- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-505-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01478-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alvydas Poškus, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4800-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Arlitanus” ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Arlitanus” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 1SD-1566-(4.36), kuriuo buvo nutarta nevertinti jos pasiūlymo viešajame pirkime „Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 185128, (toliau – Pirkimas, Konkursas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymą, tačiau 2017 m. gegužės 16 d. perkančioji organizacija raštu Nr. 1SD-1566-(4.36) informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas nebus vertinamas, kadangi jis pateiktas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau - CVP IS) susirašinėjimo priemonėmis, o ne per CVP IS pasiūlymų dėžutę. Ieškovės teigimu, ji 2017 m. gegužės 8 d. 14.17 val. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateikė pasiūlymą, 14.20 val. perkančiosios organizacijos atstovė L. M. perskaitė pranešimą, kuriuo pateiktas pasiūlymas; tą pačią dieną 15 val. pasiūlymas buvo pateiktas CVP IS priemonėmis per pasiūlymų dėžutę (pasiūlymų pateikimo terminas – 2017 m. gegužės 9 d. 10 val., susipažinimas su pasiūlymais – 10.45 val.); 2017 m. gegužės 9 d. 9.56 val. perkančiosios organizacijos atstovas telefonu informavo ieškovę, kad atsižvelgiant į tai, jog jos pasiūlymas pateiktas ir per CVP IS susirašinėjimo priemones, ir per CVP IS pasiūlymo dėžutę, ji turi atšaukti pateiktus pasiūlymus ir pasiūlymą pateikti iš naujo per CVP IS pasiūlymo dėžutę. Ieškovė tvirtino, kad ji perkančiosios organizacijos nurodymu atsiėmė CVP IS pasiūlymo dėžutėje įkeltą pasiūlymą, ketindama pasiūlymą per CVP IS dėžutę pateikti iš naujo, tačiau dėl techninių kliūčių nurodytu terminu nespėjo iš naujo pateikti pasiūlymo, todėl paliko CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateiktą pasiūlymą. Ieškovės teigimu, atsakovė sąmoningai sukūrė tokią situaciją, kad ji neturėtų galimybių tinkamai ir laiku perkančiosios organizacijos nurodytu būdu pateikti pasiūlymo per CVP IS pasiūlymo dėžutę, todėl perkančiosios organizacijos veiksmai, pasireiškę netinkamu pateiktos pretenzijos nagrinėjimu (pretenzija perkančiajai organizacijai buvo pateikta 2017 m. gegužės 29 d., o atsakymas į pretenziją pateiktas tik 2017 m. birželio 26 d.) bei netinkamu perkančiosios organizacijos veikimu iki pasiūlymų pateikimo, suponuoja nesąžiningą perkančiosios organizacijos elgesį, nukreiptą prieš tiekėją.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskyrė ieškovei UAB „Arlitanus“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi taikytas ir 2017 m. liepos 19 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs bylos aplinkybes (ieškovė pretenziją pateikė 2017 m. gegužės 29 d.; perkančioji organizacija 2017 m. birželio 5 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad išnagrinėjo pretenziją ir priėmė sprendimą kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą; ieškovė 2017 m. birželio 5 d. sprendimo neskundė, savo teises ginti teisme nusprendė tik 2017 m. birželio 26 d. gavusi perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pretenzijos atmetimo), teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos veiksmai, nagrinėjant ieškovės pretenziją, yra neteisėti ar neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 94¹ straipsnio 3 dalies ir veiksmingos tiekėjo teisių gynybos principo.Teismas nustatė, kad ieškovė iki pat pasiūlymų pateikimo termino pabaigos elgėsi nenuosekliai: 2017 m. gegužės 5 d. 11:14:32 val. pateikė pasiūlymą, 2017 m. gegužės 8 d. 14:56:22 val. jį atsiėmė, tuomet kiek daugiau nei po trijų minučių, t. y. 14:59:40 val., pasiūlymą vėl pateikė; kitą dieną, likus mažiau nei 6 minutėms iki termino pabaigos, t. y. 2017 m. gegužės 9 d. 09:54:19 val., ieškovė pasiūlymą vėl atsėmė, 2017 m. gegužės 9 d. 09:55:09 val. pridėjo dokumentą, kurį 2017 m. gegužės 9 d. 09:55:47 val. pašalino. Pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, susiklostė tokia situacija, jog ieškovės pasiūlymas buvo pateiktas naudojantis CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, bet ne per pasiūlymų pateikimo dėžutę.Atsižvelgdamas į VPĮ 17 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, teismas nurodė, kad įstatymu yra aiškiai reikalaujama, jog elektroninis pasiūlymas turi būti pateiktas, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, o elektroniniai prietaisai, skirti pasiūlymams ir kitiems dokumentams priimti, naudojant technines priemones ir taikant atitinkamas procedūras, turi užtikrinti, kad būtų tinkamai užtikrinta, jog iki nustatyto termino niekas negalėtų peržiūrėti informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų.Teismas sprendė, kad CVP IS susirašinėjimo dėžutė yra skirta susirašinėti tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms, t. y. atlieka elektroninio pašto funkcijas, ir šie pranešimai nėra pasirašomi saugiu el. parašu, todėl ieškovė, pateikdama pasiūlymą naudojantis CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, neišsaugojo pasiūlymo konfidencialumo. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė per CVP IS pasiūlymo dėžutę, kaip to reikalauja teisės aktai, pasiūlymo iki pasiūlymo termino pabaigos nepateikė, perkančioji organizacija pagrįstai nevertino ieškovės pasiūlymo. Teismo nuomone, jei perkančioji organizacija būtų priėmusi ieškovės per CVP IS susirašinėjimo dėžutę pateiktą saugiu el. parašu nepasirašytą pasiūlymą, būtų pažeidusi tiek Konkurso sąlygų reikalavimus, tiek ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei skaidrumo principus.Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog būtent dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ji buvo priversta atsiimti pasiūlymą, pateiktą per CVP IS pasiūlymo dėžutę, ir palikti pasiūlymą, pateiktą CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. Nors ieškovė tvirtino, jog 2017 m. gegužės 9 d. 9.56 val. perkančiosios organizacijos atstovas telefonu informavo ją, kad ji turi atšaukti pateiktus pasiūlymus ir pasiūlymą pateikti iš naujo per CVP IS pasiūlymo dėžutę, tačiau teismas iš ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos išklotinės nustatė, jog ieškovė pasiūlymą atsiėmė nepilnai dviem minutėmis anksčiau nei įvykęs nurodytas telefoninis pokalbis, t. y. 2017 m. gegužės 9 d. 09:54:19 val. Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovė dėl nežinomų priežasčių likus 6 minutėms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pati atsiėmė savo pasiūlymą iš CVP IS pasiūlymų dėžutės, pati skambino perkančiajai organizacijai ir po to nebespėjo pateikti pasiūlymo iš naujo, kas ir sąlygojo tokią situaciją, kad ji prarado galimybę dalyvauti ginčo Konkurse. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie CVP IS gedimus ar trikdžius, be to, nepateikė jokių duomenų, jog dėl buvusių CVP IS trikdžių kreipėsi į CVP IS administratorių, teismas darė išvadą, jog ieškovė pasiūlymo laiku nepateikė dėl savo pačios aplaidumo.Kadangi ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomi faktai nebuvo niekuo pagrįsti, byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai prieštaravo ieškovės argumentams, jog ieškovė perkančiosios organizacijos buvo priversta atsiimti pasiūlymą iš CVP IS pasiūlymų dėžutės, o ieškovė sąmoningai suklaidino teismą nuslėpdama tam tikras aplinkybes bei pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis, teismas darė išvadą, jog ieškovės kreipimasis į teismą negali būti laikomas sąžiningu, todėl skyrė ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Arlitanus” apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus (2017 m. lapkričio 23 d. ieškovės darbuotojos tarnybinį pranešimą ir 2017 m. lapkričio 13 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotą Telia Lietuva, AB, į kurį nebuvo gautas joks atsakymas); išreikalauti iš atsakovės išeinančių skambučių išklotinę laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. imtinai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinių bylos aplinkybių visumą, nepagrįstai suabsoliutino faktą, jog iš ieškovės pateiktos išeinančių skambučių sąskaitos matyti, kad pati ieškovė skambino atsakovei, nepatikrino aplinkybės, jog būtent perkančioji organizacija pirmiau skambino ieškovei, todėl ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Ieškovė neturėjo galimybės gauti duomenų apie įeinančius ir/arba išeinančius atsakovės skambučius, o atsakovė nepaneigė ieškovės nurodomų argumentų, kad būtent perkančiosios organizacijos atstovė skambino ieškovei ir nurodė atsiimti pateiktą pasiūlymą. Vien ta aplinkybė, kad ir pati ieškovė skambino perkančiajai organizacijai nereiškia, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai. Perkančioji organizacija nepagrįstai įpareigojo ieškovę atsiimti pasiūlymus (tiek pasiūlymą, pateiktą per CVP IS pasiūlymo dėžutę, tiek pasiūlymą, pateiktą CVP IS susirašinėjimo priemonėmis), nes pateikti pasiūlymai buvo identiški. Perkančiajai organizacijai pasiūlius atsiimti pasiūlymus, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo kaip vykdyti perkančiosios organizacijos nurodymus ir pateikti vėl tą patį pasiūlymą iš naujo. Perkančioji organizacija, žinodama, kad nėra techninės galimybės ištrinti pasiūlymą, pateiktą CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, vis tiek ieškovei pasiūlė ištrinti pasiūlymą. Atsakovė savo veiksmais dirbtinai sukūrė tokią situaciją, kad ieškovė būtų pašalinta iš ginčo Pirkimo. Nepagrįstas argumentas, kad ieškovė, pateikusi pasiūlymą naudojantis CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, neišsaugojo pasiūlymo konfidencialumo. Pasiūlymas, pateiktas per CVP IS susirašinėjimo priemones, yra matomas tik pačiam tiekėjui ir perkančiajai organizacijai, jokie kiti tiekėjai tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo vykstančio susirašinėjimo nemato. Užtikrinti, kad būtų išsaugomas susirašinėjimo konfidencialumas turi pareigą ne tik tiekėjai, bet ir pati perkančioji organizacija, todėl atsakovė, gavusi iš ieškovės pranešimą, iš kurio temos matėsi, jog yra teikiamas pasiūlymas, siekdama užtikrinti ieškovės pateikto pasiūlymo konfidencialumą iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, turėjo neatidaryti pateikto pasiūlymo. Kreipimasis į teismą tuomet, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu bei siekia jas ginti, negali būti laikomas nesąžiningu. Paskirdamas ieškovei baudą, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės 2017 m. spalio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų bei su jais pateiktų priedų, kurie pagrindžia atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė, apeidama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi taikytas ir 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones, neteisėtai ir nepagrįstai galimai įvykdė naują pirkimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Tuo atveju, jei paaiškėtų, kad atsakovė nepateikė turimos informacijos apie jos skambutį ieškovei, toks atsakovės neveikimas turėtų būti vertinamas kaip sąmoningas neteisingų duomenų teikimas siekiant suklaidinti proceso dalyvius tikintis sau palankaus teismo sprendimo, todėl ne ieškovės, o atsakovės veiksmai turėtų būti vertinami CPK 95 straipsnio kontekste.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nustatytos faktinės aplinkybės, kad, atsiėmus pateiktą pasiūlymą, po daugiau nei dviejų minučių pati ieškovė skambino atsakovei, prieštarauja ieškovės argumentui, jog atsakovė privertė ieškovę atsiimti pasiūlymą iš CVP IS pasiūlymo dėžutės. Ieškovė buvo nurodžiusi konkretų faktinį pagrindą, kurį atsakovė paneigė, todėl teismas neturėjo tikrinti ieškinyje nenurodytos informacijos, t. y. ar laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. atsakovė skambino ieškovei. Ieškovė tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į Telia Lietuva, AB dėl įeinančių skambučių išklotinės pateikimo, nors, žinodama atsakovės poziciją, kreiptis į mobiliojo ryšio operatorių galėjo dar rengdama dubliką. Ieškovės argumentas dėl tariamo atsakovės atstovės skambučio, kuriuo ieškovė buvo įpareigota atsiimti pasiūlymą, pateiktą per CVP IS pasiūlymo dėžutę, vertintini kritiškai, nes Pirkimo sąlygų 51 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad bet kokia informacija, prašymai paaiškinti Pirkimo sąlygas, Pirkimo sąlygų paaiškinimai, pranešimai ar kitas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo susirašinėjimas vykdomas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. Pasiūlymas, pateiktas CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, yra nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu, todėl neatitinka Pirkimo sąlygų 3 ir 29 punktų bei VPĮ 17 straipsnio reikalavimų, o tai sudarė pagrindą ieškovės pasiūlymą atmesti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tai papildomai patvirtina ir tolimesnis ieškovės elgesys. Tik teismui atmetus ieškinį ir praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po tariamų skambučių, ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą išreikalauti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti kartu su dubliku. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde vėl teikia tiesos neatitinkančią informaciją apie tai, kad perkančioji organizacija, apeidama pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, vykdė iš naujo tą patį pirkimą. Teikdama nepagrįstą ieškinį ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė piktybiškai siekė sutrukdyti atsakovei vykdyti svarbią valstybės funkciją – nuosavybės teisių atkūrimą, dėl ko gali kilti didelė žala valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl naujų rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
Ieškovė UAB „Arlitana“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2017 m. lapkričio 23 d. ieškovės darbuotojos tarnybinį pranešimą ir 2017 m. lapkričio 13 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotą Telia Lietuva, AB, į kurį nebuvo gautas joks atsakymas. Taip pat 2018 m. sausio 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuos yra prašoma priimti į bylą. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde prašo teismo išreikalauti iš atsakovės išeinančių skambučių išklotinę laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. imtinai. Ieškovės teigimu, byloje nesant duomenų apie perkančiosios organizacijos išeinančius skambučius, neįmanoma įvertinti ieškovės pozicijos teisingumo.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Teisėjų kolegijos nuomone, su apeliaciniu skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo bylos baigčiai. Be to, sprendžiant jų priėmimo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog šių rašytinių įrodymų atsiradimas priklausė tik nuo pačios ieškovės valios, todėl laikytina, kad ieškovė, žinodama atsakovės poziciją, šių rašytinių įrodymų, jeigu jai atrodė, jog jie turi reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, pateikimu galėjo pasirūpinti dar rengdama dubliką. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad šių rašytinių įrodymų prijungimas šioje proceso stadijoje būtų netikslingas.Analogiškų argumentų pagrindu atmestinas ir ieškovės prašymas išreikalauti iš atsakovės išeinančių skambučių išklotinę laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 10 d.Vertinant ieškovės prašymo prie bylos prijungtini papildomus rašytinius paaiškinimus pagrįstumą, pažymėtina, kad CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.). Kadangi pateikiamais rašytiniais paaiškinimais ieškovė iš esmės tik atkartoja ir papildo apeliacinio skundo argumentus, rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vykdė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 185128; apie Pirkimą buvo paskelbta 2017 m. kovo 28 d.; Pirkimas suskirstytas į 52 pirkimo objekto dalis, paslaugų pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos dėl kiekvienos pirkimo objekto dalies (Konkurso sąlygų 14 p.). Pirkimas vykdomas elektroninėmis priemonėmis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) (Konkurso sąlygų 3 p.). Ieškovė UAB „Arlitanus“ ketino dalyvauti konkurse (32 ir 42 pirkimo objekto dalyse), tačiau perkančioji organizacija 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 1SD-1566-(4.36) informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas nebus vertinamas, nes jis pateiktas CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, o ne per CVP IS pasiūlymų dėžutę.Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu, 2017 m. gegužės 29 d. pateikė pretenziją. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija 2017 m. birželio 2 d. posėdžio protokoliniu sprendimu išnagrinėjo pretenziją ir nusprendė ją atmesti kaip nepagrįstą. 2017 m. birželio 5 d. posėdžio protokoliniu sprendimu buvo nutarta kreiptis į Viešųjų pirkimą tarnybą dėl išaiškinimo, ar tiekėjo pateiktas pasiūlymas CVP IS susirašinėjimo priemonėmis gali būti laikomas pateiktu tinkamai ir ar gali būti vertinamas; apie priimtą sprendimą dėl ieškovės pretenzijos kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ieškovė buvo informuota 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. 1SD-2258-(4.36). Gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. birželio 14 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad pasiūlymas pateiktas CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, bet ne per CVP IS pasiūlymo dėžutę, neišsaugo pasiūlymo konfidencialumo, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, todėl toks pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ir turi būti atmestas, perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija 2017 m. birželio 23 d. posėdžio protokoliniu sprendimu nutarė ieškovės pretenziją atmesti. 2017 m. birželio 30 d. ieškovė UAB „Arlitanus“ pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 1SD-1566-(4.36).Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė per CVP IS pasiūlymo dėžutę, kaip to reikalauja teisės aktai, pasiūlymo iki pasiūlymo termino pabaigos nepateikė, Vilniaus apygardos teismas skundžiamu 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai nevertino ieškovės pasiūlymo. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) atsakovė savo veiksmais dirbtinai sukūrė tokią situaciją, kad ieškovė būtų pašalinta iš ginčo Pirkimo; 2) nepagrįstas argumentas, kad ieškovė, pateikusi pasiūlymą naudojantis CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, neišsaugojo pasiūlymo konfidencialumo; 3) kreipimasis į teismą tuomet, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu bei siekia jas ginti, negali būti laikomas nesąžiningu.
Dėl atsakovės 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 1SD-1566-(4.36), kuriuo nuspręsta nevertinti ieškovės pasiūlymo, teisėtumo
Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės pasiūlymo pateikimo formos atitikimo Pirkimo sąlygoms ir kitų teisės aktų reikalavimams.Kadangi šalių ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, tai, visų pirma, atsižvelgiant į nuo 2017 m. liepos 1 d. įvykusius teisinio reglamentavimo pokyčius viešųjų pirkimų srityje ir į tai, kad ginčo Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis senąją VPĮ redakcija, pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui taikytina būtent VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.). VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai organizacijai pateikiamos raštu ar telefonu; tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos. Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas jų vientisumas, išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas, taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu (projekto konkurso vertinimo komisija – su planu ir projektu) galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui (VPĮ 17 str. 2 d.). Be VPĮ nuostatų, tiekėjams yra privalomu laikytis ir Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Konkurso sąlygų 3 punkte aiškiai nurodyta, jog Pirkimas vykdomas elektroninėmis priemonėmis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS). Konkurso sąlygų 29 punkte imperatyviai nustatyta, kad pasiūlymas turi būti pateikiamas tik elektroninėmis priemonėmis, naudojant CVP IS, pasiekiamoje adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt, o pasiūlymas pateiktas popierinėje formoje arba ne perkančiosios organizacijos nurodytomis elektroninėmis priemonėmis, nevertinamas. Taip pat nustatyta, kad pasiūlymas privalo būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus. Tame pačiame punkte akcentuojama ir tai, jog komisija neatsako už CVP IS, kurią administruoja Viešųjų pirkimų tarnyba, sutrikimus ar kitus nenumatytus atvejus, dėl kurių pasiūlymai nebuvo gauti ar teikti pavėluotai, todėl tiekėjams siūloma rengti pasiūlymus taip, kad liktų pakankamai laiko jiems laiku ir tinkamai pateikti. Pirkimo sąlygų 51 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad bet kokia informacija, prašymai paaiškinti Pirkimo sąlygas, Pirkimo sąlygų paaiškinimai, pranešimai ar kitas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo susirašinėjimas vykdomas tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis ir tik CVP IS.Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, visų pirma, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad bet kokia informacija, prašymai ir bet koks kitas susirašinėjimas pagal Pirkimo sąlygų 51 punkto nuostatas turėjo būti vykdomi tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, todėl jau vien dėl to ieškovės argumentas, kad perkančiosios organizacijos atstovė neva ją telefonu įpareigojo atsiimti tinkamai per CVP IS pasiūlymo dėžutę pateiktą pasiūlymą, negali būti nagrinėjamos bylos kontekste vertinamas kaip teisiškai pakankamas, siekiant pagrįsti tai, jog dėl susidariusios situacijos yra kalta atsakovė.Pažymėtina, kad tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra taikomas bonus pater familias (liet. apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus) standartas, t. y. pareiga kiekvienu atveju elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Pirkimo sąlygų nuostatas bet koks susirašinėjimas tarp tiekėjų ir perkančiosios organizacijos turi vykti tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, darytina išvada, jog ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo vykdyti jokių perkančiosios organizacijos nurodymų, kurie neva buvo pateikti telefonu, juo labiau, tokių, kurie gali apriboti ieškovės galimybę apskritai dalyvauti Konkurse, o vykdydama tokius nurodymus, veikė savo rizika. Pasisakant šiuo aspektu, pastebėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo pat pradinio pasiūlymo pateikimo iki pat pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ieškovė elgėsi nenuosekliai: 2017 m. gegužės 5 d. 11:14:32 val. ieškovė pateikia pasiūlymą per CVP IS naudotojo paskyros pasiūlymo dėžutę, 2017 m. gegužės 8 d. 14:56:22 val. jį atsiėmė, tuomet kiek daugiau nei po trijų minučių, t. y. 2017 m. gegužės 8 d. 14:59:40 val., pasiūlymą vėl pateikė; kitą dieną, likus mažiau nei 6 minutėms iki termino pabaigos, t. y. 2017 m. gegužės 9 d. 09:54:19 val., ieškovė pasiūlymą vėl atsiėmė, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, papildomai patvirtina ieškovės neapdairumą ir neatidumą pasiūlymo ginčo Konkursui pateikimo metu. Bylos faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, susiklostė tokia situacija, jog ieškovės pasiūlymas buvo pateiktas ne per pasiūlymų pateikimo dėžutę, kaip tai buvo reikalaujama Pirkimo sąlygose, o naudojantis CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad elektroninis pasiūlymas turi būti pateiktas su saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus (VPĮ 17 str. 5 d. 2 p.), o elektroniniai prietaisai, skirti pasiūlymams ir kitiems dokumentams priimti, naudojant technines priemones ir taikant atitinkamas procedūras, turi užtikrinti, kad būtų tinkamai užtikrinta, jog iki nustatyto termino niekas negalėtų peržiūrėti informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų (VPĮ 17 str. 7 d. 3 p.).Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad CVP IS susirašinėjimo dėžutė skirta susirašinėti tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms, t. y. atlieka elektroninio pašto funkcijas, ir šie pranešimai nėra pasirašomi saugiu elektroniniu parašu, todėl ieškovė, pateikdamas pasiūlymą naudojantis CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, neišsaugojo pasiūlymo konfidencialumo ir nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų. Viešųjų pirkimų tarnyba viešai savo tinklalapyje skelbia metodinę bei grafinę medžiagą, kaip parengti ir pateikti pasiūlymą CVP IS, kurioje aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroniniu būdu, pasiūlymą reikia pateikti tik per CVP IS pasiūlymų pateikimo dėžutę, kitu būdu, pvz. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis, pasiūlymo pateikti negalima. Vien tai, kad ieškovė yra registruotas CVP IS naudotojas, savaime nereiškia, jog per CVP IS pašto dėžutę pateiktas pasiūlymas atitinka VPĮ 17 straipsnio ir Konkurso sąlygų 29 punkto nuostatas. Kiekvienas CVP IS registruotas vartotojas privalo susipažinti su CVP IS naudojimosi taisyklėmis, todėl netinkamai CVP IS priemonėmis pateikto pasiūlymo pateikimo rizika tenka pačiam tiekėjui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pasiūlymo per CVP IS pasiūlymo dėžutę, kaip to reikalavo Pirkimo sąlygų 29 punktas ir VPĮ 17 straipsnio nuostatos, iki pasiūlymo termino pabaigos nepateikė, todėl nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad perkančioji organizacija pagrįstai 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 1SD-1566-(4.36) nusprendė nevertinti ieškovės pasiūlymo.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
Pirmosios instancijos teismas ieškovės elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą jai įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą, todėl sprendė, kad yra pagrindas už tokį procesinį nesąžiningą elgesį ieškovei skirti maksimalią 5 000 Eur baudą. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad kreipimasis į teismą tuomet, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu bei siekia jas ginti, negali būti laikomas nesąžiningu.Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1003-381/2015; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama ieškinį, neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu bei pakankamai argumentavo savo poziciją, kad jos teisės, atsisakant vertinti jos pasiūlymą, galimai buvo pažeistos. Vien tai, kad ieškinys buvo atmestas negali savaime reikšti, jog, ieškovei netinkamai įgyvendinant savo subjektinę teisę, t. y. jai teisiškai suklydus, yra pagrindas skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Esant nurodytoms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovės veiksmai pateikiant teismui ieškinį, nenustačius jokio tyčinio nesąžiningo elgesio, teisėjų kolegijos įsitikinimu, negalėjo būti nepripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl nebuvo ir pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalis dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, tikslintina, nurodant, jog ieškovei paskirta 5 000 Eur bauda naikinama.Ieškovės nurodomi argumentai, susiję su atsakovės nesąžiningumu vykdant pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog perkančioji organizacija 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 1SD-1566-(4.36) teisėtai nusprendė nevertinti ieškovės pasiūlymo, apeliantei šių išvadų pagrįstumo nepaneigus, jos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas. Be to, patikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl baudos ieškovei skyrimo, nurodant, kad naikintina ieškovei paskirta 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi pritaikytas ir 2017 m. liepos 19 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones, atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad šiuo klausimu jau yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos. Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį dėl baudos skyrimo, nurodant, kad naikinama ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“ paskirta 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) eurų bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.