Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam J. M., jo gynėjams, advokatui Tomui Meidui, advokato padėjėjui Skirmantui Žiedui,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (bausmę atliko 2025 m. sausio 28 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą paskirtos bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi ir 87 straipsniu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų alkoholį, narkotines ir kitas psichotropines medžiagas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, palikta nepakeista. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (nutartis įsiteisėjo 2025 m. liepos 23 d.);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus ir draudimą: 1) įpareigojant tęsti mokymąsi, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nesant gydytojo paskyrimo; 3) įpareigojant gydytis priklausomybės ligas; 4) įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4–5 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, bausmės vykdymo laikotarpiu paskirta: 1) įpareigojimas tęsti mokymąsi, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nesant gydytojo paskyrimo; 3) įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas; 4) įpareigojimas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. M. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, t. y. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 6 d. laikė prie savęs 39,3348 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-FUBINACA, kol 2024 m. rugsėjo 6 d. 21.00 val. šalia pastato ties adresu Vilnius, A. Vienuolio g. 1, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą psichotropinės medžiagos kiekį.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio metu įsigijo amfetaminą, kurį ketino pats suvartoti, tačiau, kad jam parduotame maišelyje yra kitokia psichoaktyvi medžiaga, kuri nurodyta kaltinime, nežinojo. Kaltinamasis paaiškino, jog prie Operos ir baleto teatro susitiko su draugais, buvo gal aštuoniese, vartojo alkoholį kokias tris geras valandas. Išgėrus jam (J. M.) atsirado noras pavartoti stimuliuojančių psichoaktyvių medžiagų, bet ne brangių. Internetinėje bendravimo programoje „Telegram“ vienoje grupių, rado amfetamino, susitarė dėl 50 g. Amfetaminas kainuodavo po 200 Eur, šįkart sugundė nedidelė kaina, kad už 100 Eur galima nusipirkti 50 g. Sintetiniai kanabinoidai yra kenksminga medžiaga, rinkoje ji siūloma pigiai, viena pigiausių, bet tiksliai nepasakys, nes nesidomi. Draugams pasakęs, kad eina į tualetą, pats nuėjo susitikti su platintoju po Žaliuoju tiltu. Tą žmogų matė pirmą kartą, jis turėjo didelę „tašę“, kurioje buvo nemažai visokių maišelių. Pardavėjas ištraukė vieną maišelį, padavė į ranką, tada greitai paėmė atgal, pasakė, kad ne tas, davė kitą maišelį. Jis (J. M.) pasiėmė tą maišelį, atsiskaitė, ir nuėjo prie draugų. Draugams nieko nesakė, įsigytų medžiagų nevartojo, nes praėjo noras, toliau su draugais išgėrinėjo, nusišlapino prie teatro, galimai 19 val., o tada po 2 ar 3 valandų atvažiavo pareigūnai. Kai pamatė, kad pagreitinę žingsnį link jo eina policijos pareigūnai, pradėjo bėgti, išsigando, žinojo, kad turi su savimi draudžiamas medžiagas. Maišelį su įsigytomis medžiagomis iš kišenės bėgdamas išmetė. Dėl anksčiau vartotų medžiagų gali pasakyti, kad dažniausiai rūkydavo „žolę“, vartojo kristalus, kokainą, visokius kitus stimuliantus, pvz., amfetaminą, kokainą, „ratus“. Naudojo tai, kas yra miltelių pavidalu, vartojama per nosį ar per burną, niekad nesileido, sintetinių kanabinoidų taip pat nėra vartojęs. Tokia medžiaga, t. y. MDMB-BUTINACA, nėra žinoma. Neįsivaizduoja, kaip ant jo rankų atsirado šios medžiagos pėdsakų. Psichotropines, narkotines medžiagas įsigydavo gyvai bendraudamas su žmogumi, iš kurio įsigyja, susitaręs per „Telegram“ ar per „Wickr me“, pastovaus tiekėjo neturėjo. Lėšų gaudavo iš tėvų, mėnesio pradžioje 300 Eur. Šią sumą duodavo iš karto. Tėvai žinojo, kad jis vartoja psichotropines, narkotines medžiagas. Elektronines cigaretes pradėjo rūkyti (duomenys neskelbtini) klasėje, dabar elektroninių nelabai rūko, praeitais metais irgi nelabai rūkė, šiuo metu išvis nerūko. Elektroninių cigarečių savo skysčiais nepildydavo, pirkdavo iš parduotuvės. Dėl rastų 6 elektroninių cigarečių nagrinėjamo įvykio metu, skysčių, kurie, teigiama, kad yra jo (J. M.), nepasakys nieko, neatsimena. Namuose kratos metu rastos piniginės lėšos buvo gautos iš tėvų.

Atsakydamas į gynybos klausimus, kaltinamasis J. M. parodė, jog nagrinėjamo įvykio metu jo supratimu, jam pardavė amfetaminą. Tai sprendžia pagal išvaizdą ir kvapą. Milteliai buvo gelsvos spalvos, jokių abejonių nekilo, kad čia yra amfetaminas. Žinodamas, kad medžiaga yra sintetinis kanabinoidas, MDMB-FUBINACA, jos nebūtų pirkęs, nes nėra jos vartojęs ir, kiek girdėjo, ji yra viena kenksmingiausių. Kad rastas sintetinis kanabinoidas, tai gal ne tą maišelį padavė, pardavėjas gal supainiojo arba apgavo. Šios aplinkybės niekam ikiteisminio tyrimo metu pats nenurodė, nes parodymus davė atsakant į tyrėjos klausimus, o toks klausimas nebuvo užduotas. Ant jo rankų, padarius nuoplovas, buvo rastos kitų narkotinių medžiagų likučiai, nes tuo metu vartodavo. Nepasakys tiksliai ar tą dieną vartojo, ar nevartojo, gal vartojo, neatsimena. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, išvadas padarė, sakė mamai, kad nori gydytis, lankosi stacionare, nevartoja narkotinių medžiagų jau ilgą laiką, nenori grįžti į tokią praeitį, planuoja įsidarbinti, baigti mokyklą, galvoja apie profesiją. Santykiai su tėvais dabar yra geri, lyginant su laikotarpiu, kuomet vartojo.

2025 m. gruodžio 10 d. eisiamojo posėdžio metu parodė, jog nieko negali pasakyti dėl ko jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Apie tai, kad atlikus papildomą jo šlapimo, paimto 2024 m. rugsėjo 6 d. 23.12 val., tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2025 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2969/2025(01) nurodyta, kad J. rasta MDMB-FUBINACA metabolito, nieko paaiškinti negali, nežinojo, kad vartojo tokią medžiagą, gal draugai pavaišino, o jis nežinojo ką vartoja.

Liudytoja, atstovė pagal įstatymą R. F.-M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad J. yra vyriausias vaikas šeimoje, jam skirdavo po 300 Eur kas mėnesį, kad galėtų patenkinti savo poreikius. Pinigus mėnesio pabaigoje ar pradžioje pervesdavo į banko kortelę arba duodavo grynais, įvairiai. Už geresnius pažymius skatindavo pinigais, pvz., už dešimtuką duodavo 10 Eur. Ji su vyru yra (duomenys neskelbtini), J. ateidavo padėti, už tai taip pat duodavo jam pinigų. J. nebuvo išlaidus, taupė. Kai atsirado psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema, pinigų nedavė. Sakė J., kad po visų gydymų jo santaupos bus, jeigu sveiks, tęs doros kelią. Toks pokalbis buvo prieš išvažiuojant į reabilitacijos centrą, t. y. pats pirmas kartas, kai važiavo į Kauną 2024 m. lapkritį ar prieš Kalėdas. Pasidarė aišku, kad J. vartoja psichotropines medžiagas, kuomet pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini).

Liudytoja P. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra gydytoja psichiatrė, dirba (duomenys neskelbtini), J. M. yra pacientas. Jam nustatyta žalingo vartojimo stadija, tačiau priklausomybės sindromas nekonstatuotas, nes tai besivystantis individas, nepilnametis. Pirmasis gydymo epizodas prasidėjo 2024 m. rugsėjį, šiuo metu nuo 2025 m. liepos 1 d. vyksta trečiasis gydymo epizodas. Jo metu per 60 kalendorinių dienų J. M. turi teisę per 30 darbo dienų lankyti užsiėmimus, konsultacijas. Pasitaiko, kad pacientai nebaigia gydymo, tačiau J. M. rodo iniciatyvą, su jo ir tėvų sutikimu jam taikomas medikamentinis gydymas, skirtas antidepresantų klasės vaistas. Ženkli pažanga stebima nuo antro gydymo epizodo, t. y. nuo 2025 m. balandžio 30 d. Pirmųjų dviejų gydymo epizodų metu, nes trečiasis tik prasidėjo, tiek stebint J. M. psichikos būseną, tiek atliekant spontaniškus testus, nebuvo įtarta narkotinių medžiagų vartojimo. Paskutinis testas darytas vakar, liepos 1 d., testo rezultatas buvo neigiamas, nenustatyta narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. J. M. rodo nuoseklumą ir tęstinumą gydymo procese. Jis yra įpareigotas Lietuvos probacijos tarnybos būti gydymosi procese, bet nuo pirmųjų dienų, nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. į gydymo įstaigą atvyko savo noru, išreiškė motyvaciją pradėti gydymą. Nenutrūkstamas gydymo procesas buvo tęsiamas ir kitose įstaigose, J. M. gydėsi (duomenys neskelbtini), iš jo vyko gydytis į (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“, į ilgalaikę bendruomenės reabilitaciją, iš kur atvyko į R(duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 30 d., tęsia gydymą iki šiol. Reabilitacijos centrų kaita yra gydytojų rekomendacija. Priklausomai nuo paciento situacijos, neretai siūlomas gydymas ilgalaikėje reabilitacijos bendruomenėje. Jie turi vidaus taisykles, kurias, kaip pasakojo J. M. pažeidė, naudojosi telefonu, kai nebuvo galima, susikivirčijo su kitu asmeniu, todėl neišbuvo rekomenduotą laiką, išvyko namo, gavo gydytojo siuntimą tęsti gydymą stacionare, kas vyksta iki šiol. Pasak paties J. M., paskutinius metus iki gydymo proceso narkotinių medžiagų vartojimo reguliarumas būdavo įvairus, pvz., kartas per savaitę, kartas per mėnesį, vartodavo sintetinę medžiagą kristalą, t. y. sintetiniai katinoidai, kurie yra grupė stimuliuojančių medžiagų, taip pat neretai vartodavo alkoholį ir kitas medžiagas, kurios būdavo labai epizodinės. Kelis kartus yra bandęs amfetaminą. Realus laisvės atėmimas turėtų įtakos J. M. atkryčio rizikai. Ne paslaptis, kad įkalinimo įstaigose pacientai randa būdų toliau vartoti narkotines medžiagas. Sintetiniai kanabinoidai yra naujoji psichoaktyvioji medžiaga, ja bandoma imituoti marihuanos poveikį, ji pagaminama pigiau. Dažniausiai vartojama skysčio pavidalu, garinant „veipus“, taip pat skysčiu nupurškiamos tam tikros žolės, tuomet rūkomos kaip cigaretės. Amfetaminas platinamas miltelių forma, uostomas per nosį. Amfetamino miltelių spalva gali būti labai įvairi: rausva, melsva, balta, ruda, priklauso nuo gamintojo, nuo priemaišų.

Liudytojas G. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. 21.00 val. atvyko kartu su kolege vyresniąja tyrėja A. J., reaguodami į pranešimą, kad grupė asmenų trikdė viešąją tvarką, o tiksliau šlapinosi. Apsaugos darbuotojas apibūdino asmenį, kuris tai darė. Atvykus į įvykio vietą, joje asmenų nebuvo, tačiau paėjus 100 metrų atstumą, pamatė žmonių būrį, kuriame atpažino asmenį pagal nurodytus požymius, t. y. kaip asmuo apsirengęs, tai yra, su šortais, pasportavęs, visi kiti buvo su ilgomis kelnėmis. Buvo jau tamsus paros metas, bet dėl gero apšvietimo toje vietoje puikiai matėsi. Ėjo link asmens, ketindami surašyti administracinio nusižengimo protokolą, tačiau jis pradėjo šalintis, bėgti. Buvo išreikšti aiškūs garsiniai reikalavimai sustoti, „policija“, tačiau asmuo nubėgo nuo Operos ir baleto teatro link upės, t. y. link Žaliojo tilto. Tiksliai nepasakys, ar bėgančiajam iškrito baltos spalvos maišelis, ar jis jį išmetė. Po kurio laiko asmenį jis (G. M.), panaudojęs fizinę prievartą, sulaikė. Kolegė bėglio nesivijo, o paėmė tą maišelį, kuriame galimai buvo narkotinės medžiagos. J. M. asmenybę nustatė prie tarnybinio transporto. Kadangi J. M. buvo pakankamai agresyvus, todėl buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, aplinkybių nenorėjo aiškinti, teigė, kad apskritai nežino apie kokią medžiagą mes kalbama. Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo G. M. parodymus, jis juos patvirtino ir prašė vadovautis (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Liudytojas R. J. (R. J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), kurio specializacija yra narkotinės medžiagos, bendras jo darbo stažas daugiau negu 30 metų, apie 25-26 metus dirba su narkotinėmis medžiagomis. Amfetaminas dažniausiai būna baltas arba pilkas, platinamas ir vartojamas miltelių pavidalu, o sintetinis kanabinoidas MDMB-FUBINACA paprastai yra rodos spalvos milteliai, skiedžiamas tam tikra baze ir rinkoje platinamas kaip „smailas (smile)“, kuris rūkomas. MDMB-FUBINACA miltelių kainos nepasakys, nes jie dažniausiai yra siunčiami iš užsienio. Šios bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo J. M. atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, sulaikius siuntą iš užsienio ir nustačius, kad J. M. siuntėsi MDMB-FUBINACA mitelius, tai yra analogišką medžiagą, kaip nagrinėjamoje byloje.

Ekspertas Vidmantas Mikeliūnas teisiamojo posėdžio metu patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. lapkričio 28 d. išvadą Nr. T-N 2757/2024(01) ir paaiškino, jog nagrinėjamu atveju medžiaga MDMB-FUBINACA – sintetiniai kanabinoidai, tiriamame šlapime nustatinėjami nebuvo, narkotinės-psichotropinės medžiagos nustatinėjamos pagal suformuluotą užduotį, o joje toks prašymas nesuformuluotas. Išvadoje paminėta tetrahidrokanabinolio karboksirūgštis nustatoma šlapime pavartojus, parūkius vadinamos „žolės“. Kanabinoidai ir sintetiniai kanabinoidai yra atskiros psichoaktyvių medžiagų atskiros grupės.

Specialistas H. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). Tiriant pacientų šlapimą, testai atliekami dėl 18 psichoaktyvių medžiagų. Jų tarpe MDMB-FUBINACA medžiagos nėra. Kadangi sintetinių kanabinoidų yra keli šimtai skirtingų medžiagų, įstaiga pasirinko tirti dvi populiariausias K2 ir K3. Kitų medžiagų testus tyrimui galima užsakyti individualiai. Jeigu asmuo būtų pavartojęs šio sintetinio kanabinoido, Respublikiniame priklausomybių ligų centre esantys testai jos neaptiktų. Sintetiniai kanabinoidai gali tiek stimuliuoti žmogų, tiek slopinti. Kadangi yra labai platus spektras sukeliamų efektų, sunku identifikuoti kokia medžiagos grupė galėjo būti pavartota. Gydymo įstaigoje koncentruojamasi į žmogaus sveikatos būklę ir simptomų gydymą, o ne į pavartotos medžiagos ieškojimą, nes medžiagos suradimas neturi jokios pridėtinės vertės kalbant apie sveikatos būklę, priešnuodžių šioms medžiagoms nėra, todėl medžiagos suradimas gydymo taktikos nepakeistų. Gydymosi metu pacientams atliekami šlapimo testai dėl, kaip minėta, 18 psichoaktyvių medžiagų. Pacientas ateina į užsiėmimus dienos stacionare, jei būtų apsvaigęs, specialistas pastebėtų. Sintetinių kanabinoidų poveikis varijuoja, išlieka nuo 6 iki 12 valandų, taigi jeigu asmuo iš vakaro būtų pavartojęs, kitą dieną atvykus į konsultaciją, tikėtina, kad nebūtų matyti poveikio. Dažniausiai sintetinis kanabinoidas vartojamas rūkymo forma. Sintetinio kanabinoido skysčiu dažniausiai purškiama žolė, kanapės. Jis gerai tirpsta elektroninių cigarečių skystyje. Šalia nikotino poveikio atsiranda ir sintetinio kanabinoido sukeltas poveikis. Rinkoje dažniausiai pardavinėjama skysčio pavidalu. Negali atsakyti į klausimą, koks yra kvapo skirtumas tarp sintetinio kanabinoido FUBINACA ir amfetamino.

Ekspertas Arturas Lyskoitas (Artur Lyskoit) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog amfetaminas ir MDBD-FUBINACA yra dvi skirtingos medžiagų grupės. Ekspertizės metu medžiagos identifikuojamos ne pagal išvaizdą, kvapą ar skonį. Bendri vizualiniai požymiai yra būdingi daugeliui medžiagų. Priklausomai nuo priemaišų, nuo gamybos technologijos gali būti balti, gelsvi ar kitos spalvos milteliai. Amfetaminas turi savo specifinį, aštrų kvapą, bet tai nereiškia, kad tai pačiam amfetaminui būdingas kvapas, nes užuodžiame ne patį amfetaminą, o jo gamybos metu naudojamas medžiagas, pvz., acetoną ir pan. MDBD-FUBINACA yra sintetinis kanabinoidas. Sintetiniai kanabinoidai yra rinkoje nauja medžiaga, kas kelis metus atsiranda nauja atmaina, nespėjama visų porūšių analizuoti. Negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad gaminant sintetinį kanabinoidą gali būti naudojamas acetonas. Lietuvos teismo ekspertizės centre susiduriama su trejomis sintetinių kanabinoidų formomis: impregnuotu, supurkštu sintetiniais kanabinoidas tabaku, skysčiu elektroninių cigarečių skysčių buteliukuose, milteliais, kas yra retesnė forma. Milteliai yra sąlyginiai gryna medžiaga, grynumas gali siekti iki 90 proc. Ji gali būti panaudojama skiedžiant su elektroniniais skysčiais ar apipurškiamas tabakas. Milteliai yra labai pavojingi, net ir labai nedidelis jų kiekis, patekęs į nosiaryklę ar kitur, gali sukelti efektą. Milteliai yra tarpinė forma, iš kurios gaminamas galutinis produktas ir legalizuojamas rinkoje kitais būdais. Praktikoje neteko susidurti, kad amfetaminas būtų tirpinamas, garinamas, paprastai vartojamas milteliais.

Ekspertė Danutė Šiaudinienė teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip specialistė, patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2025 m. sausio 14 d. išvadą Nr. 11-3247(24). Paaiškino, jog yra tekę tirti MDMB-FUBINACA ir skysčio, ir miltelių forma, dažniau skysčio. Apšlaksčius tabaką, impregnavus popierių, galima rūkyti. Visų vartojimo formų nurodyti negali, ne ekspertų kompetencija. Miltelių forma MDMB-FUBINACA ir amfetaminas yra vizualiai panašios medžiagos, abiejų medžiagų miltelių spalva priklauso nuo priemaišų. FUBINACA yra kristalinė medžiaga, tai yra jos pradinė jos forma. Su kuo konkrečiai skiedžiami MDMB-FUBINACA milteliai, negali pasakyti. Negalima pasakyti, kas lemia MDMB-FUBINACA kvapą ir ar galėtų būti priemaišos kaip sudėtinė dalis tokios pat kaip amfetamino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. M. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. darbo pamaina prasidėjo nuo 15.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 7 d. 03.00 val., dirbdamas kartu su vyresniąja tyrėja A. J., apie 20.45 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, A. Vienuolio g. 1, prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sėdi susirinkusi kompanija iš 4 vaikinų (apie (duomenys neskelbtini) metų), triukšmauja, vienas iš jų šlapinosi (kurio požymiai: apsirengęs buvo su juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, tamsiais šortais) ant teatro pastato sienos. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad vienas iš vaikinų šlapinosi ant pastato sienos. Einant link asmenų, šie juos pamatė, padidino ėjimo tempą. Bėgdami iki apsaugos darbuotojo nurodyto asmens (kurio požymiai: apsirengęs buvo su juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, tamsiais šortais) šis pradėjo šalintis, išreiškus reikalavimą sustoti, asmuo nevykdė reikalavimų sustoti. Bėgdamas asmuo dešine ranka išmetė baltos spalvos maišelį ir kitą atskirą baltos spalvos maišelį. Šis pradėjo bėgti link Žaliojo tilto, pasivijus asmenį sugriebė dešine ranka jam už marškinėlių ir jie plyšo, asmuo neišlaikęs pusiausvyros nukrito ant žemės (ant pilvo), dėl ko panaudojo spec. priemones antrankius ir užėjo jam iš už nugaros. Kolegė kartu su juo nebėgo, ji žiūrėjo, ką asmuo išmetė. Sulaikęs asmenį, kartu su sulaikytu asmenimi atėjo iki kolegės, kuri žiūrėjo maišelių turinį. Viename baltos spalvos maišelyje buvo šviesios spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga, kuri buvo įvyniota į maistinę plėvelę ir plastikinį užspaudžiamą permatomą maišelį. Kitame maišelyje buvo nedideli buteliukai, ant kurių parašyta, jog tai elektroninėms cigaretėms skirti skysčiai. Dalinės apžiūros metu buvo rastas telefonas, cigaretės ir piniginė. J. M. paliko cigaretes ant suoliuko. Piniginėje rado asmens tapatybės kortelę, išduotą J. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Sulaikytasis suprato, kad jį vejasi policija, kadangi paklausus, kodėl bėgai, šis atsakė, nes jūs gaudėt. J. M. buvo akivaizdžiai sutrikęs ir išsigandęs bei neblaivus. Alkotesteriu J. M. buvo nustatytas 1,50 promilės girtumas (1 t., b. l. 26–29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. M. nurodė prisipažįstantis kaltu, davė iš esmės analogiškus parodymus, kurie užfiksuoti 2024 m. rugsėjo 7 d. ir 2025 m. balandžio 8 d. apklausos protokoluose. Apklausiamas parodė, kad yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas vartoja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau negali susitvarkyti su savo patiriamu stresu, todėl kartais vartoja narkotikus: rūko marihuaną bei uosto vadinamuosius kristalų miltelius. Vakar buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl to, kad su savimi turėjo narkotinių medžiagų – maišelį su baltos spalvos milteliais viduje, šie milteliai tai yra amfetaminas, taip pat turėjo 6 buteliukus skysčio, kuris skirtas „veipams“, tai nėra narkotikai, jie legaliai parduodami parduotuvėse. Vakare apie 21.00 val. kartu su pažįstamais, kurių duomenų nežino, sėdėjo ant suoliuko prie Operos ir baleto teatro, gėrė degtinę. Tada jis pamatė, jog link jų eina policijos pareigūnai, jis išsigando, kadangi žinojo, jog prie savęs turi amfetamino, todėl pradėjo bėgti nuo pareigūnų, bėgdamas iš kišenių išmetė visas narkotines medžiagas, tačiau pareigūnai tą matė, jį sulaikė, narkotines medžiagas paėmė, vėliau pas jį namie darė kratą. Skystį, kuris skirtas „veipams“ įsigijo legaliai „Ekodūmas“, o amfetaminą, kurį turėjo su savimi, nusipirko už 100 Eur iš nepažįstamo vaikino, kuris buvo už jį žemesnis. Jis to vaikino nepažįsta, jam einant po Žaliu tiltu vakar, konkretaus laiko neatsimena. Daugiau to vaikino apibūdinti negali. Amfetaminą norėjo suvartoti pats, tiesiog kartais jam to reikia, kad nestresuotų, jokių minčių platinti ar duoti kitiems, jis neturėjo. Dėl šio įvykio labai gailisi, norėtų nustoti vartoti alkoholį bei narkotines medžiagas, tačiau jam reikia pagalbos (1 t., b. l. 98–101; 2 t., b. l. 6–8).

(duomenys neskelbtini) tyrėjo G. M. 2024 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir jo parodymuose teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 7–8).

2024 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos protokole užfiksuota, jog apžiūrima įvykio vieta yra už Operos ir baleto teatro link A. Goštauto g. Įvykio vieta yra grįsta trinkelėmis – šaligatvis. Įvykio vietoje ant stulpo yra matomos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 9–11).

2025 m. vasario 6 d. objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai. Apžiūros atlikimo eiga apžiūros objektas yra 2024 m. rugsėjo 6 d. adresu Vilnius, A. Vienuolio g. 1, vaizdo įrašas ,,record-0000-0016-CH23-20240906204500-20240906213000“. Vaizdas fiksuojamas kamera. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso. Vaizdo įrašas darytas 2024 m. rugsėjo 6 d. 20:44:59 val. Vaizdo įrašo trukmė 39 minutės 3 sekundės. Vaizdo įraše fiksuojamas pastatas, esantis A. Vienuolio g. 1. Matoma, kaip 20:51:30 val. kameros filmavimo zonoje, posūkyje, pasirodo vaikinas (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip J. M.) – tamsiai rudais, trumpais plaukais, dėvintis juodą, trumparankovę palaidinę, juodus šortus, avintis baltus sportbačius. J. M. kairėje rankoje nešasi baltą maišelį. Kartu su J. M. eina vaikinas (toliau – vaikinas 1) – tamsiai rudais, trumpais plaukais, dėvintis tamsiai mėlyną liemenę, pilkus šortus, avintis juodus sportbačius. 20:52:26 val. į tą pačią pusę, kur nuėjo J. M., eina ir du policijos pareigūnai bei vyras (toliau – vyras 1) – trumpais, žilais plaukais, vilkintis šviesiai mėlynus marškinėlius, juodas kelnes, avintis juodus batus. 20:54:24 val. iš tos pusės, į kurią ėjo minėtas J. M., grįžta policijos pareigūnas 1, kuris kairėje rankoje nešasi baltą maišelį bei minėtas vyras 1. 20:56:32 val. matoma, kaip J. M. vedasi policijos pareigūnas 2.

Apžiūros objektas yra 2024 m. rugsėjo 6 d. adresu Vilnius, A. Vienuolio g. 1, vaizdo įrašas ,,record-0000-0012-CH19-20240906204500-20240906213000“. Vaizdas fiksuojamas kamera. Vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašas darytas 2024 m. rugsėjo 6 d. 20:44:48 val. Vaizdo įrašo trukmė 44 minutės 58 sekundės. Vaizdo įraše fiksuojamas pastatas, esantis A. Vienuolio g. 1. Matoma, kaip 20:51:44 val. kameros filmavimo zonoje pasirodo minėtas J. M. ir minėtas vaikinas 1. Prie pastarųjų prieina dar šeši vyriškos lyties asmenys. Vaizdo įraše matoma, kad minėti policijos pareigūnai vejasi vaikinų grupelę. 20:53:48 val. grįžta policijos pareigūnas 1, kuris dešinėje rankoje nešasi baltą maišelį. 20:56:20 val. matoma, kad policijos pareigūnas 2 vedasi minėtą J. M. (1 t. b. l. 21–23).

2024 m. rugsėjo 6 d. atlikus asmens kratą pas J. M., be kita ko, paimtas telefonas „Iphone 13Pro“ sudužusiu ekranu ir korpusu bei pinigai, 2 vnt. 100 Eur nominalo kupiūromis, 1 vnt. 5 Eur nominalo kupiūra ir 3,82 Eur monetomis (1 t., b. l. 42–46).

2024 m. rugsėjo 6 d. atlikus kratą J. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje rudos spalvos skrynioje buvo rastos 3 vnt. kupiūrų 100 Eur nominalo, kurios paimtos ir supakuotos į Voką Nr. 1. Daugiau kratos metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t. b. l. 64–68, 75–76).

2024 m. spalio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimi daiktai, paimti iš J. M. asmens kratos metu ir kratos jo gyvenamojoje vietoje metu. Apžiūrima piniginė yra juodos spalvos su pavaizduotais rombais. Atlenkus piniginę matyti, kad yra 3 skyriai susidėti kortelėm, vienas skyrius skirtas monetoms ir skyrius skirtas popierinėms kupiūroms. Piniginėje yra 205 Eur popierinėmis kupiūromis ir 3,82 Eur monetomis (1 t. b. l. 64–68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. lapkričio 28 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2757/2024(01) nurodyta, kad J. M. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,63 prom. etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, karfentanilio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 119).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2024 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. IBPS-V-3177397-24 nurodyta, kad rusvos spalvos miltelių iš į bespalvę plastikinę plėvelę įvyniotos pakuotės, kuri yra užspaudžiamame maišelyje (vokas Nr. 3), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMB-FUBINACA, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos cheminių tyrimų skyriuje nėra šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos). Bespalvių skysčių iš 6 vnt. buteliukų „Daily base“, esančių maiše „ecodumas“ (vokas Nr. 2), sudėtyse narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Vatos tampone (vokas Nr. 1), kuriuo paimtos nuoplovos nuo J. M. rankų, rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai ir psichotropinės medžiagos – MDMB-BUTINACA pėdsakai (1 t. b. l. 127–131).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2025 m. sausio 14 d. išvadoje Nr. 11-3247(24) nurodyta, kad tirti pateiktose milteliuose yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-FUBINACA. Pirminėje tirti pateiktų miltelių masėje – 49,23 g, yra 39,3348 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-FUBINACA (1 t. b. l. 139–141).

Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo informacija, jog J. M. gydėsi (duomenys neskelbtini) (stacionaras) 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. sausio 2 d. Pateiktais duomenimis, 2023 m. spalio 30 d. objektyviai nustatyta šlapime teigiami: Fentanilis, Metamfetaminas, Marihuana, Benzodiazepinai, Metkatinonas. Anot paciento, nuo (duomenys neskelbtini) metų vartoja „Smile“, THC, kristalus, kokainą (1 t., b. l. 179–182).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, J. M. į centrą atvyko savanoriškai gydytis 2025 m. sausio 17 d. gydytis nuo priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų vartojimo. 2025 m. balandžio 25 d. buvo pašalintas dėl motyvacijos, gydantis nuo priklausomybių, stokos (2 t., b. l. 192).

Respublikinio Priklausomybės ligų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) J. M. buvo priimtas gydytis 2025 m. balandžio 30 d., gydymą baigė 2025 m. birželio 27 d. Atlikti kontroliniai tyrimai dėl psichoaktyvių medžiagų buvo neigiami (2 t., b. l. 206).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2025 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2969/2025(01) nurodyta, kad J. M. šlapime, paimtame 2024 m. rugsėjo 6 d. 23.12 val., rasta MDMB-FUBINACA metabolito (3 t., b. l. 127–129).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad J. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pilnai pasitvirtino ir yra įrodyta.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) sudėties veiką apibūdinantys požymiai yra alternatyvūs, t. y. nusikalstama veika gali būti padaryta keliais alternatyviais veiksmais: labai didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio 1) gaminimu, 2) perdirbimu, 3) įgijimu, 4) laikymu, 5) gabenimu, 6) siuntimu, 7) perdavimu, 8) kitokiu platinimu. Bet kurio vieno ar kelių iš nurodytų veiksmų atlikimo pakanka baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikyti. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis ir kvalifikavimui nėra svarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti. Nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – šiuo atveju yra itin svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius.

Nagrinėjamoje byloje J. M. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. su savimi laikęs 39,3348 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-FUBINACA. Apklausiamas kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė esantis priklausomas nuo psichotropinių ir narkotinių medžiagų, jas vartoja jau daug metų, turėjo tikslą nusipirkti amfetaminą, tačiau galimai pardavėjas suklydo paduodamas sintetinį kanabinoidą. Pažymėtina, kad objektyviuosius nusikaltimo požymius patvirtina ne tik kaltinamojo J. M. parodymai, bet ir liudytojo G. M., sulaikiusio kaltinamąjį J. M., parodymai bei jo 2024 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokole bei kamerų iš įvykio vietos vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, 2024 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3177397-24 bei 2025 m. sausio 14 d. specialisto išvada Nr. 11-3247(24). Pagal Rekomendacijų 161 punktą, sintetinių kanabinoidų darinių grupės kiekis yra labai didelis, kai šios psichotropinės medžiagos yra daugiau nei 2,5 g, taigi nagrinėjamu atveju kaltinamojo J. M. laikytos psichotropinės medžiagos kiekis – 39,3348 g kiek daugiau nei penkiolika kartų viršija labai didelio kiekio ribą. Šie išdėstyti duomenys, teismo pripažintini įrodymais, patvirtina kaltinamojo J. M. kaltę laikius inkriminuotą psichotropinę medžiagą, kurios kiekis, atsižvelgiant į specialisto išvadą, sudaro labai didelį kiekį. Kaltinamasis J. M. patvirtino, kad laikyta draudžiama medžiaga buvo skirta tik jo asmeniniam suvartojimui, netikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo, duomenų, kad bent dalis disponuotos psichotropinės medžiagos buvo skirta išplatinti, nėra.

Kaip matyti iš teisme duotų kaltinamojo J. M. parodymų, jis neneigė laikęs psichotropinę medžiagą, supratęs, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, todėl pamatęs pareigūnus ėmė bėgti, o maišelį su draudžiama medžiaga išmetė. Tačiau kaltinamasis J. M. neigia supratęs, kad laiko labai didelį draudžiamos medžiagos kiekį, nes manė, jog pirko 50 g amfetamino. Teismas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka įspėjo kaltinamąjį, kad ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus, vertins, ar yra pagrindas J. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Sprendžiant, ar kaltinamasis J. M. galėjo sąžiningai klysti dėl įsigyjamos medžiagos rūšies, visų pirma, vertinama, kiek kaltinamojo parodymai sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytoju apklausto pareigūno G. M. parodymais, J. M. įvykio metu iš kišenės išmetė du maišelius – maišelį su milteliais su galimai narkotine medžiaga ir atskirą maišelį su šešiais buteliukais, pilnais skysčio. Sulaikymo metu kaltinamasis J. M. neigė, kad jam priklauso šie buteliukai, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. M. pripažino, jog tai skystis elektroninėms cigaretėms, kurį įsigijo legaliai parduotuvėje „Ecodumas“. Teismo posėdžio metu paklaustas, ar jam priklausė šie buteliukai, kaltinamasis J. M. nurodė nieko negalintis pasakyti apie rastus skysčius, nes nepamena, o elektroninių cigarečių nerūkė įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. dėl kitų tiriamų aplinkybių davė detalius parodymus, akivaizdu, jog kaltinamasis vengia pripažinti skysčio elektroninėms cigaretėms jam priklausomybę. (duomenys neskelbtini) H. J. apklaustas kaip specialistas, teismui paaiškino, jog dažniausiai sintetinis kanabinoidas vartojamas rūkymo forma. Sintetinio kanabinoido skysčiu dažniausiai purškiama žolė, kanapės. Jis gerai tirpsta elektroninių cigarečių skystyje. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas A. Lyskoitas paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio metu rasta psichotropinė medžiaga – MDMB-FUBINACA yra sintetinių kanabinoidų rūšis, milteliai yra sąlyginiai gryna medžiaga, ji gali būti panaudojama skiedžiant su elektroniniais skysčiais ar apipurškiamas tabakas. Milteliai yra tarpinė forma, iš kurios gaminamas galutinis produktas ir legalizuojamas rinkoje. Kad amfetaminas būtų tirpinamas, garinamas, praktikoje neteko susidurti, paprastai vartojamas milteliais. Įvertinus specialistų paaiškinimus, taip pat faktą, kad kaltinamasis J. M. išmetė elektroninių cigarečių skystį, bėgdamas nuo pareigūnų, nors toks produktas legalus, teisme neigė, kad rūko elektronines cigaretes, neprisimena, kad skystis būtų buvęs jo, tai yra pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl įsigijimo aplinkybių iš „Ecodumas“, leidžia teismui daryti išvadą, jog J. M. sąmoningai siekia suklaidinti teismą, siekdamas įrodyti, kad rastas elektroninių cigarečių skystis ir jo įsigyta draudžiama medžiaga nėra susiję. Pasakodamas draudžiamos medžiagos įsigijimo aplinkybes, kaltinamasis J. M. taipogi nebuvo nuoseklus, nurodė, kad paėmė iš pardavėjo maišelį, atsiskaitė ir nuėjo. Perklaustas gynėjo, iš ko sprendė, kad perka tai, ko prašė, kaltinamasis J. M. parodė, jog buvo pradaręs maišelį, kvapas buvo kaip amfetamino. Teisme apklaustas ekspertas A. Lyskoitas pažymėjo, jog sintetinių kanabinoidų rūšių daug, todėl specifinio MDMB-FUBINACA kvapo nurodyti negali, o amfetaminas gaminamas acetono pagrindu, kas būtent jam suteikia išskirtinumą. Nors griežtai atmesti galimybės, kad gaminant sintetinį kanabinoidą nebuvo pavartotas acetonas, negalima, tačiau kaltinamojo J. M. versiją kaip gynybinę teismui leidžia vertinti byloje esanti specialisto išvada Nr. T-N 2969/2025(01), kurioje nurodyta, kad J. M. šlapime, paimtame 2024 m. rugsėjo 6 d. 23.12 val., rasta MDMB-FUBINACA metabolito (3 t., b. l. 127–129), nors teismui J. M. parodė, jog žinodamas, kad sintetiniai kanabinoidai yra pavojingi, niekada jų nėra vartojęs. Aptartos aplinkybės visumoje neleidžia teismui abejoti, jog kaltinamasis J. M. žinojo, kad įsigyja sintetinį kanabinoidą MDMB-FUBINACA ir to siekė. Nors tai nėra įrodymas šioje byloje, bet formuoja teismo vidinį įsitikinimą visumoje su kitais įrodymais dėl J. M. suvokimo apie sintetinius kanabinoidus, tai, kad jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260-1 straipsnio 2 dalį (3 t., b. l. 159-165), sulaikius, liudytojo R. J. parodymais, siuntą iš užsienio J. M. su psichotropinės medžiagos - MDMB- FUBINACA milteliais. Kaltinamojo J. M. turima narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo patirtis laike ir įvairovėje, jo paties parodymais, kad vartoja penkerius metus, taip pat objektyvus byloje esantis įrodymas, kad vieno tyrimo metu šlapime rastos net penkios psichiką veikiančios medžiagos (1 t., b. l. 179–182), J. M. pasirinkimas pareigūnams ir teismui nurodyti būtent amfetaminą, kurio atitinkamas kiekis nebūtų laikomas labai dideliu, rodo kaltinamąjį ne tik neklydus įsigyjant labai didelį kiekį sintetinio kanabinoido MDMB-FUBINACA, o gerai suvokiant skirtumus tarp draudžiamų medžiagų kiekių ir kylančią už juos baudžiamąją atsakomybę, taigi nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir kvalifikuotinas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamajam J. M. buvo inkriminuotas neteisėtas draudžiamų medžiagų įgijimas, tai yra, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, tai yra, nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, už 100 Eur įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-FUBINACA. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis J. M. įgijo draudžiamas medžiagas. Pats kaltinamasis tik abstrakčiai nurodė vietą, kur iš nepažįstamojo įsigijo psichotropinę medžiagą. Jokių įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias aplinkybes, patikrinti kaltinamojo nurodytas aplinkybes, byloje nesurinkta. Kadangi teismas negali pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais inkriminuojamos J. M. narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės, ją iš kaltinimo šalina, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu bei patikslina, nurodydamas, kad „J. M. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 6 d. <...>“. Pažymėtina, jog tai neturi įtakos kaltinamojo J. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nustačius minėtą laikymo faktą, kurio užtenka kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir į BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas, taip pat į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Pagal BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. BK 90 straipsnio 7 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) taip pat numatyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Nors kaltinamasis J. M. teigė savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pilnai pripažįstantis, tačiau pradėjęs duoti parodymus tikino esą nieko nežinojo apie tai, kokią psichiką veikiančią medžiagą pirko, teigė, jog amfetaminą, už kurio atitinkamą kiekį būtų taikoma švelnesnė atsakomybė. J. M. bandė įtikinti teismą, jog niekada nebandė sintetinių kanabinoidų, tačiau teismui atlikus papildomus tyrimo veiksmus, gauta specialisto išvada, jog J. M. šlapime rasta MDMB-FUBINACA metabolito – medžiagos, kurią pirko, tačiau neigė, jog vartojo. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo J. M. asmenybę. J. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, teistas vieną kartą už nusikaltimą žmogaus sveikatai, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo teistas dar tris kartus, vieną kartą už vagystę, du kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, kas neigiamai apibūdina J. M. asmenybę. Kaltinamasis J. M. praeityje baustas administracine tvarka, padaryti administraciniai nusižengimai susiję su važiavimu be bilieto ir viešosios tvarkos pažeidimais, vartojant alkoholį necenzūrinius žodžius viešoje vietoje (2 t., b. l. 21–27). Taip pat J. M. gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 176–187), tačiau specialisto 2025 m. kovo 6 d. išvadoje Nr. 104MS-32/2025 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje objektyvių medicininių duomenų, kad J. M. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra (1 t. b. l. 193). Teismas kartu įvertina ir byloje esančioje nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje ir (duomenys neskelbtini) surinktus duomenis apie problemišką J. M. elgesį, galimas jo priežastis (1 t., b. l. 148-151, 152-161). Vertinant J. M. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas BK 91 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, duomenų apie tai, kad jos buvo iš esmės netinkamos, byloje nėra. Apklausta teisme liudytoja R. F.-M. teigė, kad sūnus padėdavo jai su sutuoktiniu darbe, už tai jam duodavo pinigų, taip pat už geresnius pažymius skatindavo sūnų, kas mėnesį jam duodavo 300 Eur savo poreikiams patenkinti. Taigi, J. M. šeima rūpinasi sūnumi, jis auga normalioje šeimoje, mokosi. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad J. M. sveikatos būklė šiuo metu būtų bloga, byloje nėra. BK 91 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme vertintinas J. M. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kuris nėra teigiamas, kadangi jis po šios nusikalstamos veikos padarymo teistas, taigi jo elgesys regresuoja, kadangi šiuo metu jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo draudžiamomis medžiagomis. Pirmiau aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės BK 91 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme reikšmingos sprendžiant dėl J. M. skirtinos bausmės, nes rodo, kad jis socialiai nebrandi asmenybė, neturinti susiformavusių vertybių, jo elgesys ciniškas, nusikaltimas padarytas demonstruojant antivisuomenines nuostatas ir nėra atsitiktinio pobūdžio.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal baudžiamąjį įstatymą, asmuo, padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nors J. M. bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamečiu, tačiau nusikalto nesulaukęs pilnametystės, todėl skiriant bausmę, taikomos nepilnamečių baudžiamajai atsakomybei skirtos įstatymo nuostatos. Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant ir į tai, kad buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, skirtina sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė – penkeri metai, įvertinus, kad ji pakankamai griežta, net ir taikant BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 92 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 ir 80 straipsniai, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia priemonė bus pakankamai efektyvi ne tik norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tačiau taip pat ar tokiu būdu kaltininkas bus pakankamai nubaustas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Gynyba akcentavo J. M. motyvaciją gydytis priklausomybės ligas, tačiau iš „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos nustatyta, kad jis šiame priklausomybių gydymosi centre gydėsi tik tris mėnesius, pašalintas dėl motyvacijos, gydantis nuo priklausomybių, stokos. Neneigiant to, kad J. M. savanoriškai kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą, gynėjo iniciatyva teismo apklausta gydytoja P. K. nurodė, jog J. M. motyvuotas, nes tęsia gydymą jau trečiam gydymo epizode, teismas pažymi, jog įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas buvo skirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu. Liudytoja apklausta gydytoja pažymėjo, jog nepastebėtas J. M. narkotinių medžiagų vartojimas atliekant spontaniškus testus, visgi teismui apklausus specialistą H. J., nustatyta, jog gydymo centre testai atliekami dėl 18 psichoaktyvių medžiagų, kurių tarpe MDMB-FUBINACA medžiagos nėra, jai nustatyti regentų neturi, sintetinių kanainoidų porūšių yra šimtai, todėl neįmanoma, o ir gydymo tikslais nėra tikslinga nustatinėti, ką tiksliai asmuo pavartojęs. Specialistas H. J. taip pat pažymėjo, jog jei pacientas būtų vartojęs MDMB-FUBINACA medžiagos iš vakaro, ryte atvykus pas gydytoją aiškių poveikio požymių nebūtų nustatyta. Svarbu pažymėti, jog ikiteisminio tyrimo metu skirtoje užduotyje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistui (1 t., b. l. 18) buvo prašoma ištirti J. M. šlapime įvairias psichoaktyvias medžiagas, kurių tarpe MDMB-FUBINACA taip pat nėra. Bylą nagrinėjant teisme atlikus papildomą tyrimą, gauta specialisto 2025 m. lapkričio 18 d. išvada Nr. T-N 2969/2025(01), kurioje konstatuota, kad J. M. šlapime, paimtame 2024 m. rugsėjo 6 d. 23.12 val., rasta MDMB-FUBINACA metabolito (3 t., b. l. 127–129). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti (duomenys neskelbtini) informacijos, kad J. M. nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, kaip reikšmingos, nes sintetiniai kanabinoidai, o būtent MDMB-FUBINACA, laikyta įvykio metu J. M., taip pat BUTINACA, rasta ant J. M. rankų, nėra nustatinėjama, taigi negalima ir daryti išvados, kad asmuo apskritai nevartoja psichotropinių, narkotinių medžiagų ir nėra nuo jų priklausomas, taigi ir linkęs nusikalsti.

Nagrinėjamoje byloje, svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kaltinamajam J. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, t. y. (duomenys neskelbtini) metų, teistas, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu (šiuo metu bausmė atlikta), vėliau nusikalto dar du kartus, šiuo metu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos (3 t., b. l. 159-165), kas ne tik neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį J. M., bet ir leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika nėra padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, o priešingai, šios aplinkybės patvirtina, kad J. M. nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, jam taikytos administracinės nuobaudos nebuvo pakankamos, o po šioje byloje nagrinėjamų įvykių J. M. priimti nauji apkaltinamieji nuosprendžiai rodo, kad jis nevertina savo nusikalstamo elgesio neigiamai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, jog kaltinamajam J. M. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje.

BK 63 straipsnyje numatyta bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka toje pačioje baudžiamojoje byloje. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje. Šiuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose susiduriama su situacijomis, kurios formaliai atitinka BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodytą sąlygą, tačiau ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės jau yra įvykdytos. Teismų praktikoje pažymima, kad net ir tokiu atveju, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-489/2019, Nr. 2K-6-495/2022 ir kt.). Be to, pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę, į naujai paskirtą bausmę įskaitoma tik ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-489/2019, Nr. 2K-60-495/2023).

Nusikalstama veika, už kurią teisiamas J. M. šiuo nuosprendžiu, padaryta iki priimant jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam J. M. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi (subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. ir 2025 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais skirtos bausmės) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir kaltinamajam J. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į kaltinamajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitomos bausmės, atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius (teismo baudžiamuosius įsakymus).

V. Kiti nuosprendyje spręstini klausimai

Dėl kardomųjų priemonių ir laikino sulaikymo

Kaltinamasis J. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. 21.10 val. iki 2024 m. rugsėjo 7 d. 12.04 val. (vieną dieną) (1 t., b. l. 38–41, 54–55). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, vieną laikino dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 1 t., b. l. 102–103), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Taip pat kaltinamajam J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 102–103) bei dokumentų paėmimas (pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 63-65), panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos kaip perteklinės.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

2024 m. rugsėjo 6-7 d. asmens kratos ir kratos gyvenamojoje vietoje metu iš J. M. buvo paimti su savimi laikino sulaikymo metu jo turėti pinigai – 508,82 Eur (1 t., b. l. 42-45, 64-68). Kaltinamasis J. M. nurodė, jog iš jo paimti pinigai nėra gauti iš nusikalstamos veikos, o sutaupyti tėvų duoti dienpinigiai, ką patvirtino liudytoja apklausta jo mama R. F.-M.. Byloje nėra jokių duomenų, kad 508,82 Eur, kurie rasti pas J. M., priklausytų kam nors kitam, o ne jam pačiam. Duomenų, kad jie gauti iš nusikalstamos veikos, nėra, todėl pagrindo taikyti BK 72 straipsnio nuostatų nėra. Rastų pinigų suma neatitinka BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, todėl taikyti išplėstinį turto konfiskavimą taip pat nėra pagrindo. Minėta pinigų suma, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina kaltinamajam J. M..

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Prokuroro 2025 m. sausio 21 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota J. M. nuosavybės teisė į turimą turtą – pinigus 508,82 Eur sumoje (100 Eur nominalo kupiūroms, 5 vnt., Nr.: SE109803309, SB2027911504, WA305649367, SA4102998449, SB8015573002, vertė: 500,00 Eur; 5 Eur nominalo kupiūrai, piniginė kupiūra, 1 vnt., Nr.: MA5244349547, vertė: 5,00 Eur; euromonetoms, vertė: 3,82 Eur), laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatant nuo 2025 m. sausio 21 d. iki 2025 m. birželio 21 d. (1 t., b. l. 83–84). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo tęsiamas, paskutine Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi – 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 21 d. (3 t., b. l. 166–168). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. M. turtui, tai yra, piniginėms lėšoms – 508,82 Eur, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinas ir pinigų sumą grąžintina J. M..

Pinigai, rasti asmens ir gyvenamosios kratų metu pas J. M. (bendra suma 508,82 Eur), 2025 m. balandžio 4 d. nutarimu perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, pervedant juos į depozitinę sąskaitą (1 t., b. l. 89–90), grąžinami kaltinamajam, nes nėra duomenų, jog jie buvo gauti iš nusikaltimo darymo ar būtų kitas pagrindas juos konfiskuoti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2–5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) po tyrimo grąžinti 6 vnt. buteliukų su likusiu skysčiu (el. cigarečių papildymo skysčiai) bei talpa su joje esančia lazdele ir vatos tamponu (nuoplovos) (2025 m. vasario 6 d. nutarimu perduoti saugojimui saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir saugojimo sandėliui, esančiam adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas) (1 t., b. l. 132–133) – sunaikintini;

2) po objektų tyrimo likęs psichotropinės medžiagos MDMB-FUBINACA kiekis priduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir saugojimo sandėliui (1 t., b. l. 144) – sunaikintinas;

3) 2024 m. rugsėjo 6 d. iš J. M. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone 13 Pro“ (2025 m. balandžio 4 d. nutarimu perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir saugojimo sandėliui, esančiam adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas) (1 t., b. l. 116, 117) – grąžintinas J. M. arba jo įgaliotam asmeniui (telefone nenustatyta tyrimui reikšminga informacija);

4) skaitmeninės laikmenos (CD, DVD kompaktinės plokštelės), esančios byloje, paliekamos saugoti byloje;

5) pinigai, rasti asmens ir gyvenamosios kratų metu pas J. M. (bendra suma 508,82 Eur), 2025 m. balandžio 4 d. nutarimu perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, pervedant juos į depozitinę sąskaitą (1 t., b. l. 89–90) – grąžinami J. M., nes nėra duomenų, jog jie buvo gauti iš nusikaltimo darymo ar būtų kitas pagrindas juos konfiskuoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į J. M. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius (baudžiamuosius įsakymus) ir jais įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į J. M. skirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. 21.10 val. iki 2024 m. rugsėjo 7 d. 12.04 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. M. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, paimtus dokumentus (pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti J. M..

2025 m. sausio 21 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. M. pinigines lėšas – 508,82 Eur, kurio terminas paskutiniąja Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 21 d., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti ir pinigus grąžinti J. M..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2–5 punktais:

1) po tyrimo grąžintus 6 vnt. buteliukų su likusiu skysčiu (el. cigarečių papildymo skysčiai) bei talpa su joje esančia lazdele ir vatos tamponu (nuoplovos) (2025 m. vasario 6 d. nutarimu perduoti saugojimui saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir saugojimo sandėliui, esančiam adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas) – sunaikinti;

2) po objektų tyrimo likusios psichotropinės medžiagos MDMB-FUBINACA kiekį, priduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir saugojimo sandėliui – sunaikinti;

3) 2024 m. rugsėjo 6 d. iš J. M. paimtą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“ (2025 m. balandžio 4 d. nutarimu perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir saugojimo sandėliui, esančiam adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas) – grąžinti J. M. arba jo įgaliotam asmeniui;

4) skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos;

5) pinigus, rastus asmens ir gyvenamosios kratų metu pas J. M. (bendra suma 508,82 Eur), 2025 m. balandžio 4 d. nutarimu perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, pervedant juos į depozitinę sąskaitą (1 t., b. l. 89–90) – grąžinti J. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.