- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- e2-743-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07337-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Ingrida Krolienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė 2020 m. gegužės 25 d. teikdama papildomus paaiškinimus kartu pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pradiniu ieškiniu reikštą reikalavimą dėl 33 613,19 Eur skolos priteisimo padidino 2316,96 Eur suma ir prašo priteisti iš atsakovės 36 364,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e/b l. 43, priedas 49).
1.1. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas A. G.. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl mirusiojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-717-424/2018 ieškinys buvo tenkintas iš dalies – teismas pripažino atsakovės ir A. G. bendrąją dalinę nuosavybę į:
Žemesnės instancijos teismas
(i) 0,1438 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
(ii) 0,1638 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
(iii) pripažino negaliojančia 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-12526, sudarytą tarp atsakovių N. G. ir I. N. dalyje dėl pirkėjo ir nustatė, kad pirkėju šioje sutartyje yra A. G.;
(iv) pripažino negaliojančia 2015 m. birželio 16 d. dovanojimo sutartį Nr. 4911 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo, sudarytą tarp atsakovės N. G. ir A. G.;
(v) panaikino N. G. išduoto 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NŠ-2459 dalį dėl ½ dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.
1.2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi paliko pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
1.3. Teismai nustatė, kad atsakovė ir ieškovės tėvas A. G. vedė bendrą ūkį ir turtą įgijo jungtinės veiklos pagrindu, todėl atsakovės naudai jai nuosavybės teisė pripažinta į ½ gyvenamojo namo su žemės sklypais.
Šalies argumentai
1.4. Ieškovė nurodo, kad mirusiam tėvui A. G. skolino savo pinigines lėšas (santaupas) ginčo gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimui, o kadangi ½ gyvenamojo namo su žemės sklypais dalis kaip jungtinės veiklos rezultatas pripažintas atsakovės nuosavybe, darytina išvada, kad gyvenamajam namui su žemės sklypais skolintos lėšos yra bendra jungtinės veiklos dalyvių prievolė. Todėl atsakovė privalo grąžinti ½ paskolintų lėšų ieškovei.
1.5. 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo surastas gyvenamas namas, dėl kurio pirkimo prasidėjo derybos. A. G. finansinė padėtis nebuvo gera, nes jis neturėjo pastovių pajamų, dėl ko, A. G. prašė savo dukros (šios bylos ieškovės), paskolinti jam pinigų būtent būsto paieškoms finansuoti ir pradiniam įnašui. Tuo tikslu 2012 m. lapkričio 19 d. ieškovė tėvui A. G. pervedė 35 000 Lt (10 136,70 EUR). Suradus tinkamą būstą ir žemės sklypus ieškovės tėvas A. G. sudarė avansinį susitarimą su gyvenamojo namo su žemės sklypais pardavėja I. N.. Šio susitarimo pagrindu ieškovės tėvas perdavė 50 000 LTL avansą grynaisiais pinigais, taip pat ranka ant šio susitarimo pažymėta, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. A. G. perdavė 50 000 Lt grynųjų pinigų pardavėjai. 2013 m. spalio 3 d. A. G. perdavė dar 50 000 Lt grynųjų pinigų pardavėjai, o 2013 m. spalio 17 – 40 000 Lt grynųjų pinigų. Viso - 190 000 Lt.
1.6. Ieškovė nurodo, kad dalį šių pinigų – 111 000 Lt (32 147,82 EUR), skirtų gyvenamojo namo ir žemės sklypų įsigijimui, mirusysis A. G. pasiskolino iš ieškovės. Nurodytas aplinkybes ieškovė įrodinėja tuo, kad ji 2013 m. rugsėjo 10 d. banke išgrynino 40 000 Lt, o 2013 m. rugsėjo 11 d. bei 2013 m. rugsėjo 12 d. nuo kortelės nuėmė 14 000 Lt ir šiuos pinigus perdavė tėvui A. G., kuris pagal avansinį susitarimą sumokėjo ginčo turto pardavėjai 50 000 Lt avansą. Notarinė sklypų ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo numatyta pasirašyti 2013 m. spalio 10 d., tačiau iki šios datos A. G. nepavyko surinkti reikiamos pinigų sumos turtui įsigyti, dėl ko, su pardavėja buvo sutarta atidėti sutarties pasirašymo terminą su sąlyga, kad A. G. pardavėjai sumokės papildomą 100 000 Lt avansą. Tai patvirtina ir pačios atsakovės paaiškinimai kitoje byloje. 2013 m. rugsėjo 18 d. ieškovė iš kortelės išgrynino 7 000 Lt ir perdavė šią sumą tėvui A. G.. 2013 m. rugsėjo 25 d. ieškovė A. G. pervedė 10 000 Lt. 2013 m. spalio 17 d. ieškovė išgrynino dar 40 000 Lt, kuriuos perdavė A. G., o jis atitinkamai sumokėjo pardavėjai kaip tai ir pažymėta avansiniame susitarime.
1.7. Nurodytais įrodymais ieškovė grindžia aplinkybes dėl tėvui A. G. paskolintų pinigų avansiniams mokėjimams atlikti už gyvenamąjį namą su žemės sklypais įsigijimą 110 000 Lt (32 147,82 EUR).
1.8. Ieškovė pabrėžia, kad jos tėvas A. G. neturėjo pakankamai lėšų gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimui, dėl ko kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo, tačiau kadangi jis neturėjo pastovių pajamų, bankas jam paskolos nesuteikė. Ieškovė paėmė paskolą savo vardu ir 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypais savo vardu. Teismas sprendimu nustatė, kad pirkimo pardavimo sutartis tarp N. G. ir I. N. yra negaliojanti dalyje dėl pirkėjo pripažinus pirkėju A. G., tačiau teismas visiškai nesigilino ir neanalizavo, kad gyvenamas namas su žemės sklypais iš dalies buvo įsigytas būtent iš ieškovės A. G. paskolintų lėšų.
1.9. Ieškovei bankas suteikė 256 000 Lt paskolą ir šie pinigai buvo pervesti pardavėjai I. N.. Trūkstamą pinigų sumą (64 000 Lt arba 18 535,68 Eur) už gyvenamąjį namą su žemės sklypais iš savo asmeninių ir skolintų bei vėliau grąžintų lėšų tiesiogiai pardavėjai sumokėjo ieškovė.
1.10. Ieškovė pažymi, kad palūkanas bankui už gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimo paskolą mokėjo ieškovė, taip pat, ieškovė mokėjo paskolos sutarties administravimo mokestį, nekilnojamojo turto ir gyvybės draudimo, susijusio su nekilnojamo turto įsigijimu, mokesčius bei kitus paskolos mokesčius (viso 6406,17 Eur)
1.11. Ieškovės vertinimu, nors teismo sprendimu pripažinta, kad gyvenamąjį namą su žemės sklypais įsigijo A. G., taip pat pripažinta, kad atsakovė yra ½ gyvenamojo namo su žemės sklypais savininkė, taip pat teismo sprendimu pripažinta, kad ieškovė nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, tačiau šiai dienai nėra išspręstas ieškovės paskolintų pinigų bendraturčiams su tikslu įsigyti gyvenamąjį namą su žemės sklypais klausimas.
1.12. Ieškovė iš viso gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimui paskolino 67 226,37 Eur. Kadangi atsakovė yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu jungtinės veiklos pagrindu pripažinta gyvenamojo namo su žemės sklypais bendraturte, jai priklauso ½ gyvenamojo namo su žemės sklypais dalis, ji privalo grąžinti ½ paskolintų ieškovės lėšų skolą ieškovei, t. y. 33 613,19 Eur.
1.13. Tikslindama ieškinį, ieškovė nurodė, kad gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimui A. G. skolinosi 50 000 Lt iš pažįstamų S. ir G. K., kuriems paskola yra grąžinta iš skolintų lėšų, tame tarpe ir iš ieškovės A. G. paskolintų lėšų. Kaip matyti iš A. G. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo, 2014 m. vasario 6 d. A. G. pasiskolino pinigų iš ieškovės (19 000 Lt), A. K., A. G. ir tą pačią dieną grąžino 50 000 LTL skolą G. K., kuri buvo panaudota gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimui. Vadinasi, 19 000 Lt sumoje ieškovė taip pat prisidėjo prie gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimui. Kaip jau buvo nurodyta ieškinyje, kadangi atsakovė teismo sprendimu buvo pripažinta ½ gyvenamojo namo su žemės sklypais savininke, ji proporcingai savo daliai privalo grąžinti ieškovei jos panaudotas lėšas gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimui. Dėl ko, ieškovė tikslina ieškinį šia suma – 19 000 Lt/2 = 9500 Lt = 2751,39 Eur, nes šie pinigai taip pat buvo panaudoti gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimui.
1.14. Viso ieškovės pinigų gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimui buvo panaudota 72 729,15 Eur (1/2 šios sumos yra lygi 36 364,58 Eur).
1.15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra (i) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; (ii) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; (iii) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.).
1.16. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad atsakovė ir mirusysis A. G. turėjo susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
1.17. CK 6.974 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui.
1.18. Šiuo atveju, teismas civilinėje byloje Nr. e2-717-424/2018 nustatė, kad atsakovės kaip jungtinės veiklos partnerės dalis yra ½ gyvenamojo namo su žemės sklypais. Pabrėžtina, kad atsakovė privalo atlyginti gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimo kaštus ieškovei, nes ieškovė šio turto įsigijimui bendros jungtinės nuosavybės partneriams buvo paskolinusi savo lėšas. Kadangi atsakovei pripažinta ½ jungtinės nuosavybės veiklos rezultato, tai ji turi ieškovei atlyginti ½ ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimu.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašo atmesti.
2.1. Nurodo, kad ji buvo A. G.., mirusio (duomenys neskelbtini), ilgametė jo gyvenimo partnerė nuo 2000 metų. Po A. G. mirties, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus (tada - Trakų rajono apylinkės teismas) dėl su A. G. sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
2.2. Trakų rajono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-717-424/2018, atsakovės ieškinį tenkino iš dalies.
2.3. Be to, teismas detaliai išanalizavęs atsakovės su A. G.. turto sukūrimo šaltinius, konstatavo, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad namo statyboms ir įrengimui 2013 m. rugpjūčio 25 d. iš atsakovės žento L. P. buvo pasiskolinta 60 000 svarų sterlingų; taip pat 50 000 Lt buvo paskolinta ir ieškovės pažįstamų S. ir G. K., kuriems paskola buvo grąžinta, 8 700 Eur buvo pasiskolinti iš ieškovės bendradarbės L. B., 2014 m. vasario 6 d. pasiskolino 15 000 Lt iš A. K. bei 20 000 Lt iš A. G., ką patvirtina A. G. sąskaitos išrašai. Taip pat teismas konstatavo, kad A. G. 2015 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymu pervedė 72 903,78 Eur N. G. grąžindamas skolą. Po šio pervedimo 2015 m. birželio 10 d. buvo išregistruota hipoteka (Nekilnojamojo turto registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimai), o 2015 m. birželio 16 d. N. G. ir A. G. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią A. G. visą pagal 2013 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1- 10622 įgytą turtą padovanojo A. G.. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad skola N. G. buvo grąžinta pardavus atsakovės ir A. G. bendru darbu sukurtą kitą nekilnojamąjį turtą bei skolintas lėšas, kurios buvo grąžintos.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovė nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje N. G. nepateikė įrodymų, kad tėvas jai būtų negrąžinęs kokių nors piniginių sumų. Priešingai, ji įrodinėjo, kad tėvas pats turėjo pakankamai lėšų ne tik turtui įsigyti, bet ir skolinti. Be to, išnagrinėtoje civilinėje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu (kaip nurodyta ir teismo sprendimo aprašomojoje dalyje) N. G. patvirtino, kad pardavus butą (duomenys neskelbtini), už 125 000 Eur, A. G. pervedė N. G. reikalingą pinigų sumą, kad ši padengtų savo paskolą banke. Taip pat A. G. grąžino kitas paskolas fiziniams asmenims. Pilnai atsiskaičius už abu sklypus ir namą, ji su tėvu nutarė, kad sudarys dovanojimo sutartį, o jis toliau galės pats tvarkytis visus nekilnojamojo turto dokumentus. Todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas.
2.5. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neįvykdytų paskolinių prievolių tarp jos ir tėvo A. G. egzistavimo. Atsakovė iš ieškovės jokių piniginių lėšų niekada nesiskolino, jokie paskolos teisiniai santykių tarp jų nesusikūrė. Todėl ieškovė pirmiausia ir privalo įrodyti neįvykdytų paskolinių santykių su tėvu egzistavimo faktą (CPK 12, 178 straipsniai), ir tik tai įrodžiusi, galėtų reikalauti dalies prievolės įvykdymo. Ieškovė teigia, kad ji neva skolino pinigus savo mirusiam tėvui A. G., kuris jai paskolos negrąžino. Tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės. Pati ieškovė kreipėsi į notarę su prašymu sudaryti paveldimo turto apyrašą. 2017 m. birželio 8 d. antstolio Dariaus Jonaičio parengtame patikslintame paveldimo turto apyraše Nr. 8061523 įrašytas visas likęs mirusiojo turtas ir skoliniai įsipareigojimai.
2.6. Prašo vadovautis CK 5.53 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti, o šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad turto apyraše įvardijamas palikimą sudarantis turtas, palikėjo kreditorinis ir debitorinis įsiskolinimas, o 7 dalis nustato, kad įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktas į apyrašą skolines pareigas, dėl to nedelsiant privalo kreiptis į notarą dėl apyrašo papildymo. Šiuo atveju, po A. G. mirties sudarytame turto apyraše nėra nurodyta jokia skola ieškovei, priešingai, jame įrašyta, kad ieškovė liudija, kad apyraše nurodytas visas jai žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai įsipareigojimai.
Šalies argumentai
2.7. Ieškovė pati priimdama palikimą pagal turto apyrašą privalėjo nurodyti palikėjo skolas, inter alia ir jai esančius skolinius įsipareigojimus, jeigu tokie būtų buvę, o to nepadarius, juo labiau patvirtinus, kad į apyrašą įrašyti visi jai žinomi skoliniai įsipareigojimai, preziumuotina, kad jokie skoliniai įsipareigojimai ieškovei neegzistavo ir visa rizika tenka jai pačiai. Be to, CK 5.63 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Per įstatymo nustatytą terminą ieškovė jokių reikalavimų dėl skolinių prievolių nepareiškė.
2.8. Ieškovė nurodo, kad gyvenamojo namo su žemės sklypais įsigijimui ji neva paskolino tėvui A. G. 67 226,37 Eur sumą, kuri iki šiol jai nėra grąžinta, ir kurios ½ dalį prašo priteisti iš atsakovės kaip jungtinės veiklos partnerio sukuriant šį turtą. Ieškovės teigimu 67 226,37 Eur skolą sudaro: 1) jos 2012 m. lapkričio 19 d. pavedimu tėvui pervesta 10 136,70 Eur (35 000 Lt) suma; 2) įvairiais laikotarpiais neva grynais pinigais perduota suma 32 147,82 Eur (110 000 Lt) (2013 m. rugsėjo 10 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. rugsėjo 18 d., 2013 m. rugsėjo 25 d. ir 2013 m. spalio 17 d.); 3) pardavėjai I. N. už perkamus daiktus sumokėta 18 535,68 Eur (64 000 Lt) suma. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš tikrųjų nurodomas pinigų sumas tėvas jai buvo skolingas, priešingai - įrašas 2017 m. birželio 18 d. patikslintame paveldimo turto apyraše, taip pat jokių kreditorinių reikalavimų po A. G. mirties nepateikimo faktas bei jos tvirtinimai minimoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kad pilnai atsiskaičius už abu sklypus ir namą, ji su tėvu nutarė, kad sudarys dovanojimo sutartį, patvirtina, kad jokios jos tėvo skolinės pareigos neegzistuoja, o pareikštu ieškiniu ji siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
2.9. Pasisakydama dėl 2012 m. lapkričio 19 d. 10 136,70 Eur (35 000 Lt) pavedimu pervestos sumos, atsakovė prašo vadovautis kasacinės instancijos suformuota praktika, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Šiuo atveju, vien nurodomas ieškovės pavedimas nepatvirtina nei aplinkybės, kad tėvas iš tikrųjų jai šią sumą buvo skolingas, nei aplinkybės, kad ši pinigų suma galėjo būti panaudota turto, kuris buvo pripažintas atsakovės ir mirusiojo A. G. bendrai sukurta nuosavybe, sukūrimui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 metais jokio turto atsakovė su A. G. neįsigijo ir nekūrė, todėl ši suma aplamai nebuvo reikalinga bendro turto kūrimui. Pati ieškovė pateikė avansinį susitarimą, iš kurio matyti, kad preliminarų susitarimą (Avansinis susitarimas) pirkti žemės sklypus unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei nebaigtą statyti namą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. G. pasirašė tik 2013 metų pabaigoje. Todėl jokio poreikio skolintis iš N. G. 2012 m. lapkričio 19 d. nebuvo. VĮ ,,Regitra“ pažyma patvirtina, kad A. G. 2013 m. balandžio 30 d. įsigijo krovininį automobilį Mercedess Benz, 313 v/n (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo pati ieškovė. Jokio bendro turto nurodomu ar artimu pinigų pervedimui laikotarpiu atsakovė su ieškovės tėvu neįsigijo ir nekūrė. Be to, aptariamas pavienis pavedimas nepatvirtina, nei kad tai buvo paskola A. G., nei kad jeigu ir taip, kad ji nebuvo grąžinta.
Atsiliepimas
2.10. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais dėl 32 147,82 Eur (110 000 Lt) skolinimo A. G. grynaisiais pinigais fakto (2013 m. rugsėjo 10 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. rugsėjo 18 d., 2013 m. rugsėjo 25 d. ir 2013 m. spalio 17 d.), nes į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų perdavusi tėvui nurodomas sumas grynais pinigais. Vien jos deklaruojamas faktas apie kažkokias išgrynintas iš savo sąskaitos pinigų sumas automatiškai nepatvirtina šių pinigų paskolinimo A. G. sumokėti pagal Avansinį susitarimą fakto. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje nurodomų piniginių lėšų išgryninimo laikotarpiu, buvo nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Kaip pažymima kasacinio teismo jurisprudencijoje - bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Šiuo atveju, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie minimų grynųjų pinigų paskolinimo A. G. faktą ir jo įsipareigojimą grąžinti pinigus, todėl tokius ieškovės teiginius atsakovė vertina kaip išgalvotus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-355-653/2019, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo, konstatavo, kad nors apeliantė teigia, jog ji įvykdė didelę dalį A. G. įsipareigojimų, išgrynindama / pervesdama A. G. atitinkamas sumas iš savo asmeninių lėšų, kurias jis panaudojo pagal Avansinį susitarimą sumokėdamas 190 000 Lt, apeliantės pateikti banko išrašai nėra pakankami konstatuoti faktą, jog apeliantės išgrynintos atitinkamos pinigų sumos (pvz. 2013-09-10 ir 2013-10-17 išgryninus po 40 000 Lt), buvo panaudotos sumokant avansą pagal Avansinį susitarimą; taigi, apeliantė neįrodė, jog žymia dalimi asmeninėmis lėšomis prisidėjo įsigyjant ginčo turtą (nutarties 58 punktas). Vadinasi, aplinkybė, kad ieškovės išgrynintos pinigų sumos buvo paskolintos A. G. apmokėti pagal Avansinį susitarimą faktas paneigta įsiteisėjusiais teismų spendimais, todėl nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2.11. Pasisakydama dėl ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl pardavėjai I. N. už perkamus daiktus pervestos 18 535,68 Eur sumos atsakovė pažymėjo, kad pati ieškovė nagrinėjant civilinę bylą, kuri užbaigta Trakų rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu, civilinės bylos Nr. e2-717-424/2018, patvirtino, kad ji padovanojo tėvui gyvenamąjį namą ir žemės sklypus tik po to, kai jis apmokėjo jos paimtą šiam turtui įsigyti banko paskolą bei grąžino skolas fiziniams asmenims. Vadinasi, ji pati pripažino, kad visas skolas tėvas jai yra grąžinęs, todėl pripažintos aplinkybės iš naujo nebeįrodinėtinos nagrinėjamoje byloje. Dėl šių aplinkybių pasisakė ir ankstesnis teismai. Ieškovė pateikė atsitiktinius savo sąskaitų išrašus ir siekia imituoti neva jai egzistuojančias tėvo skolas, kurių ji net nenurodė nei paveldimo turto apyraše, nei dėl jų reiškė reikalavimus per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, todėl atsakovei negali būti perkelta neegzistuojančių mirusiojo A. G. skolų grąžinimo prievolė. Taip pat paminėtina, kad pati ieškovė nuolat pabrėždavo, jog ji su tėvu visada visus tarpusavio skolinius santykius įformindavo raštiškai. Tai patvirtina ir pateikiamos paskolos sutartys. Tačiau dėl ginčo skolos jokių paskolos rašytinių dokumentų nepateikė.
2.12. Be to, vien aplinkybė, jog beveik tris metus ieškovė nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl kokių nors mirusiojo A. G. skolų egzistavimo, patvirtina, kad jos yra išgalvotos ir neegzistuojančios, ir yra tik dar vienas siekis pasibylinėti su atsakove. Ieškovė, net nesulaukusi bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, kreipėsi į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo ir įkeldinimo į paveldėtą gyvenamojo namo, kuriame gyveno atsakovė su ieškovės mirusiu tėvu, dalį, vien tam, kad atsakovei sukeltų nepatogumus, taip pat įteikė ieškinį dėl nuostolių priteisimo už negalėjimo naudotis paveldėtu turtu laikotarpį. Nustačius teismo sprendimu atsakovei turto dalį, sudarė su atsakove taikos sutartį abejose bylose - pirmojoje byloje atsakovė sutiko parduoti bendra daline nuosavybe esantį turtą, Taikos sutartis patvirtinta 2019 m. birželio 10 d. Vilniaus regiono teismo nutartimi, civ. byloje Nr. e2-50-213/2019. Minimoje byloje ieškovė jokių pretenzijų atsakovei dėl kokios nors skolos nereiškė, o sutarties preambulėje įrašėme, jog šalys siekia taikiai išspręsti civilinėje byloje kilusį tarpusavio ginčą ir užkirsti kelią ateityje kilti teisminiams ar neteisminiams ginčams. Taip pat, ieškovei atsisakius reikalavimų atlyginti didžiąją nuostolių dalį 2019 m. birželio 7 d. Vilniaus regiono teismas nutartimi civ. byloje Nr. e2-460-239/2019 patvirtino taikos sutartį ir kitoje byloje. Taikos sutartis atsakovė pasirašė siekdama nesibylinėti su ieškove, gerbdama savo ilgamečio partnerio atminimą, tačiau pastaroji, vėl siekia inicijuoti eilinį bylos procesą, siekdama nesąžiningų tikslų.
2.13. Ieškovė reiškiamus reikalavimus kildina iš jungtinės veiklos partnerių bendros pareigos vykdyti iš jungtinės veiklos kilusias prievoles, motyvuodama, kad ji turi kreditorinių reikalavimų vieno iš partnerių - mirusiojo A. G., atžvilgiu. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji turi kreditorinius reikalavimus į A. G., todėl atsakovei negali būti nustatyta pareiga grąžinti dalį neegzistuojančių įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus.
3.1. Papildė, kad paveldėjo tik tėvo dalį, nors skolino dvigubai daugiau. Akcentavo, kad turėjo santaupų perkant tėvui 2 sklypus. Pinigus ji grynino rugsėjo 9 ir 10 dienomis, per vieną kartą buvo galima išgryninti 2000 Lt, per dieną – 7000 Lt. Pinigus tėvui atidavė grynais. Rugsėjo 25 d. pervedė 10 000 Lt tėvui ir jis tą pačią dieną juos išgrynino. Savo turtą tėvas taip pat pardavinėjo, tačiau dar nebuvo pardavęs.
3.2. Paskutinės avansinės įmokos mokėjimas atliktas spalio 17 d. Viso pervesta 190 000 Lt, iš kurių 111 000 Lt buvo ieškovės. Bankas paskolą davė ieškovei (250 000 Lt), kurią ieškovė pervedė pardavėjai. Tų pinigų neužteko, todėl ji iš draugės I. Ž. pasiskolino 49 000 Lt, tada dar pridėjo savo 15 000 Lt.
3.3. 2016 m. buvo parduotas tėvo butas už 73 000 Eur. Gavusi pinigus už parduotą butą ji grąžino paskolą bankui.
3.4. G. K. paskolino 50 000 Lt, kurie buvo grąžinti pasiskolinant pinigus iš ieškovės.
3.5. Atsakovei pinigų ieškovė neskolino.
Šalies argumentai
3.6. Ieškovė iš viso investavo 72 799 Eur, todėl ½ prašo priteisti iš atsakovės.
4. Ieškovės atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti – teismai nustatė jungtinę veiklą, o ieškovė į veiklos rezultatą investavo savo pinigus, todėl dalies pinigų ji prašo iš kito veiklos dalyvio.
4.1. Mano, kad vienam iš jungtinės veiklos dalyvių mirus, įvyko sutaptis (dalyvio ir paveldėjimo teisiniai santykiai), dėl ko kreditorinio reikalavimo ieškovei reikšti nereikėjo.
4.2. Be to, šioje situacijoje svarbūs du momentai – ieškovės veiksmai skolinantis pinigus iš banko ir vėliau juos grąžinant, antras – ieškovė investavo savo asmenines lėšas, todėl ieškovė prašo savo pinigų.
4.3. Atsikertant į atsakovės argumentus dėl grynųjų pinigų, mano, kad teismas, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus, turėtų vadovautis tikimybių teorijos principu – pinigų nuėmimas sutampa su mokėjimais, nėra duomenų, kad pinigai buvo mokėti iš kitų lėšų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
5.1. Visų pirma nesutiko su ieškovės paaiškinimais, kad ji neturėjo pinigų, nes bylos medžiaga nustatyta kitaip. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad sodyba pirkta už 30 000 Lt, o parduota už 170 000 Lt. Mintis pirkti namą kilo atsakovei pardavus žemę. Namo jie ieškovo apie 1,5 metų. Tiek namo ieškojo, tiek ir namo raktai buvo perduoti atsakovei ir A. G..
5.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu ieškovė būtų davusi tiek pinigų tėvui, kiek nurodo, jiems nebūtų reikėję skolintis pinigų iš G. K., L. P..
5.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad po ieškovės tėvo mirties, ji su savo advokatu, o ieškovė su savo advokatu sėdėjo ir dalijosi turtą – ieškovė susirinko ir išsivežė viską, net senienas, todėl keista, kad pamiršo tokios sumos skolą.
5.4. Dėl ieškovės atliktų pavedimų teismai jau pasisakė priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais, todėl negalima siekti kitokių aplinkybių vertinimo.
5.5. Mano, kad ieškovė neįrodė nei vienos jos nurodytos sumos pervedimo jos tėvui, kuri buvo panaudota ginčo turto įsigijimui. Be to, šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pinigų grąžinimo. Prašo įvertinti tai, kad iš dalinės nuosavybės pareiga nėra solidari. Be to, mano, kad tėvas nebuvo skolingas ieškovei. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad partnerių įnašai buvo lygūs, todėl priteisė po ½ dalį. Iš atsakovės ieškovė neturi teisės reikalauti jos nurodytų pinigų.
5.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad kai tėvas mirė, ieškovė nuo sąskaitos nuėmė 10 000 Eur, nors tie pinigai buvo A. G. ir atsakovės bendri.
6. Atsakovės atstovė advokatė palaikė atsiliepime nurodytas, prašė ieškinį atmesti.
6.1. Advokatė atkreipė dėmesį į tai, kad pati ieškovė kituose teismuose nurodė, kad tuomet, kai tėvas su ja atsiskaitė, buvo nuspręsta sudaryti dovanojimo sutartį.
6.2. Nesutinka su ieškovės dėstomomis aplinkybėmis dėl grynųjų pinigų vertinimo ir prašo vadovautis Vilniaus apygardos teismas nutarties 58 punkte nustatytomis aplinkybėmis.
6.3. Mano, kad ieškovė, siekdama prisiteisti nurodytą sumą, visų pirma, turėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, nes nustatyta tvarka yra imperatyvi. Ieškovė kreipėsi dėl paveldimo turto aprašo sudarymo, tačiau savo reikalavimo į aprašą neprašė įtraukti. Mano, kad iš jungtinės veiklos atsiradusios prievolės netampa bendros.
6.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismai jau konstatavo, kad A. G. grąžino skolas kitiems asmenims. Duomenų, kad skolino ieškovė, nėra. Jeigu ieškovė kažką skolino tėvui, tai neperkelia teisės reikalauti iš kito partnerio. Mano, kad jokie paskolos santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė.
6.5. Pažymėjo, kad ieškovė paveldėjo daugiau nei jos nurodoma suma kaip skola.
6.6. Atstovės nuomone, ieškovės nurodytų pinigų sumos nepatvirtina, kad jos buvo panaudotos ginčo turtui pirkti. Yra duomenų apie automobilio pirkimą. Dėl grynųjų pinigų vertinimą jau pateikė ankstesnis teismai, todėl būtina vadovautis jų nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais vertinimais.
7. Liudytoja apklausta I. Ž. paaiškino, kad ji yra ieškovės bendradarbė, pažįstanti ieškovę gana seniai, nes anksčiau buvo kursiokės. Paaiškino, kad ieškovė ją pakvietė liudyti, nes 2005 m. N. G. iš jos skolinosi pinigų. Liudytoja pasiteiravo, kam reikalingi pinigai ir sutiko skolinti su sąlyga, kad pinigus pervestų. Skolino be palūkanų. Jai buvo paaiškinta, kad N. G. su tėvu perka namą ir tam reikia pinigų, nes jų trūko. Apie konkrečius skaičius nekalbėjo. Buvo minima, kad dvigubai jau sumokėjo. Liudytoja skolino 49 000.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-717-424/2018 buvo pripažinta atsakovės ir ieškovės mirusio tėvo A. G. bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis į 0,1438 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 0,1638 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, e/b. l. 6 (popierinio priedo l. 6.3-6.13)). Teismas taip pat pripažino negaliojančia 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-12526, sudarytą tarp atsakovių N. G. ir I. N. dalyje dėl pirkėjo ir nustatė, kad pirkėju šioje sutartyje yra A. G.; taip pat pripažino negaliojančia 2015 m. birželio 16 d. dovanojimo sutartį Nr. 4911 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo, sudarytą tarp atsakovės N. G. ir A. G.; panaikino N. G. išduoto 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NŠ-2459 dalį dėl ½ dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.
9. Aukščiau nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-355-653/2019) (e/b t. 1, b. l. 43 (popierinio priedo l. 43.2-43.17)).
10. Sprendimo 8, 9 punktuose nurodytoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl jungtinės veiklos įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą ir konstatavo, kad jungtinės veiklos dalyviais siekiant įsigyti šį turtą buvo atsakovė ir ieškovės velionis tėvas A. G. (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-355-653/2019 55 punktas). Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir turi prejudicinę galią šioje byloje kilusiam ginčui spręsti (LR CPK 182 straipsnio 2 punktas).
11. Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo, reikalavimą grįsdama aplinkybėmis, kad ji savo tėvui, kaip atsakovės jungtinės veiklos partneriui, ginčo turtui įsigyti paskolino 72 729,15 Eur sumą, kurios ½ dalį turi pareigą ieškovei grąžinti atsakovė.
12. Išanalizavus ieškovės, atsakovės paaiškinimus aukščiau nurodytoje civilinėje byloje bei šioje byloje duotus paaiškinimus ir lyginant juos su į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei teismų konstatuotomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovės parodymai yra nenuoseklūs – civilinėje byloje Nr. e2-717-424/2018 buvo neigiamas atsakovės ir ieškovės tėvo jungtinės veiklos faktas dėl ginčo turto įsigijimo, be to, teigiama, kad ieškovės tėvas turėjo pakankamai lėšų ginčo turtui įsigyti, teigiama, kad ji tėvui skolino pinigų ginčo turtui įsigyti; šioje byloje reiškiant reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovė nurodo, kad tėvas neturėjo pakankamai lėšų nurodytam turtui įsigyti ir šia aplinkybe grindžiamas teigimas dėl skolos suteikimo jungtinės veiklos dalyviams ginčo turtui įsigyti bei atitinkamai dėl skolos dalies priteisimo iš atsakovės kaip kito jungtinės veiklos dalyvio. Analizuodamas ieškovės parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje (patikslinto ieškinio 1.15 punktas, e/b popierinio priedo 43.51 lapas) nurodė, kad skolino bendraturčiams su tikslu įsigyti ginčo turtą (gyvenamąjį namą su žemės sklypais) ir šiai dienai liko neišspręstas skolintų pinigų grąžinimo klausimas. Šioje byloje teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pinigų atsakovei ji neskolino (teismo sprendimo 3.5 punktas).
13. CK 6.974 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. CK 6.975 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui, o pagal bendras nesutartines prievoles partneriai atsako solidariai.
14. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuotas jungtinės veiklos faktas tarp atsakovės ir ieškovės velionio tėvo įsigyjant ginčo turtą (LR CPK 182 straipsnio 2 punktas, 12, 178, 179 straipsniai). Taip pat teismų konstatuota, kad N. G. pateikti banko išrašai, kuriais ji įrodinėjo aplinkybes dėl 190 000 Lt sumos suteikimo A. G., nėra pakankami konstatuoti faktui, kad jos išgrynintos atitinkamos pinigų sumos (pvz., 2013-09-10 ir 2019-10-17 išgryninus po 40 000 Lt) buvo panaudotos sumokant avansą pagal Avansinį susitarimą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 58 punktas, CPK 182 straipsnio 2 punktas).
15. Teismams nustačius, kad jungtinės veiklos dalyvių dalys yra lygios (LR CK 6.970 straipsnio 2 dalis), tai sąlygoja išvadą, kad partnerių įnašai buvo lygūs. Dėl nurodyto ieškovės nurodytos aplinkybės dėl pinigų skolinimo tėvui ginčo turtui įsigyti yra susijusios tik su jos ir jos tėvo tarpusavio santykiais ir gali turėti įtakos tik tėvo turto daliai, bet ne atsakovės turto daliai, tiek išnagrinėtoje byloje esant užfiksuotiems ieškovės parodymams, tiek šioje nurodant, kad pinigus ji skolino savo tėvui, o atsakovei pinigų neskolino (LR CK 6.974 straipsnio 1 dalis, 6.975 straipsnio 1 dalis). Todėl teismams nustačius, kad jungtinės veiklos dalyvių dalys įsigyjant ginčo turtą yra lygios, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl nurodytų pinigų sumų skolinimo jos tėvui yra susijusios tik su tėvui priklausančio turto dalimi, kurią paveldėjo pati ieškovė (LR CPK 12, 178, 182, 179 straipsniai).
16. Teismas sutinka su atsakovės atstovės nurodytais argumentais, kad ieškovė be kita ko, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie minimų grynųjų pinigų paskolinimo A. G. faktą ir jo įsipareigojimą grąžinti pinigus, nors šios aplinkybės nėra reikšmingos teismui nustačius, kad ieškovė pinigų atsakovei neskolino, kas paneigia pačios ieškovės teiginius dėl pinigų skolinimo jungtinės veiklos partneriams (LR CPK 12, 178, 179 straipsniai).
17. Kita vertus, pati ieškovė teisme civilinėje byloje Nr. e2-717-424/2018 nurodė, kad kai tėvas su ja atsiskaitė, ji tėvui 2015 m. birželio 16 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ginčo turtą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 57 punktas) (LR CPK 186 straipsnis, 187 straipsnis, 177 straipsnis). Kitoks nustatytų aplinkybių aiškinimas negalimas paisant CPK 182 straipsnio ir 279 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
18. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės ieškinys pagal suformuluotą jo dalyką (dėl skolos priteisimo iš kito jungtinės veiklos dalyvio) jo nurodytu pagrindu (jungtinės veiklos rezultatui (ginčo turtui įsigyti) ieškovė paskolino savo asmeninių lėšų) negali būti tenkinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus jungtinės veiklos dalyvių dalis lygiomis pagal dalyvių įnašus, taip pat teismams konstatavus, kad ieškovės pateikti bankų išrašai nepakankami faktui dėl pinigų panaudojimo sumokant avansą pagal Avansinį susitarimą, ir pačiai ieškovei šiame teisme patvirtinus faktą, kad ji pinigų atsakovei neskolino (LR CPK 186, 187 straipsniai). Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes tai nekeičia teismo padarytų išvadų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 870 Eur išlaidos advokato pagalbai, kurios įvertinus jų apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, darbo laiko sąnaudas bylos nagrinėjimo metu neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, yra protingo dydžio, ir pagrįstos (CPK 88, 98 straipsniai).
20. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, nepriteisiamos, nes neviršija 5 Eur (LR CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 870 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.