Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Birutei Ramanauskaitei, dalyvaujant ieškovei J. Č., jos atstovui advokatui P. Č., atsakovui K. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui K. Č. dėl papildomų išlaidų, skirtų vaiko išlaikymui, kompensavimo, ir pagal atsakovo K. Č. priešieškinį ieškovei J. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį. Nurodė, kad gyvenant kartu – iki 2009 m. rugsėjo mėn. - kreditą mokėjo ji, pervesdama į atsakovo sąskaitą Banke. Po to kreditą mokėjo į tranzitinę sąskaitą, kurią jai nurodė kreditorius. 2013 m. pabaigoje Bankas pasiūlė kredito įmokas nuskaitinėti. Jos buvo nuskaitomos iki 2015-05-01. Dabar yra suformuoti pastovaus mokėjimo nurodymai. Jos atlikti mokėjimai nepasiekė tikslo, nes atsakovas kreipėsi į Banką dėl kredito įmokų nuskaitymo iš kitos jo sąskaitos.

Tretysis asmuo M. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (T. II, b.l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas, priešieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisako priešieškinio reikalavimo dėl 2196,55 Eur kredito įmokų priteisimo, atsisakymas priimamas ir nagrinėjama byla šioje dalyje nutraukiama CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra trečiojo asmens M. Č. tėvai (T I, b.l. 5). Šalių santuoka nutraukta 2012-03-16 Vilniaus r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-723/2012 (Teismų informacinės sistemos duomenys). Šiuo sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams po 700 Lt (202,73 Eur) per mėnesį kiekvienam. 2013-11-04 ieškovė sudarė sutartį su Asociacija „Tarptautiniai moksleivių mainai“ dėl sūnaus dalyvavimo tarptautinėje moksleivių mainų programoje Švedijoje nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. (T. I, b.l. 6-10). Už dalyvavimą mainų programoje ieškovė įsipareigojo sumokėti 22000 Lt (6371,64 Eur). Ieškovė sumokėjo visą sumą (T. I, b.l. 11). Trečiasis asmuo M. Č. baigė mainų programą (T II, b.l. 18-20). Sūnaus buvimo Švedijoje pagal mainų programą metu ieškovė taip pat kas mėnesį pervedinėjusi jam pinigų (T I, b.l. 12-16, 71), prieš kelionę pirkusi rūbų ir kitų reikalingų daiktų (T I, b.l. 18-22). Atsakovui buvo siųstas pareiškimas dėl 3185,82 Eur papildomų išlaidų, susijusių su sūnaus mokslu užsienyje, kompensavimo (b.l. T I, 25-27). Iš į bylą pateikto ieškovės ir trečiojo asmens M. Č. susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog trečiasis asmuo M. Č. nurodė sakęs atsakovui apie tai, kad išvyksta į Švediją moksleivių mainams, jog atsakovas jo klausė apie tai kiek kainuos mainų programa ir buvo patenkintas sūnaus galimybe išvykti (T I, b.l. 69-70).

CK 6.50 str. 1 d. numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl papildomai ieškovės skirtų lėšų vaiko ugdymui – dalyvavimui moksleivių mainų programoje. Ieškovės teigimu šios papildomos išlaidos buvo būtinos vaiko ugdymui, atsakovas apie jas žinojo, vaiko dalyvavimui mainų programoje pritarė, todėl turi atlyginti ½ sumos, sumokėtos už vaiko dalyvavimo mainų programoje. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.50 str., ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteisiant 3185,82 Eur.

Priešieškiniu atsakovas reiškė analogišką reikalavimą dėl papildomų išlaidų, skirtų vaiko išlaikymui, priteisimo iš ieškovės. Trečiajam asmeniui M. Č. gyvenant ir mokantis Švedijoje, atsakovas atliko du pavedimus į šio sąskaitą, 2014-12-02 pervesdamas sūnui 1158,48 Eur, 2015-02-17 pervesdamas 150 Eur (T. I, b.l. 48, 49). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 1158,48 Eur suma buvo skirta slidinėjimo batams įsigyti, o 150 Eur suma – gydymo išlaidoms. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių nurodytą pavedimų paskirtį atsakovas į bylą nepateikė. Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė pateikė trečiojo asmens M. Č. prašymą mokėti kasmėnesinę materialinę paramą (T. II, b.l. 4), kuriame nurodyta, kad pervestas lėšas trečiasis asmuo M. Č. užskaito kaip skirtas jo išlaikymui sulaukus pilnametystės. Šis įrodymas paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad persiųstos lėšos sūnui buvo reikalingos slidinėjimo batams ir vaistams. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-02-17 pavedimas atliktas jau vaikui esant pilnamečiam (trečiasis asmuo M. Č. pilnametystės sulaukė 2014-12-25).

Atsakovas nurodo, kad jo 2013-2015 metais patirtas papildomo išlaikymo vaikui išlaidas taip pat sudaro išlaidos perkant du planšetinius kompiuterius, tris išmaniuosius telefonus, Žalgirio krepšinio klubo metinį abonementą, nardymo akinius ir vamzdelį, daugiafunkcinę skaičiavimo mašinėlę (T I, b.l. 61). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tokius nuo 2013 m. atsakovo vaikui pirktus daiktus jai nėra žinoma, sūnus turi vienintelį jos pirktą planšetinį kompiuterį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pirko nurodytus daiktus ir kokias sumas už juos mokėjo, nurodė, kad pirkimo dokumentų neišsaugojo. Teismui pasiūlius teikti įrodymus atsakovas nurodė, kad jiems gauti reikėtų papildomo laiko, todėl bylos medžiagos pildyti neprašė. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas laikomas neįrodžiusiu jo nurodytų aplinkybių dėl aukščiau išvardintų daiktų pirkimo trečiajam asmeniui. Be to, teismo manymu, atsakovui galėtų būti kompensuotos tik išlaidos, pripažintinos būtinomis, t. y. išlaidos vaiko lavinimui, ugdymui, sveikatai. Tuo tarpu išmanieji telefonai, krepšinio klubo abonementas, nardymo akiniai ir vamzdelis laikytini prekėmis, skirtomis pramogoms.

Tas pats pasakytina apie atsakovo patirtas išlaidas kelionėms su vaiku. Į bylą atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2013 m. birželio mėn. pirko lėktuvo kelionės bilietus už 3352,14 Lt (970,85 Eur) keturiems asmenims, tarp jų ir trečiajam asmeniui M. Č. (T I, b.l. 50, 51), 2014 m. liepos mėn. atsakovas pirko sūnui M. Č. ir dar vienam asmeniui aviabilietus į Koso salą Graikijoje ir atgal už 1219 Eur (303,05 Eur) (T I, b.l. 53-55). Pateiktos sąskaitos-faktūros už viešbučius, kuriuose gyventa kelionių metu (T II, b.l. 70-76), tačiau nepateikti jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, iš kurių būtų matyti, kad šias išlaidas patyrė, t. y. už viešbučius mokėjo, atsakovas. Atsakovas taip pat paskaičiavo kitas kelionėje patirtas išlaidas, išskirdamas trečiajam asmeniui M. Č. tenkančią dalį (T I, b.l. 60). Teismas, remdamasis aukščiau nurodytais motyvais dėl išlaidų būtinumo sprendžia, kad vaiko pasiėmimas į kelionę, siekiant kartu praleisti atostogas nėra tos išlaidos, kurių dalį turėtų kompensuoti kitas iš tėvų. Atostogų ir kelionių išlaidos nėra priskirtinos būtinoms, todėl atsakovo pasirinkimas kartu pasiimti sūnų ir dėl to patirtų išlaidų dalis negali būti perkelta ieškovei. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, atostogaudamas su sūnumi naudoja jo teikiamą sūnui išlaikymą, tačiau tai negali būti pripažįstama aplinkybe, dėl kurios ieškovė taip pat turėtų apmokėti dalį atsakovo sūnaus atostogoms turėtų išlaidų. Išlaikymas iš tėvų periodinėmis išmokomis priteisiamas atsižvelgiant į vaikų poreikius (tarp jų – ir poreikius laisvalaikiui), nes tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka pareiga nuolat (ir atostogų metu) jį prižiūrėti, kas neturėtų riboti teisės ir galimybių atostogauti, keliauti, atsižvelgiant į šalių galimybes. Tuo tarpu tas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, turi galimybę spręsti ar pageidauja leisti atostogas ir važiuoti į keliones su vaiku, prisiimdamas ir tam tenkančias išlaidas. Toks atsakovo savanoriškas pasirinkimas negali sukurti ieškovei pareigos apmokėti pusę dėl vaiko kelionėje patirtų išlaidų. Atsakovė į bylą pateikia įrodymus apie tai, kad ji taip pat patira išlaidų susijusių su trečiojo asmens M. Č. kelionėmis (T I, b.l. 142, 173-180; T II, b.l. 5), tačiau jų priteisti neprašo.

Ieškovas priešieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos patyrė dėl, jo teigimu, netinkamai vykdytos solidarios prievolės bankui. 2012-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi panaikintas Vilniaus r. apylinkės teismo 2012-03-16 sprendimas, kuriuo nutraukta šalių santuoka, dalyje, kurioje šalims priteista po ½ dalį prisiimto kreditorinio įsipareigojimo UAB „Sampo bankas“ (dabar Danske bank A/S) pagal 2004-06-04 kredito sutartį Nr. BS1125040165 (toliau –Kredito sutartis), pripažįstant, kad šalių prievolė pagal šią sutartį yra solidari (T I, b.l. 97-105). Teisminis ginčas tarp šalių dėl Bankui pagal kredito sutartį iki 2012 m. lapkričio mėn. sumokėtų įmokų dalies ir palūkanų priteisimo buvo išspręstas Vilniaus m. apylinkės teismui 2013-06-27 patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį (T I, b.l. 45-47, teismų informacinės sistemos duomenys). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti kompensaciją už dalį sumokėto kredito laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. imtinai.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovė kredito įmokas pervedinėjo ne į atsakovo asmeninę sąskaitą. Ieškovė į bylą pateikė susirašinėjimo elektroniniais laiškais su Banko vadybininke medžiagą (T I, b.l. 181-185), iš kurios matyti, kad 2012-12-11 ieškovei nurodyta kredito įmokas mokėti į atsakovo sąskaitą Nr. LT117400012828923810, tačiau 2013-02-18 ieškovei nurodyta jau kita - tranzitinė paskolos aptarnavimo sąskaita Nr. LT157400003630624810. 2014-10-23 elektroniniu laišku ieškovei paprašius lapkričio 1 d. nurašyti iš jos sąskaitos jos paskolos dalies mokėjimą, vadybininkė nurodė, kad įmoka nusirašys iš atsakovo tranzitinės sąskaitos, nes joje likusios lėšos nuo praeito mėnesio iš ieškovės sąskaitos perkeltų lėšų. Nurodyta elektroninio susirašinėjimo medžiaga patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad dėl sunkumų mokant kredito įmokas ji kaskart klausdavusi Banko į kokią sąskaitą turinti mokėti. Iš nurodytų įrodymų daroma išvada, kad ieškovė kredito įmokas mokėjo pagal Banko darbuotojų nurodymus. Tuo pačiu šie įrodymai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė, mokėdama įmokas į tranzitinę sąskaitą, netinkamai vykdė savo prievolę. Be to, iš elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, jog ieškovė siekė, kad būtų atidaryta nauja bendraskolių sąskaita, iš kurios būtų nuskaitomi mokėjimai, t. y. buvo aktyvi ir bendradarbiavo su kreditoriumi, siekdama tinkamai vykdyti prievolę. Tačiau iš į bylą pateiktų 2015-06-01 ir 2015-07-01 mokėjimo nurodymų matyti, kad pagal Kredito sutartį mokėta ne į atsakovo asmeninę sąskaitą Nr. LT117400012828923810 ar į Banko tranzitinę sąskaitą Nr. LT157400003630624810, o į sąskaitą Nr. LT627400006997524810 (T I, b.l. 158-160). Vis dėl to teismas nelaiko, kad ieškovė netinkamai įvykdė prievolę šioje dalyje, nes jos prašymu Bankas 2015-09-30 iš šios sąskaitos nuskaitė 2196,55 Eur suma paskolos dengimui (T II, b.l. 58).

Iš į bylą pateiktų Danske Bank A/S 2015-09-15 ir 2015-09-18 pažymų ir su jomis pateiktų priskaičiuoto ir sumokėto kredito mėnesinių mokėjimų lentelių (T II, b.l. 21-23, 32-34) nustatyta, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. Bankas paskaičiavo 18629,48 Eur mokėtinų įmokų. Per šį laikotarpį iš atsakovo nuskaičiuota 11928,97 Eur kredito ir palūkanų, o iš ieškovės – 7016,18 Eur kredito ir palūkanų, Bankui kiekvieną mėnesį nuskaičiuojant jam priklausančią sumą iš ieškovės, atsakovo ar jų abiejų. Tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktose Banko paskaičiavimų lentelėse nurodytas neužskaitytas (kaip matyti iš Banko paskaičiuotų mokėtinų sumų – permokėtas) 315,67 Eur mokėjimas. Ieškovė pateikia įrodymus apie tai, kad po 2015 m. balandžio mėn. iš jos sąskaitos taip pat mokėta 1240,04 Eur pagal Kredito sutartį, tačiau ne į Banko tranzitinę sąskaitą Nr. LT157400003630624810, o į sąskaitą Nr. LT627400006997524810 (T I, b.l. 158-160), iš kurios 2196,55 Eur suma paskolos dengimui pervesta tik 2015-09-30, t. y. po ginčo laikotarpio, nes pagal Kredito sutarties specialiąją dalį kredito įmokos yra nuskaitomos kiekvieno mėnesio pirmą darbo dieną (T I, b.l. 95-96; T II, b.l. 58). Dėl to šiuo laikotarpiu negaunant ieškovės įmokų, iš atsakovo buvo nuskaitoma visa kredito ir palūkanų suma. Iš į bylą pateiktų Banko operacijų išrašų nustatyta, kad iki 2015 m. rugsėjo mėn. imtinai nuo ieškovo sąskaitos nuskaityta 2442,45 Eur kredito ir palūkanų (T II, b.l. 36-39, 41-44). Taigi atsakovas ginčo laikotarpiu Bankui iš viso sumokėjo 14371,42 Eur (11928,97 + 2442,45) kredito ir palūkanų. Nors dalis ieškovės lėšų buvo užskaitytos vėliau, ji, sprendžiant iš į bylą pateiktų įrodymų, iš viso nuo 2012 m. gruodžio mėn. yra įmokėjusi 9212,73 Eur (7016,18 + 2196,55) kredito ir palūkanų. Bendra ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. imtinai Banko nuskaityta už kreditą mokėtina suma, paskaičiuota pagal į bylą pateiktus įrodymus (mokėjimų lentelę ir atsakovo sąskaitų išrašus), sudaro 21071,93 Eur (T II, b.l. 33-34, 36-39, 41-44). Kadangi po to užskaityta dar 2196,55 Eur ieškovės pervestų lėšų, šalys 2015 m. rugsėjo mėn. buvo grąžinusios 2196,55 Eur daugiau kredito nei paskaičiavo ir nuskaičiavo Bankas. Šalys teismo proceso metu įrodinėjo viena kitos kaltę dėl laiku neužskaitytų mokėjimų, tačiau teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra svarbios, kadangi atsakovas, priešieškinyje nurodęs jog ieškovės skolos, susijusios su netinkamu kredito įmokų mokėjimu, dydis yra 3530,44 Eur ir būtent tokią sumą įskaičiavęs į bendrą priešieškinio reikalavimą, teismo posėdžio metu nurodė, kad, pervedus 2196,55 Eur, jis priešieškinio šioje dalyje atsisako, tokiu būdu sumažindamas jo reikalavimą dalyje, susijusioje su kredito mokėjimu iki 1333,89 Eur.

CK 6.9 str. 1 d. numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Nors ieškovė ginčija, kad tokią teisę atsakovas įgytų tik įvykdęs visą prievolę, atsižvelgiant į teismų praktiką, kuomet solidarių skolininkų tarpusavio reikalavimai tenkinami net ir pilnai neįvykdžius prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2793-392/2013 ir kt.) reikšti ieškinį regreso tvarka solidarus skolininkas gali ir tuo atveju, jei įvykdė dalį prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Teismui nustačius, kad atsakovo nurodytu ginčo laikotarpiu šalys Bankui turėjo sumokėti 21071,93 Eur kredito įmokų (nors faktiškai buvo sumokėta 2196,55 Eur daugiau), kompensacija už mažesnę įmokėtą dalį skaičiuojama nuo ginčo laikotarpiu mokėtinos bendros įmokų sumos, nepridedant ieškovės papildomai sumokėtų sumų. Solidarūs skolininkai kiekvienas yra įsipareigoję kreditoriui visa solidariųjų prievolių apimtimi (CK 6.6 str. 4 d.), o jų skolos dalys bankui šalims atsiskaitant tarpusavyje preziumuojama yra lygios (CK 6.9 str. 1 d.). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, sprendžiant dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo, kiekvienai jų tenka po 10535,97 Eur šios sumos (21071,93 / 2). Ieškovei sumokėjus 9212,73 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistina likusi 1323,24 Eur suma.

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad jam iš ieškovės priteistina visa nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. imtinai jo sumokėta 91,21 Eur pagal Kredito sutartį įkeisto turto draudimo suma, nes nutraukiant santuoką turtas buvo priteistas ieškovei, todėl ji pati turėtų mokėti draudimo už jį įmokas. Iš į bylą pateikto 2005-04-01 Susitarimo Nr. BS1125040165-P-1 dėl Kreditavimo sutarties, sudarytos tarp Banko ir atsakovo, dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo nustatyta, kad įkeičiamo nekilnojamojo turto draudimo naudos gavėju numatytas Bankas (T I, b.l. 93-94; Susitarimo 1 p.). Atsakovas, būdamas kredito gavėju (Kredito sutarties Specialiosios dalies 2 p.; T I, b.l. 95-96), Susitarimo 12 p. įsipareigojo visu Kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, kol bankas draus įkeistą nekilnojamąjį turtą, mokėti Bankui draudimo įmokas. Susitarimo 24 p. numato, kad jis sudaro neatskiriamą Kreditavimo sutarties dalį ir yra sudarytas šeimos poreikių tenkinimui, neprieštarauja šeimos interesams (Susitarimo 25.1. p.). Esant tokioms nuostatoms daroma išvada, kad šalys pagal šį Susitarimą yra solidarios skolininkės taip pat kaip ir pagal pačią Kreditavimo sutartį. Todėl atmetamas atsakovo argumentas, kad prievoles pagal draudimo sutartį turi vykdyti ieškovė vienasmeniškai.

Iš į bylą pateiktos draudimo įmokų už įkeistą turtą pagal Kredito sutartį lentelės (T II, b.l. 35) nustatyta, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. imtinai, iš atsakovo nuskaičiuota 101,32 Eur draudimo įmokų, o iš ieškovės – 20,22 Eur draudimo įmokų. Atsakovas pateikia įrodymą apie tai, kad 2015-07-11 iš jo sąskaitos nuskaityta dar 10,11 Eur draudimo įmoka (T II, b.l. 40). Bendra ginčo laikotarpiu Banko nuskaityta draudimo įmokų suma – 131,65 Eur. Iš atsakovės ieškovui priteistina 45,61 Eur draudimo įmokų (131,65 / 2 = 65,83 – 20,22 arba 101,32 + 10,11 = 111,43 – 20,22 = 91,21 / 2).

Esant nustatytoms aplinkybėms, priešieškinys tenkinamas iš dalies, atmetant reikalavimus dalyje dėl papildomų vaikui skirtų išlaidų priteisimo ir iš dalies tenkinant reikalavimus dėl dalies kredito bei draudimo įmokų kompensavimo. Kadangi tenkinami priešpriešiniai piniginiai šalių reikalavimai (ieškovės reikalavimas dėl 3185,82 Eur priteisimo ir atsakovo reikalavimai dėl 1323,24 Eur kredito įmokų bei 45,61 Eur draudimo įmokų, iš viso 1368,85 Eur priteisimo), jie įskaitytini priteisiant ieškovei iš atsakovo 1816,97 Eur (3185,82 – 1368,85).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 92 Eur žyminį mokestį (T I, b.l. 29). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat sudaro 900 Eur už ieškinio parengimą (T I, b.l. 78-81), 700 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą bei atstovavimą teisme (T II, b.l. 9-11), 250 Eur už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą ir atstovavimą teisme (T II, b.l. 67-68). Taigi iš viso ieškovė patyrė 1942 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas už pradinį priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 8113,25 Eur, sumokėjo 243 Eur žyminį mokestį (T I, b.l. 119). Patikslintu priešieškiniu atsakovas atsisakė dalies reikalavimo ir prašė priteisti 5910,77 Eur. Už šį reikalavimą mokėtinas 177 Eur žyminis mokestis. Esant tokioms aplinkybėms atsakovui grąžintina 75 proc. permokėtos žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d.), t. y. 49,50 Eur. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus apie 1150 Eur išlaidas pagal 2015-05-05 Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su VšĮ Nemokamų teisinių konsultacijų biuras už procesinių dokumentų nagrinėjamoje byloje surašymą (T II, b.l. 45-48, 69), 77,98 Eur išlaidas už rašytinių įrodymų vertimą (T II, b.l. 77-78) ir 69,51 Eur išlaidas už Banko pažymą (T II, b.l. 79). Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsakovas nurodo, kad jo patirtos išlaidos priteistinos kaip būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Remiantis teismų praktika, atsakovo nurodytas bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindas teismo nesaisto. Teismas, remdamasis nurodyta teismų praktika, daro išvadą, kad išlaidos teisinei pagalbai priteisiamos tik tuo atveju, jei ją teikė advokatas ar advokato padėjėjas ir atsakovo patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą nepriteisia. Grąžinus dalį žyminio mokesčio ir netenkinant reikalavimo priteisti procesinių dokumentų parengimo išlaidas, likusias atsakovo išlaidas sudaro 340,99 Eur (243 - 49,5 + 77,98 + 69,51).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškinys patenkintas visiškai, priešieškinys patenkintas iš dalies (1/4 priešieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3/4 patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1456,50 Eur, o atsakovui iš ieškovės – ¼ bylinėjimosi išlaidų, t.y. 85,25 Eur. Iš ieškovės ir atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos įskaitomos, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1371,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 7,60 Eur. Jos paskirstomos šalims aukščiau nurodytomis dalimis priteisiant iš atsakovo valstybės naudai 5,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šia suma mažinamas atsakovui grąžinamas žyminis mokestis, grąžinant 43,80 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes yra mažesnės nei 3 Eur (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti atsakovo K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinio dalies dėl 2196,55 Eur kredito įmokų priteisimo atsisakymą. Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 2196,55 Eur kredito įmokų priteisimo iš ieškovės J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo.

Priteisti iš atsakovo K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 1816,97 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiolika eurų 97 euro centus) papildomų išlaidų, skirtų vaiko išlaikymui, ir 1371,25 Eur (viena tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti atsakovui K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 43,80 Eur (keturiasdešimt tris eurus 80 euro centų) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.