- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 1-303-737/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00453-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- V. C., V. T.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Albina Cirulienė, Vincas Pacevičius
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. C. (V. C.), a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą, teistas:
1) 2013 m. gruodžio 06 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d. 178 str. 2 d. – 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;
2) 2014 m. gegužės 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 10 mėn. laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal 2013 m. gruodžio 6 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį. 2014 m. gruodžio 19 d. baigė atlikti bausmę;
3) 2016 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. C. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. 2018 m. balandžio 4 d. baigė atlikti bausmę;
4) 2019 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. C. paskirta bausmė – vieneri metai laisvės apribojimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
D. T. (D. T.), a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2011 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;
2) 2011 m. gruodžio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones bei elgesio apribojimus;
3) 2012 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones bei elgesio apribojimus. 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad panaikintas 2012 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas;
4) 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir dviem mėnesiams;
5) 2013 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi pakeista galutine trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir dviem mėnesiams;
6) 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas 60 parų;
7) 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį –1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
8) 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 d. 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto (a) papunkčiu, subendrinta su 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę D. T. paskiriant laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams;
9) 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 30 parų arešto bausmė. 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10) 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi subendrinta bausme, ir paskirta D. T. galutinė 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įskaitant atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Marijampolės Pataisos namuose Kybartų sektoriuje),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
V. T. pavardė (iki santuokos – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) padavėja, teista:
1) 2016 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
2) 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant įpareigojimus;
3) 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 d d. 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir BK 64 straipsnio 3 d., 65 straipsnio 1 d. 1 punkto a papunkčiu, bausmė subendrinta su 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę V. T. skirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams 10 dienų, BK 75 str. tvarka bausmės vykdymą atidedant trims metams, bausmės neatlikus, teistumas neišnykęs,
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. T., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jam mirus, iš anksto pasitelkęs asmenis, nesuvokiančius savo veiksmų esmės, tai yra veikusius be kaltės, V. T. ir V. C., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, esančiuose Pravieniškių II, Pravieniškės, Kaišiadorių rajone, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 11 d., surado laisvėje esantį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, iš kurio įgijo didelį kiekį – 0,628 g – psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA, ir 6,162 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurias pasinaudodamas asmenimis, veikusiais be kaltės, t.y. V. T., kuri buvo įpareigota iš laisvėje esančių asmenų 2016 m. birželio 11 d. paimti paketą ir jį laikyti pas save, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kurį 2016 m. birželio 12 d., apie 11.25 val. susitikus su veikusiu be kaltės V. C., automobiliu „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno į Pravieniškių pataisos namų - atvirąją koloniją, kur 14.10 val. į automobilį su savadarbiu įtaisu atsisėdęs R. B. šį paketą, turėjo permesti į kolonijos teritoriją, tačiau apie 14.30 val. Kaišiadorių r., Pravieniškių sen., 1 Pravieniškių k., Rumšiškių ir Pravienos gatvių sankirtoje automobiliu važiavę asmenys buvo sulaikyti ir išardžius paketą buvo surastas bei paimtas didelis kiekis – 0,628 g – D. T. įgytos psichotropinės medžiagos MDMB-CHMICA, ir 6,162 g narkotinės medžiagos – kokaino.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, susisiekė su laisvėje esančiu A., kuris jo nurodymu supirko mobilaus ryšio telefonus bei narkotines ir psichotropines medžiagas. Šiuo metu A. miręs. Jo prašymu, A. viską supakavo į cilindro formos paketą. A. turėjo važiuoti atlikti šitą permetimą, bet taip susiklostė aplinkybės, kad jis nevažiavo. Su A. bendravo per internetinę programėlę „WhatsApp“, dėl to nėra pokalbių įrašų su juo. A. viską supirko už jo pervestus 900 eurų. V. su V. C. neturėjo važiuoti. Turėjo važiuoti A., ir tas žmogus su kuriuo jis kalbėjo telefonu (2016-06-11 22:39 val., įrašas Nr. 1510 buvo perklaipytas teisiamojo posėdžio metu). Pastarasis per „Wieber“ pokalbių programėlę pranešė, kad negalės važiuoti, nes neturėjo kur vaiko palikti. A. taip pat negalėjo važiuoti. Todėl važiavo V. ir V. R. B. šaudyklės pagalba turėjo peršauti draudžiamas medžiagas į pataisos namų teritoriją. V. C. nurodė R. B., su kuriuo atliko bausmę tame pačiame sektoriuje. Jis R. B. sakė, kad pakete bus tik telefonai. Apie narkotikus, jam nieko nesakė. V. perdavė paketą A., iš kito pažįstamo Grigiškėse ji turėjo paimi telefoną ir Viagra tabletes. Nei V., nei V. nežinojo apie pakete buvusias narkotines medžiagas. Draugas, su kuriuo kalbėjo dieną prieš tai telefonu, būtent dėl to ir atsisakė važiuoti, nes jam pasakė, kad pakete yra narkotinės medžiagos. „Prikolais“ vadina „žolę“. Kokainą ir žolę būtų vartojęs pats, pardavinėt neketino. Pirko 10 g. kokaino ir pripurkštos arbatos „chimkės“ 100 g. Skambindamas prašė, kad V. į paketą įdėtų dar vieną telefoną. Kad ji šito nepadarė, sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu. Paketą sudėti yra sudėtinga, tai gali padaryti tik žmogus, išmanantis šį darbą. Narkotikai buvo paketo dugne, todėl V. net ir praardžius paketo viršų, narkotinių medžiagų pamatyti negalėjo. Teisiamojo posėdžio metu perklausytame garso įraše fiksuotas ne V. C. balsas. Su V. C. telefonu jis niekada nekalbėjo ir jo nepažinojo. V. C. reikėjo tam, kad jeigu pamatytų pareigūnus, reikėtų, kad paimtų paketą, išbėgtų į mišką ir paslėptų, bet jis neįvykdė to nurodymo. „Chimkės“ jis pirko 0,22 g, nesupranta, kaip specialisto tyrimo ir ekspertizės metu buvo nustatytas kelis kartus didesnis medžiagos kiekis.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. T., D. T. sutuoktinė, pripažino, kad gabeno į įkalinimo įstaigą telefonus, bei jiems peršauti skirtą įtaisą, neigė žinojusi, kad gabename pakete yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, kad su D. T. susituokė 2016 m. rugsėjo 20 d. Jam atlikinėjant bausmę Pataisos namuose, jis dažnai skambindavo prašydamas nupirkti telefonus ir juos pristatyti į įkalinimo vietą. 2016 m. birželio mėnesį D., iš įkalinimo vietos paskambino ir paprašė, kad tą dieną ji padėtų nuvežti žmogų, kuris permes į įkalinimo vietą telefonus. Sakė, kad prie telefonų dar gali būti papildai sportui, kurių jie pataisos namuose taip pat negali įsigyti. D. T. nurodytas žmogus Vilniuje jai perdavė supakuotą paketą, kuriame turėjo būti tik telefonai. Ji to paketo negalėjo pažiūrėti, nes buvo suklijuotas ir įdėtas į maišiuką. Niekada nėra tikrinusi jam perduodamų paketų turinio, tikėjo, kad jame yra telefonai. D. vadindavo paketą tai „fignia“, „chuinia“, „paket“, „kuša“. Jos tikslas buvo tik nuvežti žmones iki tam tikros vietos. R. B. turėjo peršauti tą paketą dujų baliono ir vamzdžio pagalba į pataisos namų pirmą sektorių, kur D. tuo metu atlikinėjo bausmę. Automobiliu Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji nurodytą paketą turėjo nuvežti iki Pravieniškių. Pakeliui turėjo pasiimti V. C., o Rumšiškėse – R. B. Nurodymus ką ir kaip daryti pastoviai telefonu duodavo D. T. Paketas nebuvo paslėptas, buvo padėtas po V. C. sėdyne ant žemės. Pakeliui buvo sustoję Grigiškėse, kur šalia degalinės iš nepažįstamo vyro paėmė maišiuką, kuriame turėjo būti dar vienas telefonas. Sutikus R. B., pastarasis iš automobilio, kuriuo atvažiavo, bagažinės išsitraukė dujų balioną, o iš salono – vamzdį, ir įdėjo į jos mašinos bagažinę. Nežinojo, kas tai yra, pirmą kartą šiuos daiktus matė. R. B. pasakė: „atsargiai, nes gali šauti“. Atsisukus pamatė, kad tai dujų balionas. Iš Rumšiškių važiavo į Pravieniškes. Bijojo būti sustabdyta policijos, nes žinojo, kad pakete yra telefonai ir kad jie turėjo būti permesti. Kas ten daugiau yra, nežinojo. V. D. momentais skambindavo, domėjosi, kaip viskas vyksta. Važiuojant juos sustabdė pareigūnai, visus nuvežė į komisariatą, matė, kaip išpakavo paketą ir kad jame buvo kažkokios tabletės, milteliai ir keturi ar penki telefonai. Tą paketą gavo iš A. D. nurodymu. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes taip buvo liepęs D. T. Joks vaikinas vardu R., šioje veikoje nedalyvavo. Iki veikos V. C. nepažinojo. Paketo ji neapžiūrėjo, ir nelietė. V. C. jį buvo paėmęs į rankas, nes D. buvo sakęs jam tą telefoną, kurį paėmėme Grigiškėse supakuoti į tą patį paketą. Ar jis tą paketą praplėšė, nepamena, nes tuo metu vairavo. D. jai skambindavo dažnai, skambindavo iš skirtingų numerių. Patvirtina, kad teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti jos telefoninių pokalbių įrašai gali būti, kad ji kalbėjo telefonu, kurio abonento nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojosi daugeliu numerių. Važiuojant į Pravieniškes, jos telefonas buvo išsikrovęs ir buvo paėmusi draugės. Pokalbio su D. T. metu, V. C. vadino (duomenys neskelbtini). Taip jį vadino, nes jis jaunesnis. Ji D. T. pasakė, kad V. C. net nežino, kad kažkur turės eiti. V. T. nurodė, kad izoliacijos nei ji, nei V. C. nepirko, nes neturėjo pinigų. Kalbėjo su D. T. važiuojant apie juodą telefoną LG, kuriuo ji naudojosi ir kurį buvo paėmę policijos pareigūnai, kai sustabdė. D. T. norėjo, kad jie į vežamą paketą įkištų dar vieną telefoną. Šio pokalbio metu jie važiavo, ir kadangi D. T. labai greitai supyksta, ji pamelavo, kad ardo paketą tam, kad įkištų šį telefoną. Iš tiesų, ji šiuo telefonu naudojosi pati ir paketo praardžius nebuvo. D. T. video skambučiu neprisiskambino, nes buvo pakeitusi telefoną, kuris nepalaikė vaizdo skambučių. D. T. nesakė, kad tą telefoną pasiėmė savo naudojimui. Šį telefoną buvo paėmusi Grigiškėse, šalia jo dar buvo maišiukas su geltonomis tabletėmis, ant kurių buvo užrašas „Viagra“. Tablečių buvo apie 10 vienetų. Kai juos sulaikė, tabletės turėjo būti maišelyje, tačiau kur jos dingo tiksliai nežino, į bendrą paketą jų įdėjusi nebuvo. Pinigų už telefonų permetimą negaudavo. Kai vežė telefonus, nežinojo ar D. T. vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas. Vėliau, kai paleido iš pataisos namų, yra mačiusi, kad vartoja.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. C. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Pripažino, kad gabeno į įkalinimo įstaigą telefonus, bei jiems peršauti skirtą įtaisą, neigė žinojęs, kad gabename pakete yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Paaiškino, kad sekmadienio vakarą jam paskambino nuo mažens pažįstamas R. B., atlikinėjantis bausmę Pravieniškėse ir paprašė, kad padėti merginai nuvažiuoti į Pravieniškes, perduoti telefonus. R. B. skambino jam į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis, V. C., gyveno su tėvais, broliu, sese. Savo šeimos iki šiol neturi. Sutiko padėti. Sekmadienį atvažiavo V. apie 12 val., jį paėmė stotelėje. Iki tol jos nepažinojo. Jis atsisėdo automobilio priekyje, važiavo dviese. Nuvažiavo į Vilnių, ji užvažiavo į namus, paėmė paketą „šovinį“ ir padėjo jį automobilyje.Važiuodami išsuko iš autostrados, užvažiavo į Grigiškes. Matė, kaip kažkoks vyriškis V. padavė maišelį, matė, kad jame buvo telefonas, kas daugiau jame buvo, nežino. Važiuojant toliau jis kalbėjo telefonu su draugais, skambino ir R. B. Jis pas pastarąjį paklausė, ar nebus bėdų, jis sakė, kad ne. V. važiuodama su kažkuo taip pat šnekėjo telefonu. V. klausė, ko važiuoja, ką reikės daryti. Ji sakė, kad jeigu policija sustabdys, reikės paimti paketą, bėgti ir paslėpti. V. C. pasakė, kad su tuo nesutiko. R. B. sakė, kad reikės perduoti telefonus, todėl jis įsivaizdavo, kad paduos telefonus kažkam ir išvažiuos atgal. R. buvo sakęs, kad mergina viena bijo važiuoti, reikia važiuoti, kad jai būtų drąsiau, kad ją apginti. Bevažiuodami į Pravieniškes, jie užvažiavo į Rumšiškes. Prie „Maxima“ parduotuvės privažiavo dar vienas vaikinas, kuris turėjo patranką – tai dujų balionas ir vamzdis. Suprato, kad tai yra ginklas. Žmogus į bagažinę įmetė vamzdį, balioną įdėjo į saloną. Šovinys buvo gale po jo sėdyne. Kol važiavo iki Rumšiškių, laikydamas rankose apžiūrėjo šovinį. Nieko neatidarinėjo. Girdėjo, kad reikės kažką įdėti, bet V. pasakė nelįsti prie to daikto. Lipnios juostos nematė, jos pirkti nevažiavo, neturėjo pinigų. Važiuojant link Pravieniškių, sustabdė policija. Tuo metu nebuvo kur bėgti ir niekas jam nesakė, kad reikia bėgti. Juos policija išvežė į Kaišiadorių komisariatą ir uždarė, laikė 3-4 valandas ir paleido. Komisariate neapklausinėjo, telefoną grąžino. Matė kaip policininkas ardė paketą, prapjovė paketą, išėmė telefonus, pakrovėją, dėjo ant žemės, po to „bonkę“ apvertė, išmetė kažkokius miltelius, dar buvo tabletės. Po sulaikymo į Vilnių grįžo su V., su jos mašina, kurią pareigūnai atidavė tą pačią dieną. Po įvykio draugelis R. B. skambindavo, atsiprašinėdavo ne vieną kartą, sakė, kad jis taip nenorėjo. Kieno yra telefono numeris (duomenys neskelbtini), nežino. Teisiamojo posėdžio metu perklausius telefoninį pokalbį, vykusį 2016-06-11 22:39 val., (Nr. 1510), kaltinamasis V. C. nurodė, kad pokalbyje girdimas ne jo balsas. Matė, kaip važiuojant į Pravieniškes buvo išsikrovęs V. telefonas, todėl jinai savo kortelę buvo persidėjus į telefoną, kurį paėmė iš žmogaus, Grigiškėse.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D., Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo patrulių būrio vyriausiasis patrulis parodė, kad 2016 m. birželio mėnesį jam dirbant, kolegos pranešė, jog galimai automobiliu bus vežamos narkotinės medžiagos ir prietaisas – patranka, kurios bus perduodamos Pravieniškėse, peršaunant į pataisos namus. Buvo pasakyta koks automobilis, kada važiuos ir kad reikia jį sustabdyti ir juo važiuosiančių asmenų nepaleisti, kol neatvyks kiti pareigūnai. Tai buvo Pravieniškių 1-ame ar 2-ame kaime, pradžioje gyvenvietės. Automobilis atvažiavo nuo Rumšiškių. Automobilį sustabdžius, paaiškėjo, kad juo važiavo trys žmonės. Mergina buvo susijaudinusi, pastoviai prašė leisti išlipti iš automobilio parūkyti, norėjo atsiliepti į telefoną, klausinėjo dėl ko buvo sustabdyta. Automobilyje rado patranką – prietaisą, kuriuo peršaunamos į įkalinimo vietas draudžiamos medžiagos, ir užtaisą, supakuotą į kažką apvalaus, kad galima būtų įdėti į vidų. Jis asmeniškai to paketo neardė ir nežiūrinėjo. Sulaikytuosius ir daiktus perdavė atvykusiems kolegoms.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad 2016 m. vasarą dirbo Jonavos r. PK prevencijos poskyrio tyrėju. Kaltinime nurodytu laiku budėtojo nurodymu nuvyko į Pravieniškių r. forminti įvykio, kadangi Kaišiadorių r. PK tyrėjas buvo užsiėmęs. Įvykio vietoje jau buvo atvykę patruliai. Automobilyje buvo rasti draudžiami daiktai – pneumatinis įtaisas – „patranka“ iššauti ir vadinamas šovinys – supakuotas cilindras. „Patranka“ susidėjo iš vamzdžio ir apie 3 litrų cilindro-bakelio, kuriame yra suspaustas oras ir rankena sklendei atidaryti, kurią atidarius iššauna. Šovinys buvo cilindro formos, apie 30-40 cm ilgio, apvyniotas skaidria minkšta plėvele su burbuliukais. Šovinys buvo automobilyje dešinėje pusėje prie galinės sėdynės. Paketas buvo sandariai supakuotas, nepraplėštas. Jis buvo atidarytas tik policijos komisariate apžiūros metu. Iš išorės nesimatė, kas to paketo viduje. Atidaręs paketą pirmiausiai išėmė telefonus. Viskas buvo supakuota sandariai, laisvos vietos nebuvo. Į tą cilindrą dar ką nors įdėti nebūtų įmanoma. Apžiūrint tuos daiktus ekspertų nekvietė, ardė su vienkartinėmis pirštinėmis. Kaip automobiliu vykę asmenys reagavo į surastus daiktus, nepamena.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B., parodė, kad 2016 m. vasarą dirbo Kauno apskr. VPK patrulių rinktinės kinologų grupės vyr. patruliu kinologu. Pamena, kad sustabdytas automobilis, rasta patranka ir dar kažkas. Jis buvo iškviestas į įvykio vietą su šuniu automobilio patikrinimui. Atvykus į įvykio vietą buvo kelių policijos pareigūnai, kalėjimo departamento – Pravieniškių kriminalistai, o paskui atvažiavo iš Jonavos tyrėjas. Buvo dar mergina ir vaikinas, kurie važiavo ta mašina. Liudytojas parodė, kad jis atvažiavo su tarnybiniu šuniu. Mašinoje rastų daiktų šuo neuostė, nes jie jau buvo rasti. Šuo patikrino automobilio saloną ir bagažinę, bet nieko daugiau nerado. Liudytojas paaiškino, kad į komisariatą jis nevyko, paketo ardymo metu nedalyvavo. Matė tik patranką ir šovinį. Kas tai per šovinys, nesidomėjo. Šovinys buvo automobilio gale, paskui jį išėmė, kad neklaidinti šuns.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad 2016 m. vasarą dirbo Kauno apskr. VPK kelių policijos valdyboje. Buvo gavę operatyvinę informaciją, kad reikalinga sulaikyti tamsios spalvos automobilį Audi A4, kuris važiuos link Pravieniškių. Buvo kartu su kolega A. D. Pravieniškėse pagal nurodymą laukėme. Atvažiavo minėtas automobilis, už vairo sėdėjo mergina, šalia jos priekyje sėdėjo kaltinamasis (liudytojas posėdžio metu nurodė į kaltinamąjį V. C.), o gale – vyresnis vyras. Automobiliu važiavę asmenys buvo sulaikyti. Mergina iš karto pradėjo jaudintis, rankos drebėjo, paprašė cigaretės. Paklausus, kur važiuoja, mergina atsakė, kad jos draugas kali Pravieniškėse ir kad važiuoja į susitikimą. Privažiavę operatyvininkai, atliko kratą. Buvo rastas paketas po priekine keleivio sėdyne, bei „patranka“ – bagažinėje. Paketas buvo ilgas, susuktas į celofaną. Paklausus kam priklauso daiktai, mergina sakė nieko nežinanti. Atvykus pareigūnams perdavė sulaikytus asmenis ir surašę tarnybinį išvyko.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. (R. B.), parodė, kad žino, kad V. C. buvo nurodęs, jo būtent jis prašė jo vykti į Pravieniškių pataisos namus ir nuvežti paketą, kuriame buvo rastos draudžiamos medžiagos. Tai netiesa, nežino, kodėl V. C. jį apkalba. Bausmę Pravieniškių pataisos namų 1-ajame sektoriuje atliko nuo 2015 m. iki 2018 m. Kartu su juo bausmę atlikinėjo kaltinamasis (teisiamojo posėdžio metu nurodė į D. T.). Su juo nebendravo, nes buvo „pažemintoj kastoj“, telefonu su juo nesidalino. V. C. pažinojo, bet jo nieko neprašė. Kai buvo pataisos namuose, V. C. vieną kartą buvo atvažiavęs aplankyti. Sakė, kad buvo pas draugą, kuris atlieka bausmę Pravieniškių 2-ame sektoriuje. Su V. C. pažįstami nuo 11-13 metų, kilę iš vieno kaimo.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. K. parodė, kad 2016 m. dirbo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Kriminalinės žvalgybos skyriuje. Byloje jis yra atlikęs procesinius veiksmus, tačiau procese nuo tyrimo pradžios nedalyvavo, tik išėjus iš tarnybos tyrimą atlikusiam pareigūnui jam buvo pavesta apibendrinti pokalbius ir surašyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą. Tokio pobūdžio protokolą rašė pirmą kartą. Pokalbių pats neklausė, daugiau nieko neanalizavo. Atliko techninį darbą, tai yra apibendrino dokumente pavadinimu „Informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės“ (1 tomas, b.l. 96-107) esančią informaciją surašydamas 2018 m. liepos 23 d. „Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą“. Rašydamas, kad pokalbiuose asmenys kalba apie narkotines medžiagas, nors apie tai pokalbių turinyje nėra kalbama tiesiogiai, galėjo padaryti prielaidą, nes žinojo dėl ko buvo atliekamas tyrimas. Gali būti, kad pats padarė išvadą, jog „fignia“ yra draudžiami daiktai, tarp kurių yra ir narkotinės medžiagos. Kadangi viskas vyko prie pataisos namų, jis padarė prielaidą, kad tai draudžiami daiktai. Rašant protokolą, jam buvo žinoma ir tai, kad buvo sulaikyti asmenys su narkotikais. Patvirtino, kad pokalbių metu tiesiogiai nebuvo kalbama apie narkotikus. Negali atmesti prielaidos, kad „fignia“ galėjo būti ir telefonai.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad 2016 m., ir dabar dirba Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos 4-o skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Patvirtino, kad jis 2018 m. rugsėjo 14 d. surašė tarnybinį pranešimą „dėl buvusių telekomunikacinių įvykių“ (1 tomas, b.l. 155), kuriame nurodė, kad V. C. naudojosi telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Apklausiamas liudytojas negalėjo nurodyti, kokiais faktiniais duomenimis remiantis padarė šią išvadą. Paaiškino, kad nurodyto telefono numerį (duomenys neskelbtini) paėmė iš informacijos išklotinės, esančios kompaktinėje plokštelėje. Buvo analizuojami tarp telefoninių numerių vykę junginiai ir įvardino, kad tuo numeriu naudojosi V. C. būtent dėl to, kad klausydamas pokalbių jis atpažino V. C. balsą. Sulaikymo metu telefonas iš V. C. buvo paimtas, bet kažkodėl be jokio procesinio veiksmo grąžintas, nors taip neturėjo būti. Remiantis pokalbiais, kurie buvo gauti kriminalinės žvalgybos būdu, kurie vyko tarp D. T., V. T. ir V. C., liudytojas spėja, kad vienas iš pokalbio dalyvių yra V. C. Kitų duomenų, kurie nurodytą numerį sietų su V. C., ikiteisminio tyrimo eigoje nebuvo surinkta. Analizuojant telefoninių pokalbių išklotines, matyti, kad jose yra fiksuotas tik bokštas, iš kurio išeina tas „803“ skambutis. Bokšto adresas tikrintas nebuvo.
2016 m. birželio 12 d. apžiūros protokolu, kuri atlikta 17.35 min. 17. 59 min., tyrėjo R. S., dalyvaujant patruliui B., R. B., V. J., Kaišiadorių r. Pravieniškių r., Pravieniškių kaime, apžiūrėjus automobilį Audi vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota ant žemės prie automobilio galinės dalies gulinti metalinė suslėgto oro talpa, su sklende, bei vamzdis su sriegiu. Automobilio viduje, ties dešinės pusės keleivio galinėmis durimis, tarp priekinės ir galinės sėdynės fiksuojamas gulintis plastikinis paketas apie 35 cm ilgio, vienas galas su metaliniu dangteliu. Išardžius paketą, jame matomas metalinis cilindras nuo statybinių sandarinimo putų, kuriame sugrūsti daiktai: trys mobilūs telefonai, trys telefonų baterijos, du plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiagas, dvi tabletės, plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais. Nurodyti daiktai apžiūros metu paimti (1 t., b. l. 11-112).
2016 m. rugpjūčio 1 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu iš kaltinamosios V. J. paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung (1 t., b. l. 157), kuris tą pačią dieną apžiūrėtas (1 t., b. l. 159). Apžiūros metu nustatyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini), Imei Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone įvestas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaip patvirtino paklausos metu kaltinamoji, buvo naudojamas D. T.
Cheminio tyrimo specialisto 2016 m. rugpjūčio 25 d. išvadoje Nr. 140-(3178)-IS1-4507 nurodoma, kad 2016 m. birželio 12 d. , apžiūrint automobilį „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų: - rudos spalvos augalinės kilmės medžiagose iš dviejų plastikinių maišelių yra psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA ((metil (S)-2-( 1-(cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbu- tanoatas) yra indol-3-karboksamido darinio, turinčio cikloalkilmetil-(ckloheksimetil-) radikalą prijungtą prie indolo žiedo azoto atomo esteris), kurios bendroji masė yra 0,628 g; - baltos spalvos miltelių iš plastikinės pakuotės sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 6,162 g. MDMB-CHMICA yra psichotropinė medžiaga pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 4-113) MDMB-CHMICA yra priskiriama sintetinių kanabinoidų darinių grupės pirmam pogrupiui: Indol-3-il- ir indazol-3-il-metanonai ir indol-, indazol-, karbazol- arba 5-halogenfenilpirazol-3-karboksamidai bei 3-karboksilai- – bet kokie indol-3-il- ir indazol-3-il-metanonai, indol-, indazol-, karbazol- arba 5-halogenfenilpirazol-3-karboksamidai arba 3-karboksilatai, taip pat 3-(4-halogenfenil)-1H-pirazol-5-karboksamidai, turintys alkil-, halogenalkil-, alkenil-, halogenbenzil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil-, 4-cianobutil-, (1-metilmorfolin-2-il)metil-, (1-alkilpiperidin-2-il)metil-,2-(morfolin-4-il)etil-, 1-metilazepan-3-il-, piridil-, (tetrahidro[2H] piran-4-il)metil- radikalų, prijungtų prie indolo, indazolo, karbazolo arba pirazolo žiedo azoto atomo; turintys adamant-1-il-, benzil-, fenil-, metoksibenzil-, 2-metoksifenil, naft-1-il-, alkilnaft-1-il-, 1-pirolidinil-, 2,2,3,3-tetrametilciklopropil-, 2,3,3-trimetilbut-1-en-1-il-, 2-pakeisto 2-acetamido arba 2-pakeisto acetato radikalų ketogrupėje arba prijungtų prie amidinio azoto arba esterinio deguonies atomų; turintys 8-chinolil- radikalą karboksilato grupėje ir turintys arba neturintys daugiau radikalų indolo, indazolo, pirazolo, fenilo arba naftilo žieduose. Indolo azoto atomas gali būti prie h, i-briaunų kondensuoto morfolino žiedo dalis. Taip pat šių darinių druskos, eteriai, esteriai arba amidai, jei tokie galimi. (1 t., b. l. 129-131).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto T. S. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis tikrino 2016 m. rugpjūčio 25 d. specialisto L. G. pasirašytą išvadą dėl psichotropinių medžiagų. Specialistas nurodė, kad prieš augalines medžiagas paruošiant tyrimui apžiūri pakuotes, ar jos nepažeistos, pasisveria bendrą medžiagą, ją išpila iš pakuotės į lėkšteles, ten permaišo, atliekamas kokybinis tyrimas, kurio tikslas nustatyti, kokia tai medžiaga, o po to atliekamas kiekybinis tyrimas. Imami mėginiai iš viso kiekio, nes tikslas yra homogenizuoti visą medžiagą, t. y. užtikrinti, jog tiriamoji medžiaga būtų kuo vienalytiškesnė. Kadangi šiuo atveju buvo augalinės kilmės medžiaga – tabakas, tai ji yra tiesiog sumaišoma, t. y. tūris tarpusavyje sumaišomas, tada nedideli tos medžiagos kiekiai imami iš stiklinės lėkštutės ir atliekamas kiekybinis tyrimas, nustatomi procentai, gramai ar miligramai. Šiuo atveju mėginiai buvo imami iš tos pačios lėkštutės, kurioje buvo sumaišyta medžiaga. Tyrimo metu stengiamasi maksimaliai priartėti prie tikrosios vertės, tačiau tiriama ne visa medžiaga o tik jos mėginiai, nes nėra techninės galimybės tirti visos medžiagos. Sveria visą medžiagą, o paskui perskaičiuoja iš to kiekio visos medžiagos kiekį. Buvo tirti du mėginiai, nes buvo dvi lėkštelės ir iš abiejų gauti procentai viršijo kaltinamojo nurodytą kiekį, todėl mažai tikėtina, kad keturis kartus imant mėginius visą laiką pataikytume ant labiau užpurkšto tabako. Šią tikimybę mažina tai, kad iš kiekvieno mėginio daromi du tyrimai ir jie turi atsikartoti, neviršijant 10 procentų paklaidos. Jei paklaidos viršija 10 procentų, reiškia homonegizavimo trūkumas, tada papildomai medžiaga homogenizuojama. Viso buvo ištirta 4,39 gramo bendros tyrimui pateiktos augalinės kilmės medžiagos.
2019 m. lapkričio 20 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2157 (19) nustatyta, kad atlikus psichotropinės medžiagos pakartotinį kiekybinį tyrimą, pradiniame tirti pateiktos augalinės medžiagos kiekyje – 94,04 g (46,17 g ir 47,87 g), yra 1,0806 g (0,5540 g ir 0,5266 g) grynos psichotropinės medžiagos MDMB-CHMICA (5 t., b. l. 157-158).
Nešaunamojo ginklo tyrimo specialisto 2016 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. 20-IS1-855(10.1K) nurodyta, kad tirti pateiktas savadarbiu būdu pagamintas įtaisas (šaudyklė), yra A kategorijos nešaunamasis ginklas. Įtaisas pritaikytas šaudyti vamzdžio kanalo skersmenį (71,.5 mm) atitinkančiais sviediniais. Tikėtina, kad įtaisas, esant pilnam suspausto oro (dujų) balionui, šaudyti tiktų. Įtaiso veikimo principas yra sekantis: balionas per užpildymo vožtuvą iki atitinkamo slėgio pripildomas suspaustu oru (dujomis). Į vamzdį iš laibgalio pusės yra patalpinamas vamzdžio kanalo skersmenį atitinkantis sviedinys, kuris grūstuvo pagalba nustumiamas link drūtgalio. Atidarius paleidimo vožtuvą (nuleidus vožtuvo rankeną žemyn), balione esantis suspaustas oras (dujos) iš vamzdžio kanalo išsviedžia sviedinį (1 t., b. l. 137-138).
2016 m. liepos 19 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėjus mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, 2016-06-12 paimtas 2016 m. birželio 12 d. asmens kratos protokolu pas įtariamąjį R. B. (3 t. b. l. 59-60) nustatyta, kad telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone įdėta SIM kortelė su logotipu „Tele2“ Pildyk. Kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono adresų kataloge įvestas mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu (duomenys neskelbtini). Telefono skambučių registre užfiksuoti 2016 m. birželio 9, 10, 12 dienomis skambučiai ir SMS pranešimai su mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su prierašu (duomenys neskelbtini). Taip pat apžiūrėti 2016 m. birželio 12 d. iš automobilio „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plastikiniame pakete rasti trys mobilaus ryšio telefonai su maitinimo baterijomis. Apžiūros metu nustatyta, kad pakete buvo supakuoti mobilaus ryšio telefonai: „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Samsung“ be IMEI numerio, „Sony Xperia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140-144).
2018 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime dėl buvusių telekomunikacinių įvykių nurodoma, kad 2016-07-14 nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) pagrindu gauti nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30 buvusių telekomunikacinių įvykių duomenis (išklotinės) mobilaus ryšio telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryšio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi šiuo metu miręs įtariamasis R. B., Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi tuo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kalintis įtariamasis D. T. Atlikus buvusių telekomunikacinių įvykių analizę mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. 05 – 12 dienomis iš šio numerio sistemingai buvo atliekami skambučiai ir siunčiami SMS pranešimai į Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtu laikotarpiu iš Nr. (duomenys neskelbtini) į Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti skambučiai bei išsiųsti SMS pranešimai. Remiantis šiais buvusiais telekomunikaciniais įvykiais darytina išvada, kad asmenys naudoją šiuos numerius minėtų laikotarpiu sistemingai tarpusavyje palaikė ryšį. Atlikus buvusių telekomunikacinių įvykių analizę mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. 05 – 12 dienomis sistemingai buvo atliekami skambučiai ir siunčiami SMS pranešimai į Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojosi R. B., laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. 11 – 12 dienomis sistemingai buvo atliekami skambučiai ir siunčiami SMS pranešimai į Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojosi įtariamoji V. T., laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. 11 – 12 dienomis sistemingai buvo atliekami skambučiai ir siunčiami SMS pranešimai į Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155).
Teisiamojo posėdžio metu perklausius užfiksuotus garso įrašuose pokalbius telefonu, iš kaltinamųjų V. T. ir D. T. parodymų, nustatyta, kad V. T. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) D. T. – (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu V. C. kategoriškai neigė, kad jis kada nors naudojosi telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuotų pokalbių esmė: 2016 m. birželio mėn. 11 d. 20:06 val. iki 20:29 val. D. T. (kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino jis pats) susirašinėja SMS žinutėmis su nenustatytu asmeniu. D. T. prašo patikimo žmogaus rytojui, kuris su jo žmona D. T. (tuo metu buvusia drauge V. J.), nuvažiuotų į Pravieniškes ir jeigu būtų pareigūnų, „kūšą“ - permetimui supakuotą paketą paslėptų miške. D. T. pasako, kad bus permetimas atliekamas iš toli, nes šaus iš patrankos. Jo žmona atvažiuos apie 12-13 val. 2016 m. birželio mėn. 11 20:46 val. tarp D. T. ir V. T. vyksta pokalbis – D. T. pasako savo žmonai, kad jei reikės važiuoti pas jį į Pravieniškes ir dar vienas žmogus iš Vilniaus su ja važiuos. Kad jai nereiktų miške visą „fignią“, dėti miške. Pasiteirauja, kur visa „fignia“ yra. V. T. ( tuo metu -V. J.) pasako, kad pas ją namuose. 2016 m. birželio mėn. 11d. 22:39 val. tarp D. T. ir nenustatyto asmens vyksta pokalbis, asmuo /vyras/ paklausia, kokia prasmė jam važiuoti, D. T. pasako, kad dėl apsidraudimo. Asmuo paklausia, o kiek ten „žaisliukų“, D. T. atsako, kad 6, patikslina, kad vienas „kulis“ paruoštas, kad jį paims jo žmona. 2016 m. birželio mėn. 12 d. 10:22 val. tarp D. T. ir V. T. vyksta pokalbis. D. T. pasako, kad ji važiuotų, po to perskambina 10:24 val. pasako kad bendrininkas lauks stotelėje (duomenys neskelbtini) toliau aiškina kaip ten nuvažiuoti. 2016 m. birželio mėn. 12 d. 10:28 val. D. T. išsiunčia žinutę V. T. su nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio mėn. 12 d. 10:50 val. tarp D. T. ir V. T. vyksta pokalbis. V. T. pasako, kad susiskambino (su nenustatytu asmeniu). D. T. pasako, kad ji iš karto važiuotų namo ir imtų „šitą“ ir važiuotų. 2016 m. birželio mėn. 12 d. 10:52 val. tarp D. T. ir nenustatyto asmens vyksta pokalbis. D. T. pasako, kad tuoj atvažiuos paimti nenustatyto žmogus iš Alytaus jo ir jį nuveš. 2016 m. birželio mėn. 12 d. 11:14 val. tarp D. T. ir V. T. pokalbis. D. T. pasako, kad pirmą valandą reikia būti. 11:25 val. pokalbio metu D. T. pasako žmonai, kad ji pasuktų į jo atsiųstą numerį į Grigiškes ir pasakytų, už kiek laiko atvažiuos. Nuo 11:30 val. susirašinėja žinutėmis D. T. klausia žmonos, ar yra namuose pirštinės jai ir tam kuris su ja. V. T. atsako, kad yra. 2016 m. birželio mėn. 12 d. 2 12:16 val. iki 12:41 val. D. T. susirašinėja SMS žinutėmis su nenustatytu asmeniu. D. T. pasako, kad pas jį atvažiuos apie 13.00 val. 2016 m. birželio mėn. 12 d. 12:54 val. tarp D. T. ir jo V. T. vyksta pokalbis D. T. pasako, kad jai atsiuntė fotonuotraukas per „facebook“ iš kurių bus matyti, kur važiuoti į Pravieniškes į tą vietą, kur reikės atlikti permetimą, tarpusavyje kalbasi apie tai, kaip nuvažiuoti į nurodytą vietą. D. T. pasako, kad reikės pasitikti nenustatytą asmenį žmogų iš Alytaus, pasako, kad ji pasiliks mašinoje, o tas asmuo kuris su ja mašinoje atliks permetimą. Aiškinasi tarpusavyje kur važiuoti. D. T. pasako, kad jie važiuos trise, tas kuris dabar su ja, ji duos pirštines ir „tą fignią“. Paaiškina, jei juos pastebės pareigūnai patruliuojantys su džipu, tada ji turės stabdyti mašiną, tas kur su ja važiuoja turės išlipt iš mašinos ir paėmęs „tą chuinią“ paslėpti kažkur viską kartu su pirštinėms, ir svarbu, kad po to atsimintų, kur paslėpė. D. T. pasako, kad tam kuris iš Alytaus (R. B.) nereikia žinoti, kokie ten telefonai, nieko nesakyti. 2016 m. birželio mėn. 12 d. nuo 13:02 val. iki 13:06 val. D. T. susirašinėja SMS žinutėmis su nenustatytu asmeniu. D. T. pasako kad tuoj atvažiuos, nusiunčia tel. numerį (duomenys neskelbtini).n 2016 m. birželio mėn. 12 d. 13:18 val. tarp D. T. ir jo žmonos V. T. vyksta pokalbis, pastaroji pasako, kad viskas netelpa sudėti į vientisą paketą. D. T. nurodo išimti vieną telefoną, juodos spalvos, jis pasako kad dabar tilps. 13:34 val. tarp D. T. ir nenustatyto asmens vyksta pokalbis. D. T. kalba apie galimybę pripūsti suslėgto oro balioną, pasako kad bus už 40 min., prašo adreso. 13:35 val. tarp D. T. ir nenustatyto asmens vyksta pokalbis, D. T. pasako, kad ką tik šnekėjosi dėl baliono pripildymo, ir jai reiks pro Kauną pravažiuoti, jis atsiųs adresą kur ten pripūs balioną, pinigų duoti nereikės. Išsiunčia jai SMS žinutę (duomenys neskelbtini), 13:39 val. tarp D. T. ir nenustatyto asmens vyksta pokalbis. D. T. paklausia, ką ten sakyti, asmuo pasako, kad susiskambino su juo, viskas tvarkoj, pasako kad persiųs numerį. Išsiunčia D. T. SMS žinutę su numeriu (duomenys neskelbtini) D. T. 13:42 val. išsiunčia SMS žinutę asmeniui (duomenys neskelbtini) čia to numeris, kur pučia kai būsi, pasuk. Pasakyk nuo A.“ 13:45 val. tarp D. T. ir V. T. vyksta pokalbis. D. T. pasako, kad sustotų Rumšiškėse, nes tuoj „šitą veikėją“ atveš. 2016 m. birželio mėn. 12 d. nuo 13:34 iki 13:47 val. tarp D. T. ir nenustatytų asmenų vyksta pokalbis dėl susitikimo aplinkybių. 14:07 tarp D. T. ir nenustatyto asmens vyksta pokalbis. Asmuo paklausia kur „pagrindinis reikalas“ “šovinys“. D. T. pasako, kad iki Rumšiškių jį nuveš, ten atvažiuos jį pasiimti ir viską paduos. 14:10 val. tarp D. T. ir V. T. vyksta pokalbis. D. T. pasako, kad ji išsiaiškintų su „keliu“, kol iki jos privažiuos. 14:39 val. tarp D. T. ir V. T. vyksta pokalbis. V. T. pasako, kad neranda vietos, kur reikės važiuoti, D. T. bando išaiškinti. 15:12 val. tarp D. T. ir V. T. vyksta pokalbis. Pastaroji pasako, kad du pareigūnų ekipažai į Pravieniškes pravažiavo, D. T. pasako, kad viskas normaliai. 15:15 val. tarp D. T. V. T. pasako, kad dabar atvažiuos dar vienas asmuo, ji turi viską, ką jis parveš įmesti į bagažinę, kad nebūtų salone. Nuo 15:17 val. iki 15:24 val. D. T. susirašinėja SMS žinutėmis su žmona V. T. D. T. ramina, savo žmoną kad viskas pavyks ir ji nesijaudintų. 15:24 val. tarp D. T. ir nenustatyto asmens vyksta pokalbis apie suslėgto oro pripūtimą į balioną. 16:59 tarp D. T. ir nenustatyto asmens vyksta pokalbis. D. T. klausia ar neskambino jam žmona, nes jam nekelia ragelio, įtaria kad sulaikė pareigūnai, nes nei vienas iš trijų važiavusių nekelia. (kompaktinė plokštelė Nr. 37(2)-738 (2018) (1 t., b. l. 96-110). Pokalbių klausymosi pagrindas yra 2016 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atlikti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę, daryti jų įrašus, tai gi pokalbių klausytasi teisėtai, todėl jų įrašai laikytini leistinu įrodymu byloje.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. rugsėjo 06 d. fonoskopinės ekspertizės akto Nr.11-1091(19) išvadose nurodyta, kad tikėtina, kad tirti pateiktame garso įraše, kuris yra užfiksuotas 2016-06-11, nuo 22.39 val., prasidedančiame žodžiais: „Karoče, noriu paklausti (...)“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „Kol aš ne namuose, neprižadu, bet jeigu kas - važiuosiu..“ (Garso įraše tekstas rusų kalba) ir esančiame pateiktoje CD laikmenoje Nr. 37(2)-738 (2018) failo pavadinimas 1510“ kaip vieno iš pokalbyje dalyvaujančių asmenų, stenogramoje žymimo „V“ (lt.b.1.97-98), yra užfiksuotas V. C. balsas ir kalba (5 t., b. l. 60).
Ekspertas B. Š., atlikęs fonoskopinę ekspertizę, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertizės išvados priklauso nuo tiriamo garso įrašo kokybės. Tiriamieji pavyzdžiai, nebuvo geros kokybės, todėl tyrimas buvo apsunkintas. Akustinis instrumentinis tyrimas yra vienas iš instrumentinių tyrimų, nes tų tyrimų yra ir daugiau. Šiuo atveju buvo naudotas pagrindinio tono tyrimas, kuris mažiau priklauso nuo įrašymo sąlygų, yra mažiau jautrus ir šį tyrimą atliekant išvada priklauso nuo gauto sutapimo. Jei bendras sutapimas būtų gautas daugiau kaip 0,8, galėtų duoti kategorišką išvadą. Šiuo atveju bendras panašumo koeficientas buvo 0,73. Iš keturių parametrų svarbiausias yra pirmas požymis, vadinama melodika, o tiriamuoju atveju šis sutapimas buvo labai mažas – 0,5. Iš visų požymių visumos paskaičiuojamas bendras sutapimas. Jei bendras sutapimo koeficientas būtų mažesnis nei 0,6, tada duotų išvadą, kad tikėtina, jog tai ne jo balsas. Nors pirmo lentelėje nurodyto parametro, kurį įvardijo kaip vieną iš pagrindinių parodymai yra 0,5, tačiau jis vienas nėra vertinamas, vertinama yra visuma, nes kiekvienas žmogus kalba skirtingai, artikuliacija yra skirtinga. Atlikus ekspertizę nustatyta 0,73 procentų tikimybė, kad kalbėjo V. C.
2016 m. birželio 13 d. įtariamuoju apklausto R. B., kuris yra miręs ir jo atžvilgiu 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu byla nutraukta vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p. (3 t., b. l. 68), parodymais (3 t. 62-63) nustatyta, kad 2016 m. birželio 10 d. jam paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo, prisistatęs A. ir paklausė ar jis gali padaryti „permetimą“ į Pravieniškių pataisos namus. Jam pasakė, kad reikės permesti paketą su 5 telefonais. Jis sutiko. Už permetimą jam pažadėjo 100 eurų. A. nurodytas vairuotojas automobiliu VW Golf jį nuvežė į Rumšiškes, kur su visa technika jis persėdo į automobilį Audi A4, kurį vairavo mergina. Mergina pamačiusi balioną, pasakė, kad ji neveš ir jai čia nesąmonių nereikia, tačiau netrukus persigalvojo. Matė, kaip automobilio priekyje sėdėjęs vaikinas laikė rankose popierinį paketą, kurį jam įsėdus į automobilį metė ant galinės sėdynės, o pastarasis nusirito ant žemės. Tiek keleivis, tiek vairuotoja jam atrodė pasimetę. Pakeliui jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų (3 t., 62-63).
Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atliekant jų analizę.
Kaip matyti iš paties kaltinamojo D. T. parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, jis atlikinėdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, susisiekė su laisvėje esančiu Ukrainos piliečiu vardu A. (šiuo metu miręs), kurio paprašė jam supirkti mobiliojo ryšio telefonus, psichotropines bei narkotines medžiagas, už tai jam pervesdamas 900 eurų. Šias medžiagas įgijo, turėdamas tikslą jas atgabenti į Pataisos namus, kur vartotų pats, be to, artėjo jo gimtadienis. Kadangi pats A. bei kitas jo pažįstamas atgabenti šių medžiagų negalėjo, paprašė supakuotą paketą atgabenti tuo metu buvusios sužadėtinės V., ją palydėti turėjo jam nepažįstamas asmuo, kurį surado R. B. Apie tai, kad pakete narkotinės ir psichotropinės medžiagos jis nesakė nei V., nei R. B. Šias aplinkybes patvirtina 2016 m. gegužės 18 d. Pravieniškių Pataisos namų atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno E. M. tarnybinis pranešimas, kad D. T. užsiima narkotinių medžiagų neteisėtu permetimu į pataisos namus ir jų platinimu kitiem nuteistiesiems. Nurodytame tarnybiniame pranešime taip pat minima, kad narkotines medžiagas ir kitus draudžiamus daiktus į pataisos namus be kitų asmenų, tiekia ir Ukrainos pilietis A. L., kuris naudojasi mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80, 88). Patikrinus D. T. naudojamo mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, matyti, kad D. T. 2016 m. birželio 2-12 dienomis aktyviai bendrauja su šiuo abonentu. D. T. duodamas parodymus paaiškino, kad paketą į pataisos namus atvežti turėjo būtent A., tačiau jis negalėjo. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir D. T. naudojamo mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizė, iš kurios matyti, kad 2016 m. birželio 11 d. 19:30 val. D. T. bendrauja su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o po to pradeda ieškoti žmonių, galinčių iki pataisos namų privežti paketą su draudžiamom medžiagom. Kitas skambutis su Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal pareigūnų duomenis naudojo Ukrainos pilietis A. L. (1 t., b. l. 80, 88), fiksuojamas 2016 m. birželio 12 d. 16.59 val., kai D. T. skambina jam pranešti, kad su V. T. negali susisiekti. Pašnekovas nustebęs klausia ar ji važiavo. Prašo pranešti jam apie tolimesnius įvykius. D. T. parodymus patvirtino ir V. T., nurodydama, kad paketą jai paimti ir nuvežti iki pataisos namų pavedė būtent D. T., nurodydamas, kad paketo viduje yra mobilieji telefonai. Kad V. T. lydėjo R. B. prašymu patvirtino ir kaltinamasis V. C. Nors teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. B. neigė, kad skambino V. C., prašydamas jo važiuoti į Pataisos namus, tačiau neneigė to, kad su V. C. yra pažįstamas, taip pat, kad 2016 m. birželį jis atlikinėjo bausmę Pravieniškių Pataisos namuose. Šiuo atveju teismas tiki D. T. ir V. C. parodymais, nes kitokių V. C. ryšių nei su V. T., nei su D. T., teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, tuo tarpu V. C. su R. B. buvo pažįstami. Apklaustas R. B. ikiteisminio tyrimo metu nors nurodė, kad jo permesti mobiliojo ryšio telefonus prašė nepažįstamas vaikinas vardu A., tačiau iš sulaikymo metu iš R. B. paimto mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių ryšių matyti, kad šiuo metu miręs R. B. 2016 m. birželio mėn. 05 – 12 dienomis sistemingai bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip ir patvirtino pats kaltinamasis, įkalinimo vietoje naudojosi D. T. Apklaustų policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad sustabdžius V. T. automobilį, jame buvo rasta ir paimta įranga, skirta paketo peršovimui ir kaip šovinys supakuotas paketas, kurio viduje, dugne, po mobiliaisiais telefonais buvo paslėpta augalinės kilmės medžiaga bei milteliai. Atlikus specialisto tyrimą paaiškėjo, kad 2016 m. birželio 12 d., apžiūrint automobilį „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastoje augalinės kilmės medžiagoje yra 0,628 g psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA, o baltų miltelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 6,162 g. Tiek V. C., tiek V. T. patvirtino, kad jų tikslas buvo nuvežti paketą iki pataisos namų, kur R. B. jį permestų į pataisos namų teritorija. Abu kaltinamieji nurodė, kad apie tai, kad paketo turinyje yra narkotinė bei psichotropinė medžiaga, jis nežinojo. Šią aplinkybę nurodė ir D. T.
BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra tos medžiagos, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 4-113) kokainas yra narkotinė medžiaga, o MDMB-CHMICA, yra psichotropinė medžiaga, priskiriama sintetinių kanabinoidų darinių grupės pirmam pogrupiui. Taigi visos paminėtos ir neteisėtai įgytos, laikytos, gabentos bei automobilyje rastos medžiagos yra BK 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas.
BK 269 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, jog kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Kaltinamasis D. T. teisiamojo posėdžio metu ginčijo jo įgytų bei gabentų per tarpininką psichotropinių medžiagų kiekį. Nurodė, kad yra pirkęs tik 0,2 g psichotropinės medžiagos MDMB – CHMICA, kuri buvo užpurkšta ant tabako. Kaltinamasis paaiškino, kad abiejuose maišeliuose medžiagos buvo supurkštos, ir papildomai dar buvo įdėta švaraus tabako. Buvo supurkšta 1,1 g į vieną pakelį, 1,1 g į – kitą ir įdėta tabako į abu pakelius, kad būtų gauta gryna masė 100 gramų. Tuo tarpu 2016 m. rugpjūčio 25 specialisto išvadoje Nr. 140-(3178)-IS 1-4507 nurodyta, kad 2016 m. birželio 12 d., apžiūrint automobilį „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastoje rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje iš dviejų plastikinių maišelių yra psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA, kurios bendroji masė yra 0,628 g. Kaltinamojo teigimu, psichotropinė medžiaga buvo užpurkšta tik ant dalies tabako, kitas tabakas, kuriame nebuvo psichotropinių medžiagų, buvo įmaišytas į supurkštą tabaką, todėl tikėtina, kad tyrimo metu, ištyrus ne visą išimtą medžiagą, o tik nedidelius jos fragmentus, gautas rezultatas buvo klaidingai didelis, dėl to kaltinamajam nepagrįstai inkriminuojamas disponavimas labai dideliu šios psichotropinės medžiagos kiekiu (virš 0,5 g), kai faktiškai jos turėjo būti tik 0,2 g. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas T. S. patvirtino, kad atliekant kiekybinį pateiktos medžiagos tyrimą buvo tirta ne visa medžiaga, o tik jos mėginys, kuris sudarė apie 1 g bendros masės, ir gautas rezultatas pritaikytas visam tyrimui pateiktos medžiagos kiekiui, atitinkamai pagal ištirtą medžiagą apskaičiuojant psichotropinės medžiagos koncentraciją. Specialistas nurodė, kad tirtoje medžiagoje, psichotropinė medžiaga nebuvo idealiai vienodai pasiskirsčius, tačiau pritaikius paklaidas ir išvedus skirtingų paralelių vidurkius, gauta išvada, kad visoje medžiagoje yra 0,628 g psichotropinės medžiagos. Specialisto teigimu, jei visos psichotropinės medžiagos kiekis būtų skaičiuojamas pagal mažiausią gautą paralelę, tai bendras psichotropinės medžiagos kiekis nesiektų 0,5 g ribos (t.y. nebūtų didelis pagal „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“), tačiau pagal metodikas, kuriomis vadovaujasi atlikdami tyrimus, siekiant išvengti klaidingų tyrimo rezultatų, visada tyrimas atliekamas iš kelių paimtų mėginių (mažiausiai dviejų) ir vertinami rezultatų vidurkiai. Patenkinus kaltinamojo D. T. ir jo gynėjos prašymą, teisiamojo posėdžio metu paskirtos ekspertizės išvados paneigė kaltinamojo nurodomas aplinkybes. Atlikus ekspertizę, nustatyta, kad pradiniame tirti pateiktos augalinės medžiagos kiekyje - 94,04 g (46,17 g ir 47,87 g), yra 1,0806 g (0,5540 g ir 0,5266 g) grynos psichotropinės medžiagos MDMB-CHMICA. Teismas neturi pagrindo abejoti nei atliktos ekspertizės išvadomis, nei eksperto kvalifikacija. Ekspertizę atliko LTEC Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė, turinti aukštąjį universitetinį chemiko išsilavinimą ir šešiolikos metų ekspertinio darbo stažą. Tyrimas atliktas pagal standartinio tyrimo procedūros aprašymą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimas“ LTEC-STPA-R-206, leidimas Nr. 8.1. Medžiaga sverta metrologiškai patikrintomis ir kalibruotomis svarstyklėmis (duomenys neskelbtini)12. Atlikti MDMB-CHMICA kiekybinį tyrimą augalinės medžiagos pakartotinai homogenizuotos (susmulkintos ir gerai išmaišytos) ir tik po to iš jų paimta ne po du (kaip atliekant 2016 m. rugpjūčio 25d. specialisto tyrimą (išvada Nr. 140-(3178)-IS 1-4507), o po šešis mėginius tyrimui atlikti. Taigi, nurodytu atveju, teismas tiki ekspertizės išvadomis ir laiko, kad psichotropinės medžiagos kiekis pateiktoje tirti pas V. T. automobilyje rastoje augalinės kilmės medžiagoje nustatytas tiksliai. Taigi, D. T. nurodyta aplinkybė, kad jis pirko nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, paneigta, nustačius, kad tikras psichotropinės medžiagos kiekis yra kur kas didesnis už jam inkriminuojamos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu NR. V-239 „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (2015 m. gruodžio 29 d. Nr. V-1513 redakcija) Sintetinių kanabinoidų darinių grupės pirmo pogrupio didelis kiekis psichotropinių medžiagų yra nuo 0,5 iki 2,5 g., tai tiek kiekis nustatytas 2016 m. rugpjūčio 25d. specialisto tyrimo metu (išvada Nr. 140-(3178)-IS 1-4507) - 0,628 g, tiek 2019 m. lapkričio 20 d. ekspertizės metu (aktas Nr. 11-2157 (19)) - 1,0806 g. laikytinas dideliu ir veikos kvalifikacijos nekeičia. Dėl nurodytų priežasčių, prokurorui neperpateikus kaltinimo, teismas savo iniciatyva nustatytų faktinių aplinkybių nekeičia sunkesnėmis, neribodamas kaltinamojo teisės į gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodytų aplinkybių kontekste, reiškiamos abejonės dėl psichotropinių medžiagų grynumo nustatymo esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuojama, jei disponuojama didesniu nei 0,5 g sintetinių kanabinoidų darinių grupės pirmo pogrupio psichotropinių medžiagų kiekiu. Surastas didesnis psichotropinių medžiagų kiekis, todėl veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016).
Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo požymį atitinka bet koks neteisėtas, atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-47/2011, 2K-21/2015, 2K-371/2016 ir kt.). Nors D. T. tiesiogiai nenurodo, kad šias narkotines ir psichotropines medžiagas jis būtų platinęs, tačiau rastas didelis šių medžiagų kiekis, o taip pat kaltinamojo parodymai, kad jis šias medžiagas pirko, nes artėjo gimtadienis, patvirtina, narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tikslą.
BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamų veiksmų padarymo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. T., veikdamas per asmenis veikusius be kaltės, įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tačiau nespėjo jų nugabenti iki galutinio tikslo – Pataisos namų, nes jas gabenančius asmenis sulaikė policijos pareigūnai. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų niekam nepardavė ar kitaip neperleido nešalina jo atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jo padaryta veika laikytina baigta.
Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis veikos požymis, kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad neteisėtai įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia taip daryti. Pagal susiformavusią teismų praktiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis pripažįstama, kad pakanka, jog asmuo bent bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2016, 2K-214/2019, 2K-246/2019 ir kt.). D. T. pripažino, jog įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias veikdamas per tarpininkus nuo 2016 m. birželio 11 iki 12 d. laikė nenustatytoje vietoje, o 2016 m. birželio 12 d., vėl gi veikdamas per tarpininkus ir pasinaudodamas jais savo nusikalstamam tikslui pasiekti, t.y. veikdamas per V. T., V. C. bei R. B., gabeno narkotinę medžiagą bei didelį kiek psichotropinės medžiagos. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad D. T., suvokdamas, jog disponuoja dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų, taip veikti norėjo, vadinasi, darydamas šią veiką, pagal BK 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas veikė tiesiogine tyčia.
D. T. pateiktas kaltinimas nusikalstamos veikos organizavimu, tai yra tuo, kad jis organizavo didelio kiekio psichotropinių, taip pat narkotinių medžiagų, neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, jų platinimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje tikslu, ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo. Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, D. T. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pasinaudodamas nekaltais asmenimis, t. y. V. T., V. C., nežinančiais apie tai, kad jų gabenamo į Pataisos namus paketo sudėtyje yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Taigi, konkrečiu atveju bendrininkavimas negalimas, neesant tyčios V. T. ir V. C. veikoje. Nurodytų aplinkybių kontekste, kaltinamasis D. T., vadovaujantis baudžiamosios teisės tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju jis darė sunkų nusikaltimą V. T., V. C. ir bendrininkavusio R. B. rankomis, V. T. ir V. C. nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696-2017). Kadangi D. T. sąmoningai siekė nusikalstamo rezultato, pasinaudodamas asmenimis nesuvokiančiais savo veiksmų esmės, jo veika kvalifikuojama kaip ir nurodyta kaltinamajame akte, pagal BK 260 str. 2 d., tačiau kaip vykdytojo, t.y. be nuorodos į BK 24 str. 4 dalį.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tai yra veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nagrinėjamu atveju D. T. davė parodymus tik baigiant ikiteisminį tyrimą, atsisakė nurodyti atskirus asmenis, bendrininkavusius darant nusikaltimą, todėl jo prisipažinimo ir gailesčio teismas nepripažįsta lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste, tačiau į kritišką kaltinamojo požiūrį vertinant savo veiksmus, atsižvelgia individualizuodamas skiriamą bausmę.
Kaltinamojo D. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
D. T. padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Veikė tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, buvo vykdytojas. Kaltinamasis praeityje teistas 10 kartų, 5 iš jų – iki nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas, padarymo. Eilę kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 147). Veiką už kurią teisiamas, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajam D. T. atsižvelgtina ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia, į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nors kaltinamasis po veikos padarymo buvo išleistas į laisvę, susituokė, susisliaukė dukters, ir turėjo galimybę pradėti dorą gyvenimo būdą, nepaisant to, jis vartojo svaiginančias medžiagas, darė naujas nusikalstamas veikas (nuteistas 2018 m. birželio 1 d., 2018 m. birželio 14 d., 2019 m. kovo 14 d., 2019 m. kovo 22 d., 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiais), negyveno šeimoje, nedirbo bei slapstėsi nuo paskirtos bausmės.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam už jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei kaltinamojo kritišką požiūrį į jo padarytą nusikaltimą, jam skirtina bausmė didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
D. T., be nusikaltimo, dėl kurio padarymo teisiamas, buvo padaręs eilę kitų nusikaltimų, dėl kurių jis anksčiau nuteistas kitų teismų nuosprendžiais. Teismai, pripažinę jį darius kelis nusikaltimus, paskyrė bausmes ir jas subendrino. Subendrinę paskirtas bausmes, šias bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dar kartą subendrino su kitų teismų paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis. BK 63 straipsnio 9 dalis nustato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Ši nuostata taikoma, kai nusikaltimai, dėl kurių paskirtos bausmės bendrinamos su ankstesniu nuosprendžiu, sudaro nusikaltimų sutaptį. Tokiais atvejais visos bausmės turi būti bendrinamos taip, kaip jos būtų bendrinamos bylą dėl visų nusikaltimų, sudarančių nusikalstamų veikų sutaptį, nagrinėjant viename baudžiamajame procese, t. y. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse nustatytomis taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-696/2016). D. T. veiką, už kurią teisiamas, padarė iki buvo priimti jo atžvilgiu šie apkaltinamieji teismo nuosprendžiai: 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kurio pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jis nuteistas 90 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas 60 parų; 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo; 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 d. 45 parų arešto bausme, kuri BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu; 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 30 parų arešto bausmė; 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Taigi, teismas bendrindamas nuosprendžiu skiriamą bausmę su 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 d., 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis naudoja bausmių apėmimo būdą (BK 63 str. 5 d. 2 p.), nes nusikalstomos veikos, dėl kurių padarymo D. T. nuteistas minėtų teismų sprendimais yra priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams ar nesunkiems nusikaltimams. Bausmes subendrinus apėmimo būdu su bausme skiriama už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 2 d., prie šios bausmės iš dalies pridedamos bausmės, paskirtos už apysunkius nusikaltimus, tai yra pagal 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalį, kuriuo D. T. nuteistas 60 parų areštu ir pagal 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, už kurį nuteistas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytą veiką, pagal BK 260 skiriamos bausmės dydį, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, pridedamos minimalios 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiais D. T. paskirtų bausmių dalys (15 parų arešto ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistinos į suėmimą. Bausmės pradžia D. T. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 24 d. 10 val. 00 min. iki 2017 m. balandžio 25 d. 13.20 val.
Dėl V. T. ir V. C. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 1 d. 260 str. 2 d.
V. T. ir V. C. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 1 d. 260 str. 2 d., o būtent tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje su nusikalstamos veikos organizatoriumi D. T. bei R. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, neteisėtai laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, o būtent: V. C., vykdydamas laisvės atėmimo bausmę atliekančio D. T. nurodymus telefonu dėl narkotinių ir didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo ir atgabenimo jam į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, esančius Pravieniškių II, Pravieniškės, Kaišiadorių rajone, iki 2016 m. birželio 11 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis V. T. įgijus rudos spalvos augalinės kilmės medžiagas, kuriose yra didelis - 0,628 g psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMINCA kiekis, ir baltos spalvos miltelius, kuriuose yra 6,162 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2016 m. birželio 12 d., apie 11.25 val. Šalčininkuose susitiko su V. T. ir šias medžiagas su bendrininke V. T. jos vairuojamu automobiliu Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iš Šalčininkų į Rumšiškes, o apie 14.10 val., ten organizatoriaus D. T. nurodymu prie nusikalstamos veikos prisijungus R. B., turinčiam užduotį narkotines ir psichotropines medžiagas šaudyklės pagalba permesti į pataisos namų teritoriją, kartu su bendrininke V. T. ir R. B. toliau šias narkotines ir psichotropines medžiagas tuo pačiu automobiliu neteisėtai gabeno link Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, tikslu šias medžiagas neteisėtai permesti į kolonijos teritoriją D. T., tačiau šių medžiagų permesti nespėjo, nes tą pačią dieną, apie 16.30 val. Kaišiadorių r., Pravieniškių sen., 1 Pravieniškių k., Rumšiškių ir Pravienos gatvių sankirtoje, su gabenamomis rudos spalvos augalinės kilmės medžiagomis, kuriuose yra didelis kiekis – 0,628 g psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA, ir baltos spalvos milteliais, kuriuose yra 6,162 g narkotinės medžiagos – kokaino ir joms permesti pritaikyta šaudykle. V. C., V. T. ir R. B. buvo sulaikyti. Tokiu būdu jie, veikdami bendrininkų grupėje su nusikaltimo organizatoriumi D. T., neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, ir narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip jas platinti Pravieniškių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims. Kaltinamieji V. T. ir V. C. bei jų gynėjai nesutinka su jiems pareikštais kaltinimais, savo prieštaravimus grįsdami tiesioginės tyčios jų veiksmuose buvimo aspektu. Pasak kaltinamųjų, laikant ir gabenant jiems inkriminuojamas medžiagas, jų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, nes jie nesuvokė, jog šios medžiagos yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, už kurių neteisėtą disponavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. T. neigė žinojusi, kad gabename pakete yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Paaiškino, kad visą laiką galvojo, jog gabena telefonus, matė, kad Grigiškėse perduotame papildomai maišelyje buvo telefonas ir Viagra tabletės, kurias iš karto atpažino. Paketo neardė jo turinio netikrino. Teigia, kad D. T. ja pasinaudojo.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. C. pripažino, kad gabeno į įkalinimo įstaigą telefonus, matė, kad į mašiną Rumšiškėse buvo įdėtas paketui peršauti skirtas įtaisas. Neigė žinojęs, kad gabename pakete yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Paaiškino, kad sekmadienio vakarą jam paskambino nuo mažens pažįstamas R. B., atlikinėjantis bausmę Pravieniškėse ir paprašė, kad padėti merginai nuvažiuoti į Pravieniškes, perduoti telefonus. R. B. paskambino į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Kito telefono numerio tuo metu neturėjo. Perklausytame telefono įraše su D. T. (2016-06-11 22:39 val., įrašas Nr. 1510 buvo perklaipytas teisiamojo posėdžio metu) yra fiksuotas ne jo balsas. Nei D., nei V. iki tol nepažinojo.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. paaiškino, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimą organizavo jis. Neplanavo, kad turės važiuoti V. T., ar V. C.. Turėjo paketą pervežti A., ir tas žmogus su kuriuo jis kalbėjo telefonu (2016-06-11 22:39 val., įrašas Nr. 1510 buvo perklausytas teisiamojo posėdžio metu). Pastarasis per „Wieber“ pokalbių programėlę pranešė, kad negalės važiuoti, nes neturėjo kur vaiko palikti. A. taip pat negalėjo važiuoti. Todėl paprašė, kad važiuotų V. ir V. R. B. šaudyklės pagalba turėjo peršauti draudžiamas medžiagas į pataisos namų teritoriją. V. C. nurodė R. B., su kuriuo atliko bausmę tame pačiame sektoriuje. Jis R. B. sakė, kad pakete bus tik telefonai. Apie narkotikus, jam nieko nesakė. V. perdavė paketą A., iš kito pažįstamo Grigiškėse ji turėjo paimi telefoną ir Viagra tabletes. Nei V., nei V. nežinojo apie pakete buvusias narkotines medžiagas. Jų užduotis buvo tik paketą atgabenti iki pataisos namų. Teisiamojo posėdžio metu perklausytame garso įraše (2016-06-11 22:39 val., įrašas Nr. 1510) fiksuotas ne V. C. balsas, o asmens, kurio jis nenurodys, nenorėdamas jam pakenkti.
2016 m. birželio 12 d. apžiūros protokolu, kuri atlikta 17.35 min. 17. 59 min., tyrėjo R. S. dalyvaujant patruliui B., R. B., V. J., Kaišiadorių r. Pravieniškių r., Pravieniškių kaime, apžiūrėjus automobilį Audi vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota ant žemės prie automobilio galinės dalies gulinti metalinė suslėgto oro talpa, su sklende, bei vamzdis su sriegiu. Automobilio viduje, ties dešinės pusės keleivio galinėmis durimis, tarp priekinės ir galinės sėdynės fiksuojamas gulintis plastikinis paketas apie 35 cm ilgio, vienas galas su metaliniu dangteliu. Išardžius paketą, jame matomas metalinis cilindras nuo statybinių sandarinimo putų, kuriame sugrūsti daiktai: trys mobilūs telefonai, trys telefonų baterijos, du plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiagas, dvi tabletės, plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais. Nurodyti daiktai apžiūros metu paimti (1t.b.l.11-112). Nei pirštinės, nei lipni juosta nebuvo rastos. Specialistas apžiūroje nedalyvavo, pirštų atspaudų ar biologinių pėdsakų neieškota. Nuoplovos nuo kaltinamųjų rankų, nagų pavyzdžiai, siekiant nustatyti ar juose nėra narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, tyrimui nepaimti.
2016 m. rugsėjo 23 d. Kauno m. VPK ONTV pareigūnams Kaišiadorių r. PK pareigūnų pareikalavus pateikti daiktinius įrodymus – plastikinį paketą bei metalinį cilindrą su dangteliu nuo sandarinimo putų bei plastikinį paketą, į kurį šis cilindras buvo įvyniotas (1t.b.l.122), 2016 m. spalio 6 d. tyrėjos R. J. buvo surašytas tarnybinis pranešimas apie tai, kad apžiūrint paktą jis buvo visiškai suniokotas, kadangi norint išimti jo viduje esančius daiktus, jį reikėjo sukarpyti į daug smulkių detalių, viduje buvusios sandarinimo putos išsibarstė. Plastikinio paketo dalys nebuvo supakuotos į paketą ir per klaidą plastikinis paketas įrašytas įvykio vietos apžiūroje (1 t., b. l. 124).
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad 2016 m. vasarą dirbo Jonavos r. PK prevencijos poskyrio tyrėju. Kaltinime nurodytu laiku budėtojo nurodymu nuvyko į Pravieniškių r. forminti įvykio, kadangi Kaišiadorių r. PK tyrėjas buvo užsiėmęs. Įvykio vietoje jau buvo atvykę patruliai. Automobilyje buvo rasti draudžiami daiktai: pneumatinis įtaisas – „patranka“ iššauti ir vadinamas šovinys – supakuotas cilindras. Šovinys buvo cilindro formos, apie 30-40 cm ilgio, apvyniotas skaidria minkšta plėvele su burbuliukais. Šovinys buvo automobilyje dešinėje pusėje prie galinės sėdynės. Paketas buvo sandariai supakuotas, nepraplėštas. Jis buvo atidarytas tik policijos komisariate apžiūros metu. Iš išorės nesimatė, kas to paketo viduje. Atidaręs paketą pirmiausiai išėmė telefonus. Viskas buvo supakuota sandariai, laisvos vietos nebuvo. Į tą cilindrą dar ką nors įdėti nebūtų įmanoma. Apžiūrint tuos daiktus ekspertų nekvietė, ardė su vienkartinėmis pirštinėmis. Kaip automobiliu vykę asmenys reagavo į surastus daiktus, nepamena.
BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2011, 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006 ir kt.). Pasak kaltinamųjų V. T. ir V. C., jie nesuvokė, kad jų gabename pakete be mobiliojo ryšio telefonų yra ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Vertinant kaltinamųjų parodymus šiuo aspektu pažymėtina, kad kaltė yra vienas nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, kuris įrodinėtinas kiekvienoje byloje. Pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.).
Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad BK 260 straipsnio atitinkamose dalyse numatytos nusikalstamos veikos yra padaromos tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, psichotropinės ar narkotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2006, 2K-532/2009, 2K-13/2011, 2K-7-201/2013 ir kt).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl V. T. ir V. C. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, t.y. už neteisėtą 0,628 g psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA, ir 6,162 g narkotinės medžiagos – kokaino, įgijimą, laikymą ir gabenimą, esminę reikšmę turi tai, ar kaltinamieji taip veikė esant tiesioginei tyčiai, kuri įrodinėjama remiantis surinktais įrodymus. Konkrečiu atveju, teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, kad V. T. ir V. C., įgydami, laikydami ir gabendami minėtas medžiagas bendrais bruožais suprato, kad jo laikomos medžiagos yra psichotropinės ir narkotinės. Taigi, negalima konstatuoti, kad jie veikė tiesiogine tyčia. Šią išvadą teismas grindžia žemiau nurodytais įrodymais.
Visų pirma, vienas iš įrodymų šaltinių, kuriais grindžiamas V. C. pateiktas kaltinimas, yra padarytų telefono pokalbių garso išrašai, taip pat teisiamojo posėdžio metu atliktos fonoskopinės ekspertizės išvados. Telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuotas kaltinamojo D. T. pokalbis rusų kalba su kitu vyriškos lyties asmeniu. I pokalbio turinio galima būtų spręsti, kad su D. T. kalbėjęs vyriškis, kuris naudojosi abonento telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bendrais bruožais žinojo, kad pakete, kurį reiks gabenti iki Pataisos namų, bus psichotropinės bei narkotinės medžiagos. Pareigūnas V. K. paaiškino, kad šį su D. T. kalbantį asmenį jis atpažino iš balso kaip V. C. 2019 m. rugsėjo 06 d. fonoskopinės ekspertizės akto Nr.l1-1091(19) išvadose nurodyta, kad tikėtina, kad tirti pateiktame garso įraše, kuris yra užfiksuotas 2016 m. birželio 11 d., nuo 22.39 val., prasidedančiame žodžiais: „Karoče, noriu paklausti (...)“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „Kol aš ne namuose, neprižadu, bet jeigu kas - važiuosiu..“ (Garso įraše tekstas rusų kalba) ir esančiame pateiktoje CD laikmenoje Nr.37(2)-738 (2018) failo pavadinimas 1510“ kaip vieno iš pokalbyje dalyvaujančių asmenų, stenogramoje žymimo „V“ (lt.b.1.97-98), yra užfiksuotas V. C. balsas ir kalba. Ekspertas B. Š., atlikęs fonoskopinę ekspertizę, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra 73 procentų tikimybė, kad kalbėjo V. C. Jei būtų nustatyta 60 procentų tikimybė, duotų išvadą, kad tikėtina, jog kalbėjo ne jis. Aukščiau nurodytus duomenis paneigia kiti, teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta jokių duomenų, pagrindžiančių tai, kad kaltinamasis V. C. jam inkriminuojamo nusikaltimo metu naudojosi mobilaus telefono numeriu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra būtent tuo abonentu, su kuriuo D. T. 2016 m. birželio 11 d., nuo 22.39 val. telefonu kalbėjosi apie tai, kad jis turi vykti su V. T. dėl apsidraudimo, kad pakete bus 6 žaisliukai įpakuoti į vieną kūlį. Kad V. C. naudojosi nurodytu telefonu, nurodoma tik Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos 4-o skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K., atlikusio nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą, 2018 m. rugsėjo 14 d. surašytame tarnybiniame pranešime „dėl buvusių telekomunikacinių įvykių“ (1 tomas, b .l. 155). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju ir susipažindinęs su bylos medžiaga, šis pareigūnas paaiškino, kad faktinių duomenų pagrindžiančių aplinkybę, kad būtent kaltinamasis naudojosi minėtu mobilaus ryšio telefonu, byloje nėra. Tokią išvadą jis padarė dėl to, kad buvo perklausęs užfiksuotų telefoninių pokalbių garso įrašų ir atpažino V. C. balsą, kurį jis jau buvo girdėjęs, nes bendravo ikiteisminio tyrimo metu, atliekant tyrimo veiksmus. Taigi, nei šie pareigūno parodymai, nei jo surašytas tarnybinis pranešimas negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais, kad V. C. naudojosi mobilaus telefono numeriu, kurio abonento nr. (duomenys neskelbtini) , juolab kad tai nėra patvirtinta kitomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Išnagrinėjus bylos medžiagą nustatyta, kad 2016 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu, sulaikius kaltinamuosius, nebuvo patikrinti, apžiūrėti ir prijungti prie bylos mobilaus ryšio telefonai, kuriais naudojosi V. T. ir V. C. Nebuvo fiksuoti net gi jų telefonų numeriai. Pasak kaltinamųjų parodymų, telefonai jiems buvo grąžinti tą pačią dieną. Ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo patikrintas abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nurodė V. C., vieninteliu jis naudojosi tuo metu. Telefonas buvo paimtas tik 2017 m. balandžio 20 d., t.y. praėjus dešimčiai mėnesių po sulaikymo, kurį apžiūrėjus, jokios tyrimui reikšmingos medžiagos nerasta. Telefono abonento telekomunikacinių įvykių išklotinės reikalautos nebuvo. V. C. nurodė, kad sulaikymo dieną būtent į šį numerį jam prieš važiuojant skambino V. ir R. B. Šią aplinkybę patvirtino ir kaltinamasis D. T. V. T. taip pat patvirtino, kad būtent į nurodyto telefono numerį inkriminuojamos veikos rytą skambino V. C. D. T. paaiškino, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžioje su V. C. pažįstamas nebuvo, jam neskambino. Dalyvauti paketo pervežime V. C. prašė R. B., kuris jam ir skambino į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu paneigtos nebuvo. Priešingai, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės jas patvirtina, o būtent: informacijoje apie telefoninių pokalbių suvestines, kuriose duomenys užfiksuoti vykdant telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, užfiksuota, kad D. T. 2016 m. birželio 12 d. 10:24 val. pasako V. T., kad su ja važiuos vaikinas, kuris lauks stotelėje (duomenys neskelbtini) ir 10:28 val. išsiunčia jai SMS žinutę su nurodytu asmens, su kuriuo turi susitikti (duomenys neskelbtini) telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tai yra būtent tas abonento numeris, kurį V. C. nurodo, kad naudojo kaip vienintelį, kuriuo jis naudojosi (1t.b.l.98). Šis faktas fiksuotas ir 2018 m. liepos 23 dieną pareigūno E. K. surašytame „Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos kaupimo ir fiksavimo protokole“ (1 t., b. l. 108-110). Beje, sulaikius V. C. praėjus beveik metams laiko nuo inkriminuojamos veikos, tai yra 2017 m. balandžio 20 d., jo asmens kratos metu paimamas mobiliojo ryšio telefonas, kurio abonento numeris taip pat yra (duomenys neskelbtini). Taigi, konkrečiu atveju pareigūnas V. K. tarybiniame pranešime nurodydamas, kad V. C. naudojosi mobilaus telefono numeriu, kurio abonento nr. (duomenys neskelbtini), pasikliovė tik savo klausa. Nebuvo nustatinėjama pagal telekomunikacinius įvykius ir prisijungimo bokštus abonentų judėjimo kryptis inkriminuojamos veikos padarymo metu.
Antra, tikėtinas fonoskopinės ekspertizės išvadas ir pareigūno V .K. prielaidą, kad būtent abonentu nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 11 d., nuo 22.39 val. vyko pokalbis tarp D. T. ir V. C., paneigia pats šio pokalbio turinys. Su D. T. kalbantis asmuo kalba apie žmoną, vaiką (prie bylos pridėtas kompaktinis diskas, 2016 m. birželio 11 d. 22:39:53 val. pokalbis Nr. 1510), tai kad „mažių reiks prižiūrėt“ dėl to šio abonento vartotojas negalės vykti, pristatyti paketo į Pataisos namus, jis nurodo ir SMS žinutėje Nr. 1461 (b. l. 96), kai tuo tarpu V. C. parodė, kad niekada su moterimi negyveno, vaikų neturėjo, 2016 metais, kaip ir šiuo metu gyveno su mama ir seserimi. Šias aplinkybes pagrindžia ir jo asmens duomenų pažyma, kurioje nurodyta, kad V. C. nebuvo vedęs, vaikų neturi (3 t., b. l. 141).
Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad 2016 m. birželio 11 d., nuo 22.39 val. D. T. kalbėjęs su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kalbėjo ne su V. C., o su trečiuoju, teisiamojo posėdžio metu nenustatytu asmeniu. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas tikėtinos fonoskopinės ekspertizės išvadų nelaiko kaltinamojo V. C. kaltę pagrindžiančiu įrodymu byloje.
Trečia, teismas kritiškai vertina 2018 m. liepos 23 dieną pareigūno E. K. surašytą „Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos kaupimo ir fiksavimo protokolą“. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. K. paaiškino, kad 2016 m. dirbo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Kriminalinės žvalgybos skyriuje. Byloje jis žvalgybinių veiksmų neatliko ir tik 2018 m. liepos mėn. jam buvo pavesta apibendrinti telefoninius pokalbius ir surašyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą. Tokio pobūdžio protokolą rašė pirmą kartą. Pokalbių pats neklausė, daugiau nieko neanalizavo. Atliko techninį darbą, tai yra apibendrino dokumente pavadinimu „Informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės“ (1 t., b. l. 96-107) esančią informaciją. Rašydamas, kad pokalbiuose asmenys kalba apie narkotines ar psichotropines medžiagas, nors apie tai pokalbių turinyje nėra kalbama tiesiogiai, padarė prielaidą, nes žinojo dėl ko buvo atliekamas tyrimas. Gali būti, kad pats padarė išvadą, jog „fignia“ yra draudžiami daiktai, tarp kurių yra ir narkotinės medžiagos. Rašant protokolą, jam buvo žinoma ir tai, kad buvo sulaikyti asmenys su narkotikais. Patvirtino, kad pokalbių metu tiesiogiai nebuvo kalbama apie narkotikus. Pareigūnas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis negali atmesti prielaidos, kad pokalbiuose minimas žodis „fignia“ galėjo reikšti ir žodį „telefonai“. Nurodytų pareigūno paaiškinimų kontekste, neesant jokių kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis V. K. surašydamas protokolą, pagrindė savo išvadas, jo nurodytos išvados, kad garso įrašuose ėjo kalba būtent apie narkotines ir psichotropines medžiagas, laikytinos prielaidomis. Akivaizdu, kad protokolo surašymas, praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio, kai jau buvo atlikti visi rastų medžiagų tyrimai, turėjo įtakos pareigūno išankstinės nuomonės susiformavimui, tačiau šios nuomonės teismas negali laikyti teisinga, vertinant prie bylos prijungtus telefoninius pokalbius, įrašytus atliekant abonento Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę. Nurodytų aplinkybių kontekste, vertinant 2018 m. liepos 23 dieną pareigūno E. K. surašytą „Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos kaupimo ir fiksavimo protokolą“ (1 t., b. l. 108-110), pareigūno padarytų prielaidų apie tai, kad pokalbių dalyviai kalba apie narkotines ar psichotropines medžiagas ir kitų subjektyvių išvadų, teismas nevertina kaip kaltinamuosius kaltinančio įrodymo.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tikrinta tik SIM kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriomis naudojosi D. T. ir R. B., priklausomybė, IMEI kontrolė ir telekomunikaciniai įvykiai. Analizuojant šią informaciją (prie bylos pridėtas CD) matyti, kad R. B., kuris naudojosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo apskritai jokių telekomunikacinių ryšių nei su V. C. (tel. (duomenys neskelbtini)) nei su V. T. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)).V. C. (tel. (duomenys neskelbtini)) taip pat neturėjo jokių telekomunikacinių ryšių su D. T. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Kai tuo tarpu D. T. (Nr. (duomenys neskelbtini)) su T. B. bendravo intensyviai jau nuo 2016 m. birželio 5 d.
V. T. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D. T. (Nr. (duomenys neskelbtini)) pokalbiai 2016 m. birželio 11-12 dienomis, buvo įrašyti ir prijungti prie baudžiamosios bylos. Vertinant teisiamojo posėdžio metu perklausytus garso įrašuose užfiksuotus pokalbius telefonu, akivaizdu, kad nei viename pokalbyje nėra įvardinama, kad pakete bus narkotinės ar psichotropinės medžiagos, ar pateikiami kitokie šių medžiagų pavadinimai. Pokalbyje tarp V. ir D. T. minimas žargonu laikytini žodžiai „kūša“, „kūlis“, „šovinys“ kurie reiškia – permetimui supakuotą paketą. Taip pat minimi žodžiai „fignia“, „šitas“. D. T. nurodo, kad siekiant išardyti paketą, tikslu įdėti dar vieną telefoną, reikia mūvėti pirštines, bei V. įsigyti lipnios juostos. Beje, pareigūnai paketą iš automobilio paėmė nepraardytą, o lipnios juostos ir pirštinių nerado, todėl teismas neturi pagrindo netikėti V. T. žodžiais, kad jinai nesiruošė paketo ardyti, o D. T. apie tai melavo, siekdama išvengti konflikto. Ši versija nebuvo paneigta ir ikiteisminio tyrimo metu, kadangi niekas ant automobilyje rasto paketo ar jo viduje buvusių objektų neieškojo nei pirštų, nei kitų biologinių pėdsakų, galiausiai paketo viršutinis įpakavimas ne tik, kad nebuvo ištirtas, bet ir apskritai nebuvo išsaugotas. Ant sulaikytų kaltinamųjų odos bei kitų paviršių taip pat nebuvo ieškota narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų. D. T. ir V. T. bendraudami kalba apie tai, kad reikia saugotis policijos pareigūnų, o jiems automobilį sustabdžius, V. C. turėtų bėgti ir paketą paslėpti miške. Apie tai V. T. buvo informavusi ir V. C., tačiau teisiamojo posėdžio metu V. C. nurodė, kad šio paliepimo nesutiko vykdyti. Tai parodo ir ta aplinkybė, kad pareigūnams sustabdžius automobilį, jis neatliko jokių veiksmų, slėpdamas paketą, elgėsi pasyviai. Tai, kad V. T. perdėtai jaudinosi, kalbėdama su D. T. pokalbyje tarėsi dėl paketo paslėpimo, teismas negali laikyti pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais V. T. ir V. C. tiesioginę tyčią disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Be abejo, akivaizdu, kad tiek V. C., tiek V. T. suprato, kad elgiasi neteisėtai, tačiau teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti jų paaiškinimai, kad jų suvokimu, jie dalyvavo neteisėtame mobiliųjų telefonų, o ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų permetime į įkalinimo įstaigą. Byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių, kad V. C. ar V. T. būtų susipažinę su paketo turiniu, net gi, jeigu netikėti V. T. paaiškinimais, kad ji paketo neardė, akivaizdu, kad jai buvo nurodyta praardyti tik viršutinį sluoksnį, kuriame matosi sudėti mobilieji telefonai ir ardyti būtent tam, kad įdėti dar vieną telefoną. Tai patvirtintų ne kaltinimo poziciją, o kaltinamųjų parodymus. Apklaustų policijos pareigūnų, ardžiusių paketą, paaiškinimai pagrindžia, kad milteliai bei augalinės kilmės medžiagos, kurios vėliau paaiškėjo, kad yra psichotropinės, buvo rastos paketo dugne. Taip pat nebuvo nustatyta duomenų, kad kaltinamieji už savo veiksmus būtų gavę kokį nors atlygį.
Taigi, iš byloje esančių įrodymų galima daryti tik prielaidą, kad V. T. ir V. C. galimai žinojo ar galėjo žinoti, suprasti, kad jų gabenamame pakete buvo paslėptos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu, visas abejones ir neaiškumus, kurie išnaudojus visas galimybes nebuvo pašalinti teisiamojo posėdžio metu, aiškina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl, šiuo atveju, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu nebuvo įrodyta, kad V. C. ir V. T. bent bendrais žodžiais žinojo, kad pakete, kurį jie įgijo ir jį gabeno, yra narkotinės bei psichotropinės medžiagos, tai yra, kad jie veikė tiesiogine tyčia, todėl dėl inkriminuotos veikos, numatytos BK 24 str. 1 d. 260 str. 2 d., V. C. ir V. T. išteisinami, neįrodžius jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas daugiau nei du metus laiko, tačiau nebuvo atlikti pagrindiniai veiksmai, kurie patvirtintų ar paneigtų esmines aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas. Nors jau 2016 m. birželio 12 d., kai Kauno apskrities VPK Kaišiadorių PK pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 48 valandom buvo sulaikytas tik vienas iš sulaikytų asmenų – R. B., paimtas jo mobiliojo ryšio telefonas ir jis apklaustas. Tuo tarpu kiti du kaltinamieji (V. T. ir V. C.) ne tik, kad nebuvo sulaikyti, bet net gi nebuvo apklausti. Nepaisant to, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl nustatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių nustatymo, ant kurio surašyta rezoliucija: tęsti tyrimą dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 2 d. byloje Nr. 01-1-27498-16 (1 t., b. l. 27-28),V. C. ir D. T. apklausti pirmą kartą tik praėjus beveik metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. 2017 m. balandžio mėnesį, V. T. apklausta specialiuoju liudytoju, praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio, 2016 m. rugpjūčio 1 d. Analizuojant bylos duomenis matyti, kad nesavalaikiai buvo atlikti pirminiai tyrimo veiksmai, dalis veiksmų apskritai neatlikta, kas negrįžtamai užkirto kelią pilnai surinkti kaltinamųjų kaltumo ir nekaltumo įrodymus bei apsunkino jau surinktų įrodymų vertinimą priimant nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo didelis laiko tarpas, daugelio kaltinamųjų nurodomų faktinių aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu jau nebuvo galimybės patikrinti (įskaitant ir informacijos apie telekomunikacinius įvykius, biologinių pėdsakų suradimą ir pan.). Nurodytų aplinkybių kontekste, laikantis draudimo perkelti įrodinėjimo naštą kaltinamajam, nebeliko galimybės patikrinti daugelio abejonių teisiamojo posėdžio metu, dėl ko jos, laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, buvo aiškintos kaltinamųjų naudai.
Dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu (BK 258 str. 2 d.)
V. C. ir V. T. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 str. 2 d., o būtent, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, 2016 m. birželio 12 d., nuo 14.10 val., narkotinių medžiagų įgijimo organizatoriaus D. T. nurodymu neteisėtai nešiojo ir automobiliu „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rumšiškių link Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos gabeno nešaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu pagaminta įtaisą (šaudyklę), kuris yra A kategorijos nešaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti vamzdžio kanalo skersmenį (71,5 mm) atitinkančiais sviediniais, turėdama tikslą jį panaudoti permetant narkotines medžiagas į kolonijos teritoriją, tačiau tą pačią dieną, apie 16.30 val. Kaišiadorių r., Pravieniškių sen., 1 Pravieniškių k., Rumšiškių ir Pravienos gatvių sankirtoje, su šiuo nešaunamuoju ginklu, buvo sulaikyti.
Proceso dalyviai prašė baudžiamąją bylą dėl disponavimo nešaunamuoju ginklu, nutraukti, atsižvelgiant į tai, kad po baudžiamojo nusižengimo padarymo yra praėję treji metai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), senaties terminas suėjo 2019 m. birželio 12 d.
Teismas nesutinka su šia nuomone dėl žemiau nurodytų priežasčių:
1) Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011). Be to, senaties eiga sustoja esant BK 95 str. 6 dalyje numatytoms aplinkybėms, tarp kurių yra ir nagrinėjimo teisme pertraukos paskelbimas, kol bus atlikta teismo ekspertizė. Konkrečiu atveju, kaltinamoji V. T. po 2016 m. birželio 12 d. padarė ne vieną nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteista 2018 m. liepos 3 d., bei 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiais, todėl jos atžvilgiu senaties terminas buvo nutrūkęs ir naujai pradėtas skaičiuoti nuo nutrūkimo. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (2018 m. rugsėjo 12 d.). V. C. 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už 2019 m. birželio 20 d. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad senaties eiga už BK 258 str. 2 dalies numatytą nusižengimą buvo sustojusi nuo 2019 m. gegužės 27 dienos, dėl paskelbtos pertraukos ekspertizės atlikimui (ekspertizė atlikta 2019 m. rugsėjo 6 d.), spręstina, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė nesuėjus baudžiamosios atsakomybės terminui, kas suponuoja pareigą teismui senaties terminą skaičiuoti nuo naujos veikos padarymo dienos.
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.
BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: įgijimas arba nešiojimas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamiesiems inkriminuotas nešaunamojo ginklo nešiojimas ir gabenimas.
Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis). Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad inkriminuojamą nešaunamąjį ginklą atsivežė būtent R. B. (jo atžvilgiu byla nutraukta jam mirus). Būtent ji įdėjo ginklą į V. T. automobilį. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad šį nešaunamąjį ginklą ketino naudoti pats R. B., tačiau ne žmonėms žaloti, o persviesti per tvorą paketą („šovinį“). Teisiamojo posėdžio metu nebuvo tiksliai nustatyta į kurią automobilio vietą R. B. įdėjo įtaisą. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. T. pripažino, kad savo automobiliu „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rumšiškių link Pravieniškių pataisos namų savo automobilio bagažinėje vežė paketui peršauti skirtą įtaisą, kurį į jos automobilį atnešė ir įdėjo R. B. – į saloną įdėjo balioną, o vamzdį – į bagažinę. Būtent R. B. jai ir paaiškino, kad tas įrenginys gali iššauti. Šios aplinkybės neneigė ir V. C. 2016 m. birželio 13 d. įtariamuoju apklausto R. B., kuris yra miręs, parodymais (3 t., 62-63) nustatyta, kad šaudyklė buvo jo, ją jis automobiliu VW Golf atsigabeno iki Rumšiškių, kur persėdo į automobilį Audi A4, persinešdamas ir patranką su balionu. Šaudyklė buvo skirta paketo permetimui į pataisos namų teritoriją. Mergina pamačiusi balioną, pasakė, kad ji neveš ir jai čia nesąmonių nereikia, tačiau netrukus persigalvojo. Jis patranką įdėjo į automobilio bagažinę, o balioną į salono vidų (3 t., 62-63). Kad sustabdžius kaltinamųjų automobilį, jame buvo rastas jiems inkriminuojamas nešaunamasis ginklas, patvirtina ir sulaikyme dalyvavę pareigūnai. Teisiamojo posėdžio metu V. K. patvirtino, kad patranką rado automobilio bagažinėje, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tiek jis, tiek A. D. buvo nurodę, kad suslėgto oro talpa ir vamzdis buvo rasti ant automobilio galinės sėdynės. 2016 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime A. D. nurodė, kad talpa su suslėgtu oru ir plastikinis vamzdis, įrenginys užtaisams iššauti buvo rasti po vairuotojo sėdyne (1 t., b. l. 118). Tyrėjas R. S. nurodė, kad kai jis atvyko, „patranka“ jau buvo išimta ir padėta prie automobilio. 2016 m. birželio 12 d. apžiūros protokolu, apžiūrėjus automobilį Audi vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota ant žemės prie automobilio galinės dalies gulinti metalinė suslėgto oro talpa, su sklende, bei vamzdis su sriegiu. Nešaunamojo ginklo tyrimo specialisto 2016 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. 20-IS1-855(10.1K) nurodyta, kad tirti pateiktas savadarbiu būdu pagamintas įtaisas (šaudyklė), yra A kategorijos nešaunamasis ginklas. Įtaisas pritaikytas šaudyti vamzdžio kanalo skersmenį (71,.5 mm) atitinkančiais sviediniais. Taigi, vertinant šiuos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas tiki R. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi būtent jis šį įtaisą įdėjo į automobilį, todėl tikėtina, kad geriausiai prisimena į kurią vietą jį įdėjo, be to, šiuos jo parodymus patvirtina ir V. T. Pareigūnų parodymais teismas negali vadovautis, nes jie yra prieštaringi. Įvykio vietos apžiūros metu ši aplinkybė apskritai neužfiksuota (nurodyta, kad įtaisas prie automobilio.).
Kaip nustatyta, sulaikymo metu V. T. automobilį vairavo, V. C. sėdėjo priekyje, o R. B. sėdėjo gale, kur buvo dalies ir nešaunamojo ginklo (oro balionas). Kita dalis – vamzdis, buvo bagažinėje. Taigi, nurodytu atveju negalima daryti išvados, kad kaltinamieji V. T. ir V. C. ginklą turėjo su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Inkriminuojamo nešaunamojo ginklo panaudojimui reikalingos specialios žinios (kai sumontuot ginklą, įdėt šovinį). Duomenų, kad tokių žinių turėjo V. T. ar V. C., nėra. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veikoje nėra jiems inkriminuoto privalomojo BK 258 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elemento – veikos, nes jų neveikimo konkrečioje situacijoje negalima prilyginti veikai, reglamentuotai Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, – ginklo nešiojimuisi.
Ginklo sąvoką pateikia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kurio tikslas yra reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, 2 straipsnio 11 punktas, kur išaiškinta, kad ginklas yra – daiktas ar įrenginys, sukonstruotas arba pritaikytas taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti. Akivaizdu, kad ginklo sąvoka siejama su žmogaus, visuomenės saugumu tiesiogine ta žodžio prasme. Analizuojamoje situacijoje surasto ginklo paskirtis buvo ne žmogui žaloti, o paketui permesti, įveikiant esamas kliūtis (pataisos namų tvorą), todėl siekiant įrodyti kaltinamųjų tyčią nešiojant šį nešaunamąjį ginklą, reikia įrodyti, kad kaltinamieji žinojo, kad šis ginklas yra pritaikytas būtent žmogui žaloti. Tiek kaltinamasis V. C., tiek V. T., teisiamojo posėdžio metu patvirtino priešingas aplinkybes, tai yra, kad jie suvokė, kad R. B. atgabentas įtaisas yra skirtas paketui permesti į pataisos namu teritoriją. Taigi, šiuo atveju, teismas sprendžia, kad nėra ir kaltinamųjų tyčios, kaip būtinojo BK 258 str. 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės privalomojo elemento.
Teismo vertinimu, neįrodžius būtinųjų bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, negalima laikyti, kad nešaunamąjį ginklą jie nešiojo bendrininkaudami.
Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamieji V. T. ir V. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 str. 2 d., išteisintini, jiems nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Kompaktinė plokštelė Nr. 37(2)-738 (2018 m.) su D. T., V. T. ir kitų asmenų pokalbiais; kompaktinė plokštelė „Titanum“ su buvusiais telekomunikaciniais įvykiais (išklotinės); kompaktinė plokštelė „Titanum“ su D. T. lyginamuoju balso pavyzdžiu – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga;
Trys kompaktinės plokštelės prie Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akto Nr. 11-1091 (19) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti kartu su bylos medžiaga;
Iš automobilio „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti mobilaus ryšio telefonai – „Samsung“ be IMEI numerio, „Sony Xperia“ ST23i, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Samsung“ GT-I9001, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), trys mobilaus ryšio telefono maitinimo baterijos (perduoti saugojimui į UAB „Aleksoto prekyba“); asmens kratos metu iš R. B. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ IMEI NR. (duomenys neskelbtini) su „Tele2“ SIM kortele – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
Iš automobilio „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas plastikinis vamzdis ir dujų balionas, kurie perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini;
Iš automobilio „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti du skaidrios spalvos plastikiniai maišeliai, žalios spalvos plastikinis maišelis, kurie perduoti saugojimui į UAB „Aleksoto prekyba“ – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; paimtos geltonos spalvos tabletės, kurios perduotos saugojimui į UAB „Aleksoto prekyba“ – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos ir sunaikintinos.
Po tyrimo likusios medžiagos prie 2019 m. lapkričio 20 d. ekspertizės akto Nr. 11-2157 (19), persiųstos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. lapkričio 20 d. raštu – iki nuosprendžio įsiteisėjimo perduotinos saugoti į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyrių, adresu Liepyno g. 7, 08108, Vilnius, o nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotinos ir sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 9 (devynerių) metų ir 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2018 m. birželio 1 d., 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais ir 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, taikant dalinį bausmių sudėjimą ir apėmimą, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 9 (devyneriems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų.
D. T. į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, 2018 m. birželio 1 d., 2019 m. kovo 22 d. ir 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius ir 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 24 d. 10 val. 00 min. iki 2017 m. balandžio 25d. 13.20 val.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią D. T. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. sausio 9 d.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – keisti į suėmimą.
V. T. ir V. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje išteisinti neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
V. T. ir V. C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
V. C. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Kompaktinę plokštelę Nr. 37(2)-738 (2018 m.) su D. T., V. T. ir kitų asmenų pokalbiais; kompaktinę plokštelę „Titanum“ su buvusiais telekomunikaciniais įvykiais (išklotinės); kompaktinę plokštelę „Titanum“ su D. T. lyginamuoju balso pavyzdžiu – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga;
Tris kompaktines plokšteles prie Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akto Nr. 11-1091 (19) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga;
Iš automobilio „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą mobilaus ryšio telefoną – „Samsung“ be IMEI numerio, „Sony Xperia“ ST23i, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Samsung“ GT-I9001, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), trijų mobilaus ryšio telefonų maitinimo baterijas (perduotas saugojimui į UAB „Aleksoto prekyba“); asmens kratos metu iš R. B. paimtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ IMEI NR. (duomenys neskelbtini) su „Tele2“ SIM kortele – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
Iš automobilio „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą plastikinį vamzdį ir dujų balioną, kurie perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;
Iš automobilio „Audi“ A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus du skaidrios spalvos plastikinius maišelius, žalios spalvos plastikinius maišelius, kurie perduoti saugojimui į UAB „Aleksoto prekyba“ – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; paimtas geltonos spalvos tabletes, kurios perduotos saugojimui į UAB „Aleksoto prekyba“ – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Po tyrimo likusias medžiagas prie 2019 m. lapkričio 20 d. ekspertizės akto Nr. 11-2157 (19), persiųstas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. lapkričio 20 d. raštu – iki nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti saugoti į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyrių, adresu Liepyno g. 7, 08108, Vilnius, o nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti ir sunaikinti.
Kaltinamojo D. T. asmens tapatybės kortelę (saugoma voke prie asmens duomenų l.9), grąžinti D. T., persiunčiant ją į bausmės atlikimo vietos administracijai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Suimtam nuteistajam nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.