Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo skundą dėl atlikto notarinio veiksmo, suinteresuoti asmenys – notarė Rasa Ona Inokaitienė, V. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje keliamas klausimas, ar notarė Rasa Ona Inokaitienė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą V. M. į ¾ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), po V. M. mirties, kai yra duomenų apie pirmos eilės įpėdinius.

4. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ¾ dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M. 2001 m. birželio 7 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (e. b. l. 14). V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10-12). Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimu už akių V. M. įpareigotas per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo užbaigti paveldėjimo procedūras, pradėtas po sutuoktinės V. M., mirties Kauno miesto 17-ajame notaro biure dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į V. M., palikimą ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti nuosavybės teises į palikimą sudarantį turtą (jei tokia registracija paveldimam turtui būtina), įskaitant, bet neapsiribojant nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui (skolininkui) V. M. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, leista ieškovui PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui atsakovo V. M. vardu ir sąskaita užbaigti paveldėjimo procedūras, pradėtas po sutuoktinės V. M. mirties Kauno miesto 17-ajame notaro biure dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į V. M. palikimą ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti nuosavybės teises į palikimą sudarantį turtą (jei tokia registracija paveldimam turtui būtina) (e. b. l. 5-8). V. M., V. M. sutuoktiniui, 2024 m. kovo 18 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10-12). Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. M. pirmos eilės įpėdiniai yra sūnus V. M. ir dukra J. J.

5. Notarė, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindžia CK 5.13 straipsnio aiškinimu ir prielaida, jog pirmos eilės įpėdiniai palikimą gali būti priėmę faktiniu valdymu, t. y. CK 5.51 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai teismas įvertins šių notarės argumentų pagrįstumą.

6. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šia tvarka sutuoktinis paveldi ne tik kai nėra atitinkamos eilės įpėdinių, bet ir kai šie nepriima ar atsisako palikimo (CK 5.60 straipsnis), kai iš jų paveldėjimo teisė atimta testamentu (CK 5.19 straipsnio 3 dalis) arba kai jie negali paveldėti kaip asmenys, neturintys teisės paveldėti (CK 5.6 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Atsižvelgiant į tai, notarės argumentas, jog esant pirmos eilės įpėdinių CK 5.13 straipsnio pagrindu sutuoktinis gali paveldėti tik ¼ dalį, atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju esminę reikšmę turi pirmos eilės įpėdinių veiksmai, kadangi byloje nėra duomenų, jog iš pirmos eilės įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė, o V. M. nebuvo sudariusi testamento.

7. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų (CK 5.51 straipsnio 2 dalis).

8. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad paveldėjimo būdas, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir priėmus palikimą kitu palikimo priėmimo būdu (padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo). Tačiau kai faktiniu paveldimo turto valdymu priėmęs palikimą įpėdinis ilgą laiką delsia kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo, pats įpėdinis negali savo nuožiūra iki galo įgyvendinti nuosavybės teisių, t. y. negali laisvai disponuoti paveldėtu registruotinu turtu. Tai taip pat gali sukelti įvairių apsunkinimų kitų asmenų teisėms ir interesams (pvz., apsunkinamas išieškojimas iš paveldėto turto pagal palikėjo ir įpėdinio kreditorių reikalavimus; apsunkinamas tam tikrų civilinės atsakomybės taikymo klausimų sprendimas pagal CK 6.266 ir 6.270 straipsnius), taip pat valstybės teisėms ar interesams (pvz., apsunkinamas paveldėto turto mokesčių administravimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

10. Nagrinėjamu atveju notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą tik į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių duomenų, kad kaip nors bandė išsiaiškinti aplinkybes dėl V. M. pirmos eilės įpėdinių atliktų veiksmų priimant palikimą. Todėl teismas sprendžia, kad išvadą, jog pirmos eilės įpėdiniai yra priėmę palikimą faktiniu valdymu, notarė darė remdamasi CK įtvirtintu tokiu palikimo priėmimo būdu. Tuo pačiu nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, egzistuoja ir terminas, per kurį turi būti priimamas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Taigi, vien galimybės priimti palikimą faktiniu valdymu egzistavimas neturėtų būti suabsoliutinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę valstybei paveldėti turtą pagal įstatymą, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei neatsiranda paveldėtojų ar niekas šio turto nepriima. Todėl laikytina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, tačiau teisiškai neįforminęs palikimo priėmimo fakto, nesant akivaizdžiai išviešinto palikimo faktinio valdymo, prisiima riziką dėl valstybės atliktų veiksmų siekiant įforminti palikimo perėjimą valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Nors minėta teismų praktika susijusi su palikimo perėjimo valstybei atvejais, tačiau ši praktika atskleidžia ir terminų atlikti aktyvius veiksmus priimant palikimą reikšmę. Joje akcentuojama, jog paveldėjimo teisinių santykių reguliavimo tikslas yra ir siekis išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Todėl notarė, išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą tik į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir neišsiaiškinusi, ar pirmos eilės įpėdiniai yra priėmę palikimą faktiniu valdymu, iš esmės paliko neapibrėžtą V. M. turto statusą, kadangi V. M. palikimą, jis nebegali pereiti valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu yra pažeidžiami įpėdinio kreditorių interesai.

11. Teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad asmenys, kurių vardai ir pavardės yra V. M. ir J. J. po V. M. mirties nėra kreipęsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad priėmė V. M. palikimą faktiniu valdymu, ar termino V. M. palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, teismui nėra žinoma, ar šioje individualioje situacijoje toks pirmos eilės įpėdinių elgesys gali būti pateisinamas. Šių aplinkybių nesiaiškino ir notarė, nors pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 34 straipsnio 2 dalį notarė turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Dėl šių priežasčių nėra galimybės tenkinti pareiškėjo skundo įpareigojant notarę, jog būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir į likusią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl atlikto notarinio veiksmo tenkintinas iš dalies ir notarė įpareigotina raštu kreiptis į V. M. pirmos eilės įpėdinius, įpareigojant juos nurodyti per notarės nustatytą terminą, ar jie yra priėmę V. M. palikimą faktiniu valdymu, išaiškinant, kad nepateikus atsakymo per nustatytą terminą bus laikoma, jog pirmos eilės įpėdiniai nėra priėmę V. M. palikimo faktiniu valdymu (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

12. Pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtas 900 Eur išlaidas advokato pagalbai (e. b. l. 40-41). Teismas pažymi, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys, atsižvelgiant į jų procesinę poziciją dėl skundo dėl atlikto notarinio veiksmo, turėjo skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau notarė Rasa Ona Inokaitienė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nors teisinių paslaugų teikimo sutartis pateikta. Esant šioms aplinkybėms ir iš dalies tenkinus apreiškėjo skundą, pareiškėjui nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iš dalies tenkinti pareiškėjo PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo skundą dėl atlikto notarinio veiksmo.

Įpareigoti notarę Rasą Oną Inokaitienę raštu kreiptis į V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmos eilės įpėdinius, įpareigojant juos nurodyti per notarės nustatytą terminą, ar jie yra priėmę V. M. palikimą faktiniu valdymu, išaiškinant, kad nepateikus atsakymo per notarės nustatytą terminą bus laikoma, jog pirmos eilės įpėdiniai nėra priėmę V. M. palikimo faktiniu valdymu.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.