Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiems A. R. ir E. K. padarytą turtinę žalą; iš jo A. R. priteista 250 Lt, E. K. 100 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 2 d. ir 2014 m. balandžio 10 d. perduotas vykdyti Šiaulių apygardos probacijos tarnybai.

2014 m. lapkričio 14 d. Kelmės rajono apylinkės teisme gautas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas nuteistajam R. G. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę.

2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismas tenkino Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu R. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Nuteistojo teigimu, probacijos tarnybos atstovas Tomas Molotokas lapkričio 24 d. atvyko pas jį į namus bei pranešė, kad lapkričio 25 d. bus teismas. Tačiau jis pasakė, kad gali eiti arba neiti į teismą, jokio teismo šaukimo, jog privalo būtinai atvykti į teismą, negavo, niekur nepasirašė. Taip suklaidintas probacijos tarnybos atstovo jis ir nenuvyko į teismą bei negalėjo apsiginti, pareikšti savo nuomonės dėl probacijos tarnybos teikimo, negalėjo paaiškinti kodėl nesumokėjo priteistos žalos.

Nuteistojo nuomone, jam nedalyvaujant teismas pakeisdamas 1 metų laisvės apribojimo bausmę į 90 parų areštą, priėmė labai griežtą sprendimą t. y. paskyrė maksimalų arešto parų skaičių, su kuo kategoriška nesitinka. Nemano, kad 350 Lt priteista žala dviem asmenims yra adekvati 90 parų areštui bei yra objektyvi ir teisinga. Pasak nuteistojo priteistos žalos per 6 mėnesių terminą nesumokėjo, nes iki paskutinės minutės jam trūko pinigų. 2014 m. gegužės 4 d. jo motiną ištiko insultas, tai patvirtina jo turima pažyma iš (duomenys neskelbtini) ligoninės. (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijoje motina išgulėjo du mėnesius, kiekvieną dieną važiavo jos lankyti į (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, jo materialinė bei turtinė padėtis yra labai bloga. Todėl kategoriškai nesutinka su probacijos tarnybos atstovo išsakyta nuomone teisme apie jo turtinę padėtį, nes „pagal visą aplinką matyti, kad atlyginti nedideles sumas nukentėjusiems jam nesudarytų sunkumų“. Nesupranta dėl kokių priežasčių atstovas susidarė tokią nuomonę, nes jis neturi nuolatinio darbo, yra registruotas darbo biržoje, pragyvena 2 ha nuomojamos žemės, iš to, ką joje išauginame. Be to su žmona augina dvi nepilnametes dukras, o žmona taip pat niekur nedirba. Jo aplinka tokia, kad name nėra kanalizacijos, naudojasi lauko tualetu, šaldytuvas ir mikrobangų krosnelė sugedę ir neveikia 3 metus, nes neturi pinigų jų remontui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas, apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.

BPK 364 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kad skundas yra paduotas nuteistojo ir jo padėties nebloginančiais pagrindais, taip pat byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, todėl nuteistojo prašymas kviesti jį į bylos nagrinėjimą netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu šią bausmę pakeičia areštu.

BPK 362 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo laisvės apribojimo bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo vietoj šios bausmės pagal šio Kodekso 353 straipsnį, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Šiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Tais atvejais, kai teismo posėdyje nagrinėjamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio Kodekso 359 straipsnį klausimas, teismo posėdyje dalyvauja išvadą apie nuteistojo sveikatos būklę pateikusios gydytojų komisijos atstovas ir prokuroras, visais kitais atvejais – bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Į posėdį reikiamais atvejais teismas gali šaukti, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo šaukti ir nuteistąjį, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.

Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos atstovo T. Molotoko pirmosios instancijos teismui duotų paaiškinimų matyti, kad nuteistasis buvo informuotas apie vyksiantį teismo posėdį dėl jam skirtos bausmės pakeitimo, tačiau nuteistasis atsisakė pasirašyti šaukimo šaknelėje. Tokius probacijos tarnybos atstovo paaiškinimus patvirtina byloje esanti šaukimo šaknelė (2 t., 53 b. l.). Aukštesnysis teismas įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis apie apylinkės teismo posėdį dėl jam skirtos bausmės pakeitimo buvo informuotas tinkamai, ir apylinkės teismas teisėtai bei pagrįstai bausmę vykdančios institucijos teikimą išnagrinėjo nedalyvaujant nuteistajam.

Aukštesnysis teismas atsižvelgdamas į tai, nuteistasis R. G. buvo supažindintas su jam skirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, kad nuteistajam už jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą per teismo nustatytą laikotarpį vadovaujantis BVK 49 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais buvo skirtos nuobaudos – įspėjimas ir griežtas papeikimas, kad nuteistasis nebendradarbiavo su probacijos tarnybos pareigūnais, nesiėmė priemonių laiku įvykdyti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kad po to kai jam buvo skirtos nuobaudos nuteistasis toliau nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kad priteista neturtinės žalos suma yra nedidelė, daro išvadą, kad nuteistasis R. G. vengė vykdyti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems A. R. 250 Lt ir E. K. 100 Lt padarytą turtinę žalą. Šių aplinkybių visuma įrodo, jog Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl nuteistajam skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme. Šių aplinkybių visuma paneigia nuteistojo teiginius, kad jis nespėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos.

Teismas neturi pagrindo remtis nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, apie tai, kad jis buvo suklaidintas probacijos tarnybos atstovų, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir jis neturėjo galimybių nukentėjusiesiems atlyginti padarytos turtinės žalos, nes tokių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Iš Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistajam R. G. skirtas laisvės apribojimas 1 metams. BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta, kad viena arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Taigi atsižvelgiant į minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiais, kad jam pakeista 90 parų arešto bausmė yra per griežta.

Teismo nuomone, tai, kad nuteistasis R. G. nevykdė ir nesistengė vykdyti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, rodo jo lengvabūdiškumą, neatsakingumą, nenorą keisti savo gyvenimo būdo ir laikytis įstatymų bei jam numatytų įpareigojimų, ir šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistajam R. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus arešto bausmę, todėl konstatuojama, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis pakeisti nuteistajam R. G. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo 1 metams bausmę į arešto 90 parų bausmę yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.