pasakė, kad kaimynė E. K. iš namų neša ir į automobilį kraunasi daiktus. Po kurio laiko jis išėjo darbuotis į kiemą. Neilgai trukus ji per langą pamatė jį einantį link kelio, po to būdama namuose išgirdo jį E. K. sakantį „kur panele ruošiesi, ar bėgi į užsienį, aš ir tave įtariu“. Po šių žodžių ji išėjo į gatvę pažiūrėti kas ten vyksta. Išėjus į gatvę E. K. stovėjo prie automobilio, o jos draugas A. R. užkalinėjo jos namų langus. Atsakydama į jos vyro pasakytus žodžius E. K. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir nubėgo į savo gyvenamojo namo kiemą. Tuo metu prie jos vyro, kuris per gatvę ramiai ėjo link E. K. namų, su kažkokiu metaliniu įrankiu rankose pribėgo A. R. ir puolė. E. K., stovėdama savo namų kieme, pradėjo šaukti „J., šiąnakt mane G. degs“, „J., ateik, jie užsimuš“. A. R. pribėgus prie R. G. jie susigrūmė, jos vyras bandė jį suvaldyti ir buvo A. R. sužalotas. Ji matė, kaip A. R. kelis kartus turėtu įrankiu sudavė jos vyrui per rankas ir pečius. Šis, stengdamasis apsiginti nuo A. R., bandė ji sugriebti už rankų, gindamasis kelis kartus pastūmė, tačiau nei rankomis nei kojomis A. R. smūgių nesudavė. Tuo metu ji stovėdama gatvėje E. K. pasakė „kas tave ruošiasi degti, tu tik ramiai gyvenk ir miegok“, o ši pradėjo šaukti „kalė“ ir šaukė kaimynus „greičiau kaimynai, greičiau“. Jos vyrui šiaip taip pavyko nuraminti A. R., jis paprašė atnešti telefoną iškviesti policijai. Ji nuėjusi į namus paėmė telefoną bei fotoaparatą ir grįžo į gatvę. Tuo metu A. R. su jos vyru nebekonfliktavo, jie ramiai šnekėjosi. Jai padavus mobiliojo ryšio telefoną vyras apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Tuo metu E. K. stovėdama savo kieme pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, o į konflikto vietą pradėjus rinktis kaimynams kažkur dingo ir pasirodė tik atvažiuojant policijos pareigūnams. Ji viską filmavo, kol atvažiavo policijos pareigūnai, o po to filmuotą vaizdo medžiagą pateikė policijos pareigūnams. Nei ji, nei jos vyras E. K. ir A. R. susidorojimu negrasino, jų atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, smūgių nesudavė ir A. R. automobilio neapgadino. Dėl A. R. padarytų sužalojimų jos vyras kreipėsi į VšĮ Kelmės ligoninę / 48 l. /.
Liudytoja J. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, o nukentėjusieji – draugai. Įvykio dieną apie 14val. verkdama paskambino E. K. ir pasakė, kad atėjęs į kiemą R. G. muša A. R., o ji užsirakino. Atbėgusi muštynių nebematė, tačiau R. G. visus plūdo, E. K. sakė „prostitute, nori pabėgti iš įvykio vietos“, spardė A. R. automobilį, norėjo įkąsti jai pačiai, bet ji ranka jį atstūmė, užsipuolė senuką V. R.. Konfliktas baigėsi tik atvykus policininkams. Dalį konflikto jį nufilmavo A. R. telefonu ir įrašą jam atidavė. Jai matant niekas niekam smūgių nesudavė. Kad E. R. rankose turėtų kokį nors daiktą, ji nematė.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, kad bėgdama iš tolo matė, kaip R. G. ir A. R. stumdosi; ar kuris jų trenkė, nematė, nes buvo per toli / 41 l. /. R. G. buvo labai agresyvus. Kai jis žengė link jos, pagalvojo, jog jai trenks, todėl jį ranka atstūmė / 42 l. /. Telefoną su įrašu atidavė A. R. / 43 l. /.
Liudytoja J. J. parodė, kad R. G. ir E. K. yra jos kaimynai. Įvykio dieną apie 14val. namuose virtuvėje gamindama valgį per langą matė, kaip R. G. ėjo į E. K. kiemą. Matė, kad jis pasuko link vartelių, bet nematė, ar į kiemą įėjo. Tuo metu A. R. norėjo užkalti langą su plokšte, bet ją metęs nubėgo į kiemą. Po 3-5min. atbėgo E. K. šaukdama „gelbėkit, užmuš A.“. Jos vyras F. J. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, ji paskambino A. R. seneliams ir išėjo į gatvę. Tuo metu A. R. ir R. G. buvo gatvėje, su kamera atėjo D. G.. R. G. puolė ant visų šaukdamas „norite pabėgti, nepabėgsite, pakasiu, užversiu“. A. R. laikė R. G. rankas, o šis bandė įspirti, A. R. kumščiu sudavė kažkur ties veidu, daužė a/m kapotą ir spardė padangas.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė iš esmės analogiškai. Taip pat ji parodė prie virtuvės langą mačiusi, kaip R. G. nusileido laiptais į E. K. kiemą. Tuo metu A. R. kalė E. K. namo langą ir staiga nubėgo į kiemą. Vėliau atėjusi prie kapinių į automobilių stovėjimo aikštelę matė, kad A. R. laiko R. G. rankas, o R. G. grasino, kad visus pakas, užmuš / 44 l. /.
Liudytojas F. J. parodė, kad įvykio metu būnant namuose sutuoktinė J. J. pasakė „ G. eina pas K.“, po to pasakė, kad K. šaukia. Išėjęs į lauką pažiūrėti pamatė E. K., kuri šaukė „gelbėkit, užmuš A.“. R. G. spardė a/m, kumščiu daužė kapotą ir dureles, šaukė „padegėt, norite pabėgti, tepate slides, niekas jūsų nepaleis“. Spardydamas a/m jis galėjo pataikyti ir A. R.. Po to susirinko daugiau žmonių; R. G. visus puolė, triukšmavo, vėliau atvažiavo policininkai.
Kas vyko E. K. kieme, jis nematė ir negirdėjo. Tik pati E. sakė, kad R. G. laužė duris. Ateidamas matė, kaip R. G. išeidinėjo iš E. K. kiemo, t.y. dar buvo ant laiptelių prie vartų, o ji su A. R. tuo metu buvo savo kieme, prie namo durų. Jam matant A. R. ir R. G. vienas kitam smūgių nesudavė, nei vienas nugriuvę nebuvo; R. G. nebent galėjo įspirti, kai spardė automobilį. Patikslina, kad tikrų smūgių nebuvo, R. G. tik bandė suduoti, o A. R. besigindamas gaudė jo rankas. Kiek prisimena, A. R. turėjo reples.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F. J. parodė, kad sausio 5d. apie 14val. būnant namuose žmona J. J. pasakė, kad E. K. šaukiasi pagalbos. Nuėjęs prie E. K. namų pamatė, kad R. G. lipo laiptais nuo E. K. namo, nubėgo prie A. R. automobilio, kuris stovėjo prie kapinių automobilių stovėjimo aikštelėje ir pradėjo spardyti automobilį. Tada A. R. puolė R. G. atitraukti nuo automobilio. Jis pats R. G. pasakė nelįsti prie A. R. automobilio, o šis pribėgęs jam pasakė “ir tu čia p... atėjai”. Po to R. G. puolė prie A. R. ir pradėjo jam spardyti kojas ir rankomis smūgiuoti į veidą, tačiau ar pataikė, jis nematė. A. R. atstūmė R. G. ir šis atsitraukė. Tada atėjo V. Ir E. R., jo žmona Janina. Tuomet R. G. pasakė A. R., kad sudegino automobilius ir nori pabėgti, bet jie niekur nedings, juos susiras ir užvers, padės į vietą. R. G. šaukė ant visų, išvadino necenzūriniais žodžiais. D. G. buvo kartu, tačiau nevartojo necenzūrinių žodžių. Po to jis nuėjo į namus apsirengti ir kai grįžo konfliktas buvo aprimęs. Kad konflikto metu A. R. rankose būtų turėjęs kokį įrankį, nematė / 45 l. /.
Liudytoja E. R. parodė, kad R. G. yra jos kaimynas, o A. R. – anūkas. Įvykio metu jai paskambino kaimynai J. ir pasakė, kad muša anūką. Pirmas į įvykio vietą nuėjo jos vyras, o ji nuėjo iš paskos. Atėjusi rado A. R. sumuštą, kruviną. R. G. buvo agresyvus, norėjo sumušti ir jos vyrą, puolė J. J.. Jai matant niekas niekam smūgių nesudavė ir daiktų nedaužė.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. R. parodė iš esmės analogiškai / 46 l. /.
Liudytojas V. R. parodė, kad įvykio metu paskambinusi J. J. pasakė „užmuš anūką“, todėl jis greitai išėjo į įvykio vietą. Nuėjus R. G. ir A. R. išeidinėjo iš E. K. kiemo. Matė, kaip R. G. daužė A. R. a/m kumščiais ir spardė, šaukė visus sunaikinsiąs, vartojo nešvankius žodžius, bet tarp jų grumtynių nebuvo, niekas niekam smūgių nesudavė ir nugriuvę nebuvo. Jam atėjus iš pašalinių žmonių buvo tik F. J., visi kiti, tame tarpe ir jo žmona, atėjo vėliau.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. parodė, kad sausio 5d. apie 15val. paskambinusi J. J. pasakė, kad greičiau bėgtų prie kapinių, nes R. G. užmuš A. R.. Jis iškarto nubėgo ir pamatė R. G., A. R., J. J., J. J., F. J., kurie stovėjo prie kapinių automobilio stovėjimo aikštelėje. R. G. buvo labai agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, priėjęs prie A. R. pasakė, kad jam kažką padarys, kad juos visus sunaikins. R. G. agresyviai puolė prie J. J. ir galimai norėjo suduoti, tačiau J. J. ranka atstūmė jo veidą. Po to R. G. nusiramino ir atvyko policija / 47 l. /.
Liudytoja S. T. parodė, kad kaltinamasis R. G. yra jos kaimynas, su nukentėjusiaisiais nebendrauja. Vieną kartą žiemą, datos neprisimena, savo kieme nešdama durpes matė netoliese esančioje kapinių aikštelėje žmonių susibūrimą. Kokie žmonės ten buvo ir kas vyko, nematė ir negirdėjo, jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negali.
Liudytoja A. T. parodė analogiškai Kaip liudytoja S. T..
Nukentėjusysis A. R. dėl įvykio į Kelmės rajono PK kreipėsi 2013-01-05d. 17val. 20min. nurodydamas, kad tą pačią dieną apie 14val. 30min. įėjęs į E. K. gyvenamąją valdą R. G. puolė jį mušti, sutrenkdamas smūgius į įvairias kūno dalis; taip pat rankomis ir kojomis sudavė smūgius į jo a/m priekinę dalį / 4 l. /. Sausio 07d. nukentėjusioji E. K. kreipėsi į Kelmės rajono PK nurodydama, kad sausio 5d. tarp 14-15val. R. G. jos kieme grasino ją užmušti, išvadino necenzūriniais žodžiais / 5 l. /. A. R. / 6 l. / ir D. G. / 7 l. / pateikė kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrint (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą ir prieš jį šalia kapinių pagrindinių vartų esančią stovėjimo aikštelę kraujo pėdsakų, automobilių stiklo šukių ar kitokių dalių nerasta / 8-10 l. /, laipteliai prie namo Nr. 22 yra kieme už vartelių / 10 l. /. Apžiūrint A. R. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jokių įlenkimų ar nubrėžimų ant kėbulo nerasta / 11-12 l. /.
Specialisto išvadoje Nr. G 52/13(04) nurodyta, kad A. R. nubrozdinimas / t.y. kairio kelio priekiniame paviršiuje / padarytas kietu buku daiktu, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui ir nėra būdingas griuviminei traumai / 17 l. /. Specialisto išvadoje Nr. G 14/13-52/13(04) nurodyta, kad reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu, kad A.R. padaryti nubrozdinimą kairio kelio priekiniame paviršiuje / 20 l. /.
Specialisto išvadoje Nr. G 190/13(04) nurodyta, kad R. G. padaryti sužalojimai : abiejų plaštakų odos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje įvykio aplinkybėmis ir laiku, nėra būdingi griuviminei traumai. Keliais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai, nėra galimybės nurodyti / 21 l. /.
Nukentėjusioji E. K. pareiškė civilinį ieškinį 1000 lt. turtinei ir 5000 lt. neturtinei žalai atlyginti / 134 l. /. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 37,47 lt. civilinį ieškinį nukentėjusiojo A. R. gydymo išlaidoms atlyginti / 24-25 l. /.
Teismo posėdyje peržiūrint A. R. ir D. G. pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, kad juose užfiksuota įvykių eiga konflikto vietoje susirinkus daug asmenų, t.y. jau po kaltinime nurodomų veiksmų atlikimo / ar neatlikimo /. D. G. pateiktame vaizdo įraše girdėti, kaip nukentėjusioji E. K. vartoja necenzūrinius žodžius, ką perklausant įrašą pripažino A. R.. A. R. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip kaltinamasis R. G. sako „aš jumis užversiu“, „p... į galvą, susirasiu visus“ bei prideda pirštą A. R. prie galvos.
R. G. kaltinamas pagal Lietuvos BK 284str. 1d. dėl sekančių veiksmų, demonstruojančių nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdžiusių visuomenės rimtį ir tvarką : a) necenzūrinių žodžių vartojimo E. K. atžvilgiu jos kieme, b) griebimo už kaklo ir smūgių rankomis bei kojomis sudavimo A. R. kieme ir automobilių stovėjimo aikštelėje, padarant sveikatos sutrikdymą / 104 l. /. Kaltinamasis viso tyrimo metu neigia šiuos veiksmus atlikęs.
Neginčijamai nustatyta, kad konfliktas prasidėjo, kai R. G. priėjo prie daiktus į A. R. automobilį dedančios E. K. ir pradėjo priekaištauti dėl išvykimo. Iš karto po to nukentėjusioji parėjo / ar parbėgo / į savo namą, o R. G. ėjo jai iš paskos. Nors kaltinamasis neigia, jog nebuvo įėjęs į E. K. kiemą, tai tiesiogiai patvirtino E. K., A. R., liudytojas F. J. / jog jam išėjus į gatvę E. K. su A. R. buvo kieme prie pat namo durų, R. G. išeidinėjo iš kiemo pro vartelius, bet dar buvo ant kiemo pusėje esančių laiptelių, kas matyti fotonuotraukoje – 10 l. /, V. R. / jog matė R. G. ir A. R. išeinančius iš kiemo /; netiesiogiai – ir liudytoja J. J. / mačiusi, kad ateidamas gatve R. G. pasuko link vartelių /. Faktas, jog E. K. nuo einančio lik jos R. G. pasislėpė įėjusi į namą ir užkabinusi durų užraktą / 35 l., ko kaltinamasis faktiškai neginčija /, taip pat patvirtina nukentėjusiųjų, o ne kaltinamojo versiją. Todėl remiantis šiais įrodymais pripažįstama nustatytu, kad kaltinamasis R. G. buvo įėjęs į E. K. namo kiemą. Nors E. K. apklausoje tiesiogiai nenurodė, jog kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius / tik „įleisk, prostitute, aš tave užmušiu, tu negyvensi“ – 35 l. /, tai patvirtina jos pareiškimas / 5 l. /, A. R. parodymai, netiesiogiai – visų, išskyrus D. G., liudytojų parodymai / jog R. G. viso konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius /, A. R. pateiktas vaizdo įrašas / jame užfiksuota, kad kaltinamasis vėliau filmuojant vartoja necenzūrinius žodžius / ir tolesnė įvykių seka.
Visi apklausti asmenys pripažįsta, kad iš karto po įėjimo į namą E. K. ėmė šauktis pagalbos, o kitame namo šone užkalinėjęs langą A. R. nutraukė darbą, nubėgo jai padėti ir tarp jo bei kaltinamojo įvyko konfliktas. Kaltinamasis teigia, jog konflikto metu nukentėjusiajam smūgių nesudavė, tik gynėsi ir pats buvo sužalotas replėmis; visas konfliktas truko apie 20sek., po to jie su A. R. tik kalbėjosi. Abu nukentėjusieji teigia, kad R. G. sudavė smūgius A. R. tiek kieme, tiek a/m stovėjimo aikštelėje.
Liudytoja D. G. yra kaltinamojo sutuoktinė, dėl ko neabejotinai suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Todėl jų parodymai vertinami kaip dviejų tarpusavyje artimai susijusių asmenų / t.y. galimai tarpusavyje derinti, duoti turint suinteresuotumą bylos baigtimi ir pan. /, dėl ko keliantys abejonių jų nešališkumu. Nukentėjusieji E. K. ir A. R. yra draugai, abu pripažinti nukentėjusiaisiais dėl tų pačių kaltinamojo veiksmų, todėl jų parodymai vertinami analogiškai. Tai, kad kaltinamojo ir liudytojos D. G. parodymai nėra objektyvūs, patvirtina jų neigimas kitais įrodymais nustatytų faktų / jog R. G. buvo įėjęs į kiemą, konflikto vietoje vartojo necenzūrinius žodžius ir t.t. /. Nukentėjusiųjų parodymuose taip pat yra svarbių prieštaravimų – ikiteisminiame tyrime mušimo kieme aplinkybes nurodęs kaip ir E. K. / 30, 35 l. /, A. R. teisme ėmė teigti, jog buvo pargriautas ant žemės; E. K. nenurodė smūgio jam ranka į veidą ir pargriovimo aikštelėje ir pan. Tačiau visi liudytojai, vėliau atėję į konflikto vietą, daugiau ar mažiau patvirtino nukentėjusiųjų nurodomas aplinkybes - kad R. G. daužė automobilį, vėliau keikėsi ir grasino A. R. / kas neginčijamai užfiksuota ir vaizdo įraše /, aikštelėje spyrė ir bandė suduoti A. R. / J. J., F. J. /. Nustatyta įvykių seka / A. K. nuo R. G. bėga į namą, šaukia pagalbon A. R., po to kviečia kaimynus šio gelbėti, atėję liudytojai dar mato konflikto pabaigą /, teismo vertinimu, taip pat patvirtina nukentėjusiųjų poziciją. Neginčijamai nustatyta, kad po konflikto A. R. nustatytas vienas kūno sužalojimas, atitinkantis jo įvykių versiją / spardymą į kojas - 20 l.; kartu atkreiptinas dėmesys, kad daugiau jokių sužalojimų jam nenustatyta /. Gi kaltinamojo versijos dėl konflikto eigos nepatvirtino nei vienas, išskyrus sutuoktinę D. G., liudytojas, nors jo prašymu tokie liudytojai buvo apklausti / S. T. ir A. T. – 218 l. /. Todėl pripažįstama įrodytu, kad konflikto tarp R. G. ir A. R. metu smurtas buvo pavartotas.
Visų asmenų parodymai dėl šio smurto yra prieštaringi. E. K. parodė, kad R. G. A. R. kieme kelis kartus spyrė į blauzdos sritį ir du kartus rankomis sudavė į veidą / 35 l. / bei aikštelėje kelis kartus spyrė į blauzdą / 35 l. /. Pats A. R. nurodė, kad kieme R. G. griebė už kaklo, kelis kartus spyrė į blauzdą ir du kartus smūgiavo ranka į veidą, aikštelėje kelis kartus spyrė į kojas, jis pargriuvo, po to atsikėlusiam vieną kartą smūgiavo į veidą / 30 l. /. Apklausiamas teisme jis jau teigė, kad kieme buvo pargriautas, užsidengė veidą ir nematė, su kuo jam sudavė R. G., tik jautė smūgius. J. J. tik apklausiama teisme / 44 l. / nurodė mačiusi, kad R. G. aikštelėje bandė A. R. įspirti ir sudavė ties veidu. F. J. nurodė matęs, kaip R. G. aikštelėje A. R. spyrė į koją ir smūgiavo į veidą, tik nematė, ar pataikė / 45 l. /, o teisme patikslino, kad R. G. tik bandė suduoti, o A. R. besigindamas gaudė jo rankas. Todėl nukentėjusiojo A. R. teisme nurodytas pargriovimas ant žemės kieme bei kaltinime nurodomas jo pargriovimas aikštelėje / 104 l. / išjungiami iš kaltinimo kaip patikimai neįrodyti. Atskirai pažymėtina, kad tokių prieštaravimų teismas nelaiko parodymų melagingumą patvirtinančia aplinkybe / kaip teigia kaltinamasis /, nes dėl paties konflikto pobūdžio / visi asmenys teigia, kad jis ilgai truko ir juos labai paveikė /, praėjusio santykinai ilgo laiko tarpo ir kitų aplinkybių / dalies liudytojų amžiaus, jų vėlesnio atėjimo į konflikto vietą ir kt. / įvykio dalyviai gali klysti dėl kai kurių aplinkybių ar jas užmiršti.
Remiantis aptartais įrodymais pripažįstama nustatytu, kad kaltinamasis R. G. vartojo necenzūrinius žodžius E. K. atžvilgiu ir kaltinime nurodomais veiksmais sumušė A. R., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nustatyta, kad konfliktas kilo, kai R. G. bandė sutrukdyti, jo manymu, gaisro jo sodyboje kaltininkei E. K. išvykti gyventi kitur, t.y. neabejotinai dėl asmeninių santykių. Tai rodo, jog jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką. Tačiau veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos BK 284str. neturi įtakos kaltininko motyvai - jie gali būti ir asmeniniai, tik svarbu, kad nusikaltimas padarytas viešoje vietoje / LAT 2013-01-08 nutartis Nr. 2K-25/2013 /.
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos BK 284str. nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai : padarytos veikos pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta turi būti viešoji vieta, t.y. erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nėra abejonių, kad miestelyje prie pat gatvės esantis tik žema tvorele atskirtas gyvenamojo namo kiemas / 10 l. / ir toje pat gatvėje prie pagrindinio įėjimo į kapines esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra vieša vieta. Veika padaryta dienos metu - apie 14val., į jos vietą susirinko daug pašalinių asmenų, kurie buvo akivaizdžiai paveikti R. G. veiksmų, todėl nekyla abejonių, kad viešoji rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta ir pats kaltinamasis tai suvokė. Be to, teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti / LAT 2013-11-28 nutartis Nr. 2K-504/2013 /, o juo labiau – padarymas nežymaus sveikatos sutrikdymo, kurį apima Lietuvos BK 284str. 1d. sudėtis / LAT nutartis Nr. 2K-408/2013, kt. /. Todėl kaltinamojo R. G. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos BK 284str. 1d. Iš visų aptartų įrodymų matyti, kad A. R. gynėsi nuo jį puolusio R. G., todėl šiam kūno sužalojimo / abiejų plaštakų odos nubrozdinimų – 21 l. / nustatymas pripažįstamas neturinčiu įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui.
E. K. atžvilgiu R. G. kaltinamas tik necenzūrinių žodžių vartojimu / 104 l. /. Tokia veika pati savaime atitinka Lietuvos ATPK 174str. Tačiau analogiškose bylose / pvz., kai dalis veiksmų atitinka BK 284str., o dalis – ATPK 174str., arba BK 281str. ir ATPK 127str. / Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje ir kartu išvadinimas necenzūriniais žodžiais kvalifikuotinas pagal Lietuvos BK 284str. 1d. / LAT 2013-01-08 nutartis Nr. 2K-25/2013, 2013-01-22 nutartis Nr. 2K-28/2013, 2013-01-29 nutartis Nr. 2K-70/2013 ir kt. /.
Kaltinime nėra nurodoma, kad viešąją tvarką R. G. pažeidė įžūliu elgesiu / 104 l. /. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, tame tarpe ir fizinis smurtas prieš žmogų. Todėl kaltinimas patikslinamas, kas nelaikytina veikos esminių aplinkybių ar kvalifikavimo pakeitimu / Lietuvos BPK 256str. /.
Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis galimai atliko ir kitus veiksmus – grasino nukentėjusiesiems ir kitiems įvykio vietoje susirinkusiems asmenims, daužė kumščiais ir spardė A. R. automobilį, nors jo neapgadino, vartojo necenzūrinius žodžius ne tik E. K. atžvilgiu / apklaustų asmenų parodymai, vaizdo įraše užfiksuota, kaip jis sako „aš jumis užversiu... susirasiu visus“ /. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios E. K. atstovės pareikštas prašymas pakeisti įtarimą dėl grasinimų / 96 l. / prokurorės nutarimu buvo atmestas / 97-98 l. /. Bylą nagrinėjant teisme prokurorė ir nukentėjusieji tokių prašymų nepareiškė. Priimdamas nuosprendį teismas savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. Iš esmės skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis Lietuvos BPK 256str. 1d. ir 3d. nustatytų reikalavimų. Kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama / šiuo atveju – grasinimus, veiksmus prieš asmens turtą ir kt. / teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad būtų suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą / LAT nutartis Nr. 2K-7-13/2007 /, todėl savo iniciatyva teismas šių veiksmų kaltinamajam neinkriminuoja.
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis veikė būdamas įsitikinęs, jog užkerta kelią neteisėtam nukentėjusiosios E. K. elgesiui - pabėgimui iš gyvenamosios vietos, siekiant išvengti įtarimų dalyvavus jo turto padegime / nors tiesioginiai įtarimai reikšti S. J. - 199-200 l., Lietuvos BK 59str. 2d. /. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. G. yra tris kartus teistas / 61-70 l. /, tačiau paskutinį kartą – daugiau kaip prieš 15 metų, įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, nepripažino kaltės, dėl savo veiksmų nesigaili, yra nekritiškas savo elgesio atžvilgiu, eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe – dėl konfliktų su kitais asmenimis / 57-60 l. /. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos aplinkybes / kaltinamojo vertinimu, padaryta siekiant teisėtų tikslų, padaryta praėjus tik vienai dienai po didelius nuostolius jam sukėlusio gaisro, t.y. esant stresinei būklei, truko ilgai, paveikė daug aplinkinių žmonių, A. R. buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas / ir pasekmes, jo šeimyninę padėtį, kitą charakterizuojančią medžiagą / 71, 72, 74, 75, 77 l. /, todėl jam skiriama vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą / Lietuvos BK 48, 54 ir 55str. /.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 54, 55 l. / R. G. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nukentėjusysis A. R. pareiškė civilinį ieškinį 250 lt. turtinei žalai atlyginti / 32 l., patikslinta teismo posėdžiuose /. Nukentėjusioji E. K. pareiškė civilinį ieškinį 1000 lt. turtinei žalai atlyginti / 134 l. /. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 37,47 lt. civilinį ieškinį nukentėjusiojo A. R. gydymo išlaidoms atlyginti / 24-25 l. /.
Nukentėjusiojo A. R. turėtos išlaidos pagrįstos įrodymais tik dalinai / 198 l. /. Tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes / jam padarytas kūno sužalojimas, dėl užpuolimo jis gydėsi, neabejotinai turėjo kelionių, susijusių su procesu, išlaidų ir t.t. / jo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo laikyti akivaizdžiai prie dideliu nėra pagrindo, todėl jis tenkinamas pilnai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.
Nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad ji dėl kaltinamojo veiksmų privalėjo išsikelti iš savo gyvenamosios vietos / 196 l. / ir turėjo su tuo susijusių išlaidų. Byloje nustatyta, kad E. K. dėl darbo pobūdžio ir anksčiau ilgam išvykdavo į užsienio valstybę, o konfliktas su R. G. kilo ne tik, kai ji jau ruošėsi išvažiuoti / krovė daiktus į automobilį, A. R. užkalinėjo langus /, bet ir būtent dėl to, kad ji kraustėsi iš namų, tuo sukeldama R. G. įtarimų dėl pabėgimo. Tai patvirtina, kad ji sprendimą išsikraustyti iš namų buvo priėmusi iki konflikto su R. G.. Todėl jos reikalavimas atlyginti persikraustymo išlaidas, kurių dydį patvirtinančių įrodymų nepateikta, pripažįstamas nepagrįstu ir priteisiamos tik kvitu paremtos kelionių išlaidos, kurios laikytinos akivaizdžiai pagrįstomis ir ne per didelio dydžio / 134 l., Lietuvos BPK 115str. 1d. /.
Šiaulių TLK civilinis ieškinys / 24-25 l. / pagrįstas rašytiniu įrodymu / 26 l. /, kuriuo abejoti nėra pagrindo. Kaltinamojo teiginiai apie reikalingumą užduoti atstovui įvairius klausimus yra tik deklaratyvus, todėl šis ieškinys tenkinamas / Lietuvos BPK 115str. 1d. ir CK 6.280str. /.
Nukentėjusysis A. R. pareiškė civilinį ieškinį 9750 lt. neturtinei žalai atlyginti / 32 l., patikslinta teismo posėdžiuose /. Nukentėjusioji E. K. pareiškė civilinį ieškinį 5000 lt. neturtinei žalai atlyginti / 134 l. /.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250str. 2d. Lietuvos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas / restitutio in integrum / objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus / jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t.t. – Lietuvos CK 6.282str. /, t.y. siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros / LAT 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga /.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250str. 2d. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Šioje byloje R. G. E. K. atžvilgiu pripažintas kaltu tik dėl necenzūrinių žodžių vartojimo. Jau aptarta, kad pati savaime tokia veika atitinka Lietuvos ATPK 174str. Tačiau kadangi visa kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos BK 284str. 1d., nukentėjusioji turi teisę į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą / LAT 2006-02-07 nutartis Nr. 2K-60/2006, 2007-01-23 nutartis Nr. 2K-55/2007 ir kt. /.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydžius atsižvelgiama R. G. kaltės formą / veika padaryta tyčia, tačiau turint tikslą ne pažeisti viešąją tvarką, o sutrukdyti E. K., jo vertinimu, pasislėpti, esant stresinėje būklėje po didelius nuostolius sukėlusio gaisro /, jo atliktų veiksmų intensyvumą, trukmę ir pasekmes / nežymus sužalojimas padarytas tik A. R., prieš kurį R. G. veiksmai tęsėsi daug ilgesnį laiką, abu nukentėjusieji po to jautė sukrėtimą ir gydėsi – 195, 198 l. /, priteisiamos turtinės žalos ir proceso išlaidų dydį, duomenis apie R. G. turtinę padėtį / jis yra bedarbis, nukentėjęs nuo gaisro / bei kitas aplinkybes / vaizdo įraše užfiksuota, kad konflikto vietoje pati E. K. vėliau vartojo necenzūrinius žodžius /, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose / LAT nutartys Nr. 2K-12/2012, Nr. 2K-473/2013, Nr. 2K-522/2013, kt. /, todėl E. K. priteisiama 1000 lt., o A. R. – 3000 lt. neturtinės žalos atlyginimo, jų ieškiniai tenkinami dalinai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti / Lietuvos BPK 106str. 2d. /. Šių išlaidų dydžiai norminiuose aktuose nenustatomi. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio baudžiamajame procese netaikomos / LAT nutartis Nr. 2K-180/2012 /, tačiau šių išlaidų suma neturi būti aiškiai per didelė, atsižvelgiant į bylos apimtį, faktinį ir teisinį sudėtingumą, proceso trukmę, rezultatus ir kitas svarbias aplinkybes / LAT nutartys Nr. 2K-180/2012, 2K-494/2011, 2K-410/2008, kt. /. Apmokėjimą už antrinės teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančios taisyklės taip pat negali būti taikomos, tačiau jos leidžia įvertinti, kokius apmokėjimo dydžius už analogišką darbą nustato valstybė. Veikos padarymo metu nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesų atstovavimas baudžiamojoje byloje buvo apmokamas LR Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 12.4.p. tvarka / nuo 2012-08-01 galiojusi redakcija /.
Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatė L. U. kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. atstovė / 38 l. / ikiteisminiame tyrime paruošė itin nedidelės apimties, nesudėtingą civilinį ieškinį be jokių priedų / 38 l., tas pats tekstas su pridedamu kvitu – 134 l. /, susipažino su bylos medžiaga / 89 l. /, pateikė prašymus / 90, 95, 96 l. /, nagrinėjant bylą teisme surašė pareiškimą / 164 l. / ir pateikė dokumentus / 195-198 l. / bei dalyvavo teismo posėdžiuose spalio 14d. / 204 l. / ir lapkričio 20d.
Įvertinus bylos sudėtingumą / viešosios tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos BK 284str. 1d. dėl konflikto kieme tarp kaimynų; nagrinėjimui nereikalaujantis specialių žinių, jos dalyvių skaičius ir bylos apimtis nėra dideli ir kt. /, atstovės atliktų veiksmų ir pateiktų dokumentų skaičių, jų akivaizdų nesudėtingumą ir kitas aplinkybes / analogiškus veiksmus atlikusio ir taip pat iš kito miesto atvykusio A. R. atstovo išlaidos sudaro tik 1000 lt., E. K. atstovavimą galimai apsunkino jos išvykimas į kitą valstybę / teismas laiko, kad nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 1500 lt. / t.y. 500 lt. už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir po 500 lt. už dalyvavimą kiekviename teismo posėdyje / išlaidų advokato paslaugoms apmokėti / Lietuvos BPK 106str. 2d. /. Teismo nuomone, tokia suma atitinka ir byloje esančius duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį / jis yra bedarbis - 72 l., nukentėjęs nuo gaisro – 199-200 l.; kitokie duomenys teismui nepateikti /. Panašaus dydžio / 500 lt. / išlaidos advokato pagalbai apmokėti už dalyvavimą viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiam asmeniui buvo priteistos Šiaulių apygardos teismo 2012-07-13 nuosprendžiu byloje Nr. 1A-578-282/2012. Atskirai pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, savanoriškai susitardamas dėl santykinai didelių atstovavimo išlaidų / 2500 lt. - 135, 136, 194 l. /, turi prisiimti atsakomybę dėl galimo jų atlyginimo nepilna apimtimi.
Atsižvelgiant į advokato R. D. / 80 l. / dalyvavimo procese trukmę ir atliktus veiksmus / 83-84 l., kt. / mažinti nukentėjusiajam A. R. priteisiamų atstovavimo išlaidų dydį / 1000 lt. - 197, 226 l. / pagrindo nenustatyta, jos iš kaltinamojo R. G. priteisiamos pilnai / Lietuvos BPK 106str. 2d. /.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 284str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems / 1 / metams, įpareigojant per šešis / 6 / mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiems A. R. ir E. K. padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę R. G. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Priteisti iš R. G. A. R. du šimtus penkiasdešimt / 250 / litų turtinės žalos atlyginimo, tris tūkstančius / 3000 / litų neturtinės žalos atlyginimo ir vieną tūkstantį / 1000 / litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Priteisti iš R. G. E. K. vieną šimtą / 100 / litų turtinės žalos atlyginimo, vieną tūkstantį / 1000 / litų neturtinės žalos atlyginimo ir vieną tūkstantį penkis šimtus / 1500 / litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Priteisti iš R. G. Šiaulių teritorinei ligonių kasai trisdešimt septynis litus 47ct. / 37,47 lt. / nukentėjusiojo A. R. gydymo išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.