Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartis

2022-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-20-339/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-21
Bylos Nr.
II-20-339/2022
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00004-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Vitalija Liauzginienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. P.
Institucija
Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities VPK, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamentas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-20-339/2022
Teisminio proceso Nr.4-47-3-00004-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 14.14; 21.1.7; 21.10.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 21 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė,sekretoriaujant Valdonei Kalašinskienei,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo – administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento 2022 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. VMVT-TELŠ-ANR­_N-3-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento 2022 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. VMVT-TELŠ-ANR­_N-3-2022 T. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį už tai, kad 2021m. lapkričio 28 d., 20.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), internetiniame socialiniame tinkle „Facebook” vykdytos tiesioginės transliacijos metu, stebint kitiems asmenims, kurie vėliau socialinėje erdvėje multiplikavo šios transliacijos epizodus, gąsdino, kankino savo augintinį – šunį, kuriam, kąsdamas į jautrias kūno vienas – nosį, snukį, sukėlė gyvūnui skausmą, nepatogumą ir kančią (vaizdo įraše girdimas šuns cypimas). Taip pat T. P. dresavo savo šunį naudodamas grubius, agresyvius veiksmus, siekdamas palaužti šuns valią priešintis, laikė šunį stipriai suspaudęs, ragindamas tiesioginės transliacijos žiūrovus gyvūnams sukelti skausmą, baimę, kančią, teigdamas, kad tai yra dresavimo būdas, nes gyvūnai nejaučia skausmo. Tokiais veiksmais T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies 12, 21 punktus, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą T. P. paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – gyvūno konfiskavimas (administracinio nusižengimo byla ROIK: 21150815542).

Šalies argumentai

Pareiškėjas – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. P. prašo panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento 2022 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. VMVT-TELŠ-ANR­_N-3-2022 kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, motyvuodamas tuo, kad jokių gyvūną kankinančių, bauginančių veiksmų savo šuns atžvilgiu, kurie būtų sukelią gyvūnui skausmą ar baimę, jis neatliko, o nutarimas priimtas subjektyviai interpretuojant įrodymus, neatskleidžiant esminio pažeidimo sudėties požymio. Teismui neįžvelgus pagrindo administracinę teiseną nutraukti, pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento 2022 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. VMVT-TELŠ-ANR­_N-3-2022, neskiriant jam administracinės nuobaudos arba ją sumažinant, bei netaikant administracinio poveikio priemonės – šuns konfiskavimo. Nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nenustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, požymiai, ir nėra duomenų, kad pareiškėjas su savo šunimi elgėsi netinkamai ar žiauriai. Administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai yra pavieniai, o duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo padarymo, nėra. Pareiškėjo teigimu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei joje esantis vaizdo įrašas interpretuoti ir vertinti šališkai, su išankstine nuostata pareiškėjo atžvilgiu. Byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina, kad jis šuniui įkando, šunį mušė ar kitaip kankino, nes vaizdo įraše užfiksuota tik tai, kaip jis šunį prisiglaudžia, bučiuoja, neleidžia šiam ištrūkti, o išvada apie įkandimą gyvūnui padaryta iš paties pareiškėjo įrašo metu pasakytų teiginių. Vaizdo ir garso įraše pareiškėjo išsakomi teiginiai apie šuns vaišinimą alkoholiu, auklėjimą kumščiais ar kandžiojimu skirti tik vaizdo įrašo žiūrovams sudominti ir šokiruoti išsakyti žodžiai. Nurodė, jog nėra objektyvių duomenų, galinčių paneigti aplinkybę, kad vaizdo įraše užfiksuotais veiksmais pareiškėjas išreiškė gyvūnui ne žiaurumą, bet meilę, o vaizdo įrašą stebintys asmenys dėl jo elgesio su šunimi tiesiog susidarė iškreiptą suvokimą. Gauto pranešimo dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas neinformatyvus, surašytas tendencingai ir šališkai, sąmoningai bandant pabrėžti pareiškėjui nepalankias bylos aplinkybes.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jo šuo yra „amerikiečių pitbulterjerų“ veislės. 2021 m. lapkričio 30 d., kai augintinį iš jo tarnybos paėmė, šuo buvo sveikas, įmitęs ir prižiūrėtas. Šunį tarnybų darbuotojams atidavė savanoriškai. Pareiškėjas baiminasi, kad iš jo atimtas šuo dabar depresuoja, stresuoja. Paaiškino, kad jis įkando šuniui todėl, kad šuo įkando jam, tačiau šuns nemušė. Kai jis šuniui įkando, gyvūnas sucypė. Pareiškėjas savo elgesio su šunimi nevertina kaip netinkamo, žiauraus ir teigia, kad jo elgesys su šunimi nėra blogas, todėl jis negali suvokti, kodėl iš jo buvo konfiskuotas jo augintinis. Jaučiasi kaltas tik dėl to, kad buvo daroma vieša transliacija, kurią stebėjo apie 200 ar 300 žmonių. Prisipažino, jog transliacijos metu gėrė alų. Pareiškėjas savo elgesį su šunimi vertina kaip šuns drausminimą (dresavimą), trukusi vos 10 sekundžių. Institucijos elgesį jo atžvilgiu, vertina kaip šmeižtą, nes laikraščiuose apie jį buvo rašoma tikrovės neatitinkanti informacija, kad neva jis šuniui girdė alkoholį, kišo šiam į gerklę pakelius nuo bulvių traškučių. Nurodė, jog gyvūnų globėja R. Š. tyčia paėmė iš jo šunį, tai padarė iš keršto.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento (toliau – VMVT Telšių departamentas) atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. VMVT Telšių departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, jog visi byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas su savo gyvūnu elgėsi žiauriai, sukeldamas jam skausmą, baimę ir, net praėjus kuriam laikui, šuns patirtų, ne vienkartinių, grubių veiksmų požymiai, vis dar stebimi. Atliekant patikrinimą gyvūno laikymo vietoje, nustatyta, kad šuo turi agresijos, baimės, neramumo požymių, stresuoja pakėlus balsą, o priėjęs prie savininko (pareiškėjo), nori jam kasti. Gyvūno reakcija parodo jaučiamą stresą ir baimę. Pažymėjo, kad iš byloje esančios filmuotos medžiagos akivaizdu, kad dėl pareiškėjo atliekamų veiksmų gyvūnas jaučia stresą ir baimę, ką patvirtina duotoje išvadoje Lietuvos sveikatos universiteto Gyvūnų gerovės centro ekspertai, turintys veterinarijos gydytojų kvalifikaciją ir vykdantys mokslinę veiklą gyvūnų gerovės srityje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai dėl šuns sveikumo ir įmitimo niekaip nepaneigia byloje užfiksuotų šuns agresijos, streso ir baimės požymių, taip pat nepaneigia, pareiškėjo tyčia atliktų žiaurių veiksmų su savo šunimi. Teiginiai dėl valstybės pareigūnų ir institucijų tyrusių pareiškėjo nusižengimą šališkumo, visiškai nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo tyrimą ir bylos nagrinėjimą atliko skirtingų valstybės institucijų pareigūnai. Įvertinus administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, pareiškėjui paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Skundžiamas nutarimas pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Liudytoja G. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra jos pažįstamas. Tiesioginę transliaciją internetiniame socialiniame tinkle „Facebook“, dėl kurios pareiškėjas nubaustas, ji stebėjo. Pareiškėjas gal ir negerai pasielgė kąsdamas šuniui į nosį, bet jos nuomone gyvūnų globėja, savanorė R. Š. nori pakenkti pareiškėjui.

Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra pareiškėjo draugė. Tiesioginę transliaciją internetiniame socialiniame tinkle „Facebook“ stebėjo. Mano, kad asmenys, stebėję tiesioginę transliaciją, pareiškėją skatino ir provokavo taip elgtis, rašydami komentarus. Ji matė, kaip pareiškėjas, įsikandęs bulvių traškutį, davė šį savo šuniui, o šis imdamas traškutį, įkando pareiškėjui į veidą. Tada pareiškėjas pasiguldė šunį ir šiam įkando. Daugiau pareiškėjas šuniui nieko nedarė, bent jau transliacijoje nesimatė, kad ką būtų jam daręs. Po šios transliacijos jai pradėjo rašyti gyvūnų globėja R. Š. dėl pareiškėjo elgesiu su šunimi. Pareiškėjas mylėjo šunį, su juo net kartu miegojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 346 straipsnyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, o to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtinta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Asmenims už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio pažeidimo padarymą, numatyta baudą nuo 150 Eur iki 2000 Eur.

ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Už šio straipsnio 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nubaustas už tai, kad jis internetiniame socialiniame tinkle „Facebook” vykdytos tiesioginės transliacijos metu, stebint kitiems asmenims, kurie vėliau socialinėje erdvėje multiplikavo šios transliacijos epizodus, gąsdino, kankino savo augintinį – šunį, kuriam, kąsdamas į jautrias kūno vienas – nosį, snukį, sukėlė gyvūnui skausmą, nepatogumą ir kančią (vaizdo įraše girdimas šuns cypimas). Taip pat pareiškėjas dresavo savo šunį naudodamas grubius, agresyvius veiksmus, siekdamas palaužti šuns valią priešintis, laikė šunį stipriai suspaudęs, ragindamas tiesioginės transliacijos žiūrovus gyvūnams sukelti skausmą, baimę, kančią, teigdamas, kad tai yra dresavimo būdas, nes gyvūnai nejaučia skausmo. Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda 1200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – šuns konfiskavimas.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau tik tie, kurie negali būti pašalinti. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies 12, 21 punktus.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, o šio straipsnio 2 dalies 12 punkte gyvūnų mokymas ir dresavimas, sukeliant jiems skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą, kančią sukeliančias priemones, tai pat šio straipsnio 2 dalies 21 punkte – gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami.

Nors pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu akcentavo, jog administracinio nusižengimo tyrimas atliktas tendencingai, šališkai, siekiant jam pakenkti, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, ir teismas tokių aplinkybių nenustatė, o pareikėjo iniciatyva apklaustos liudytojos G. U. ir S. M. iš esmės jokių aplinkybių, kas paneigtų pareiškėjo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalį, padarymo, nenurodė. Pareiškėjo išsakomi teiginiai dėl tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi, deklaratyvūs ir pagrįsti tik subjektyvia interpretacija, vertinant tai, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliko ne viena institucija bei pareigūnas.

VMVT Telšių departamento 2021 m. lapkričio 30 d. gauto pranešimo dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akte (toliau – Aktas) užfiksuotose pastabose bei pateiktose išvadose bei paaiškinimuose (administracinio nusižengimo byla ROIK: 21150815542) nurodyta, kad šuns nežymi agresija svetimam žmogui, yra nežymi baimės reakcija, neramumas (Akto 4 punkto pastaba). Tikrinimo metu buvo atliekamas šuns elgsenos įvertinimas atliekant gyvūno stebėseną dėl šuns reakcijos į aplinkos dirgiklius, į tikrinimo metu patalpose buvusius žmones, kurio metu šuo nepertraukiamai lojo, nuolat lakstė po patalpą, nesileido paglostyti, jo savininkas sunkiai jį tramdė, nesileido paimamas rankomis (Akto 4 punkto pastabos paaiškinimas). Nėra baimės, tačiau matomi šuns patiriamo streso požymiai (Akto 13,15 punktų pastabos). Tikrinimo metu gyvūnas susigūžia pakėlus balsą, nuleidžia galvą. Artėjant savininkui (pareiškėjui) gyvūnas nesusigūžta, nerodo agresijos jo atžvilgiu, tačiau bando kąsti. Tikrinimo metu vertinant šuns psichologinę, emocinę būklę buvo atliekama gyvūno elgsenos stebėsena dėl šuns reakcijos į savininko veiksmus. Savininkui kviečiant šunį ateiti pas jį, šuo nereaguoja, tačiau yra nerimastingas, neranda sau vietos. Šeimininkui (pareiškėjui) pakeltu balsu tramdant šunį, gyvūnas ieško vietos pasislėpti, elgiasi nervingai, neužtikrintai, priėjęs prie jo nuleidžia galvą, bando kandžioti šeimininkui rankas, tai rodo išsivysčiusį vengimo refleksą, skausmą sukėlusiam žmogui, bei patirtą fizinę ir psichologinę traumą.

Filmuotos medžiagos įrašuose (iš internetinio socialinio tinklo „Facebook“) matomas šuo ir girdimas jo cypimas, kuris yra būdingas sukėlus gyvūnui skausmą. Iš filmuotos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 28 d. vaizdo įraše rodo, kaip būdamas gyvenamųjų patalpų aplinką primenančioje patalpoje, vienas su šunimi žiauriai elgiasi ir kankina šunį, t. y. sąmoningais, aktyviais fiziniais veiksmais sukelia šuniui skausmą, nepatogumą ir kančią kąsdamas į jautrias kūno dalis (šuns nosį, snukį), stipriai suimdamas šunį už kaklo, galūnių, kūno priekinės dalies, keteros, laikydamas ir neleisdamas šuniui ištrūkti, nereaguodamas ir būdamas abejingas šuns gynybinei reakcijai, bandymui ištrūkti, cypimui, kaukimui iš skausmo, urzgimui, susigūžimui, snukio atitraukimui nuo grėsmės šaltinio – asmens veido, nes asmuo pakeltu tonu ir fiziniais veiksmais, laikydamas arti savo veido šuns galvą ir garsiai agresyviu tonu kalbėdamas kelia gyvūnui stresą, tuo pačiu metu stipriai rankomis laiko šunį prispaustą prie pagrindo. Akivaizdu, kad šuniui kyla stresas dėl to, kad jis negali pasitraukti iš esamos situacijos ir yra suvaržytas, nors ir aktyviai priešinasi bei bando pabėgti, o momentais sustingsta, nes jaučia, kad stengdamasis pabėgti patiria didesnį skausmą. Šuns elgesys (gūžimasis, neprisileidimas šeimininko) rodo, kad šuo gali būti patyręs tęstinius smurtinius veiksmus, nes atsitiktiniu netyčiniu smurto atveju šuo taip nesielgtų, t. y. nesigūžtų, necyptų ir geranoriškai priimtų šeimininką (pareiškėją). Pareiškėjas filmuotoje medžiagoje rodo, kaip neva auklėja (dresuoja) savo šunį, t. y. naudoja grubius, agresyvius veiksmus, momentais sukeldamas stiprų skausmą, siekdamas palaužti šuns valią priešintis, tokios smurtinio pobūdžio priemonės šuniui dresuoti yra pasenusios metodikos, kurių neefektyvumas ir žala įrodyti moksliškai. Tokie metodai kelia įvairias grėsmes, nes šunį siūloma tik bausti, neatsižvelgiant nei į jo poreikius, nei į elgesio priežastis, nei į kūno kalbą, gyvūnas nuolat jaus stresą, dėl to jam gali atsirasti tokių elgesio sutrikimų kaip šlapinimasis ne vietoje, aplinkos niokojimas ar savęs žalojimas, šuo nuo lėtinio streso gali susirgti, blogiausiu atveju šuo gali bandyti gintis nuo nepakeliamo spaudimo ir bausmių ir pradėti kandžiotis be įspėjimo. Filmuotoje medžiagoje pareiškėjo išsakyti teiginiai propaguoja ir skatina tiesioginės transliacijos žiūrovus gyvūnams sukelti skausmą, baimę, kančią ar kitą nemalonų pojūtį, kuris dažnu atveju veda prie agresijos, baimės bei nepasitikėjimu savo šeimininku (b. l. 12).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų gerovės centro 2021 m. gruodžio 15 d. rašte „Dėl filmuotos medžiagos įvertinimo“ pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog įvertinus filmuotą medžiagą galima teigti, kad gyvūnas – šuo, laikomas netinkamai, galimai jaučia baimę, stresą ir skausmą, o tai yra žiauraus elgesio su gyvūnų požymiai (administracinio nusižengimo byla ROIK: 21150815542).

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje neginčytinai yra nustatyta, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, VMVT Telšių departamento pareigūnas šioje byloje tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti VMVT 2022 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. VMVT-TELŠ-ANR­_N-3-2022.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjui neskirti administracinės nuobaudos arba ją mažinti ir neskirti administracinio poveikio priemonės – šuns konfiskavimo. Priešingai, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas kritiškai nevertina savo elgesio, o tik siekia išvengti neigiamų pasekmių už padarytą administracinį nusižengimą. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog VMVT Telšių departamento pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pareiškėjui paskyrė artimą vidurkiui administracinę nuobaudą – 1200 Eur baudą. Teismas, atsižvelgęs į visas nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas nuobaudos individualizavimui aplinkybes, tai, kad pareiškėjas praeityje nebaustas už žiaurų elgesį su gyvūnais, į straipsnio sankcijoje numatytą baudos dydį, taip pat į kilusias pasekmes, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas ir pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą, skirtina mažesnė – 600 Eur bauda.

ANK 29 straipsnio 1 dalis numato, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą, privaloma skirti gyvūno konfiskavimą (ANK 346 straipsnio 20 punktas), todėl VMVT Telšių departamento 2022 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. VMVT-TELŠ-ANR­_N-3-2022 administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą be administracinės nuobaudos – baudos, buvo pagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė – šuns konfiskavimas, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

Taigi, teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas iš dalies keistinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pareiškėjui paskirta 1200 Eur bauda mažintina, skiriant jam 600 Eur baudą. Kitoje dalyje skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento 2022 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. VMVT-TELŠ-ANR­_N-3-2022 dalyje ir T. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje, padarymą skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Liauzginienė