- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- 1A-262-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00453-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- V. T., V. C.
- Nuteistasis
- D. T., V. T.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Rimantas Bučma, Marytė Vietaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. ir V. C. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. T. ir V. C. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 1 dalyje 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, neįrodžius jų dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
V. C. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bei V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. T., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. C. ir V. T. išteisinti iš kaltinimo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su nusikalstamos veikos organizatoriumi D. T. bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, neteisėtai laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, o būtent: V. C., vykdydamas laisvės atėmimo bausmę atliekančio D. T. nurodymus telefonu dėl narkotinių ir didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo ir atgabenimo jam į (duomenys neskelbtini) pataisos namus-atvirąją koloniją, esančius (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. birželio 11 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis V. T. įgijus rudos spalvos augalinės kilmės medžiagas, kuriose yra didelis – 0,628 g psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMINCA – kiekis, ir baltos spalvos miltelius, kuriuose yra 6,162 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2016 m. birželio 12 d., apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini) susitiko su V. T. ir šias medžiagas su bendrininke V. T. jos vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o apie 14.10 val., ten organizatoriaus D. T. nurodymu prie nusikalstamos veikos prisijungus asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, turinčiam užduotį narkotines ir psichotropines medžiagas šaudyklės pagalba permesti į pataisos namų teritoriją, kartu su bendrininkais V. T. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, toliau šias narkotines ir psichotropines medžiagas tuo pačiu automobiliu neteisėtai gabeno link (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos, tikslu šias medžiagas neteisėtai permesti į kolonijos teritoriją D. T., tačiau šių medžiagų permesti nespėjo, nes tą pačią dieną, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, su gabenamomis rudos spalvos augalinės kilmės medžiagomis, kuriose yra didelis kiekis – 0,628 g psichotropinės medžiagos – MDMB-CHMICA, ir baltos spalvos milteliais, kuriuose yra 6,162 g narkotinės medžiagos – kokaino ir joms permesti pritaikyta šaudykle V. C., V. T. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, buvo sulaikyti.
1.1. V. C. ir V. T. taip pat išteisinti iš kaltinimo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiam mirus, 2016 m. birželio 12 d., nuo 14.10 val., narkotinių medžiagų įgijimo organizatoriaus D. T. nurodymu neteisėtai nešiojo ir automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos gabeno nešaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu pagamintą įtaisą (šaudyklę), kuris yra A kategorijos nešaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti vamzdžio kanalo skersmenį (71,5 mm) atitinkančiais sviediniais, turėdami tikslą jį panaudoti permetant narkotines medžiagas į kolonijos teritoriją, tačiau tą pačią dieną, apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, su šiuo nešaunamuoju ginklu buvo sulaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria V. T. ir V. C. išteisinti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, panaikinti ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: V. T. pripažinti kalta pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai laisvės atėmimo 9 (devyneriems) metams bausmę, taip pat pripažinti kalta pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio baudą. Šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. V. C. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo 8 (aštuoneriems) metams bausmę, taip pat pripažinti kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio baudą. Šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Šalies argumentai
2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad nesutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis dėl V. C. ir V. T. tyčios nebuvimo, padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. nesutinka su jų išteisinimu. Teismas nuosprendyje nurodė, kad vienas iš įrodymų šaltinių, kuriais grindžiamas V. C. pateiktas kaltinimas, yra telefono pokalbių garso išrašai, taip pat teisiamojo posėdžio metu atliktos fonoskopinės ekspertizės išvados. Telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuotas D. T. pokalbis rusų kalba su kitu vyriškos lyties asmeniu. Iš pokalbio turinio galima spręsti, kad su D. T. kalbėjęs vyriškis bendrais bruožais žinojo, kad pakete, kurį reikės gabenti iki pataisos namų, bus psichotropinės bei narkotinės medžiagos. Ikiteisminį tyrimą byloje atlikęs pareigūnas V. K. teisme paaiškino, kad šį su D. T. kalbantį asmenį jis atpažino iš balso kaip V. C.. 2019 m. rugsėjo 6 d. fonoskopinės ekspertizės akto Nr. ll-1091(19) išvadose nurodyta, kad tikėtina, jog tirti pateiktame garso įraše, kuris yra užfiksuotas 2016 m. birželio 11 d., nuo 22.39 val., prasidedančiame žodžiais: „Karoče, noriu paklausti (...)“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „Kol aš ne namuose, neprižadu, bet jeigu kas – važiuosiu..“ (1 t., b. 1. 97-98), yra užfiksuotas V. C. balsas ir kalba. Ekspertas B. Š., atlikęs fonoskopinę ekspertizę, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra 73 procentų tikimybė, kad šiame įraše kalbėjo V. C.. Šį įrodymą teismas įvertino kaip nepatikimą šaltinį, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra informacijos, jog šio telefono numerio naudotojas buvo V. C., o kad pastarasis naudojosi nurodytu telefonu, nurodoma tik Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. 2018 m. rugsėjo 14 d. surašytame tarnybiniame pranešime (1 t., b. 1. 155). Teismo vertinimu, nei fonoskopinė ekspertizė, nei eksperto paaiškinimai teisme, nei pareigūno parodymai, nei jo surašytas tarnybinis pranešimas negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais, kad V. C. naudojosi mobilaus telefono numeriu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios teismo išvados neatitinka pačiame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių. Visi paminėti įrodymai kaip tik patvirtina tai, kad D. T. nusikaltimo padarymo išvakarėse telefonu kalbėjosi su V. C., aptarė narkotikų gabenimą su V. T. ir V. C. paklausus, o kam jis čia reikalingas, gavo D. T. atsakymą – dėl gabenamų narkotikų saugumo užtikrinimo, esant reikalui jų paslėpimo miške. Šis D. T. pokalbis su V. C. (D. T. skambino iš pataisos namų 2016 m. liepos 11 d., 22.39 val.) buvo paskutinis tą dieną, o kitos dienos ryte V. C. ir V. T. pradėjo veikti pagal pokalbio metu aptartą planą (informacijoje apie telefoninių pokalbių suvestines užfiksuota, kad D. T. 2016 m. birželio 12 d., 10.24 val., pasako V. T., kad su ja važiuos vaikinas ir nusiunčia jai SMS pranešimą su V. C. telefono numeriu).
2.2. Prokuroro teigimu, teismo išvada, kad teisiamojo posėdžio metu perklausytuose garso įrašuose nėra įvardinama, kad pakete bus narkotinės ar psichotropinės medžiagos, ar pateikiami kitokie šių medžiagų pavadinimai, neatitinka byloje ištirtų įrodymų visumos. Slaptus veiksmus atlikęs tyrėjas – liudytojas E. K. teisme paaiškino nuteistųjų subkultūroje vartojamo žodžio „fignia“ esmę – kad tai yra narkotines, psichotropines medžiagas reiškiantis žodis, be to, tokį kvaišalų pavadinimą patvirtino ir pats D. T., apklausiamas teisme. Teismas nepagrįstai patikėjo V. T. paaiškinimais, kad ji pokalbio metu D. T. melavo apie ardytą ir perpakuotą paketą. 2016 m. birželio 12 d., 10.50 val., tarp D. T. ir V. T. vyko pokalbis, kurio metu V. T. pasakė, kad susiskambino ir susitarė su žmogumi, D. T. nurodė, kad ji iš karto važiuotų namo ir imtų „šitą“, t. y. draudžiamus daiktus su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, skirtomis permesti, ir važiuotų. 11.14 val. D. T. pasako, kad reikia būti pirmą valandą. Nuo 11.30 val. D. T. susirašinėja žinutėmis, klausia V. T., ar yra namuose pirštinės jai ir tam, kuris su ja, kad reikės išvynioti ir apsukti izoliacine medžiaga paketą. 12.54 val. D. T. pasako, kad atsiuntė jai fotonuotraukas per „Facebook“, iš kurių bus matyti, kur važiuoti į (duomenys neskelbtini), į tą vietą, kur reikės atlikti draudžiamų daiktų permetimą. Toliau prokuroras analizuoja pokalbio turinį, kuriame, jo nuomone, atsispindi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas bei konkrečių nurodymų, kaip veikti, davimas. Pažymima, kad 2016 m. birželio 12 d., 13.18 val., V. T. paskambina D. T. ir pasako, kad viskas netelpa sudėti į vientisą paketą. Tuomet D. T. nurodo iš paketo išimti vieną telefoną, ji pasako, kad dabar tilps. Toliau D. T. ir V. T. kalba apie tai, kad reikia saugotis policijos pareigūnų, o šiems automobilį sustabdžius, V. C. turi bėgti ir paketą paslėpti miške. Aptarti objektyvūs duomenys patvirtina, kad važiuodama link (duomenys neskelbtini), V. T. su V. C. ardė paketą, keitė jo turinį, po to vėl supakavo paketą taip, kaip jis buvo supakuotas, ir tam naudojo V. C. nupirktą izoliaciją.
2.3. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį, jog tam, kad būtų galima inkriminuoti tiesioginės tyčios požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, pavadinimą, koncentraciją. Pagal teismų praktiką šios kategorijos bylose, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-436-489/2016). Iš teisme ištirtų pokalbių aiškiai suprantama, kad V. T. ir V. C. suprato apie kokių daiktų organizuojamą permetimą kalba D. T. ir bendrais bruožais suvokė, kad kalbama apie narkotinių ar psichotropinių kvaišalų paėmimą, perpakavimą, atgabenimą ir jų permetimą į pataisos namus. Tokio suvokimo pakanka tam, kad būtų galima konstatuoti jų tyčią neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.
2.4. Nesutikdamas su V. T. ir V. C. išteisinimu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, prokuroras nurodo, kad pastariesiems buvo inkriminuotas nešaunamojo ginklo nešiojimas ir gabenimas. Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad inkriminuojamą nešaunamąjį ginklą atsivežė asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta šiam mirus. Būtent šis asmuo įdėjo ginklą į V. T. automobilį. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad šį nešaunamąjį ginklą ketino naudoti asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau ne žmonėms žaloti, o permesti per tvorą paketą („šovinį“). V. T. pripažino, kad savo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pataisos namų, bagažinėje, vežė paketui permesti skirtą įtaisą, kurį į jos automobilį atnešė ir įdėjo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas – į saloną įdėjo balioną, o vamzdį įdėjo į bagažinę. Jai buvo paaiškinta, kad tas įrenginys gali iššauti. Šios aplinkybės neneigė ir V. C.. Aplinkybę, kad sustabdžius kaltinamųjų automobilį, jame buvo rastas jiems inkriminuojamas nešaunamasis ginklas, patvirtina sulaikyme dalyvavę pareigūnai. Specialisto 2016 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. 20-IS 1-855(10.1 K) nurodyta, kad tirti pateiktas savadarbiu būdu pagamintas įtaisas (šaudyklė) yra A kategorijos nešaunamasis ginklas. Sulaikymo metu V. T. automobilį vairavo, V. C. sėdėjo priekyje, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sėdėjo gale, kur buvo ir dalis nešaunamojo ginklo (oro balionas). Kita dalis – vamzdis, buvo bagažinėje. Pagal formuojamą teismų praktiką tokių kaltinamųjų veiksmų pakanka nustatymui, kad jie disponavo nešaunamuoju ginklu (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-348/2019, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-863-397/2015).
2.5. Prokuroras skunde pažymi, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyku gali būti nešaunamasis ginklas ar kitoks žmonėms žaloti pritaikytas daiktas. Nešaunamasis ginklas nebūtinai turi būti pritaikytas žmonėms žaloti, svarbu, kad toks daiktas būtų nešaunamasis ginklas. Šioje byloje yra nustatyta, kad V. T. ir V. C. matė, kaip asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atsinešė šį ginklą ir žinojo, kad jis bus panaudotas tuoj pat, tiksliau netrukus, kai atsiras tam tinkama galimybė, ir juo bus iššautas paketas su narkotikais pagal aptartą nusikaltimo planą. V. T. iš pradžių prieštaravo ginklą gabenti, vadinasi, suprato savo veikos pavojingumą, tačiau vėliau sutiko ir šį nešaunamąjį ginklą patalpino į savo automobilį, gabeno automobiliu ir laikė, kol policijos pareigūnai ją, V. C. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sulaikė. Tai reiškia, kad ji ir V. C. neteisėtai įgytą nešaunamąjį ginklą nešiojo, nes tokio ginklo gabenimas, esant galimybei tuoj pat jį panaudoti, teismų praktikoje tapatinamas su nešiojimo sąvoka. Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas apylinkės teismas nuosprendis keistinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji V. T., jos gynėja Marytė Vietaitė, išteisintojo V. C. gynėjas Rimantas Bučma ir nuteistojo D. T. gynėja Neringa Grubliauskienė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis V. C. ir V. T. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamą nuosprendį minėtų asmenų atžvilgiu teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Išnagrinėjęs įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad nesurinkta jokių objektyvių duomenų, jog V. C. ir V. T. neteisėtai laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, taip pat nešiojo nešaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu pagamintą šaudyklę, todėl iš kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį jie išteisinti. Nors prokuroras prašo abiejų asmenų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirti griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu skundžiamą nuosprendį naikinti arba keisti. Jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių V. C. ir V. T. kaltę, byloje nėra. Tuo tarpu duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį
6. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiaga, kuria jis disponuoja, yra psichotropinė ar narkotinė, bendrais bruožais suvokia šios medžiagos kiekius. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2016, 2K-214/2019, 2K-246/2019 ir kt.).
7. Analizuojamu atveju tiek V. T., tiek V. C. pripažino gabenę į (duomenys neskelbtini) pataisos namus-atvirąją koloniją mobiliuosius telefonus, kurie turėjo pasiekti laisvės atėmimo bausmę atliekantį D. T., tačiau neigė žinoję, jog pakete, kuriame buvo sudėti telefonai, yra ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tai yra jų tyčia apėmė tik draudžiamų daiktų (telefonų) gabenimą bei siekį (su kitų asmenų pagalba) juos permesti į pataisos namų teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamą veiką organizavęs D. T. viso proceso metu neigė apie narkotinių medžiagų buvimą pakete prasitaręs savo tuometinei draugei (vėliau sutuoktinei) V. T. bei V. C., kurį kaip galintį padėti asmenį buvo nurodęs kartu su juo tame pačiame sektoriuje bausmę atliekantis R. B.. D. T. teigimu, V. T. buvo tik vairuotoja, o V. C. buvo reikalingas apsaugai, t. y. pamačius policijos pareigūnus, šis turėjo paimti iš automobilio paketą su draudžiamais daiktais ir bėgti slėptis į mišką (5 t., b. l. 20-21). Pažymėtina, jog kitokių išteisintųjų vaidmenų nusikalstamos veikos vykdyme nepatvirtina nei pačių išteisintųjų ar liudytojų parodymai, nei užfiksuotos telefoninių pokalbių suvestinės, nei kita rašytinė bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
8. V. T. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2016 m. birželio mėnesį jos būsimas vyras D. T. paprašė pagalbos nuvežant prie pataisos namų teritorijos žmogų, kuris permes į teritorijos vidų mobiliuosius telefonus. Minėjo, jog prie telefonų gali būti ir papildai sportui, kurių jis įkalinimo įstaigoje negali įsigyti. Ji sutiko, nes mylėjo D. T. ir juo pasitikėjo. Paketą jai perdavė asmuo, vardu A., prie (duomenys neskelbtini) degalinės. Kas yra paketo viduje, ji negalėjo pasižiūrėti, nes šis buvo suklijuotas ir įdėtas į maišelį. D. T. šį paketą vadino „fignia“, „chuinia“, „paket“, „kuša“, ji suprasdavo, jog kalbama apie paketą su mobiliaisiais telefonais. Jos tikslas buvo nuvežti konkrečius žmones iki tam tikros D. T. nurodytos vietos. Iš (duomenys neskelbtini) rajono ji turėjo paimti V. C., o (duomenys neskelbtini) – R. B., kuris turėjo iššauti paketą dujų baliono ir vamzdžio pagalba į pataisos namų teritoriją. V. T. prisipažino klusniai vykdžiusi draugo nurodymus, nes supykęs šis šaukdavo, rėkdavo, todėl ji bijojo atsisakyti vykdyti nurodymus. Suprato, kad jei nenuvažiuos, jai gali būti blogai (4 t., b. l. 86-88). Nors ikiteisminio tyrimo metu V. T. teigė, jog viską organizavo R. B., tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ji pripažino, jog tokią versiją buvo iškėlęs būtent D. T., todėl ji, nenorėdama problemų, t. y. nenorėdama sukelti sutuoktinio pykčio, ikiteisminio tyrimo pareigūnams melavo. Vis dėlto, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. T. nuosekliai aiškino, kad jai buvo perduotas tvirtai supakuotas paketas, kurio ji neardė ir netikrino, kas jo viduje, kadangi tikėjo nurodyta aplinkybe, jog pakete yra mobilieji telefonai ir papildai sportui.
9. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo įvertinti užfiksuotų telefoninių pokalbių suvestinėse esančius duomenis, t. y. aplinkybę, jog 2016 m. birželio 12 d., 13.18 val., V. T. skambino D. T. ir pasakė, jog visi daiktai netelpa sudėti į vientisą paketą. Tuomet D. T. nurodė jai iš paketo išimti vieną telefoną. Prokuroro vertinimu, šie duomenys patvirtina, jog V. T. su V. C. ardė paketą ir keitė jo turinį, todėl privalėjo matyti ir suprasti, kas yra paketo viduje. Teisėjų kolegija tokiai pozicijai nepritaria ir laiko ją daugiau spėjamojo pobūdžio. Nors prokuroro nurodytu laiku iš tiesų vyko pokalbis apie tai, jog iš paketo reikėtų išimti vieną juodos spalvos telefoną ir V. T. pokalbio metu nurodo jį išėmusi (1 t., b. l. 101), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ši neigė ardžiusi paketą, o apie išimtą telefoną vyrui teigė nurodžiusi tik tam, kad šis nusiramintų ir nedarytų jai spaudimo. V. T. teigimu, (duomenys neskelbtini) ji iš nepažįstamo asmens paėmė dar vieną mobilųjį telefoną, kurį pagal susitarimą reikėjo įdėti į paketą, tačiau pastarasis buvo sandariai užklijuotas, todėl paimto telefono net nebandė talpinti į paketo vidų, matė, jog paketą į rankas buvo paėmęs V. C., tačiau, ką su juo darė, nežino. Teisiamojo posėdžio metu V. C. pripažino, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini) iš smalsumo apžiūrėjo vežamą paketą (kaip įvardijo „šovinį“), tačiau nebandė jo atidaryti, nes buvo kažkaip įdomiai suvyniotas. Jis girdėjo, jog į paketo vidų reikia kažką įdėti, bet V. T. sakė nelįsti prie šio daikto ir jis paklausė. Jokios lipnios juostos automobilyje nematė ir jos nepirko (5 t., b. l. 19-20). Taigi, abu išteisintieji vieningai neigė ardę paketą, tai patvirtino ir R. B., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus. Šio asmens parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinus pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad R. B. jam nepažįstamo asmens perduotą patranką ir balioną, skirtus paketo permetimui į pataisos namų teritoriją, įdėjo į V. T. vairuojamą automobilį: patranką įdėjo į bagažinę, o balioną – į automobilio saloną, pats atsisėdo ant galinės sėdynės. Šalia vairuotojos, automobilio priekyje, sėdėjo vaikinas, kuris rankose laikė popierinį krepšį, kurį vėliau permetė ant galinės sėdynės, o šis nusirito po priekine sėdyne (3 t., b. l. 62-63). Atkreiptinas dėmesys, jog R. B. savo kaltę iš karto pripažino, nei V. T., nei V. C. jis nepažinojo, todėl jam nebuvo pagrindo duoti minėtiems asmenims palankius parodymus, teigiant, jog gabenamas paketas nebuvo ardomas.
10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad sulaikyto automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įvykio metu važiavo išteisintieji, apžiūros metu nebuvo rasta jokių priemonių, skirtų paketo ardymui ar perpakavimui, t. y. nerasta nei pirštinių, nei lipnios juostos (izoliacijos), nei žirklių, peilio ar kitų aštrių daiktų, kurie leistų prapjauti paketą ir ką nors į jį įdėjus ar išėmus vėl sandariai užklijuoti. Automobilio apžiūros protokole (1 t., b. l. 111-116) užfiksuota, kad prie automobilio galinės dalies, ant žemės, yra metalinė suslėgto oro talpa su sklende, taip pat plastikinis vamzdis su viename gale pritaisytu sriegiu. Automobilio viduje, tarp priekinės ir galinės sėdynės, yra plastikinis paketas, apie 35 cm ilgio, vienas jo galas yra su metaliniu dangteliu. Išardžius paketą, jame rastas metalinis cilindras nuo statybinių sandarinimo putų, kuriame sudėti trys mobilieji telefonai, trys baterijos telefonams, du plastikiniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, dvi tabletės, taip pat plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais. Atkreiptinas dėmesys, jog paketo radimo vieta, užfiksuota fotonuotraukose Nr. 4 ir Nr. 5 (1 t., b. l. 114), atitinka asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, parodymus. Pažymėtina ir tai, kad jei iš paketo būtų išimtas, kaip nebetelpantis, bent vienas telefonas, jis turėjo būti surastas bei apžiūrėtas automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu. Tačiau automobilio viduje (salone) jokių telefonų nebuvo rasta, tik iš paketo vidaus išimti trys telefonai. Atkreiptinas dėmesys, jog visi trys automobiliu važiavę asmenys su savimi turėjo asmeninius mobiliuosius telefonus. Asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, telefonas buvo apžiūrėtas (1 t., b. l. 140-144), o V. T. bei V. C. telefonai nebuvo paimti ir apžiūrėti visa tai įforminant pagal BPK reikalavimus, kas laikytina ikiteisminio tyrimo trūkumu.
11. Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. J. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 124) neminima, jog sulaikytame automobilyje rastas paketas buvo praardytas, priešingai, pažymėta, kad norint išimti jo viduje buvusius daiktus, jį reikėjo sukarpyti į daug smulkių detalių, viduje buvusios sandarinimo putos sutrupėjo ir išsibarstė. Taigi, paketo turinys buvo sudėtas itin kruopščiai ir sandariai, pareigūnams nepavyko jo atidaryti nesugadinant pačio paketo. Liudytojas R. S., dirbantis (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėju, nurodė, jog automobilyje rastas paketas atrodė kaip celofaninis cilindras. Tokį daiktą jis matė pirmą kartą. Paketas buvo sandariai supakuotas, nepraplėštas, apvyniotas skaidria maistine plėvele iš išorės, o viduje – pastorinta plėvele su burbuliukais. Iš išorės nesimatė, kas yra paketo viduje (4 t., b. l. 131-132). Be to, ir pats D. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo sutuoktinė nemokėtų taip supakuoti visų daiktų, kadangi tam reikia specialių įgūdžių, t. y. reikia žinoti ką ir kur dėti, kaip vynioti ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertinti, jog V. T. melavo, teigdama, kad paketo neardė, nėra pagrindo. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ikiteisminio tyrimo metu ant automobilyje rasto paketo bei kitų, jo viduje buvusių, daiktų niekas neieškojo nei pirštų antspaudų, nei kitų biologinių pėdsakų. Jau minėta, kad viršutinis paketo įpakavimas netgi nebuvo išsaugotas, kadangi pareigūnams nepavyko išimti paketo turinio visiškai nesugadinus jo įpakavimo. Tuo tarpu visos likusios neišsklaidytos abejonės ar tyrimo trūkumai negali lemti asmens kaltumo.
12. Vertinant V. C. vaidmenį nusikalstamos veikos daryme bei jo galimybę suvokti tikrąjį veikos pobūdį (narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimas į pataisos namų teritoriją), atsižvelgtina į viso proceso metu jo duotus parodymus, taip pat kitų asmenų parodymus, užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį, kitą rašytinę bylos medžiagą. Iš esmės pagrindinis ginčas byloje kilo dėl to, ar tam tikruose pokalbiuose su D. T. iš tiesų yra užfiksuotas V. C. balsas. Pažymėtina, jog V. C. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad naudojasi tik vienu telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso ir jis nepažįsta šio telefono numerio savininko. Siekiant nustatyti, ar D. T. pokalbiuose su asmeniu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas išteisintojo balsas, pirmosios instancijos teisme buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė (5 t., b. l. 56-60), kuri pateikė tik tikėtiną išvadą, jog pokalbiuose girdisi V. C. balsas ir kalba. Ekspertizės akte pažymėta, jog telefoniniai V. C. balso pavyzdžiai yra blogos kokybės – kalbos signalai yra stipriai užriboti ir iškraipyti. Taip pat labai skiriasi tiriamojo telefoninio ir lyginamojo diktofoninio garso įrašo (teismo posėdžio garso įrašas) įrašymo sąlygos bei garso įrašų dažninė charakteristika.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ekspertas B. Š. paaiškino, kad pilno tyrimo atlikimui nepakako medžiagos, išvada buvo duota pagal standartinio tyrimo procedūrą. Iš pradžių buvo atlikta audityvinė analizė, o paskui – instrumentinė. Jei bendro sutapimo koeficientas būtų 0,8 ir daugiau, būtų duota kategoriška išvada, kad tai tiriamojo balsas, jei 0,4 ir mažiau – kategoriška išvada, kad tai ne jis, jei 0,6 ir mažiau – tikėtina išvada, kad tai ne tiriamojo balsas. Šiuo atveju panašumo koeficientas yra 0,73, taigi, išvada tikėtina, jog tai tiriamojo balsas. Ekspertas pažymėjo, jog tyrimo metu tikrinami keturi parametrai, iš kurių svarbiausias požymis yra melodika, tačiau čia sutapimas buvo labai mažas, tik 0,5. Vis dėlto, yra vertinama visuma, nes kiekvienas žmogus kalba skirtingai, skiriasi artikuliacija ir pan. (5 t., b. l. 75-76). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tikėtinos išvados įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti byloje daromas išvadas, jei eksperto išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2015, 2K-110/2020). Nagrinėjamu atveju kiti byloje esantys duomenys nesustiprina minėtos išvados teisingumo, o, priešingai, ją paneigia.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį į pokalbių turinį, kuris liudija, jog su D. T. bendravęs asmuo, be kita ko, kalba ir apie savo šeimą – žmoną, vaiką, nors V. C. nėra vedęs ir neturi vaikų ar kitų išlaikytinių. Pažymėtina, jog šią išvadą apylinkės teismo teisėja padarė perklausiusi prie bylos pridėtame kompaktiniame diske Nr. 37(2)-738 įrašytą pokalbį Nr. 1510, vykusį 2016 m. birželio 11 d., 22.39 val. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad D. T. bendravimas su nenustatytu vyriškiu, galimai V. C., vyko rusų kalba, šie pokalbiai (jų santrauka) buvo išversti į lietuvių kalbą ir padarytos telefoninių pokalbių suvestinės. Iš byloje esančio 2016 m. birželio 11 d., 22.39 val., pokalbio suvestinės (1 t., b. l. 92) nesimato, kad jo metu būtų kalbama apie šeimą. Vienintelė SMS žinutė, iš kurios turinio galima daryti prielaidą apie tai, kad išteisintasis turi vaiką, išsiųsta 2016 m. birželio 11 d., 20.16 val., kurioje nurodoma, kad D. T. atsakymą dėl galėjimo važiuoti V. C. pateiks vakare „nes mažių reikės prižiūrėti tikriausiai“. Vis dėlto, perklausius 2016 m. birželio 11 d., 22.39 val., pokalbio originalą (rusų kalba) galima išgirsti, jog kalbama ir apie vaiko priežiūrą (motina ar sugyventinė nėra minima). Tačiau daryti kategorišką išvadą, jog vyriškis, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kalba būtent apie savo šeimą – mažametį vaiką (galima prižiūrėti ir giminaičių ar kaimyno vaikus), nėra pagrindo. Vis dėlto, bendrame kontekste, įvertinus aplinkybę, jog V. C. dar nėra sukūręs šeimos, šiuos duomenis galima vertinti kaip sustiprinančius teismo vidinį įsitikinimą, jog D. T. pokalbiai buvo fiksuoti ne su juo, o su kitu, tyrimo metu nenustatytu, asmeniu.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti kokiu iš tiesų įvykio metu telefono numeriu naudojosi V. C. šiuo metu nėra objektyvios galimybės dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų klaidų (reikiamų veiksmų neatlikimo). Nei V. T., nei V. C. iš karto po automobilio „Audi A4“ sustabdymo bei neaiškios kilmės daiktų jame radimo nebuvo sulaikyti, nepadarytos jų asmens kratos ir neišimti jų su savimi turėti daiktai. V. C. buvo sulaikytas praėjus beveik metams laiko nuo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo – 2017 m. balandžio 20 d. (2 t., b. l. 196-198). Tik tuomet jo asmens kratos metu buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats numeris, kurį D. T. atsiuntė V. T., kaip žmogaus, kuris turėtų vykti kartu su ja iki pataisos namų ir iškilus pavojui bėgti su gabenamu paketu slėptis į mišką. Taigi, jei V. C. iš tiesų suvokė, kas yra pakete, kurį jis turėjo saugoti nuo policijos pareigūnų, tuomet šis, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, neabejotinai būtų pasikeitęs abu savo nusikalstamos veikos darymo metu naudotus telefono numerius. Tačiau V. C. viso proceso metu neslėpė, jog naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jam nebuvo pagrindo meluoti ir apie tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad su D. T. kalbėjęs vyriškis, kuris naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrais bruožais žinojo, kad pakete, kurį reikės gabenti iki pataisos namų, bus psichotropinės ir narkotinės medžiagos, tačiau byloje esančios pokalbių suvestinės to nepatvirtina. Vyriškis, nesuprasdamas, kam jis reikalingas ir koks jo vaidmuo šiame važiavime, pasiteirauja apie tai D. T., kuris paaiškina, jog jis reikalingas dėl apsidraudimo, kad bus asmuo, kuris permes paketą į pataisos namų teritoriją, o jis padės, jei pamatys iš tolo atvažiuojančius policijos pareigūnus. Tokiu atveju tas asmuo turėtų išlipti iš automobilio, bėgti ir pasislėpti su vežamu paketu. Vyriškis pasiteirauja, kiek jame bus „žaisliukų“, D. T. atsako, kad šeši. Toliau tariamasi, kada jo atvažiuos pasiimti, o vyriškis dar kartą pažymi, jog neprižada, kad važiuos.
16. Atkreiptinas dėmesys, jog D. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė, jog iš pradžių važiavimo į pataisos namų teritoriją aplinkybes derino su V. C.. Jo teigimu, visus telefonus ir narkotines medžiagas nupirko bei supakavo į cilindro formos paketą asmuo, vardu A., kuris šiuo metu jau miręs (žuvo autoavarijoje). Būtent minėtas asmuo turėjo važiuoti vietoj V. T., o vietoj V. C. turėjo vykti asmuo, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio tapatybę D. T. atsisakė atskleisti. A. ir nenustatytos tapatybės asmeniui atsisakius nugabenti paketą prie pataisos namų, padėti buvo paprašyta V. T. bei V. C., kurie apie paketo turinį nieko nežinojo. Atlikti permetimą turėjo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, tačiau ir šiam asmeniui nebuvo pasakyta, kas yra paketo viduje („šovinyje“). Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sužinojo, ką turėjo permesti į pataisos namų teritoriją, galimai todėl pasikorė kalėjime (5 t., b. l. 20-21). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei vieno telefoninio pokalbio metu, taip pat ir siųstose trumposiose SMS žinutėse nėra vartojami žodžiai narkotinės ar psichotropinės medžiagos ar kitos aiškios užuominos, leidžiančios suprasti, jog kalbama būtent apie šias medžiagas. Nors liudytojas E. K. nustatė kriminalinėje subkultūroje vartojamo žodžio „fignia“ reikšmę kaip narkotinės medžiagos, tačiau šiuo atveju svarbu tik tai, kaip D. T. žodžius suprato V. T. ir V. C., tuo tarpu pastarieji viso proceso metu teigė manantys, jog žodžiai „fignia“, „chuinia“ ar „kuša“ reiškia tą patį, t. y. draudžiamus pataisos įstaigoje turėti daiktus – mobiliuosius telefonus. Be to, (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriuje dirbantis E. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog tik jis pats padarė išvadą, kad „fignia“ būtent yra draudžiami daiktai, tarp kurių yra ir narkotinės medžiagos. Pokalbių metu apie narkotikus nebuvo kalbama, tai buvo jo padaryta prielaida (5 t., b. l. 12-13).
17. Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog klausėsi kriminalinės žvalgybos užfiksuotų pokalbių ir jam nekilo abejonių, kad vienas iš pokalbių dalyvių iki vykimo į (duomenys neskelbtini) yra V. C.. Su šiuo asmeniu jis buvo bendravęs sulaikymo metu ir pastarojo balsą įsidėmėjęs. V. C. telefono jis nematė, nes (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai šiam tą telefoną tą pačią dieną atidavė be jokio procesinio dokumento, nors taip neturėjo būti. Vėliau, tos pačios apklausos metu, liudytojas V. K. savo poziciją dėl girdėto galimai V. C. balso sušvelnino ir teigė, jog kategoriškai negali tvirtinti, jog tai kaltinamojo balsas (5 t., b. l. 13-14). Taigi, minėtas liudytojas negalėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal byloje esančius duomenis susieti su V. C., išvada dėl numerio priklausomybės buvo padaryta tik išklausius pokalbius ir neva atpažinus V. C. balsą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio subjektyvaus vertinimo nepakanka asmens kaltei pagrįsti, juo labiau, kad V. K. su V. C. bendravo vos kartą, t. y. nėra pagrindo teigti, kad pareigūnas gerai žinojo išteisintojo balso ypatumus, nes pastarąjį pažinojo iš anksčiau, su juo dažnai bendraudavo ir pan. Priešingai, net fonoskopinę ekspertizę atlikę ekspertai davė tik tikėtiną išvadą apie balso sutapimą, todėl pasitikėti pareigūno klausa, kuris, jo paties teigimu, daugiau rėmėsi surinkta bylos medžiaga, o ne įrašuose girdimo balso ypatybėmis, nėra pagrindo. Be to, net jei pripažintume, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi V. C., tai vis tiek nebūtų pakankamas įrodymas jo kaltei pagrįsti, kadangi, šioje nutartyje jau minėta, kad užfiksuotuose pokalbiuose nėra jokių tiesioginių (ar netiesioginių, kurie leistų padaryti tokią išvadą) nuorodų į narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad V. C. ar V. T. bent jau bendrais bruožais suvokė, jog pakete, skirtame permesti į pataisos namų teritoriją, bus ne tik mobilieji telefonai, tačiau ir psichiką veikiančios medžiagos.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, abu išteisintieji suvokė, jog padeda nuteistam asmeniui įgyti įkalinimo įstaigoje draudžiamus turėti daiktus – mobiliuosius telefonus, sportavimui skirtus papildus, tačiau jų tyčia neapėmė disponavimo dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. V. T. nurodė suvokusi, jog daro administracinį nusižengimą, kadangi atsakomybę už neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalis. Būtent dėl to ji jaudinosi ir nervinosi sulaikymo metu. Tuo tarpu V. C. kelionės metu buvo atsipalaidavęs, vartojo alkoholį. Atkreiptinas dėmesys, kad sulaikymo metu jis nevykdė susitarimo griebti paketą ir bėgti su juo slėptis link miško, t. y. jis nesiėmė jokių veiksmų paketui apsaugoti, kas netiesiogiai patvirtina, jog V. C. nežinojo, kas yra jo viduje, t. y. negalvojo, jog paketo turinys yra toks reikšmingas, kad dėl to reikėtų bandyti bėgti nuo policijos pareigūnų ar šiems priešintis. Be to, nei V. T., nei V. C. anksčiau nėra teisti dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kas taip pat netiesiogiai liudija, jog jie neturi pakankamo supratimo apie šias medžiagas bei jų kiekius.
19. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo teiginiui, kad V. T. ir V. C. buvo susipažinę su gabenamo paketo turiniu. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės ir neaiškumai, kurių išnaudojus visas objektyvias galimybes negalima pašalinti, aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Šiuo atveju V. C. ir V. T. tiesioginė tyčia gabenti didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų liko neįrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Dėl išteisinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį
20. BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl pagal minėtą įstatymą atsako tas, kas padarė bent vieną iš alternatyvių veikų. Neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai. Todėl šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Kaltinime V. T. ir V. C. inkriminuota, kad jie neteisėtai nešiojo ir gabeno nešaunamąjį ginklą – savadarbiu būdu pagamintą įtaisą (šaudyklę), turėdami tikslą jį panaudoti permetant narkotines medžiagas į pataisos namų teritoriją. Taigi, kaltinime yra inkriminuotas objektyviosios pusės požymis (gabenimas), kurio neapima BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicija (apima tik įgijimą ir nešiojimą), todėl šis veiksmas šalintinas iš kaltinimo ir dėl jo plačiau nepasisakoma, kadangi prokuroras nepagrįstai išplėtė įstatymų leidėjo apibrėžtas kaltinamiesiems norimo inkriminuoti straipsnio dispozicijos ribas.
21. Nešaunamasis ginklas – įrenginys arba daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas naudoti kaip ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. Byloje nėra ginčo dėl to, jog gabenta šaudyklė yra A kategorijos nešaunamasis ginklas, pritaikytas šaudyti vamzdžio kanalo skersmenį (71,5 mm) atitinkančiais sviediniais. Šiuo atveju reikia išsiaiškinti tik tai, ar išteisintieji neteisėtai nešiojo minėtą nešaunamąjį ginklą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 punkte, kur įtvirtinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis jį galima panaudoti nedelsiant. Atkreiptinas dėmesys, kad to paties įstatymo 2 dalies 13 punkte numatyta, kad ginklo gabenimas – tai ginklo pervežimas, pernešimas ir kiti transportavimo būdai tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad nebūtų galimybės jo panaudoti nedelsiant.
22. Analizuojamu atveju nustatyta, kad paketo permetimui skirtas įtaisas (šaudyklė) buvo gabenamas nesujungtas į vientisą prietaisą, t. y. suslėgto oro talpą (balioną) asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, įdėjo į automobilio saloną, ant galinės sėdynės, kur ir pats atsisėdo, o vamzdis su sriegiu buvo gabenamas bagažinėje. Nuoseklius parodymus apie būtent tokį prietaiso gabenimo mechanizmą davė visi trys automobiliu „Audi A4“ važiavę asmenys – V. T., V. C. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio apžiūros metu nebuvo užfiksuota, kur tiksliai buvo surastos nešaunamojo ginklo dalys. Iš 2016 m. birželio 12 d. apžiūros protokolo (1 t., b. l. 111-112) matyti, kad metalinė suslėgto oro talpa su sklende ir vamzdis su sriegiu yra išimti iš automobilio vidaus ir padėti šalia mašinos galinės dalies, ant žemės. Nepaisant to, kurioje konkrečiai automobilio vietoje buvo rastos minėtos šaudyklės dalys, akivaizdu, jog prietaisas nebuvo paruoštas paketo šovimui, t. y. jo nebuvo galima panaudoti nedelsiant. Be to, šį įtaisą į V. T. vairuojamą automobilį atsinešė ir įdėjo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus. D. T. teigimu, būtent šis asmuo turėjo surinkti šaudyklę ir ją panaudoti paketo permetimui į pataisos namų teritoriją. Duomenų, kad išteisintieji V. T. ir V. C. būtų žinoję šio prietaiso veikimo mechanizmą, t. y. gebėtų jį tinkamai surinkti bei panaudoti, byloje nėra. Dėl šio subjektyviojo momento išteisintieji taip pat neturėjo galimybės prietaisą nedelsiant panaudoti.
23. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro vertinimu, jog išteisintieji suprato, kokiam tikslui bus naudojamas asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ginklas, tačiau jie neturėjo šio ginklo su savimi tokiomis sąlygomis, kurios leistų ginklu pasinaudoti nedelsiant. Jau minėta, kad ginklas buvo gabenamas dalimis, į įtaiso vamzdį paruoštas šovinys (paketas) įdėtas nebuvo, todėl norint šaudyklę panaudoti, ją pirmiausia reikėtų surinkti, žinant kurią dalį prie kurios reikia jungti ir kaip tai daryti. Kadangi savadarbio ginklo dalys buvo ne tik automobilio salone, tačiau ir bagažinėje, todėl asmenims, norint surinkti šį prietaisą, neabejotinai reikėtų sustabdyti automobilį ir iš jo išlipti, kas užimtų tam tikrą laiko tarpą ir neleistų veikti nedelsiant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminis ginklo nešiojimo ir gabenimo požymių skirtumas yra tai, kad nešiojantis ginklą jį galima panaudoti nedelsiant, o ginklą gabenant jį panaudoti nedelsiant nėra galimybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2015). Šiuo atveju galime kalbėti tik apie gabenimo, o ne nešiojimo sąvoką, tačiau BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicija baudžiamosios atsakomybės už tokią veiką nenumato. Todėl V. T. ir V. C. pagrįstai išteisinti dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo. Šios išvados nepaneigia ir prokuroro apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, kuri nėra tapati ar analogiška nagrinėjamai situacijai. Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-863-397/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens atsakomybės už nešaunamojo ginklo (šaudyklės) įgijimą, o Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-141-348/2019 asmuo buvo nuteistas už nešaunamojo ginklo (šaudyklės) įgijimą ir nešiojimą, kai šis prietaisas jau buvo panaudotas, t. y. atliktas draudžiamų daiktų permetimas į pataisos namų teritoriją. Taigi, abi minėtos bylos nėra aktualios šios bylos kontekste.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.