Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) ,,Kerista”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinį ieškovė grindė tuo, jog 2022-01-28 (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais) buvo apgadintas automobilis Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėja I. D. Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato pranešimu Nr. ROIK 0122000059834, pranešėja I. D., važiuodama automobiliu Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prakirto padangą įvažiavusi į duobę. Ieškovė, įvertinusi eismo įvykio metu transporto priemonei Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, išmokėjo 1 092,28 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė pažymėjo, kad nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus, o ne rankiniu būdu AB „Lietuvos draudimas“ ar serviso darbuotojų sprendimu. PVM sąskaitoje- faktūroje Nr. MAT5742 2901822 paskaičiuota nuostolio suma yra 1 466,67 Eur, iš kurios išskaičiuojama besąlyginė išskaita, kuri sudaro 200,00 Eur, ir dalių būklės pagerinimas (nusidėvėjimas), kuris sudaro 174,39 Eur (su PVM, t. y. 144,12 * 21 proc. = 174,39 Eur). Viso galutinė reikalaujama atlyginti suma, išskaičiavus nusidėvėjimą ir besąlyginę išskaitą, yra 1 092,28 Eur (1 466,67 – 200,00 – 174,39 = 1 092,28). Ieškovė pareiškė pretenziją dėl 1092,28 Eur draudimo išmokos atlyginimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri nesutiko atlyginti žalos ir nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini), gatvės ir kiemų remonto bei priežiūros darbų yra sudariusi sutartį su UAB „Kerista“, todėl ieškovė visas pretenzijas turėtų reikšti būtent šiai įmonei.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovės su UAB „Kerista“ sudarytos sutarties sisteminis aiškinimas nesudaro pagrindo laikyti, kad UAB „Kerista“ suteikta teisė savarankiškai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises, t. y. rangovė UAB „Kerista“ gali veikti tik pagal užsakovės nurodymus, bet ne savarankiškai spręsti dėl darbų atlikimo, minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas. Ieškovės atstovo teigimu, automobilio apgadinimo faktą, eismo įvykio vietą, žalos dydį visiškai pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

7. Trečiajam asmeniui UAB „Kerista“ ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai, trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Trečiasis asmuo į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai, neatvyko. Byla teismo posėdyje išnagrinėta trečiojo asmens UAB „Kerista“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 28 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. D., (duomenys neskelbtini), įvažiavo į ten buvusią skiriamaisiais ženklais nepažymėtą duobę. Eismo įvykio faktą įrodo iš policijos duomenų bazės pateikta informacija, kad 2022 m. sausio 28 d. 19:44 val. registruotas įvykis Nr. ROIK 0122000059834: prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pranešėja, važiuodama automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prakirto į duobę padangą. Eismo įvykio faktą taip pat patvirtina ieškovės draudėjos eismo įvykio vietoje darytos ir ieškovei pateiktos transporto priemonės ir įvyko vietos fotonuotraukos, 2022-01-31 surašytame Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta informacija apie įvykį: išvažiuojant iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ dėl prasto matomumo ir oro sąlygų buvo įvažiuota į duobę, to pasekoje buvo apgadinti 2 ratai – priekyje ir gale, iš vairuotojo pusės. Minėtame Akte, kurį pasirašė draudėja I. D. ir draudiko atstovė – vertintoja – V. A., UAB „Matsuda“, nurodyta, kad pagal fiksuotus transporto priemonės sugadinimus reikalinga keisti priekinę kairę padangą ir dešinę kairę padangą, bei remontuoti, dažyti priekinį ir galinį kairės pusės ratlankius bei atlikti važiuoklės/ratų geometriją.

9. Nurodyto eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ 2021-08-19 Transporto priemonių draudimo sutarties pagrindu, išduotas draudimo liudijimas TIA Nr. 724850499. Kaip matyti iš bylos duomenų, apgadinta transporto priemonė 2023-01-31 apžiūrėta servise „Matsuda“ (tai patvirtina UAB „Matsuda“ atstovo pasirašytas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio fotonuotraukose, kuriose fiksuoti automobilio apgadinimai, matoma autoserviso „Matsuda“ iškaba), paskaičiuota ir sudaryta sąmata, pagal kurią žalos dydis sudarė 1466,67 Eur (su PVM), išrašyta 2022-02-22 PVM sąskaita faktūra Nr. MAT57422901822 1466,67 Eur sumai. Draudėja I. D. draudiko 2022-03-28 pranešimu Nr. 2901822 informuota apie 1 092,28 Eur draudimo išmokos sumokėjimą UAB „Matsuda“ (t. y. automobilį remontavusiam servisui – pagal draudėjos prašymą Transporto priemonės techninės apžiūros akte). Išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei, nurodydama, jog atsakovė yra atsakinga už transporto priemonei padarytą žalą.

10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad ji yra kelio (duomenys neskelbtini), savininkė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė prašomą priteisti žalą kildina iš atsakovei priklausančio kelio trūkumo (duobės), nulėmusio žalos atsiradimą. Atsakomybė už netinkamą kelio priežiūrą savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė laiko, kad ji yra netinkama atsakovė byloje ir pagal pareikštą ieškinį turėtų atsakyti UAB „Kerista“, nes atsakovė yra perdavusi ginčo kelio ruožo valdymą UAB „Kerista“ pagal 2020 m. liepos 10 d. su UAB „Kerista“ sudarytą sutartį Nr. A62-98/20 dėl Vakarinės Vilniaus miesto dalies, į kurią patenka ir (duomenys neskelbtini), gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų (toliau – ir Sutartis). Pagal šią Sutartį, ieškovės teigimu, UAB „Kerista“ ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (Sutarties 25.18 punktas), tačiau buvo perduotas ir Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valdymas.

11. Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą. Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 ir 26 punktai).

12. Teismas, išanalizavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens UAB „Kerista“ 2020 m. liepos 10 d. sudarytos Sutarties Nr. A62-98/20 turinį, neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovė yra perdavusi ginčo kelio ruožo, t. y. (duomenys neskelbtini), valdymą trečiajam asmeniui UAB „Kerista“. Kaip matyti iš Sutarties nuostatų, pagal Sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo pagal atsakovės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies (Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės, Viršuliškių, Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus, o užsakovė įsipareigojo už darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1-3 punktai). Taigi pagal Sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovei techninio pobūdžio kelių priežiūros paslaugą. Iš Sutarties sąlygų negalima daryti išvados, kad trečiajam asmeniui suteikta teisė savo nuožiūra pasirinkti kelių priežiūros atlikimo apimtį. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia Sutarties 25.18 punktu, kuris įtvirtina rangovo įsipareigojimą „nuolat, be atskiro užsakovo reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir panašiai saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiškai be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.“ Tuo tarpu Sutarties 25.19 punktas numatė, kad kitais atvejais, kurie neaprašyti 25.18 punkte ir nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytas apimtis.

13. Teismo vertinimu, vien tik Sutarties 25.18 punkte trečiajam asmeniui numatytas įpareigojimas nepagrindžia gatvės valdymo perdavimo trečiajam asmeniui fakto. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui numatyta pareiga nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, o defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie atliktus darbus informuoti užsakovę pati savaime nepagrindžia, kad atsakovė perdavė savarankišką kelio (gatvės) valdymo teisę. CK 4.254 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais iš esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, jog ginčo kelio (gatvės) valdymo perdavimas būtų įregistruotas viešame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat nepateikė ir jokio konkretaus dokumento, kurio pagrindu būtų perduotos kelio (gatvės) valdymo teisė (pvz., priėmimo-perdavimo aktas). Pažymėtina ir tai, kad CK 6.266 straipsnis numato tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, tačiau nereguliuoja valdymo teisės perdavimo taisyklių. Taigi nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė būtų perdavusi savarankišką valdymo teisę trečiajam asmeniui su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios būtų įgyvendinamos jau valdymo teisės turėtojo nuožiūra.

14. Be to, Sutarties 25.18 punkte suformuluota išlyga, kad „tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo (t. y. atsakovės), užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui (t. y. trečiajam asmeniui UAB „Kerista“) pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams“, teismo vertinimu, tik įtvirtina atsakovės regresą į trečiąjį asmenį, tačiau jeigu atsakovė Susitarimu būtų perdavusi jos nurodomo kelio valdymą trečiajam asmeniui, nurodyto atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo mechanizmo apibrėžimo Susitarime nebūtų reikėję. Taigi teismas vertina, kad nors pagal Sutartį atsakovė iš trečiojo asmens pirko kelių ir kitų objektų priežiūros paslaugą, tačiau praktiškai neperleido trečiajam asmeniui besąlyginės atsakomybės prieš kitus asmenis už netinkamą kelių ir kitų objektų priežiūrą.

15. Įvertinus Sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas, nes be užsakovo užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, šalinimo darbai. Iš esmės trečiasis asmuo su atsakove sudarytos Sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal atsakovės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatos rodo, kad savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turėjo atsakovė, o ne trečiasis asmuo. Juolab, kad trečiojo asmens veiksmų atlikimas pagal Sutartį susietas su atsakovės priešine pareiga – atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus (Sutarties 2, 4, 5, 25.19 punktai). Tai yra trečiojo asmens nuožiūra spręsti dėl gatvių dangos remonto susieta su atsakovės galimybėmis atsiskaityti už atliktus remonto darbus. Taigi Sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė Sutartimi neperdavė UAB „Kerista“ Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), savarankiško valdymo teisės.

16. Aukščiau nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. jog ginčo kelio ruožo valdytojas yra trečiasis asmuo UAB „Kerista“. Kaip minėta, atsakovė pripažįsta, kad yra ginčo kelio ruožo, t. y. (duomenys neskelbtini), savininkė. Tokiu būdu už kilusią žalą atsakovei atsakomybė kyla CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Išdėstytos pozicijos dėl Sutarties nuostatų aiškinimo laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje kitose bylose, kuriose buvo analizuotos iš esmės analogiškų tarp atsakovės, kaip užsakovės, ir rangovų sudarytų sutarčių nuostatos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; 2022 m. balandžio 12 d. Nr. e2A-594-603/2022).

17. Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Aplinkybė, kad atsakovė gatvių priežiūrai pasitelkė trečiajį asmenį, nešalina atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl kilusio įvykio. Atsakovė yra atsakinga už tai, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės būtų prižiūrėti bei suremontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

18. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, išsakė abejones, ar dėl kilusios žalos nėra kaltas automobilį vairavęs asmuo, ar kad įvykis įvyko dėl jo didelio neatsargumo ir dėl to turėtų būti mažinamas prašomos priteisti žalos dydis. Pareiga įrodyti tokias aplinkybes teko šias aplinkybes nurodžiusiam proceso dalyviui – atsakovei, tačiau ji savo teiginiams dėl vairuotojo neatidumo ar neatsargumo pagrįsti joki įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

19. Aplinkybes dėl eismo įvykio mechanizmo ir pasekmių patvirtina registruotas vairuotojo pranešimas policijai apie eismo įvykį. Atsižvelgiant į eismo įvykio laiką – 2022-01-28 (žiemos metu) 19:44 val. ir eismo sąlygas, buvusias eismo įvykio metu ir fiksuotas fotonuotraukose bei nurodytas vairuotojos paaiškinimuose, matyti, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, esant šlapiu sniegu padengtai kelio dangai, kas leidžia teigti, jog eismo sąlygos buvo prastos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad važiuojamojoje kelio dalyje duobė būtų buvusi pažymėta (CPK 178 straipsnis). Atsakovė buvo kelio ruožo savininkė, o trečiasis asmuo prižiūrėjo kelio ruožo techninę būklę. Iš byloje esančių įrodymų visumos spręstina, kad vairuotojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo, nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, vairuotojas neturėjo pareigos važiuoti lėčiau ar stabdyti, ar pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 4, 9 ir 128 punktai). Įrodymų, kurie pagrįstų, kad duobė buvo matoma iš tolo ir lengvai išvengiama, atsakovė į bylą nepateikė. Pagrindo abejoti, kad automobilis Audi A5 buvo apgadintas jam įvažiavus į duobę, buvusią (duomenys neskelbtini), nėra (CPK 185 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju vairuotojas esamomis oro sąlygomis galėjo iš anksto pamatyti ar numatyti važiuojamojoje kelio dalyje esančią pavojingą kliūtį ir iš anksto imtis veiksmų jai išvengti. Teismo vertinimu, iš bylos duomenų nenustatyta priežasčių laikyti, kad dėl kilusių pasekmių būtų visiškai ar iš dalies atsakingas automobilio vairuotojas, juo labiau, kad duobė kelio dangoje yra ties išsukimu iš prekybos centro aikštelės, taigi tokioje vietoje, kurioje nėra techninės galimybės pasiekti didelį greitį, kuris ribotų galimybes pastebėti kliūttį. Teismas taip pat pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog apie eismo įvykį, jo pasekmes ir išmokėtą draudimo išmoką ieškovė informavo tiek atsakovę (2022-03-29 pranešimu), tiek trečiąjį asmenį UAB „Kerista“ (2022-05-03 raštu), tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą įrodymų, galinčių paneigti ginčo įvykio vietoje kelio dangos defekto (duobės) egzistavimą ieškovės draudėjos nurodytu laiku ar įrodymų, galinčių patvirtinti, jog duobė (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo pažymėta skiriamaisiais ženklais.

20. Ieškovė dėl įvykio metu atsiradusių automobilio apgadinimų (apgadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai ir ratlankiai, reikalinga važiuoklės/ratų geometrija) išmokėjo 1 092,28 Eur draudimo išmoką. Ieškovės patirtų nuostolių dydį ir apimtį patvirtina byloje esantis 2022-01-31 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, 2022-02-22 UAB „Matsuda“ remonto sąmata ir 2022-02-22 PVM sąskaita - faktūra. Tai, kad automobilio apgadinimai buvo ginčo eismo įvykio pasekmė įrodo fiksuotas pranešimas policijai, automobilio fotonuotraukos iš įvykio vietos ir pristačius automobilį remontui, surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame įvardinti taisytini sugadinimai ir keistinos detalės. Kaip matyti iš bylos duomenų, transporto priemonė detaliai apžiūrėta pristačius ją remontui po minėto eismo įvykio praėjus kelioms dienoms, t. y. 2022-01-31. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra. Dėl to abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad atsakovė su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovė, kvestionuodama prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad nurodytos detalės ir remonto darbai negalėjo būti sąlygoti eismo įvykio ir būti jo pasekmė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos, susijusios su nagrinėjamu eismo įvykiu, dydžiui nustatyti. Įvertinęs visus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė tiek priežastinį ryšį, tiek žalos dydį ir faktą, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1 092,28 Eur žalos atlyginimas.

21. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 25 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 150 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 175 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 19,92 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 1 092,28 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt dviejų eurų ir 28 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 092,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.