- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-2793-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00381-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- N. M.
- Kategorijos
- 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės N. M. 30 900 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2011-04-06 sprendimu c. b. Nr. N2-26-808/2011 dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, išspręsti kiti klausimai. Šio sprendimo dalį, kuria įsipareigojimas pagal 2007-05-18 Susitarimą Nr. 3949-06IL/1 buvo pripažintas asmeniniu A. M. įsipareigojimu, trečiajam asmeniui AB DNB bankui apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2011-12-01 sprendimu pakeitė, pripažindamas A. M. ir N. M. solidariąją prievolę trečiojo asmens AB DNB banko atžvilgiu turinčiais asmenimis. Pažymėjo, kad teismas nustatė, jog pusę metų iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo dienos, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn., ieškovas ir atsakovė kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Šalys, būdamos santuokoje, 2006-11-09 sudarė Kreditavimo sutartį bei 2007-05-18 Susitarimą, kurių pagrindu A. M. ir N. M., kaip solidariesiems kredito gavėjams, buvo suteikta bendra 360 000 Lt kredito suma. Šios sutarties pagrindu 2006-11-28 šalys sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/102 dalies patalpos (požeminės automobilių stovėjimo aikštelės), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį. Visas Kreditavimo sutarties pagrindu bankui mokėtinas sumas laikotarpiu nuo 2006-11-09 iki 2011-10-03, kai ieškovo ir atsakovės bendru sutarimu butas kartu su parkavimo vieta nuomotas trečiajam asmeniui, yra sumokėjęs išimtinai tik ieškovas. A. M. nurodė, kad jis kiekvieną mėnesį teikia 500 Lt dydžio išlaikymą sūnui, taip pat iš jo priteista 3 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma. Remdamasis CK 6.5, 6.9 straipsniais, ieškovas prašo iš atsakovės priteisti Kreditavimo sutarties pagrindu jai tenkančią ir ieškovo sumokėtą dalį - 30 900 Lt. Ieškovas savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad Kreditavimo sutarties pagrindu kredito gavėjais laikytini abu fiziniai asmenys (Specialiosios dalies 2 p.), kad kredito gavėjai turi solidariąją pareigą prieš kreditorių (Bendrosios dalies 50.3 p., 50.4 p.), kad laikotarpiu nuo 2006-11-09 iki 2011-10-03 visas mokėtinas sumas yra sumokėjęs tik jis, kad nuo 2008 m. kovo mėn. šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio, o 2011-04-06 teismo sprendimu santuoka yra nutraukta, kad butas su parkavimo vieta teismo sprendimu šalims padalinti lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, kad laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2011 m. spalio mėn. yra sumokėjęs 61 800 Lt įmokų, nors jam tenkanti dalis tėra ½ jo sumokėtų įmokų.
Atsiliepimas
Atsakovė N. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jis padengė skolinį įsipareigojimą bankui. A. M. pateiktuose išrašuose nurodytų atliktų mokėjimų bankui paskirtis nėra aiški, todėl negalima teigti, jog šie įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla. Faktinės įmokos bankui yra kitos. Atsakovės teigimu, laikotarpiu, už kurį ieškovas reikalauja grąžinti pusę sumokėtų įmokų sumos, ieškovas vienas naudojosi šiuo turtu. Civilinėje byloje Nr. N2-26-808/2011 esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė su vaiku negalėjo patekti į butą, dėl kurio atliktų mokėjimų bankui ieškovas kelia turtinio pobūdžio reikalavimus. A. M. šį butą nuomojo, o visas pajamas naudojo savo reikmėms. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad 28 124,75 Lt įsiskolinimas yra vien tik ieškovo, kadangi ši suma buvo gauta būtent jo asmeniniam turtui. Šalims sudarant Kreditavimo sutartį, buvo įtraukta ir asmeninė ieškovo prievolė, todėl tikslinga išskaičiuoti visą 28 125,75 Lt sumą, o ne pagal kiekvieną įmoką atskirai, nes tai pažeistų atsakovės teises. Atsakovė mokėjimų neatliko, solidarioji prievolė kartu vykdoma nuo 2011-10-03.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovui A. M. iš atsakovės N. M. priteisė 2 775,25 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 251,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 sprendimu yra nustatyta, kad buvę sutuoktiniai kreditoriui AB DnB NORD bankui (dabar AB DNB bankas) privalo atsakyti solidariai, nepriklausomai nuo to, kaip yra padalintas santuokoje įgytas turtas ar kokiu tikslu buvo panaudotas banko suteiktas kreditas (CPK 182 str. 2 p.). Teismas nustatė, kad pagal šalių pasirašytos 2006-11-09 Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 7 punkto nuostatą 28 562,53 Lt kredito suma buvo skirta butui, esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti, refinansuojant iš AB banko „Hansabankas“ gautą paskolą pagal 2004-12-30 Kredito sutartį Nr. 04-061308-FA. Įsiteisėjusiu Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2011-04-06 sprendimu buvo nustatyta, kad šį butą A. M. įsigijo iki santuokos su N. M. sudarymo, todėl teismas jį pripažino asmenine A. M. nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys neteigė, o ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ši kredito dalis būtų buvusi panaudota šeimos poreikiams tenkinti, kad kreditas buvo panaudotas ne butui, esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti, o kitais tikslais, kad minėtas butas buvo įgytas iki santuokos, kad kreditas šiam butui įsigyti buvo suteiktas iki santuokos sudarymo, o vėliau paskola refinansuota, ir mokėjimai pagal sutartį teko abiems solidarioms šalims (ieškovui ir atsakovei), kad po santuokos nutraukimo butas liko ieškovui, o byloje nenustatyta, kad šiuo butu šeima naudojosi ar iš jo gautos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovo pareikštas reikalavimas 28 124,75 Lt suma yra mažintinas remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teisėtų lūkesčių principu, ir nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteisti 2 775,25 Lt skolą. Nurodė, kad priešingu atveju galėtų kilti klausimas dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita ar klausimas dėl nuostolių atlyginimo, nes investuotų lėšų pagrindu galimai padidėtų ieškovui priklausančio turto vertė. Teismas taip pat pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovė tam tikru laikotarpiu negalėjo naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 28 124,75 Lt skolą, panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad tarp ieškovo ir AB banko „Hansabankas“ 2004-12-30 sudarytos Kredito sutarties Nr. 04-061308-FA pagrindu atsiradusios prievolės yra pasibaigusios. 2006-11-09 Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 7.3 p. patvirtina, kad šalys, sudarydamos šią sutartį, siekė refinansuoti paskolą, gautą pagal 2004-12-30 Kredito sutartį, ir atsakovė suprato, kad kredito gavėjai už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą atsako solidariai (Kredito sutarties Bendrosios dalies 50.3 p., 50.4 p.). Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino sutartį, nepagrįstai modifikavo prievolę ir tokiu būdu paneigė res judicata galią turinčią Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2153-392/2011. Teismas neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad ieškovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštais yra įkeista AB DNB bankui, o atsakovė savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį užtikrina tik ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 10.1 p.). Įsipareigojimus iš esmės vykdo tik ieškovas, nes didesnė įkeisto turto dalis priklauso būtent jam. Refinansuota paskola buvo skirta pagerinti būtent prievolės įvykdymo užtikrinimu esantį butą, todėl pirmosios instancijos teismas, atskaičiuodamas 28 562,53 Lt refinansuotą paskolą, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepagrįstai paneigė, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta išskirtinai šeimos interesams tenkinti. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad priešingu atveju galėtų kilti klausimas dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita ar klausimas dėl nuostolių atlyginimo, nes investuotų lėšų pagrindu galimai padidėtų ieškovui priklausančio turto vertė. Ieškovas A. M. pažymėjo, kad šis klausimas byloje nebuvo keliamas, todėl mano, jog teismas pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus bei nepagrįstai išėjo už šalių ginčo ribų. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012, 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011), aukščiau nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurioje konstatuota, kad visas kreditas imtas šeimos poreikiams tenkinti, bei, esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis (nei vidiniuose, nei išoriniuose santykiuose), manytina, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas.
Atsiliepimas
Atsakovė N. M. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėjo, kad ieškovas A. M. teisme patvirtino, jog 28 124,75 Lt suma iš bendros paskolos sumos buvo panaudota dar iki santuokos su atsakove sudarymo ir iki santuokos įgytam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris buvo ir yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Taigi nurodyta suma niekada nebuvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat ir ieškovo butas nebuvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovo reikalavimas grindžiamas formaliu motyvu – kadangi buvo sudaryta refinansavimo sutartis, tai visi įsipareigojimai pagal naują sutartį turėtų būti vykdomi ir atsakovės. Tačiau remiantis bendra teismų praktika, bylų negalima nagrinėti formaliai. 28 124,75 Lt įsipareigojimas atsirado vienasmeniškai A. M. 2004-12-30 Kredito sutarties pagrindu ir 2006-11-09 Kreditavimo sutartis bei 2007-05-18 Susitarimas už šią kredito dalį nepanaikina asmeninės A. M. atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-04-06 sprendimu, be kita ko, nusprendė nutraukti N. M. ir A. M. 2005-09-10 sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažinti atsakovo A. M. nuosavybe - butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo A. M. asmeniniu įsipareigojimu AB DnB NORD bankui pagal kreditorinį įsipareigojimą – 28 125,75 Lt (8 272,28 EUR) (lėšos skirtos minėtam butui remontuoti), pagal 2007-05-18 susitarimą Nr. 3949-06IL/1. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad, nutraukus santuoką, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantis turtas - 52,73 kv. m dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su automobilių stovėjimo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), šalims dalintinas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-01 nutartimi nutarė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-04-06 sprendimą pakeisti, sprendimo dalį – pripažinti atsakovo A. M. asmeniniu įsipareigojimu AB DnB NORD bankui pagal kreditorinį įsipareigojimą – 28 125,75 Lt (8 272,28 EUR) (lėšos skirtos butui remontuoti), pagal 2007-05-18 susitarimą Nr. 3949-06IL/1 – panaikinti ir ieškovės N. M. reikalavimą šioje dalyje atmesti, (nes kreditorius AB DnB NORD bankas nesutiko N. M. atleisti nuo solidariosios atsakomybės) o kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2006-11-09 tarp AB DnB NORD banko, A. M. ir N. M. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 3949-06IL (t. 1, b. l. 7-11), kurios sąlygos pakeistos ir papildytos 2007-05-18 Susitarimu Nr. 3949-06IL/1 (t. 1, b. l. 12-13). Šios sutarties pagrindu AB DnB NORD bankas ieškovui ir atsakovei kaip solidariesiems bendraskoliams suteikė 360 000 Lt kreditą, kurio grąžinimo terminas - 2041-10-31 (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 1-4 punktai). Kredito paskirtis - butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), su požemine automobilių stovėjimo aikštele pirkti ir įrengti (331 437,47 Lt kredito dalis) bei butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti, refinansuojant paskolą pagal 2004-12-30 Kredito sutartį Nr. 04-061308-FA iš AB banko „Hansabankas“ (28 562,53 Lt (8 272,28 EUR) kredito dalis) (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 7 p., 2007-05-18 Susitarimo 1.3 p.). Pagal Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 50. p., jei kredito gavėjo pusėje yra asmenų daugetas, t. y. kredito gavėjo pusėje yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsakovo solidariai (50.3 p.), 50.4 p. numatyta, jog bankas turi teisę reikalauti iš abiejų kredito gavėjų arba iš bet kurio iš jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę pagal sutartį, tiek ir bet kurią jos dalį, taip pat savo nuožiūra turi teisę prievolės neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu padarytus nuostolius ar jų dalį reikalauti atlyginti iš abiejų kredito gavėjų kartu arba iš bet kurio iš jų atskirai. 2007-05-18 Susitarimu nuostatos dėl kredito gavėjų atsakomybės nebuvo keičiamos. 2006-11-28 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi A. M. ir N. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), su požemine automobilių stovėjimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-21). 2011-10-03 buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (t. 1, b. l. 77-80). Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad A. M. vykdė sutartinius įsipareigojimus bankui pagal Kreditavimo sutartį ir laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2011 m. spalio mėn. sumokėjo 61 800 Lt įmokų (t. 1, b. l. 24-71).
Byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių bendraskolių dalių solidariojoje prievolėje principo.
Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad šalys turi solidariąją prievolę, atsiradusią iš 2006-11-09 su AB DnB NORD banku sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 3949-06IL, kuria, suteikiant šalims 360 000 Lt bendros sumos kreditą nekilnojamajam turtui pirkti, taip pat buvo refinansuota ieškovo paskola pagal 2004-12-30 (iki santuokos su atsakove sudarymo) sudarytą Kredito sutartį Nr. 04-061308-FA iš AB banko „Hansabankas“ (t. 1, b. l. 7-11). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriams konstatuota, kad, padalijant bendrą turtą, solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius; kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).
Taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektais. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. N. V., byla Nr. 3K-3-30/2011). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad solidariųjų bendraskolių atsakomybė prieš kreditorių yra vienodos apimties - nagrinėjamu atveju abi šalys, tiek ieškovas A. M., tiek atsakovė N. M., vienodai atsakingos prieš kreditorių AB DNB banką (buvusį AB DnB NORD banką) už 104 236,21 EUR (360 000 Lt) kredito grąžinimą. Tačiau bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje nebūtinai yra lygios. Todėl ieškovo A. M. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nustatydamas nelygias solidariųjų bendraskolių tarpusavio dalis, nepagrįstai modifikavo prievolę ir tokiu būdu paneigė res judicata galią turinčią Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2153-392/2011, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, apeliantas skunde teigė, jog refinansuota paskola buvo skirta pagerinti būtent prievolės įvykdymo užtikrinimu esantį butą, todėl pirmosios instancijos teismas, atskaičiuodamas 28 562,53 Lt refinansuotą paskolą, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepagrįstai paneigė, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta išskirtinai šeimos interesams tenkinti. Tokia ieškovo pozicija vertintina kritiškai. Byloje nustatyta, kad 2006-11-09 šalių su AB DnB NORD banku sudaryta Kreditavimo sutartimi Nr. 3949-06IL refinansuota paskola pagal 2004-12-30 Kredito sutartį Nr. 04-061308-FA iš AB banko „Hansabankas“ ieškovo A. M. buvo paimta iki santuokos sudarymo (iki 2005-09-10) jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys neteigė, o ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ši kredito dalis būtų buvusi panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kad ieškovo paimtas kreditas buvo panaudotas ne jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui remontuoti, o kitais tikslais. Be to, santuoką nutraukęs teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalinimo klausimą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino ieškovo A. M. asmenine nuosavybe. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad jo paskola buvo refinansuota, ir už jos grąžinimą pasirašydama 2006-11-09 Kreditavimo sutartį Nr. 3949-06IL kreditoriui tapo atsakinga ir N. M., nepaneigia fakto, jog paskola pagal 2004-12-30 sudarytą Kredito sutartį Nr. 04-061308-FA ieškovo A. M. buvo gauta išimtinai jo asmeniniais interesais.
Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad buvusių sutuoktinių, bendraskolių, dalys solidariojoje prievolėje nėra lygios, ir ieškovui tenkanti prievolės dalis yra 28 124,75 Lt suma didesnė. Tačiau apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 sprendimas keistinas, kadangi teismas neteisingai apskaičiavo ieškovui iš atsakovės priteistiną sumą. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad A. M. pagal Kreditavimo sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2011 m. spalio mėn. sumokėjo 61 800 Lt įmokų (t. 1, b. l. 24-71). Taigi priteistina suma yra lygi 16 837,63 Lt, o ne pirmosios instancijos teismo priteistiems 2 775,25 Lt. Ši suma apskaičiuotina taip: iš visos ieškovo bankui sumokėtos sumos 61 800 Lt atimama padengta ieškovo asmeninės prievolės dalis - 28 124,75 Lt -, ir likusi suma padalijama iš dviejų. Atsižvelgiant į tai, perskirstytinos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi tenkinama ieškinio reikalavimų dalis sudaro 54,49 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 1 524,09 Lt (iš 2 797 Lt) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Atitinkamai iš patirtų 24,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei iš atsakovės priteistina 13,6 Lt, o iš ieškovo – 11,36 Lt.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovas A. M. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2013-24/AM bei banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas advokatui už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui sumokėjo 1 600 Lt (t. 2, b. l. 108-109). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytą maksimalią priteistiną sumą bei į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 331 str.,
nutarė:
Ieškovo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti priteistą skolą nuo 2 775,25 Lt iki 16 837,63 Lt.
Padidinti priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 251,17 Lt iki 1 524,09 Lt.
Sumažinti valstybei iš ieškovo priteistas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas nuo 24,96 Lt iki 11,36 Lt, o 13,6 Lt valstybei priteisti iš atsakovės.
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 16 837,63 Lt (šešiolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt septynių litų 63 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 16 837,63 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 524,09 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis litus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. M. vienuolika litų 36 ct ir iš atsakovės N. M. trylika litų 60 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.“
Priteisti ieškovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 700 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.