Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus rentvėjus“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui Žiūkui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus rentvėjus“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022-10-10 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad buvo išnuomota konkreti įranga ir suteiktos paslaugos (transportas, draudimas). Paslaugos individualizuotos užsakymuose. Išrašytos PVM sąskaitos-faktūros – skola 2654,48 Eur. Sutartyje numatyta, kad vėluojant įvykdyti prievoles, mokami delspinigiai. Prašo už 180 d. iki ieškinio padavimo dienos. Teisę kreiptis į teismą realizavo 2021-10-18. Iš ankstesnių sąskaitų-faktūrų matyti, kad išrašo sąskaitas-faktūras 2k./mėn., nurodo nuomos laikotarpį, kuris fiksuojamas nuomos pabaiga. Senesnės sąskaitos-faktūros rodo, kad buvo susitarę dėl draudimo apsaugos, ilgą laiką mokėjo, kol neatsisakė šios paslaugos. Sutartyje yra bendros sąlygos, konkrečios sąlygos nurodytos užsakymo akte, kuris pildomas perduodant įrangą. Dėl remonto paaiškino, kad 2020-07-15 užsakymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra kliento parašas, kad tvarkingas. Nuo 2020-07-15 iki 2020-12-28 nuomojosi ekskavatorių. Dėl ieškovės organizacinių sprendimų reikėjo susigrąžinti, susitarė, kad pasiims ir atveš analogiškų parametrų – 2020-12-28 užsakymo aktas. Grąžino 2020-12-28 ir nurodyti pažeidimai. Padarė fotofiksaciją, iš kurios matosi pažeidimai, kurie nurodyti akte. Šią įrangą pateikė remontuoti, 2021-01-29 išrašyta sąskaita-faktūra (yra inventorizacijos Nr.). Grąžinimo akte nuomos laikotarpis nuo 2020-12-16 – nuomos pradžia netiksli, nes sistema neleidžia kitaip sugeneruoti dokumento. Terminas nurodytas apmokestinimo tikslu. Grąžino tik ekskavatorių, be priedų, taip pat kitas užsakymas – sukeitimas ekskavatoriaus. Foto padarytos, kai nustatytas pažeidimas. Matosi pažeistas gaubtas, stiklas. Nežino tiksliai, kiek ieškovė turėjo ekskavatorių dėl remonto. Ar buvo išnuomotas naujas mini ekskavatorius, negali atsakyti. Užsakymo akte patvirtinta, kad technika neturi trūkumų. Paaiškino, kad 2020-07-15 užsakymo aktas ir apžiūros aktas yra vieno lapo dokumentas, kurį pasirašė atsakovės atstovas K. R. Nebuvo nurodyta trūkumų. 2020-07-15 apžiūros akte nurodyta, kad darytos nuotraukos, tačiau jų byloje nėra. Nežino, ar jos yra. Jei yra, nežino, ar išsaugotos. Ieškovė teikė draudimo apsaugą, dėl kurios tarėsi, atsakovė mokėjo už tai. Tai, kad buvo užsakyta draudimo apsauga, patvirtina 2020-11-04 užsakymo aktas. Paaiškino, kad sąskaitose nurodomi įrangos paruošimo darbai yra kuro papildymas (D – dyzelinas; B – benzino kiekis litrais). Dėl netesybų nurodė, kad atsakovė nėra sumokėjusi skolos, kurios neginčija, taigi delspinigių dydis neskatina vykdyti prievolės.

2022-10-10 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad dėl remonto išlaidų reikia nustatyti, ar ieškovė pagrindė, kokios būklės ir koks ekskavatorius perduotas. Ieškovė turi specialią formą „apžiūros aktas“, tačiau 2020-07-15 apžiūros aktas nėra užpildytas – nėra atsakovo atstovo parašo, yra nuotraukos, bet jų nepateikė. Nežinoma ekskavatoriaus pirminė būklė. Užsakymo akte nėra atskiros grafos pastaboms. Nėra įrodymų, kad nebuvo pažeidimų. Nėra pagrindo teigti, kad grąžino sugadintą, nes nėra įrodymų, koks perduotas. Ieškovė yra savo srities profesionalė. Neaišku, kokių ekskavatorių nuotraukos pateiktos byloje, kada darytos nuotraukos. Apžiūros aktas nebuvo teiktas atsakovei pasirašyti. Nuotraukose matosi ir kitas ekskavatorius. Ieškovė neneigė, kad turi ne vieną mini ekskavatorių, kad nuomoja dėvėtus. Ruošdamasi parduoti, pagerino. Prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, bet neįrodė neteisėtų veiksmų. Dėl remonto išlaidų nurodė, kad nėra jokios detalizacijos, tik suma „iš lubų“. Ieškovė privalo pagrįsti sumą. Jei nauja detalė, turi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas. Neįrodė civilinės atsakomybės patikimais, pirminiais įrodymais. Ieškovė, užsiimdama nuomos technika, neva teikia draudimo paslaugas. Neturi teisės verstis draudimo veikla. Vien įrašymas į sąskaitą-faktūrą nedaro pagrįsto reikalavimo. Tai, kad atsakovė mokėjo, nedaro teisėtais ieškovo veiksmų. Reikalauja apmokėti už tai, kokių paslaugų nesuteikė ir neturėjo teisės teikti. Pateikta 2022-10-10 ištrauka iš tinklapio nėra licencija, draudimo liudijimas, nepatvirtina, kad tokia pati informacija buvo 2020 m. 04 mėn., kai sudaryta sutartis. Kadangi nuomojama nenauja įranga, ji eksploatacijos metu buvo aprūdijusi, aplankstyta, atsakovė pasitikėjo ieškovės sąžiningumu (darė nuotraukas), atskiro apžyiūros akto nerengė. Šalys susitarė užfiksuoti būklę apžiūros aktu, parengtu ieškovės. Kas yra K. R., byloje nėra duomenų. Sutartis sudaryta su J. S., jis atstovauja įmonei, todėl jis turėjo pasirašyti visus dokumentus. Direktorius defektų dokumentų nėra pasirašęs ir nėra pripažinęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Vilniaus rentvėjus“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-07 sudaryta Nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atlygintinai laikinai naudotis ir valdyti įrangą, o atsakovė įsipareigojo ją priimti, naudoti ir valdyti pagal sutartas sąlygas, pasibaigus nuomos laikotarpiui įrangą grąžinti, mokėti nuomos mokestį, kaip tai numatyta sutartyje. Tarp šalių prie nuomos sutarties buvo sudaryti užsakymo aktai: 2020-07-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-12-16 Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsakymo aktai). Remiantis ieškovės paaiškinimais, dėl ieškovės veiklos organizacinių pokyčių 2020-12-28 mini ekskavatorius buvo pakeistas kitu, pasirašytas užsakymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė apmokėti atsakovei PVM sąskaitas-faktūras: 2020-12-15 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 798,60 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2020-12-30), 2020-12-31 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1896,68 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2021-01-15), 2021-01-15 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 459,20 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2021-01-30). Remiantis byloje pateiktais įrodymais, atsakovė pateiktas sąskaitas apmokėjo iš dalies – 2021-02-05 sumokėjo 500 Eur, kuriuos ieškovė įskaitė kaip mokėjimą už 2020-12-15 sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2654,48 Eur skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 382,24 Eur delspinigių. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu iš dalies, nurodė, kad nesutinka su reikalavimu priteisti 1149,50 Eur remonto išlaidų pagal sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 15,97 Eur už draudimo apsaugą pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 459,20 Eur pagal sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių ar prašo sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų. Taigi byloje kilo ginčas dėl skolos už išnuomotą įrangą, remonto išlaidų už išnuomotą įrangą atlyginimo, dėl apmokėjimo už draudimo apsaugą, taip pat dėl netesybų pagal sutartį.

Dėl reikalavimo priteisti skolą pagal įrangos nuomos sutartį

Remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad šalis siejo įrangos nuomos teisiniai santykiai. Byloje dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

Vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal Sutarties 3.1 punktą, Sutartimi ir Užsakymo aktu nuomotojas (ieškovė) perduoda nuomininkui (atsakovei) atlygintinai laikinai naudotis ir valdyti Užsakymo akte nurodytą įrangą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o nuomininkas įsipareigoja priimti perduodamą įrangą bei mokėti nuomos mokestį. Pagal Sutarties 2.1.5 papunktį, nuomos mokestis nurodomas Užsakymo akte arba komerciniame pasiūlyme.

Ieškovės teigimu, įranga buvo nuomojama nuo 2020-07-15 iki 2021-01-13. Byloje pateikti Užsakymo aktai patvirtina, kad 2020-07-15, 2020-11-04, 2020-12-16, 2020-12-28 atsakovei buvo perduota įvairi įranga (mini ekskavatorius, kasimo, planiravimo kaušai, kabelių ir laidų traukimo įrenginys ir kt.), teiktos su įrangos nuoma susijusios paslaugos (transportavimo paslaugos ir kt.). Bylos duomenimis, ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas-faktūras: 2020-12-15 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 798,60 Eur sumai, 2020-12-31 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1896,68 Eur sumai, 2021-01-15 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 459,20 Eur sumai. Atsakovės teigimu, 2021-01-15 sąskaita-faktūra išrašyta nepagrįstai, nes visą įrangą atsakovė ieškovei grąžino 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigoje (ieškovei vienašališkai išsivežus įrangą), atitinkamai 2021-01-15 sąskaitoje nurodytų kitų paslaugų (transportavimas, įrangos paruošimas darbui, draudimo apsauga) atsakovei suteiktos nebuvo. Taigi byloje kilo ginčas dėl laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-01-13 įrangos nuomos ir su tuo susijusių paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Pažymėtina, kad dėl laikotarpiu nuo 2020-07-15 iki 2020-12-31 nuomotos įrangos ginčo nėra.

Pagal Sutarties 5.5. punktą šalys susitarė, kad įrodinėjimo pareiga, jog įranga yra nuomininkui perduota tinkamai ir laiku visais atvejais tenka nuomotojui, o įrodinėjimo pareiga, jog įranga yra grąžinta nuomotojui tinkamai ir laikui visais atvejais tenka nuomininkui. Kaip matyti iš ginčo 2021-01-15 sąskaitos-faktūros, ji išrašyta už mini ekskavatoriaus 2,7 t (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kasimo kaušo 0,3 m, kasimo kaušo 0,45 m, planiravimo kaušo 1,2 m, kabelių ir laidų traukimo įrenginio nuomą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 13 d., transportavimo paslaugą 2021-01-13, įrangos paruošimo darbų paslaugą 2021-01-13, t. y. kuro papildymą. Byloje pateikti Užsakymo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina įrangos perdavimo atsakovei faktą ir datą. Taigi byloje įrodyta, kad ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė atitinkamą įrangą. Tačiau byloje, išskyrus atsakovės paaiškinimus, nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių visos įrangos grąžinimą 2020-12-31. Atsakovės teigimu, 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ieškovė vienašališkai išsivežė įrangą, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).

Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė neatsiskaitė už įrangos nuomą pagal PVM sąskaitas-faktūras serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje konstatavus, kad šalių nuomos sutartis galiojo iki 2021-01-13, šios sąskaitos išrašytos pagrįstai. Atsakovė neginčijo sąskaitose išrašytų sumų, išskyrus 1149,50 Eur už remontą pagal 2020-12-31 sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15,97 Eur už draudimo apsaugą pagal 2020-12-15 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė įrodymų, kad pagal šias sąskaitas yra visiškai atsiskaičiusi. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2021-02-05 sumokėjo ieškovei 500 Eur.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 459,20 Eur skolą pagal 2021-01-15 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje konstatavus, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020-07-15 iki 2021-01-13 nuomojo atsakovei įrangą, teikė su tuo susijusias paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčijo skolos už įrangos nuomą pagal išrašytą 2020-12-15 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 798,60 Eur sumai (išskyrus 15,97 Eur už draudimo apsaugą), 2020-12-31 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1896,68 Eur sumai (išskyrus 1149,50 Eur už remontą), todėl reikalavimas priteisti 1029,81 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 187 straipsniai). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 1489,01 Eur skola pagal PVM sąskaitas-faktūras serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už įrangos nuomą ir su tuo susijusių paslaugų teikimą (CK 6.487 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti įrangos remonto išlaidas

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 1149,50 Eur įrangos remonto išlaidų. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 13 nurodyta, kad už remontą yra 950 Eur suma (1149,50 Eur su PVM). Ieškovės teigimu, 2020 m. gruodžio 28 d. pasiimant mini ekskavatorių 2,7 t (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo išnuomotas nuo 2020 m. liepos 17 d., buvo pastebėti apgadinimai, atsiradę atsakovės nuomos laikotarpiu, ir apie jų buvimą pažymėta šalių sudarytame 2020 m. gruodžio 28 d. grąžinimo patvirtinime Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyta, kad: 1) įskeltas stiklas; 2) pažeistas gaubtas; 3) šalia kopėtėlių detalių nulaužimai. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu atlyginti remonto išlaidas, nurodė, kad ieškovė neįrodė, kokios būklės nenaujas turtas (nenauja įranga) buvo jos perdavimo atsakovei metu, taip pat neįrodė, jog koks nors ieškovės nenaujas turtas (nenauja įranga), kuris Sutarties pagrindu buvo išnuomotas atsakovei, sugedo ar buvo sugadintas, o taip pat, kad to neįvardinto turto neįvardintas gedimas buvo sąlygotas ne natūralaus jo nusidėvėjimo, o atsakovės netinkamo jo eksploatavimo nuomos metu.

Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos numato tam tikras nuomininko pareigas, susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. CK 6.493 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008-11-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

Sutarties 5.7. p. nurodyta, jog nuomininkas privalo grąžinti įrangą tokios būklės kokia ji buvo perduota Užsakymo aktu, atsižvelgiant į normalų įrangos nusidėvėjimą.

Ieškovės teigimu, tinkamą ginčo įrangos perdavimą atsakovei patvirtina 2020 m. liepos 15 d. Užsakymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo būklės pabloginimą – 2020 m. gruodžio 28 d. Grąžinimo patvirtinimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuoti sugadinimai, nuotraukos. Byloje kilo ginčas dėl perduotos atsakovei įrangos būklės. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. liepos 15 d. Užsakymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kitoje lapo pusėje yra 2020-07-15 Apžiūros aktas, pasirašytas ieškovės atstovės, kuriame pažymėta, kad yra perduodamos įrangos nuotraukos (el. bylos priedas, b. l. 11), tačiau ieškovė šių nuotraukų į bylą nepateikė. Taigi byloje nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar įranga perdavimo metu, nors ir buvo Užsakymo akte nurodyta, kad yra tinkamos techninės būklės, neturėjo apgadinimų.

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl išnuomoto daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad išnuomotam daiktui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent atsakovė, t. y. kad žala atsirado dėl atsakovės netinkamo naudojimosi išnuomotu daiktu.

Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Nustatyta, kad 2020 m. liepos 15 d. perduotas mini ekskavatorius 2,7 t (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo išnuomotas nuo 2020 m. liepos 15 d. (Užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės teigimu, minėta įranga grąžinta 2020 m. gruodžio 28 d., pasirašant Grąžinimo patvirtinimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame grąžinimo patvirtinime nėra nurodyta, koks konkrečiai mini ekskavatorius grąžintas (nenurodytas inventorinis numeris), be to, grąžintas mini ekskavatorius buvo nuomotas laikotarpiu nuo 2020-12-16 iki 2020-12-28 (DOK-(duomenys neskelbtini)). Ieškovė, siekdama pagrįsti išnuomotos ir grąžintos įrangos sugadinimus, nurodytus grąžinimo patvirtinime, pateikė 5 nuotraukas. Pažymėtina, kad iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kad fotografuotas būtent ieškovei išnuomotas ir 2020-12-28 grąžintas mini ekskavatorius 2,7 t (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (nėra užfiksuotas nufotografuotos technikos identifikacinis numeris ar kitos savybės, iš kurių būtų galimybė identifikuoti konkrečią techniką). Be to, pateiktose nuotraukose nenurodyta fotografavimo data, t. y. nėra galimybės nustatyti, kada jos buvo padarytos (pagal pateiktų nuotraukų elektroninius duomenis nenustatyta, kada nuotraukos darytos, nustatyta, kad jos modifikuotos 2021-03-16). Įvertintina ir tai, kad ieškovė verčiasi įrangos nuoma, duomenų, kad atsakovei buvo išnuomotas naujas mini ekskavatorius, nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad nuotraukose (Nr. 1-3) matosi surūdijusios detalės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė patirtą žalą grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė sumokėjo 1149,50 Eur (su PVM) už remontą. Kaip matyti iš PVM sąskaitos-faktūros turinio, joje užfiksuoti remonto darbai – viršutinis stiklas, kėbulo detalės, dangčio meninis lyginimas ir dažymas bendrai 950 Eur (be PVM) sumai. Pažymėtina, kad nors remonto darbai atlikti 2021 metų sausio mėnesį ir už juos sąskaita išrašyta 2021-01-29, tačiau atsakovei ši suma įrašyta į 2020-12-31 sąskaitą faktūrą.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.

Ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ieškovės nurodyti konkrečios įrangos sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju mini ekskavatorius buvo perduotas pagal 2020-07-15 Užsakymo aktą, kurio kitoje pusėje esančiame Apžiūros akte pažymėta, jog yra nuotraukos, tačiau ieškovė į bylą jų nepateikė. Ieškovė įrangos sugadinimus grindė Grąžinimo patvirtinimu, nuotraukomis, iš kurių nėra galimybės identifikuoti galimai apgadintos technikos. Kitokių įrodymų byloje dėl padarytos žalos nėra pateikta, o atsakovė neigia įrangos sugadinimo faktą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą įrodymų, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė prašomų priteisti nuostolių, susijusių su išnuomotos įrangos pabloginimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, jog nurodyti apgadinimai atsirado dėl atsakovės netinkamo naudojimosi išnuomotu daiktu. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1149,50 Eur remonto išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl reikalavimo priteisti už įrangos draudimo apsaugą

Byloje kilo ginčas dėl 15,97 Eur už įrangos draudimo apsaugą. Nustatyta, kad 2020-12-15 PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 15,97 Eur suma už draudimo apsaugą (pagal Užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal šalių pasirašytą 2020 m. lapkričio 4 d. Užsakymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas kabelių ir laidų traukimo įrenginys, taip pat nurodyta draudimo apsaugos kaina. Ieškovės teigimu, šalys susitarė dėl draudimo apsaugos išnuomotai įrangai, t. y. tuo atveju, jeigu ji būtų apgadinta, jai galiotų draudimo apsauga. Atsakovė nesutinka su reikalavimu apmokėti už draudimo apsaugą, nes, atsakovės teigimu, Sutartimi ji tokios prievolės neprisiėmė, ieškovė neturėjo teisės verstis draudimo veikla, nes tai licencijuojama veikla.

Pagal šalių sudarytos Sutarties 3.2 punkto nuostatas, nuomotojas gali teikti nuomininkui papildomas paslaugas, susijusias su įrangos teikimu, jeigu tokių paslaugų teikimas numatytas Užsakymo akte.

Ieškovės teigimu, ji teikė įrangos draudimo apsaugą. Ieškovė pateikė ištrauką iš jos internetinio puslapio (2022-10-10), iš kurios matyti, kad ieškovė klientams siūlo draudimo apsaugą nuomojamai įrangai. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė turi teisę teikti draudimo paslaugas ir kad tokios paslaugos buvo teiktos (Draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad Užsakymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta draudimo apsaugos paslaugų apimtis, sąlygos, byloje nėra pateikta įrodymų, kad tokios paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Vien tai, kad atsakovė anksčiau yra apmokėjusi už panašias paslaugas ieškovei, savaime nepagrindžia atsakovės prievolės ieškovei.

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, šalių atstovų paaiškinimus, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti iš atsakovės 15,97 Eur už draudimo apsaugą, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti delspinigius

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 382,24 Eur delspinigių, ieškinyje pateikta delspinigių skaičiavimo lentelė. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui arba sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kai sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdomi, t. y. atliekamas apmokėjimas, tuomet pasibaigia delspinigių skaičiavimas, tačiau teisė jų reikalauti teisme išlieka dar šešis mėnesius. Tais atvejais, kai sutartiniai įsipareigojimai per šešis mėnesius nėra įvykdomi, reikalauti atlyginti delspinigius galima tik už šešis paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-600-180/2015).

Sutarties 8.1. punkte šalys susitarė, jog atsakovei vėluojant sumokėti nuomos mokestį ar kitas mokėtinas sumas, atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Jeigu vėluojama mokėti ilgiau kaip 10 dienų – atsakovė privalo mokėti 0,08 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojant nuo 11 dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Užsakymų aktuose, kuriuose pagal Sutarties 2.1.7 papunktį nurodomos specialiosios Sutarties sąlygos, apmokėjimo už nuomą terminas – 15 dienų. Bylos duomenimis, PMV sąskaitose faktūrose apmokėjimo terminas – 15 dienų.

Iš pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės nustatyta, kad 2020-12-15 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 798,60 Eur sumai apmokėjimo terminas – 2021-01-07, t. y. 15 dienų po sąskaitos pateikimo, 2020-12-31 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) 1896,68 Eur sumai apmokėjimo terminas – 2021-01-21; PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) 459,20 Eur sumai apmokėjimo terminas – 2021-02-03. Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2022 m. spalio 18 d. Kaip matyti iš delspinigių lentelės, ieškovė delspinigius skaičiuoja ir prašo priteisti už 180 dienų iki ieškinio pateikimo (iki 2021-10-18), skaičiuojant 0,08 proc. dydį. Teismas, įvertinęs nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, jog ieškovė nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių, delspinigių dydis paskaičiuotas už uždelstą ne didesnį nei 180 dienų laikotarpį pagal kiekvieną neapmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą.

Atsakovė prašo sumažinti šalių sutartą delspinigių dydį iki 0,02 proc., nes, atsakovės teigimu, prašomos priteisti netesybos (0,05 proc. bei 0,08 proc. dydžio delspinigiai) yra neprotingai dideli, iš esmės atsakovė neturėjo galimybės derėtis dėl Sutartyje nurodytų delspinigių dydžio, nes minėta Sutartis buvo parengta ieškovės, o joje nurodytos sąlygos ieškovės nebuvo keičiamos. Be to, atsakovės vertinimu, atsižvelgus į tai, jog ji iš dalies yra įvykdžiusi prievolę apmokėti 2020-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2021-02-05 sumokėjo 500 Eur sumą, ši aplinkybė atitinka galimą delspinigių mažinimo pagrindą – kai prievolė iš dalies įvykdyta.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 0,08 procentų delspinigius per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos už 180 dienų iki ieškinio pareiškimo. Atsakovė prašo delspinigių dydį sumažinti. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Todėl mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsakovė, nesutikdama su prašomu priteisti delspinigių dydžiu, nurodo, kad protinga suma galėtų būti 0,02 procentai per dieną. Teismas su atsakovės argumentais dėl delspinigių dydžio sumažinimo iki 0,02 procentų per dieną neturi pagrindo sutikti, kadangi bendrą atsakovės mokėtinų netesybų dydį sumažinus iki jos nurodyto dydžio ir nustatant jas minimalaus dydžio, iš esmės būtų paneigta sutarties šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatos būtų koreguotos labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė 2020-12-15 PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo iš dalies. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovė, neginčydama 1029,81 Eur skolos, nei iki ieškinio pareiškimo, nei bylos nagrinėjimo metu jos nesumokėjo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sumažinti delspinigių dydį, todėl atsakovės prašymo netenkina.

Atsakovė, laiku neįvykdžiusi savo prievolės, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovė atitinkamai įgyja teisę skaičiuoti ir reikalauti atlyginti Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, kurie laikytini minimaliais ieškovės nuostoliais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintas iš dalies, atitinkamai tenkina iš dalies reikalavimą priteisti delspinigius, t. y. delspinigiai už laiku neapmokėtą 2020-12-15 sąskaitą-faktūrą yra 40,70 Eur (delspinigiai skaičiuotini nuo 282,63 Eur sumos (798,60-500-15,97), t. y. 282,63 Eur*0,08 proc.*180), už laiku nepamokėtą 2020-12-31 sąskaitą-faktūrą – 107,59 Eur (delspinigiai skaičiuotini nuo 747,18 Eur sumos (1896,68-1149,50), t. y. 747,18 Eur*0,08 proc.*180), už laiku neapmokėtą 2021-01-15 sąskaitą-faktūrą – 66,12 Eur (delspinigiai skaičiuotini nuo 459,20 Eur sumos, t. y. 459,20*0,08 proc.*180). Iš viso 214,42 Eur delspinigių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiant 214,42 Eur delspinigių.

Dėl neįrodinėtinų išieškojimo išlaidų

Ieškovė taip pat prašo priteisti 40 Eur neįrodinėtinų išieškojimo neteismine tvarka išlaidų.

Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslininkai, jų sudarytas sandoris yra komercinio pobūdžio, todėl jam yra taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Esant nurodytam, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį numatyta pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal šio įstatymo 3 punkto 2 dalį jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1743,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 69 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, 1391,50 Eur už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą (rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teismo posėdyje), iš viso – 1460,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1597,20 Eur už advokato teisinę pagalbą (rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teismo posėdyje).

Šalių nurodytos išlaidos už advokato, advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Kadangi patenkinta 56,67 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 827,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 692,07 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovės ieškovei priteisia 135,6 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 16,12 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteistina 9,14 Eur, iš ieškovės – 6,98 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Vilniaus rentvėjus“, juridinio asmens kodas 305123974, 1489,01 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 1 ct) skolos, 214,42 Eur (du šimtus keturiolika eurų 42 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1743,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,6 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus rentvėjus“, juridinio asmens kodas 305123974, 6,98 Eur (šešis eurus 98 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,14 Eur (devynis eurus 14 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Šalims išaiškinti, kad valstybei priteista suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.