Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas 2010-04-07 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams, ėpareigojant būti namuose nuo 20.00 val. Iki 07.00 val., jei tai nesusiję su mokslais ar darbu, tęsti mokslus, dalyvaujant socialinio ugdymo priemonėse, uždraudžiant bendrauti su D. S., A. B., J. J.. Skirta 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, kuriuos turi atlikti per keturis mėnesius. 2012-05-30 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2010-04-07 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2012 m. rugpjūčio 10 d. apie 16:00 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – D. Š. priklausantį turtą, t. y. juodos spalvos striukę „ELLESE“ 150 Lt vertės, pilkos spalvos odinę striukę 100 Lt vertės, raudonos spalvos marškinėlius „TOMMY HILFIGER“ 100 Lt vertės, 10 EUR (34,60 Lt), kompiuterį „Asus“ 500 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono aparatą „SONY ERICSON“ 30 Lt vertės, pilkus baltinius 50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. Š. bendrą 964,60 Lt turtinę žalą.

D. A. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį atvažiavo į Vilnių mokytis. Iš pradžių buvo išsinuomojęs kambarį Šiaurės miestelyje. 2012 metų birželio pabaigoje teko ieškotis kito buto. 2012 m. liepos 1 d. išsinuomojo (duomenys neskelbtini), vieną iš trijų kambarių. Visi kambariai buvo išnuomoti skirtingiems žmonėms. Vienas iš nuomininkų buvo D. Š.. Kas kitas nuomininkas buvo, nežino. Niekada jo nematė. Nežino nei jo vardo, nei pavardės. D. minėjo, kad tas nuomininkas išvykęs į komandiruotę į Klaipėdą. Jis mokėjo nuomą, bet nemokėjo už komunalines. Jo ir D. kambarių durys buvo rakinamos. Trečio kambario durys rakinamos nebuvo. Kai įsikėlė į butą, susibendravo su D.. Kartu leisdavo laiką, vaikščiodavo po klubus. D., kai kartą susiruošė eiti į klubą, paskolino savo pilkus baltinius. Galimai liepos mėnesį. D. buvo paskolinęs ir savo mobilųjį Sony Ericson. Telefonas buvo senas. D. davė tą telefoną, nes jis savo buvo pametęs. SIM kortelę į tą telefoną buvo savo įsidėjęs. D. turėjo du kompiuterius. Vieną stacionarų, kitą – nešiojamą „ASUS“. Kadangi jis kompiuterio neturėjo, o D. turėjo gerą stacionarų kompiuterį, tai jis jam davė laikinai pasinaudoti savo nešiojamu kompiuteriu. Jis kompiuteriu naudojosi. Naršydavo internete. 2012 m. rugpjūčio pradžioje, nusprendė grįžti namo į (duomenys neskelbtini), nes išėjo iš darbo, neturėjo pajamų. Apie tai, kad nori išsikraustyti, D. neinformavo. 2012 m. rugpjūčio 10 d. apie 16:00 val. galutinai apsisprendė išvažiuoti. Sukrovė į lagaminą ir tašę savo daiktus. Nutarė pasiimti ir D. keletą daiktų. Suprato, kad tai bus vagystė, bet D. turėjo neblogų rūbų, o jis tokių neturėjo, todėl pagalvojo, kad D. jo neieškos ir nepasiges tų daiktų. Prieškambaryje nuo pakabos nuėmė dvi D. striukes, kurias įsidėjo į krepšį, kuris jau buvo prikrautas jo paties daiktais ir stovėjo tame pačiame prieškambaryje. Į lagaminą įsidėjo ir D. paskolintus pilkus marškinius, skolintą kompiuterį bei telefoną. Užėjo į D. kambarį. Kambarys nebuvo uždarytas. Durys buvo atviros. Ant sofos pamatė D. raudonus marškinėlius. Juos įsidėjo į lagaminą. Po to vėl atėjo į D. kambarį. Atidarė stalčius. Norėjo pasižiūrėti kas juose buvo. Stalčiuose nieko ypatingo nebuvo, bet 3 stalčiuje rado 10 eurų. Kupiūra buvo viena. Ją įsidėjo į savo piniginę. Stalčius atidarinėjo, nes turėjo tikslą ką nors pavogti iš ten. Nežinojo ką tiksliai ras stalčiuose, bet jam buvo nesvarbu kas ten buvo. Ieškojo vertingų daiktų. Viską susidėjęs, iš buto išėjo. Suprato, kad su savimi išsiveža svetimus daiktus, bet to nesureikšmino. Suprato, kad padarys žalą D., bet jam nerūpėjo. Supranta, kad pavogė svetimus daiktus, dėl to nuoširdžiai gailisi. D. daiktų ir rūbų šiuo metu neturi. Juos išmetė po kurio laiko. Pasižada D. atlyginti turtinį nuostolį. Neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. Š. parodė, kad nuomojosi trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kambarį. Kiekvienas iš kambarių buvo išnuomotas. Viename kambaryje gyveno jis, vėliau, 2012 m. liepos 1 d. antrą kambarį išsinuomojo D. A.. Trečias kambarys taip pat buvo išnuomotas vaikinui, kurio duomenų nežino, tačiau tas vaikinas buvo išvykęs į komandiruotę į Klaipėdą. Jo daiktų kambaryje nebuvo. Tas vaikinas mokėjo už nuomą, bet nemokėjo už komunalines paslaugas. Už komunalines paslaugas mokėjo jis su D. per pusę, kadangi faktiškai dviese tik ir gyveno tame bute. Jo kambaryje buvo spyna, kurią galima buvo rakinti. Ant D. kambario durų taip pat buvo rakinama spyna. Trečias kambarys nebuvo rakinamas. Su D. susibičiuliavo, todėl dalinosi daiktais draugiškai, tiksliau jis jam duodavo naudotis savo daiktais. Kadangi D. buvo pametęs savo mobilųjį telefoną, jam paskolino laikinam naudojimuisi savo mobilųjį telefoną „SONY ERICSON“. Telefonas buvo senas, todėl ir davė jį D.. D. į tą telefoną buvo įsidėjęs savo SIM kortelę. D. buvo paskolinęs laikinam naudojimuisi ir savo seną nešiojamąjį kompiuterį „ASUS“, kad D. juo galėtų naudotis bute. Jis neturi telefono įsigijimo dokumentų ir nelabai prisimena jo tikslaus modelio pavadinimo. Kadangi jis buvo senas, nusidėvėjęs, todėl ir įvertino jį 30 Lt. Kompiuterį turėjo stacionarų. Jį turi iki šiol. Dar turėjo ir nešiojamą ASUS, tačiau kadangi dirbo tik su stacionariu kompiuteriu, tai leido naudotis senu ASUS D.. Kompiuterio įsigijimo dokumentų neturi. Jis nebuvo naujas, bet veikiantis. Įvertinus nusidėvėjimą, kompiuterį įvertino 500 Lt. Kartą, galimai liepos mėnesį, su D. nusprendė eiti į klubą. Kadangi jis neturėjo ką apsirengti, o jie buvo panašaus kūno sudėjimo, paskolino savo pilkus marškinius. D. tuos marškinius laikė savo kambaryje. Kadangi jų nereikėjo, jis ir neprašė šių grąžinti. Kambariai buvo nerakinami. Laisvai vaikščiojo po butą ir laisvai užeidavo vienas pas kitą į kambarį. 2012 m. rugpjūčio 10 d. apie 16:30 val. grįžęs namo, pamatė, kad nėra D.. Užėjęs į jo kambarį, pamatė, kad nėra D. daiktų. Iš karto suprato, kad jis išsikraustė ir išvažiavo. D. nieko nesakė, kad ketina išsikraustyti. Jam tai buvo staigmena, kai jo nerado, bet dar didesnė staigmena buvo, kai pamatė, kad D. išsivežė jo minėtą kompiuterį, telefoną. Pasižiūrėjo, kad nėra prieškambaryje ant pakabos kabėjusių dviejų striukių – juodos ir odinės pilkos. Neturi šių striukių įsigijimo dokumentų. Striukės buvo ne naujos ir padėvėtos, bet buvo labai geros būklės. Atrodė puikiai. Įvertino juodą striukę 100 Lt, o odinę 150 Lt, nors už jas mokėjo daugiau. Užėjęs į savo kambarį, pamatė, kad dingę ir raudoni marškinėliai. Jie gulėjo ant sofos. Pats juos ten buvo ryte padėjęs prieš išeinant į darbą. Neturi marškinėlių įsigijimo dokumentų. Marškinėliai buvo vardiniai. Jie buvo neseniai pirkti, bet čekį buvo išmetęs. Marškinėlius įvertino 100 Lt. Pamatęs, kad nėra daiktų, iš karto suprato, kad juos paėmė D., nes daugiau niekas negalėjo jų paimti. Bute gyveno tik dviese. Raktus nuo buto turėjo tik abu. Dar turėjo raktus ir trečias nuomininkas, tačiau jis nebuvo grįžęs iš Klaipėdos. Nusprendė pasižiūrėti ar dar kas nedingę. Patikrino darbo stalo stalčius. Trečiame stalčiuje buvo padėti 10 eurų. Pinigai buvo vienoje kupiūroje. Pamatė, kad 10 eurų taip pat nėra. Pamatęs visa tai, iš karto paskambino D.. D. iš pradžių nekėlė ragelio, bet vėliau pakėlė ir pasakė, kad jis iš tikrųjų pasiėmė visus minėtus daiktus. Iš pradžių vis žadėjo, kad juos atveš ir grąžins, bet to nepadarė. Jis tikėjosi, kad D. viską sugrąžins, todėl ir neskubėjo kreiptis į policiją. Tačiau praėjus dviem savaitėm suprato, kad D. daiktų ir pinigų negrąžins, todėl parašė pareiškimą. Su D. bendravo ne tik telefonu, bet ir kompiuteriu. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta 964,60 Lt turtinė žala. Neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei D. atlygintų žalą dalimis iki 2013-01-30 (b. l. 5, 6).

Šių byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino D. A. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo D. A. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. A. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka bei sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas kaltinamajam D. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, dirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas), nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Teismo vertinimu prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Siūlomi įpareigojimai laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą D. Š. padarytą turtinę žalą, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, siekiant, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, teismas,-

nusprendė:

D. A., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą D. Š. padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) p.p., į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-11-05 18.00 val. iki 2012-11-06 14.30 val. (vieną dieną).

D. A. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš D. A. nukentėjusiajam D. Š. 964,60 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.