Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inofort“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,, (duomenys neskelbtini) grupė“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme priimtas nagrinėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inofort“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti ieškovei UAB „Inofort“ iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini) grupė“ 208 645,37 Eur skolos, 9 091,75 Eur delspinigių, ir 12,5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje pateiktos Pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2023 m. birželio mėn., 2023 m. rugpjūčio mėn., 2023 m. rugsėjo mėn., ir 2023 m. lapkričio mėn., iš kurių matyti, kokio objekto adresu, kokiai sumai atlikti rangos darbai ir koks konkretaus objekto procentinis baigtumas. Pažymoje už 2023 m. lapkričio mėn. matyti, kad objektų (duomenys neskelbtini) numatyta atliktų darbų apimtis 100 procentų (DOK-6339, priedas 9-10).

Dėl skolos pagal rangos sutartį

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas).

Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Vienasmeniškai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių (CK 6.694 str. 4 d.). Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtent darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Pažymėtina ir tai, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

Statybos rangos darbų trūkumų akivaizdumas ar neakivaizdumas yra vertinamasis požymis, kuris gali būti įrodinėjamas įvairiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Sutarties Specialiosios dalies 5.2 punkte numatyta darbų atlikimo termino pradžia 2023 m. gegužės 2 d., darbų pabaiga – 2025 m. gegužės 2 d. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1 punktą, visi rangovo (byloje ieškovė) atlikti darbai priimami dalyvaujant rangovo atstovui bei užsakovo (byloje atsakovė) paskirtam darbų priežiūros vadovui patvirtinant atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą. Užsakovas privalo apžiūrėti Darbus, patikrinti dokumentaciją ir: 1) per 3 d. d., po pateikimo pasirašyti Atliktų Darbų aktą arba 2) atliktų Darbų akto nepasirašyti ir per 3 (tris) darbo dienas grąžinti aktą Rangovui, raštu nurodant nepasirašymo (dėl netinkamai atliktų Darbų, netinkamai įforminto akto ir/ar kitas) priežastis. Esant ginčytinoms pozicijoms, Sutartyje numatytu terminu sumokėti už neginčytiną dalį (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punktas). Darbai laikomi užbaigti, kai pasirašomas Darbų perdavimo – priėmimo aktas (Priedas Nr. 4). Gavęs Rangovo pranešimą apie pagal šią Sutartį numatytų darbų užbaigimą, Užsakovas per 3 darbo dienas priima Rangovo atliktus darbus, pasirašydamas darbų perdavimo – priėmimo aktą bei patvirtindamas PVM sąskaitą faktūrą <...> (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktas). Tačiau, pasak ieškovės atstovės, nebuvo laikomasi nei Sutartyje nustatytų terminų, nei nustatytos tvarkos. Tokius jos paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Minėta, kad byloje nustatyta, jog Atliktų darbų akte už 2023 m. birželio mėn. (sudarytame pagal 2022 m. spalio mėn. kainas), kurį pasirašė ieškovė, nurodyta, kad ieškovė atliko darbų už 94 825,98 Eur su PVM. Pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2023 m. birželio mėn. nurodyta atliktų darbų per ataskaitinį mėnesį tiesioginių išlaidų suma 78 368,58 Eur (su PVM – 94 825,98 Eur). Ieškovė atsakovei 2023 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą INO Nr. 230602 pagal atliktų darbų aktą už 2023 m. birželio mėnesį, kurios suma (be PVM) 78 368,58 Eur. Pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2023 m. rugpjūčio mėn. nurodyta atliktų darbų per ataskaitinį mėnesį tiesioginių išlaidų suma 40 702,54 Eur (su PVM – 49 250,07 Eur). Ieškovė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą INO Nr. 230804 pagal atliktų darbų aktą už 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kurios suma (be PVM) 40 702,54 Eur. Atliktų darbų akte už 2023 m. lapkričio mėn. (sudarytame pagal 2022 m. spalio mėn. kainas) ieškovė nurodė atlikusi darbų už 105 504,86 Eur sumą su PVM ir kitame Atliktų darbų akte už 2023 m. lapkričio mėn. (sudarytame pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas) – už 2 879,98 Eur su PVM. Pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2023 m. lapkričio mėn. nurodyta atliktų darbų per ataskaitinį mėnesį tiesioginių išlaidų suma 89 574,25 Eur (su PVM – 108 384,84 Eur). Ieškovė atsakovei 2023 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą INO Nr. 231102 pagal atliktų darbų aktą už 2023 m. lapkričio mėnesį, kurios suma (be PVM) 89 574,25 Eur.

Byloje pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas rodo, kad 2023 m. liepos 20 d. elektroniniu laišku ieškovė siuntė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230602, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1 bei atliktų darbų aktą už 2023 m. birželio mėnesį. Atliktų darbų aktą elektroniniu parašu pasirašė atsakovės direktorius H. U. 2023 m. liepos 22 d. Kaip nurodė ieškovės atstovė, tiek PVM sąskaita faktūra Nr. 230804, tiek ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę atsakovei buvo perduoti dar 2023 m. rugpjūčio 31d., tačiau nebuvo grąžinti su parašais, todėl 2024 m. spalio 17 d. el. laišku ieškovė dar kartą persiuntė minėtus dokumentus pasirašymui, ir šią aplinkybę patvirtina minėtos dienos el. laiškas. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230804, pažymą apie atliktų darbų išlaidų vertę Nr. 2 elektroniniu parašu pasirašė atsakovės direktorius H. U. 2023 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230904, pažymą apie atliktų darbų išlaidų vertę Nr. 3 ir atliktų darbų aktą už 2023 m. rugsėjo mėnesį elektroniniu parašu pasirašė atsakovės direktorius H. U. 2023 m. spalio 17 d. 2023 m. gruodžio 29 d. raštu (pateiktu el. paštu) ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nepadengtos 208 645,37 Eur skolos be PVM. 2024 m. sausio 10 d. atsakovės direktorius, atsakydamas į ieškovės raštą dėl nepadengto įsiskolinimo, nurodė, kad įsiskolinimas yra laikino pobūdžio ir bus padengtas iki 2024 m. sausio 31 d. dalimis, pažymėjo, kad juos finansuoja užsienio įmonė, per šventes niekas nedirbo ir nerinko finansavimo, kaip tik finansavimas bus surinktas, atsiskaitys už darbus, kuriuos ieškovė atliko ir padengs išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Kaip matyti iš tarp šalių vykusio el. susirašinėjimo, 2024 m. sausio 31 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei ketvirtąją (2023 m. 11) Inofor pažymą apie atliktus darbus ir sąskaitą, prašė juos pasirašyti ir atsiųsti skenuotus dokumentus atgal. 2024 m. vasario 11 d. atsakovės direktorius el. laišku grąžino pasirašytą atliktų darbų aktą už 2023 m. lapkričio mėnesį. Ieškovė 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, pagal kurį galutinį saldo sudaro 178 645,37 Eur UAB „Inofort“ naudai. 2024 m. vasario 11d. atsakovės direktorius el. laišku grąžino pasirašytą suderinimo aktą. Duomenų apie skolos sumokėjimą į bylą nepateikta. Nors dvišalis skolų suderinimo aktas yra išvestinis dokumentas, tačiau jis yra paremtas pirminiais buhalteriniais dokumentais – į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis, apie kurių visišką apmokėjimą duomenų nėra.

Pagal pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, ieškovė atliko trijų gyvenamųjų namų statybos darbus adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, kadastro duomenų nustatymas visuose šiuose objektuose buvo atliktas 2023 m. lapkričio 14 d., visų šių objektų baigtumo procentas buvo nustatytas ir įregistruotas 77 procentai. Visų trijų statinių nuosavybės teisė atsakovės vardu buvo įregistruota 2023 m. lapkričio 20 d. Pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti nesudėtingo statinio statybą Nr. ARCUB-30-231120-00434, Nr. ARCUB-30-231120-00432 ir Nr. ARCUB-30-231120-00433 pagrindu.

Atsakovės užsakymu Nepriklausomų ekspertų surašytuose 2023 m. gruodžio 6 d. ieškovės pastatytų prieš tai minėtų trijų gyvenamųjų namų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose užfiksuoti duomenys apie šių objektų konstruktyvų įrengimo lygį, nurodant, kad visuose juose išorės apdailos, stogo konstrukcijos ir dangos įrengimo lygis yra 100 procentų. Ataskaitas rengusių vertintojų teigimu, Nekilnojamojo turto registre nurodytas turto baigtumas atspindi faktinį turto baigtumą vertinimo dienai. Visų pastatuose įrengtų elementų būklė įvertinta gerai. Atliktų darbų akte už 2023 m. lapkričio mėnesį nurodomi analogiški ieškovės atlikti darbai: fasado apdaila, stogo statybos darbai, elektrotechnikos I etapo darbai, santechnikos I etapo darbai.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė yra tinkamai atlikusi darbus pagal Sutartį, o atsakovė – juos faktiškai priėmusi ir įregistravusi objektų statybos baigtumą, tačiau už atliktus darbus, įskaitant ir 2023 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus, atsakovė tinkamai ir laiku neatsiskaitė su ieškove.

Atsakovė tik 2024 m. vasario 19 d. pareiškė ieškovei prašymą paaiškinti dėl iškilusių klausimų dėl nebaigtų darbų, o 2024 m. kovo 12 d. pareikštuose prieštaravimuose dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir teismo priimto preliminaraus sprendimo nurodė, kad jos atstovai, patikrinę ieškovės už 2023 m. lapkričio mėnesį atliktų darbų akte nurodytus darbus su faktiškai atliktais darbais, nustatė, kad ieškovės atliktų darbų akto 7 (lubų šiltinimas) ir 8 (vidaus dalinė apdaila) pozicijose nurodyti darbai ieškovės faktiškai nebuvo atlikti. Tačiau, teismo vertinimu, viena vertus, atsakovė, priėmusi darbą jo nepatikrinusi (nagrinėjamu atveju, tiek faktiškai priėmusi, tiek 2024 m. vasario 11 d. pasirašiusi atliktų darbų aktą, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu (Sutarties Specialiosios dalies 5.2.2 papunktis), kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai, jų akivaizdumą aptvirtina pačios atsakovės atlikta fotofiksacija); kita vertus, pačios atsakovės atlikta fotofiksacija ir pateiktos fotonuotraukos dėl jų nepakankamo informatyvumo (fiksuoto objekto, fiksavimo laiko, darbų atlikimo stadijos ir pan.) nepakankami faktui, kad akte nurodyti neatlikti darbai (akto 7 ir 8 pozicijos), įrodyti (CPK 185 straipsnis).

Kaip matyti iš proceso šioje byloje, atsakovė (kurį laiką byloje ji buvo atstovaujama kvalifikuotos teisininkės – advokatės) nekėlė klausimo dėl prieš tai minėtų darbų perdavimo aktų arba nuginčijimo. Taip pat pagal pateiktus į civilinę bylą duomenis matyti, kad atsakovė nesivadovavo CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis galimybėmis ir nekėlė reikalavimo nei neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, nei atitinkamai sumažinti darbų kainą, nei atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jei tokie trūkumai ar išlaidos buvo nustatyti.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys dėl 178 645,37 Eur priteisimo už atliktus rangos darbus yra pagrįstas, įrodytas, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.681 straipsnis, 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.198 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Atsiskaitymas už atliktus ir perduotus darbus vyksta per 5 (penkias) darbo dienas, nuo sąskaitos faktūros užsakovui pateikimo dienos, jei Specialiosios dalies punkte Nr. 6 nenurodyta kitaip. Šios Sutarties sąlygos pažeidimas laikomas esminiu Sutarties pažeidimu (Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.3 punktas). Atvejais, kai darbai atliekami etapais, darbai aktuojami paskutinę mėnesio dieną. Apmokėjimas už darbus vykdomas iki einamojo mėnesio 05 dienos (Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.4 punktas). Sutarties bendrosios dalies 11.5 punkte numatyta, kad jeigu užsakovas uždelsia sumokėti rangovui už tinkamai atliktus darbus šioje sutartyje nustatyta tvarka, rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo 0,02 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o vėluojant ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų, užsakovas moka rangovui delspinigius, lygius 0,04 procento nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, bei atlygina visus rangovo faktiškai patirtus tiesioginius nuostolius, tiek, kiek tokie nuostoliai viršija pagal šį punktą sumokėtų delspinigių sumą. Šis pažeidimas laikomas esminiu Sutarties pažeidimu.

Ieškovė taip pat prašo priteisti delspinigius. Iš į bylą pateiktų ieškovės skaičiavimų nustatyta (2024 m. gegužės 6 d. DOK–10936), kad atsakovė yra nesumokėjusi 7 051,75 Eur dydžio delspinigių, kuriuos prašo priteisti; t. y. pagal 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą INO Nr. 230602 prašo priteisti 5 329,06 Eur delspinigių (terminas suėjo 2023 m. liepos 28 d., pradelsta 180 dienų); pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą INO Nr. 230804 prašo priteisti 1 856,04 Eur (terminas suėjo 2023 m. rugsėjo 30 d., pradelsta 124 dienų), pagal 2023 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą INO Nr. 230904 prašo priteisti 688,44 Eur (terminas suėjo 2023 m. spalio 30 d., apmokėta 2023 m. gruodžio 23 d., pradelsta 54 dienas), pagal 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą INO Nr. 231102 prašo priteisti 1 218,21 Eur (terminas suėjo 2023 m. gruodžio 19 d., pradelsta 44 dienas). Tačiau su tokiu delspinigių skaičiavimu teismas sutinka tik iš dalies. Pirmiausia, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje numatytas ir sąskaitose faktūrose nurodytas jų apmokėjimo terminas nesutampa. Byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 230602 atsakovei buvo pateikta 2023 m. liepos 20 d., PVM sąskaita faktūra INO Nr. 230804 ir Nr. 230904 (apmokėta 2023 m. gruodžio 23 d.) buvo pateiktos apmokėti 2023 m. spalio 17 d. ir PVM sąskaita faktūra Nr. 231102 – 2023 m. gruodžio 31 d. Jau minėta, sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo dienos (Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.3 punktas). Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos ir jie turėtų būti skaičiuojami pagal Sutarties Bendrosios dalies 11.5 punkto nuostatas: delspinigiai = skolos pagal sąskaitą dydis * 0,02 % * 20 dienų + Sutarties kaina * 0,04 % *( pradelstų dienų skaičius - 20 dienų). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė, teismui pareikalavus pateikti delspinigių detalų paskaičiavimą, skaičiuoja delspinigius, kai vėluojama atsiskaityti ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų, 0,04 procento ne nuo Sutarties kainos (Sutarties specialiosios dalies 6 punktas), o taip pat kaip ir pirmąsias 20 d. – nuo skolos pagal sąskaitą dydį, kas, teismo vertinimu reiškia, kad pati ieškovė apskaičiuodama delspinigius, juos mažina.

Sąskaita faktūra INO Nr. 230602, likusios skolos dydis, atėmus 30 000,00 Eur sumokėtą avansą, yra neapmokėta 48 368,58 Eur, iki kreipimosi į teismą pradelsta 180 dienų, už kurias skaičiuojami delspinigiai, vadovaujantis CK 1.125 str. 5 d. įtvirtintu ieškinio senaties terminu. Delspinigiai pagal šią sąskaitą: (48 368,58 Eur * 0,02 % * 20 d.) + (48 368,58 Eur * 0,04 % * (180 d. - 20 d.)) = 3 289,06344 Eur ~ 3 289,06 Eur.

Sąskaita faktūra INO Nr. 230804, skola – 40 702,54 Eur, pradelsta 100 dienų pasibaigus apmokėjimo terminui. Delspinigiai: (40 702,54 Eur * 0,02 % * 20 d.) + (40 702,54 * 0,04 %* (100 d. – 20 d.)) = 1 465,29144 Eur ~ 1 465,29 Eur.

Sąskaita faktūra INO Nr. 230904 – buvusi skola – 39 116,17 Eur, pateikta apmokėjimui 2023 m. spalio 17 d., apmokėta 2023 m. gruodžio 23 d., pasibaigus apmokėjimo terminui pavėlavus 59 dienas. Delspinigiai: (39 116,17 Eur * 0,02 % *20 d.) + (39 116,17 * 0,04 %* (59 d. – 20 d.) = 766,676932 Eur ~ 766,68 Eur.

Pagal sąskaitą faktūrą INO Nr. 231102, 89 574,25 Eur sumai delspinigiai neskaičiuojami, nes nuo jos pateikimo apmokėjimui (2024 m. sausio 31 d.) iki kreipimosi į teismą (2024 m. vasario 1 d.) apmokėjimo terminas (5 d. d.) dar nebuvo pasibaigęs.

Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo yra įrodytas, pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisia 5 521,03 Eur (3 289,06 + 1 465,29 + 766,68 = 5 521,03) delspinigių (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kadangi šalių sudaryta Sutartis yra komercinis sandoris, ieškovė prašo palūkanas priteisti pagal specialųjį įstatymą - Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotąją palūkanų normą. Teismas, atsižvelgęs į tai, pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovei atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 7 d.) (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kad pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 4,5 proc., sprendžia, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei 12,50 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 208 645,37 Eur skolos ir 9 091,75 Eur delspinigių. Pateikdama atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ieškovė sumažino reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovės 178 645,37 Eur skolos ir 7 051,75 Eur. 32 040,00 Eur ((208 645,37 + 9 091,75) – (178 645,37 + 7 051,75 = 32 040,00)) apimtyje ieškovė ieškinio neatsisakė, o tik tikslino ieškinio reikalavimą. Esant nurodytai faktinei situacijai, teismas sprendžia, kad dėl tokio ieškovės pasirinkto procesinio teisių įgyvendinimo, ieškinio dalyje, kurioje nepriimtas teismo sprendimas (32 040,00 Eur), taikytinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pasekmės kaip dėl atmesto ieškinio (jos dalies).

Už ieškovei iš atsakovės priteistą 184 166,40 Eur (178 645,37 + 5 521,03 = 184 166,40) sumą mokėtinas žyminio mokestis sudaro 1 178,00 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 7 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio, teikė atskirąjį skundą dėl 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria teismas atmetė jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį, tačiau šiuo aspektu nepasisako, nes ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo dar neišnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato suteiktas teisines paslaugas, vertina, kad ieškovė ieškinio reikalavimus patikslino po atsakovės pateiktų prieštaravimų, kas reiškia, kad ir atsakovės turėtos išlaidos susidarė atsikertant į ieškovės ieškinį ir preliminarų sprendimą. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismui priteisus iš atsakovės ieškovei 184 166,40 Eur, laikytina, kad yra patenkinta 85 procentai reikalavimų ir atmesta – 15 procentų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 558,70 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovė, iki nutraukiant atstovavimo sutartį su advokate, patyrė 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir prašo jas priteisti iš ieškovės.

Iš viso pagal Rekomendacijas maksimali ieškovei priteistina suma galėtų būtų 7 472,34 Eur (ieškinys 5 045,50 + atsiliepimas į prieštaravimus 1 793,75 + 422,06 už kitų dviejų dokumentų parengimą + 211,03 už sugaištą 1 val. teismo posėdžiuose = 7 472,34), ieškovės prašoma priteisti suma neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįsta, todėl atsižvelgiant į ieškovės tenkintą ieškinio dalį ieškovei iš atsakovės priteisina 2 174,89 Eur (2 558,70 * 85 proc. = 2 174,89) patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

Iš viso pagal Rekomendacijas maksimali atsakovei priteistina suma būtų 2 770,62 Eur (prieštaravimai 1 715,47 + 1 055,15 už kitų penkių dokumentų parengimą = 2 770,62), atsakovės prašoma priteisti suma neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįsta, todėl atsižvelgiant į ieškovės atmestų ieškinio reikalavimų dalį atsakovei iš ieškovės priteisina 150,00 Eur (1 000 * 15 proc. = 150) patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

Teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, atlieka šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir iš atsakovės ieškovei priteisia 3 203,00 Eur (1 178,00 + 2 174,89 – 150 = 3 202,89 ~ 3 203) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos ,, (duomenys neskelbtini) grupė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inofort“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Kauno raj.) 178 645,37 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 37 ct) skolos, 5 521,03 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 3 ct) delspinigių, 12,5 (dvylika su puse) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (184 166,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 203,00 Eur (tris tūkstančius du šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.