- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-192-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15165-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. K. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškiniu (CBP-19557) prašė nutraukti 2019 m. kovo 8 d. Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – ir sutartis), sudarytą su atsakove R. K., ir iškeldinti ją iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
2. Ieškinyje, 2020 m. lapkričio 20 d. dublike (DOK-138118) nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 27 d. įsakymu buvo nuspręsta išnuomoti terminuotai 3 metams gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), R. K. su nepilnamečiais vaikais. Šio įsakymo pagrindu su atsakove 2019 m. kovo 8 d. sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis. Atsakovė piktnaudžiauja socialinėmis garantijomis, vengia užsitikrinti lėšas pragyvenimui bei mokesčių mokėjimui, pažeidinėja viešąją tvarką, naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ne pagal paskirtį, tuo sudarydama negalimas sąlygas šalia jos gyventi kitiems asmenims, todėl yra pagrindas nutraukti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovę iš jų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nors nepilnamečiai vaikai yra deklaruoti ginčo gyvenamosiose patalpose, tačiau faktiškai su atsakove jie negyvena.
3. Atsakovė R. K. 2020 m. spalio 29 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-128545)
prašė ieškinį atmesti. Atsakovė pripažino, kad ji turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, ir tai buvo susiję su jos sutrikusia sveikatos būkle. Šiuo metu atsakovė alkoholio nevartoja ir prašo jos neiškeldinti iš gyvenamųjų patalpų. Tenkinus ieškinį būtų pažeista jos teisė į būsto neliečiamybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo gydyta dėl psichikos elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo. Paskutinį kartą lankėsi pas gydytoją 2020 m. spalio 19 d., jai konstatuota stabili psichikos būklė, alkoholio vartojimo požymių nestebėta, turėjo siuntimą iš Priklausomybės ligų centro tęsti gydymą dėl priklausomybės nuo alkoholio dienos stacionare (2020 m. spalio 26 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas). Atsakovė įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini) siuvėja (2021 m. balandžio 6 d. Darbo sutartis Nr. 325), gydosi, vartoja vaistus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė vengtų mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus. Socialinio būsto nuomos sutartis sudaryta terminuotai trejiems metams ir baigsis 2022 m. kovo 8 d. Atsakovei leidžiama bendrauti su jos nepilnamečiais vaikais, ši aplinkybė patvirtina, kad ji nevartoja alkoholio.
6. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojų paliudijimus, teismas sprendė, kad atsakovė po to, kai ieškovė pradėjo rinkti įrodymus ir ruošti ieškinį teismui, sugebėjo atsiriboti nuo alkoholio vartojimo, pakeitė savo elgesį, daugiau jokių nusiskundimų dėl atsakovės elgesio negauta, o nuomininkei nutraukus neteisėtus veiksmus, pasikeitė aplinkybės, dėl kurių ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, t. y. dėl atsakovės, kuri netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, iškeldinimo.
7. Teismas atsižvelgė į atsakovės nepaprastai dideles pastangas atsisakyti žalingo įpročio – alkoholio vartojimo, pasikeitusį jos socialinį elgesį - ji laikosi bendrų elgesio taisyklių, teismas vertino, kad atsakovės teisės į būstą ribojimas, ją iškeldinant, būtų neadekvatus ir neproporcingas.
8. Teismas laikė, kad esant dabartinei atsakovės situacijai, pasikeitusiam elgesiui, socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas su visu jai priklausančiu turtu dar labiau socialiai pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Be to, toks ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo iš socialinio būsto pažeistų ir įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. apeliaciniu skundu (DOK-155954) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo priimti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyviosioms teisės normoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
10.2 Teismas, netenkindamas ieškinio, priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą, nukrypo nuo CPK 185 straipsnio taikymo praktikos bei įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nevienodai vertino liudytojų parodymus, vienų liudytojų parodymus įvertindamas kaip svarbesnius bei turinčius didesnę įrodomąją reikšmę, negu byloje pateiktus rašytinius įrodymus, o atsakovės galimai pažeistas teises iškėlė aukščiau ginčo savininko ir namo, kuriame yra ginčo butas, gyventojų teises gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje. Teismas eliminavo ieškovės, kaip ginčo buto savininkės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuose fiksuoti atsakovės atliekami neteisėti veiksmai, pažeidžiantys ir turto savininko teises, ir asmenų, gyvenančių name, kuriame yra ginčo butas, paaiškinimus, kuriuose akivaizdžiai įvardinta, jog atsakovė tam tikrą laikotarpį nuolat sudarė netinkamas sąlygas gyventi šalia jos kitiems asmenims, o atsakovės ir jos namus lankančių asmenų elgesys galimai kėlė grėsmę ne tik jų turtui, bet ir sveikatai.
10.3 Teismas nepagrįstai vertino kaip turinčius aukštesnę įrodomąją reikšmę ne oficialius rašytinius įrodymus, o vienos iš liudytojų ir atsakovės paaiškinimus, bei labiau patikėjo atsakovės noru, išreikštu tiesiog žodžiais, elgtis tinkamai, nepažeidžiant teisės aktais reglamentuotų elgesio taisyklių, nei apeliantės pateiktais oficialiais rašytiniais įrodymais, kurie buvo eliminuoti iš įrodymų vertinimo. Teismo išvada apie atsakovės gerą elgesį, pažeidimų nebuvimą, padaryta tik iš atsakovės paaiškinimų ir vienos liudytojos parodymų. Šių įrodymų negalima vertinti kaip turinčių svarbesnę reikšmę, ignoruojant kitus byloje esančius įrodymus.
10.4 Nepagrįsta teismo išvada, jog laikotarpiu, kol byla vyko teisme, atsakovė elgėsi tinkamai, nepažeidinėjo nuomos sutarties sąlygų, todėl ginčo buto nuomos sutarties nutraukimas nebūtų proporcinga priemonė atsakovės padarytų pažeidimų atžvilgiu. Atsakovė pažeidinėjo nuomos sutarties sąlygas, piktnaudžiavo savo, kaip socialinio būsto nuomininko teisėmis, tuo pažeisdama kitų asmenų teisę į būstą, todėl teismas nepagrįstai apgynė atsakovės teises.
10.5 Baigus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, atsakovės kaimynai ir valstybinės institucijos pateikė papildomą informaciją (gyventojų laiškai, Kauno miesto socialinių paslaugų centro išvada) apie atsakovės elgesį, sveikatos būklę bei gydymosi eigą. Šie dokumentai ir paaiškinimai iš esmės keičia situaciją bylos eigoje, todėl jie turėtų būti priimti byloje ir išanalizuoti kartu su kitais byloje esančiais dokumentais. Įrodymai gauti tik baigus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl jų pateikti anksčiau nebuvo galimybės. Atsakovės kaimynų laiškai patvirtina, kad su atsakove nesusitaikė, ši jų neatsiprašė, toliau į ginčo butą vedžiojasi pašalinius asmenis, su jais girtauja ir dėl šios priežasties kaimynai negali saugiai gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiuose butuose. Savivaldybės institucijos pateikta oficiali informacija patvirtina, jog atsakovės būklė nepasikeitusi, ji pradeda gydytis nuo priklausomybių, tačiau nei vieno gydymo proceso nebaigia, toliau elgiasi netinkamai, todėl jos nepilnamečiai vaikai ir toliau negali su atsakove gyventi. Apeliantė šiais įrodymais įrodinėja, kad atsakovės elgesys nepasikeitė, o bylos nagrinėjimo teisme metu, ji galimai buvo išsigandusi dėl iškeldinimo iš ginčo buto sankcijos, ir imitavo nepriekaištingą elgesį, galimai stengėsi nepažeidinėti teisės normų, ginčo buto nuomos sutarties sąlygų bei elgtis tinkamai namo, kuriame yra ginčo butas, gyventojų atžvilgiu.
10. Apeliantė 2021 m. gruodžio 16 d. prašymu (DOK-161588) prašo pridėti prie bylos 2021 m. gruodžio 15 d. internetinėje erdvėje dienraščio Kauno diena puslapyje pateiktą informaciją apie atsakovės R. K. galimai neteisėtas veikas ir jos sulaikymą. Straipsnyje pateikiama informacija dar kartą patvirtina, jog atsakovė nepasikeitė ir toliau elgiasi netinkamai. Informacija gauta jau pateikus apeliacinį skundą.
11. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Atsiliepimas
12. Atsakovė 2022 m. vasario 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-4484). Nurodo, kad atsakovei skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, todėl ji turės dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir būti gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė bendravo su savivaldybės atstove, kuri paaiškino, kad socialinio būsto nuomos sutartis su atsakove nebus pratęsta. Atsakovė negali rinkos kainomis nuomotis būsto. Namo gyventojai rašo apgaulingus pareiškimus atsakovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacijos objektas (dalykas) yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus. Atsakovės kaimynai bei valstybinės institucijos pateikė papildomą informaciją (gyventojų laiškus, Kauno miesto socialinių paslaugų centro išvadą) apie atsakovės elgesį, sveikatos būklę, gydymosi eigą. Nurodė, kad šie dokumentai ir paaiškinimai iš esmės keičia situaciją bylos eigoje, todėl jie priimtini ir išanalizuoti kartu su kitais byloje esančiais dokumentais. Be to, apeliantė 2021 m. gruodžio 16 d. prašymu (DOK-161588) prašo priimti į bylą 2021 m. gruodžio 15 d. internetinėje erdvėje dienraščio Kauno diena puslapyje pateiktą informaciją apie atsakovės R. K. galimai neteisėtas veikas ir jos sulaikymą. Nauji duomenys gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.
16. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima apeliantės pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
18. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo dviejų kambarių, 51,73 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. A1-183 pagrindu 2019 m. kovo 8 d. sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nuomos nutartis), butas atsakovei perduotas 2019 m. kovo 20 d. Nuo 2019 m. balandžio 5 d. bute deklaruota atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų, M. B. ir N. M. gyvenamoji vieta. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. birželio mėnesio gyvena kiekvienas su savo tėvu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino atsakovės R. K. ir ieškovo V. M. taikos sutartį, kuria nepilnamečio vaiko N. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. M. iki atsakovė visiškai atsisakys žalingų įpročių-alkoholio vartojimo. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2020 m. rugsėjo 16 d. pateiktais duomenimis, atsakovės sūnus M. 2020 m. liepos 3 d. buvo perduotas tėvui L. B., gyv. (duomenys neskelbtini).
19. Apeliantė ieškiniu prašė nutraukti 2019 m. kovo 8 d. su atsakove sudarytą Socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti ją iš gyvenamųjų patalpų su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovės reikalavimas grindžiamas CK 6.611 straipsnio nuostata dėl asmenų, kurie netinkamų elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, iškeldinimo. Atsakovės netinkamas elgesys - viešosios tvarkos pažeidinėjimas, gyvenamųjų patalpų naudojimas ne pagal paskirtį, sudarymas negalimų sąlygų šalia jos gyventi kitiems asmenims. Atsakovė pripažino, kad pažeidė nuomos sutarties sąlygas, dėl alkoholio vartojimo sukėlė nepatogumus namo gyventojams, kad už viešosios tvarkos pažeidimus jai buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Atsakovė nurodė, kad ji gydosi, lanko užsiėmimus, dirba, alkoholio nevartoja, matosi su vaikais, gyventojams savo elgesiu nepatogumų nekelia, todėl prašė neiškeldinti iš socialinio būsto.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė pažeidinėjo viešąją tvarką, jos elgesys sudarė neigiamas sąlygas kitiems asmenims gyventi greta atsakovės laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., dėl ko ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. Teismas padarė išvadą, kad po ieškinio pateikimo atsakovės socialinis elgesys pasikeitė, ji įdėjo daug pastangų atsisakyti žalingo įpročio (alkoholio vartojimo), laikosi bendrų elgesio taisyklių, atsiprašė kaimynų, todėl atsakovės teisės į būstą ribojimas, ją iškeldinant iš būsto, būtų neadekvatus ir neproporcingas.
21. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.611 straipsnio nuostatas, nurodyta, kad CK 6.611 straipsnio pagrindu iškeldinimas už netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, gali būti taikomas tik tiems konkretiems asmenims (pažeidėjams), kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šis netinkamas elgesys gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, turi sukelti žalingus padarinius – neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi su pažeidėju (pavyzdžiui, viename bute, name). Šių padarinių egzistavimo fakto konstatavimas priskirtas ginčą nagrinėjančio teismo kompetencijai ir diskrecijai, jis konstatuojamas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes. Teismas kiekvienoje byloje turi individualiai įverti ir nustatyti, ar pažeidėjo atlikti pažeidimai yra tokie, dėl kurių sudaromos neįmanomos sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011).
22. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių, pažymėtina ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas pažeidimus pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Tų aplinkybių įrodinėjimas ir vertinimas vyksta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
23. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CPK 185 straipsnio taikymo praktikos bei įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas eliminavo tiek apeliantės, kaip ginčo buto savininkės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuose fiksuoti atsakovės atliekami neteisėti veiksmai, pažeidžiantys tiek turto savininko teises, tiek asmenų, gyvenančių name, kuriame yra ginčo butas, paaiškinimus, kuriuose akivaizdžiai įvardinta, jog atsakovė tam tikrą laikotarpį nuolat sudarė netinkamas sąlygas gyventi šalia jos kitiems asmenims, o atsakovės ir jos namus lankančių asmenų elgesys galimai kėlė grėsmę ne tik jų turtui, bet ir sveikatai.
25. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikdamas prioritetą ir didesnę įrodomąją reikšmę atsakovės ir vienos liudytojos paaiškinimams, ir labiau patikėjo atsakovės ketinimu elgtis tinkamai, nei oficialiais rašytiniais įrodymais, juos nepagrįstai atmesdamas. Asmeniui pažeidinėjant nuomos sutarties sąlygas bei galimai keliant grėsmę aplinkinių sveikatai ir turtui, negalima vertinti, kad pažeidimas yra vienkartis ir nebesikartos. Tiek turto savininkas, tiek šalia gyvenantys asmenys neprivalo spręsti atsakovės problemų ir patirti dėl to neigiamų pasekmių.
26. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais: namo gyventojų skundais, prašymais, elektroniniais laiškais, kuriuose išdėstyti nusiskundimai atsakovės elgesiu, ieškovės įspėjimu dėl būsto nuomos sutarties sąlygų nevykdymo, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 20 d. policijos pareigūnai 19 kartų buvo kviesti į gyvenamąsias patalpas ir atsakovei už viešosios tvarkos pažeidimus surašyti administracinių nusižengimų protokolai, pradėti du ikiteisminiai tyrimai (2020 m. rugsėjo 20 d. CBP-19557 priedai).
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė atsakovės žodiniams paaiškinimams, liudytojos E. V. parodymams ir kitiems įrodymams, kurie yra palankūs atsakovei. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl pasikeitusio į gerą pusę atsakovės socialinio elgesio grindžiama aplinkybėmis, kad ji sugebėjo atsiriboti nuo alkoholio vartojimo, paskutinio apsilankymo pas gydytoją metu, 2020 m. spalio 19 d., jai konstatuota stabili psichikos būklė, alkoholio vartojimo požymių nestebėta, ji turėjo siuntimą iš Priklausomybės ligų centro tęsti gydymą dėl priklausomybės nuo alkoholio dienos stacionare (2020 m. spalio 26 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas), įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini) siuvėja (2021 m. balandžio 6 d. darbo sutartis), gydosi, vartoja vaistus, nėra duomenų dėl vengimo mokėti mokesčius.
28. Teismo posėdyje 2021 m. birželio 6 d. liudytoja apklausta E. V., (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė, paaiškino, kad atsakovė bendradarbiauja, stengiasi keistis, alkoholio nevartoja nuo 2020 m. rugsėjo. Teismo posėdyje 2021 m. balandžio 28 d. apklaustos liudytojos – namo gyventojos J. R., J. K., J. R., A. G. – paliudijo, kad atsakovė elgėsi netinkamai, tačiau taip pat patvirtino, kad nuo 2020 m. spalio jos elgesys pasikeitė: atsakovė elgiasi tinkamai.
29. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės ir liudytojos E. V. paaiškinimais, vertino, kad atsakovė įdėjo daug pastangų atsisakyti žalingo įpročio – alkoholio vartojimo, pasikeitė jos socialinis elgesys, ji laikosi bendrų elgesio taisyklių, todėl sprendė, kad atsakovės teisės į būstą ribojimas toks, kaip iškeldinimas iš būsto, būtų neadekvatus, ir neproporcingas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, jog atsakovės elgesys pasikeitė, ir šios išvados lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
30. Pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atsakovės elgesys pasikeitė, paneigia šie duomenys:
30.1. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų daugkartiniai kreipimaisi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymais iškeldinti atsakovę iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji nesilaiko buto nuomos taisyklių, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, terorizuoja gyventojus, pastoviai apsvaigusi, vedžiojasi įtartinus pašalinius asmenis, gyventojai nuolat kviečia policiją (2020-07-16, 2020-07-19, 2020-06-22, 2020-07-16, 2020-07-19, 2020-07-20, 2020-08-04, 2020-08-26 skundai, elektroniniai laiškai, kuriais išreikštas nepasitenkinimas dėl atsakovės elgesio);
30.2. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato duomenys 2020 m. birželio 29 d. rašte Nr. 20-S-135 apie tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 31 d. policijos pareigūnai 19 kartų buvo kviesti į gyvenamąsias patalpas ir atsakovei už viešosios tvarkos pažeidimus surašyti administracinių nusižengimų protokolai, pradėti du ikiteisminiai tyrimai;
30.3. teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. R., J. K., J. R., A. G. parodymai, kuriais liudytojos patvirtino, kad namo gyventojai dėl atsakovės netinkamo elgesio kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami atsakovę iškeldinti;
30.4. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis): Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė R. K. 2020 m. spalio 29 d. apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (nuteista už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą, nukentėjusioji - namo gyventoja J. R.), 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo). Šiuo nuosprendžiu, bausmes subendrinus, atsakovei paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis nuo alkoholizmo. Šis apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėjo ir atiduotas vykdyti 2020 m. lapkričio 29 d., vienerių metų bausmes atlikimo terminas baigėsi 2021 m. lapkričio 29 d.
30.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, kad atsakovės elgesys pasikeitė nuo 2020 m. spalio mėnesio: atsakovė gydosi, vartoja vaistus, alkoholio vartojimo nestebima (duomenys iš medicininių dokumentų išrašų), įsidarbino (duomenys neskelbtini) siuvėja, liudytojais apklaustų namo gyventojų teigimu, ji nuo 2020 m. spalio taip pat elgiasi tinkamai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovės elgesio pasikeitimo laikotarpis tiesiogiai susijęs su Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. apkaltinamojo nuosprendžiu paskirta bausme ir jos vykdymo laikotarpiu: nustatytas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojimas gydytis nuo alkoholio, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje). Priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą (2021 m. lapkričio 4 d.) jau buvo besibaigiantis 2020 m. spalio 29 d. apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės vykdymo terminas ir nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų vykdymas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės elgesio pasikeitimą į gerą pusę šiuo laikotarpiu vertino kaip pagrindą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
30.6. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantės pateikti nauji įrodymai – namo gyventojų 2021 m. gruodžio mėnesio skundai – patvirtina, kad teigiami atsakovės elgesio pokyčiai buvo laikini: priėmus skundžiamą sprendimą ir pasibaigus apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės trukmei atsakovės elgesys tapo vėl tapo netinkamu ir sudarančiu neįmanomas gyvenimui sąlygas kitiems namo gyventojams. Tą patvirtina apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti 2021 m. gruodžio mėnesio namo gyventojų elektroniniai laiškai, kuriuose išdėstyti nusiskundimai dėl atsakovės netinkamo elgesio, alkoholio vartojimo. Iš šių duomenų matyti, kad gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovės nuomojamas butas, gyventojai kreipėsi su skundais į Kauno miesto savivaldybę ir į policiją dėl atsakovės elgesio (pro langus mėto įvairius daiktus, šiukšlina gyvenamosios vietos aplinką, triukšmauja), prašydami atsakovę sudrausminti. Kauno miesto savivaldybės darbuotojai 2021 m. gruodžio 1 d. lankėsi atsakovės nuomojamame bute, jos nerado, paliko lipduką susisiekti, vakare ji pati perskambino būdama neblaivi, jos sulaužyta koja gipse ir sulaužytas išniręs žandikaulis. Kaimynystėje gyvenanti J. R. kreipėsi ir į savivaldybę, ir policiją, prašydama padėti užtikrinti saugų, normalų gyvenimą; jos 2021 m. gruodžio 1 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad pasibaigus nuosprendžio apribojimų terminui (2021 m. lapkričio 19 d.) R. K. grįžo prie buvusio amoralaus gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo su kitais sugėrovais dienomis ir naktimis, pastovaus triukšmavimo, durų trankymo, laiptinėje tvyrančio alkoholio ir tabako dūmų kvapo, daiktų (butelių, baldų, šiukšlių) mėtymo per langus agresijos kaimynų atžvilgiu, keliančio baimę, nerimą ir įtampą dėl galimo kerštavimo. Iš kaimynystėje gyvenančios J. R. 2021 m. gruodžio 5 d. elektroninio laiško matyti, kad ji kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl to, kad atsakovė, mėtydama daiktus, apgadino jos automobilį. Iš kitų namo gyventojų ar jų artimųjų elektroninių laiškų matyti, kad R. K. ne tik neatsiprašė savo kaimynų dėl ankstesnio netinkamo elgesio, bet ir vėl triukšmauja: iš jos buto sklinda triukšmas (barnio, trankymo, daužymo), namo gyventojai kreipėsi į policiją, kad triukšmadarius apramintų; patys kaimynai neina jos raminti, nes bijo kerštavimo, agresijos (J. K., A. G. 2021 m. lapkričio 26 d., 28 d., 29 d., 30 d. elektroniniai laiškai).
30.7. Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. gruodžio mėnesio rašto matyti, kad atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo tęsia alkoholio vartojimą.
30.8. Iš Kauno apskrities VPK 2021 m. gruodžio 3 d. rašto matyti, kad buvo registruoti pareiškimai dėl R. K. elgesio, pagal kuriuos pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalį, ir buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo.
30.9. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, dėl galimai naujų atsakovės nusikalstamų veikų 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, atsakovei pareikšti įtarimai (dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl vagystės, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, dėl grasinimo nužudyti ar sutrikdyti žmogaus sveikatą ar žmogaus terorizavimo), sujungus ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovei paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
31. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantė 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą (DOK-161588) priimti į bylą 2021 m. gruodžio 15 d. internetinėje erdvėje dienraščio Kauno diena puslapyje pateiktą informaciją apie atsakovės R. K. galimai neteisėtas veikas ir jos sulaikymą. Pirmiau išvardinti įrodymai patvirtina šiame straipsnyje pateikiamą informaciją ir apeliantės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė nepasikeitė ir toliau elgiasi netinkamai.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina išvadą, kad atsakovės elgesio pokyčiai buvo trumpalaikiai, susiję su jos atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymu ir imituojant tinkamą nuomininko pareigų vykdymą.
33. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe pripažįsta tai, kad byloje atsakovė iš esmės pripažino, jog pažeidė sutarties sąlygas, sukėlė nepatogumus namo gyventojams, neneigė, jog už viešosios tvarkos pažeidimus jai buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.
34. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomos sutarties 4.2. papunktyje šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, nurodytą sutarties 3 punkte, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir socialiniam būstui, neperleisti socialinio būsto nuomos teisės ir nesubnuomoti socialinio būsto. Sutarties 18.2.3 papunktyje nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama, jeigu nuomininkas pažeidė bent vieną iš sutarties 4.2-4.3, 4.5, 4.7-4.14 papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų. Atsakovė (nuomininkas) sutarties 4.3. papunktyje įsipareigojo socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir (ar) kitų bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisių ir teisėtų interesų.
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės 2022 m. vasario 17 d. paaiškinimuose (DOK-4484) nurodyti argumentai (kad jai paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, todėl turės dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir būti gyvenamojoje vietoje, kad savivaldybė nesutinka pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį, kad atsakovė negali rinkos kainomis nuomotis būsto, kad namo gyventojų pareiškimai apgaulingi), nepaneigia anksčiau aptartų įrodymų, jos kaip nuomininkės pareigos socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir (ar) kitų bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisių ir teisėtų interesų, ir nesuteikia privilegijų kitų asmenų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, kad asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas, 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).
36. Išvardintos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovės elgesio. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems daugiabučio namo gyventojams greta gyventi, taip pat ir tai, kad atsakovė gyvenamąsias patalpas naudojo ne pagal paskirtį.
37. Nuomininko pareiga socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir (ar) kitų bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisių ir teisėtų interesų, yra vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
38. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybes, aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pažeidė CK 6.611 straipsnio normas. Atsakovė nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir (ar) kitų bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisių ir teisėtų interesų. Šie nuomininko padaryti sutarties pažeidimai sudaro pagrindą nuomos sutartį nutraukti ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis išdėstytais argumentais, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas –ieškinys tenkinamas, 2019 m. kovo 8 d. Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiama, atsakovė iškeldinama su jai priklausančiu turtu (su jai priklausančia manta) iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti. Nutraukti 2019 m. kovo 8 d. Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Iškeldinti Atsakovę R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia manta iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.