Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. D. skundą dėl 2022 m. rugsėjo 29 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1081 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. rugsėjo 29 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1081 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad jis konflikto metu yra naudojęs smurtą, kad atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją galima teigti, kad yra impulsyvus ir negalvoja apie savo elgesio pasekmes. Kaip galima lygtinio paleidimo rizika buvo nurodyti nuteistojo ankstesni teistumai. Mano, kad atsižvelgimas į minėtus dalykus, turi būti traktuojamas kaip jo atžvilgiu antrą kartą vykdomas persekiojimas ar baudimas už nusikaltimą. Tokia situacija pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 6 dalį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7-ojo protokolo 4 straipsnį;

2) klaidingai, kaip galima rizika, nurodyta „lėšų tvarkymas ir pajamos“, kadangi pataisos namuose nuolat dirba, iš darbo užmokesčio apsirūpina ne tik būtiniausiais dalykais, bet ir dengia priteistus ieškinius. Išėjęs į laisvę, taip pat bus įdarbintas. Klaidingai nurodyta ir tai, kad galima rizika yra „piktnaudžiavimas alkoholiu“, kadangi bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėta jo alkoholio vartojimo atvejų, jis pavyzdingai dalyvauja „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos“ pozityvaus užimtumo priemonėse. Dar viena klaidinga galima rizika – „mąstymas ir elgesys“, kadangi jis nuo 2019 m. sistemingai lankė programą „Kitoks“, kurios tikslas padėti įgyti mąstymo ir elgesio įgūdžių. Nuo 2020 m. lanko programą „Relaksacija“, kurios tikslas – ugdyti pozityvų mąstymą;

3) prašo atsižvelgti į tai, kad yra atlikęs nemažą dalį paskirtos bausmės, pataisos namuose įgijo dvi specialybes, mokosi vidurinėje mokykloje, dirba, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog Ž. D. 2017-07-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir už tai jam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017-04-26, bausmės pabaiga – 2025-03-26. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 5 mėnesiai ir 25 dienos.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu šešis kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Du kartus nuobaudos nebuvo skirtos. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Asmuo, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Oficialiai niekur nedirbęs, kadangi turėjo administracinių baudų ir nenorėjo, kad antstoliai jas išieškotų. Komisija vertino tai, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenines savybes, galima teigti, jog jis linkęs elgtis impulsyviai, negalvodamas apie elgesio pasekmes, konflikto metu yra naudojęs smurtą. Problemas, susijusias su nusikaltimo įvykdymu – identifikuoja, tačiau jų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir šie kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Komisija taip pat atsižvelgė į neatliktos bausmės dalį – 2 metai 5 mėnesiai ir 25 dienos. Nurodė, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidiną nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jo pavojingą veiką padarę asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad jis konflikto metu yra naudojęs smurtą, kad atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją galima teigti, kad yra impulsyvus ir negalvoja apie savo elgesio pasekmes. Kaip galima lygtinio paleidimo rizika buvo nurodyti nuteistojo ankstesni teistumai. Mano, kad atsižvelgimas į minėtus dalykus, turi būti traktuojamas kaip jo atžvilgiu antrą kartą vykdomas persekiojimas ar baudimas už nusikaltimą. Tokia situacija pažeidžia BK 2 straipsnio 6 dalį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7-ojo protokolo 4 straipsnį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika ir kiti nuteistojo paminėti faktai vertinami tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau, tai negali būti traktuojama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų BK 2 straipsnio 6 dalį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7-ojo protokolo 4 straipsnį. Juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Komisijos atliktas nuteistąjį charakterizuojančių faktų vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

Dar vienas skundo argumentas – klaidingai, kaip galima rizika, nurodyta „lėšų tvarkymas ir pajamos“, kadangi pataisos namuose nuolat dirba, iš darbo užmokesčio apsirūpina ne tik būtiniausiais dalykais, bet ir dengia priteistus ieškinius. Išėjęs į laisvę, taip pat bus įdarbintas. Klaidingai nurodyta ir tai, kad galima rizika yra „piktnaudžiavimas alkoholiu“, kadangi bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėta jo alkoholio vartojimo atvejų, jis pavyzdingai dalyvauja „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos“ pozityvaus užimtumo priemonėse. Dar viena klaidinga galima rizika – „mąstymas ir elgesys“, kadangi jis nuo 2019 m. sistemingai lankė programą „Kitoks“, kurios tikslas padėti įgyti mąstymo ir elgesio įgūdžių. Nuo 2020 m. lanko programą „Relaksacija“, kurios tikslas – ugdyti pozityvų mąstymą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, tačiau atsižvelgiant ir į nuteistojo pokalbio su specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad yra atlikęs nemažą dalį paskirtos bausmės, pataisos namuose įgijo dvi specialybes, mokosi vidurinėje mokykloje, dirba, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas pažymi, jog nurodyti nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai nėra pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, ką šiuo atveju Komisija padarė ir priėmė teisingą sprendimą nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo.

Lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

N. Ž. D. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.