Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. M. prašymą taikyti nuteistojo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2015-09-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

2015-10-14 teisme gautas G. M. prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Nurodė, kad jis turi tris mažamečius vaikus, kuriems reikalingas tėvas. Būdamas laisvėje jis galėtų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą bei dorai rūpintis savo šeima.

Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė nuteistojo prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo 8 str., buvo pakeista BK 75 str. 1 d., nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pakeitimai įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d. Kitos BK 75 str. nuostatos minėtu įstatymu nebuvo pakeistos. Vadovaujantis formuojama teismų praktika (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-1177-478/2015, 1S-1153-397/2015, 1S-870-530/2015), priėmus minėtą įstatymą laikytina, kad BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuteistasis G. M. yra teistas 6 kartus, paskutinį kartą nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą..

Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė būtų pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009).

Kauno apylinkės teismo 2015-09-17 nuosprendyje yra konstatuota, kad kaltinamasis G. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą, yra daug kartų teistas, teistumas neišnykęs (1995-08-14 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 118 str. 4 d., 9 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, pripažintas itin pavojingu recidyvistu; neišnykus teistumui, 2005 metais buvo pripažintas kaltu už naujų nusikalstamų veikų padarymą (LR BK 97 str.). Kaltinamasis anksčiau jau teistas už sukčiavimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, netaikant LR BK 75 str. nuostatų. Kaltinamasis nusikalto praėjus beveik dešimčiai metų po paskutinio teistumo. Augina tris mažamečius vaikus: trejų, penkerių ir vienuolikos metų, į ką teismas atsižvelgė, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad priimant Kauno apylinkės teismo 2015-09-17 nuosprendį teismas įvertino visas bylos aplinkybės, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe bei nustatė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, teismas konstatuoja, jog nuteistojo G. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti pakeisto BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pažymėtina ir tai, kad nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam jau atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, kadangi įstatymas nenumato galimybės atidėti dalies neatliktos bausmės vykdymo ir gali būti atidedamas tik visos bausmės vykdymas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-870-530/2015). Bylos duomenimis nuteistasis G. M. jau atlieka bausmę, nuosprendis įsiteisėjo 2015-10-08. Šiuo atveju nuteistasis G. M. yra atlikęs dalį bausmės, o tai reikštų jog teismas privalėtų atidėti ir tą dalį bausmės, kuri jau yra atlikta nuosprendžiu, ir taip tik pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį, ką draudžia daryti baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, pasikeitusi BK 75 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma nuteistajam, kuris priimant nuosprendį buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę ir ją jau atlieka.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso IX skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 str., 362¹ str. 5 d., 364 str.,

nutaria:

nuteistojo G. M. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos (suimtam nuteistajam- nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.