Alytaus apylinkės teismo nutartis, eII-129-445/2024

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-11
Bylos Nr.: eII-129-445/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-51-3-00040-2024-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Dalis Žilionis
Pareiškėjas: N. S.
Advokatai: Jolanta Klimavičienė

Administracinė byla Nr. eII-129-445/2024Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00040-2024-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.4.1.;1.4.3.;17.11.4.1.;22.10.4.;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 11 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) N. S., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

nedalyvaujant ne teismo tvarka priėmusios nutarimą institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo N. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Virginijaus Pilecko 2024-06-07 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3307-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 420 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo arba nutarimo pakeitimo, administracinio poveikio priemonės netaikymo ar trumpesnio jos termino taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Virginijaus Pilecko 2024-06-07 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3307-2024, N. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paduotu skundu prašo:

spręsti klausimą dėl inkriminuotos veikos perkvalifikavimo į kitą nusižengimą – patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Esant teisiniam pagrindui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną;

jeigu veika nebus perkvalifikuota, tuomet taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t .y. skirti mažesnę nei įstatymo numatyta minimali sankcija ir visiškai neatimti teisės vairuoti transporto priemones, apsiribojant tik minimalia administracine nuobauda – bauda.

Skunde nurodyta, kad su pačiu nusižengimu, o būtent, kad vairavo automobilį važiuodamas pagrindiniu keliu ir lenkė kitą automobilį sutinka ir kito automobilio lenkimo fakto neginčija, tačiau negali sutikti, kad apskritai padarė nusižengimą, nes važiuojant kelyje Vilnius - Varėna, neprivažiavus Valkininkų gyvenvietės prieš jo automobilį važiavo eismo dalyvis, greičiu - lėtesniu nei leidžia kelių eismo taisyklės. Už jo transporto priemonės kitų eismo dalyvių nebuvo. Apsižvalgęs, jokių įspėjamųjų ženklų apie sankryžą su pagrindiniu keliu, matomumo lauke nebuvo. Asfalto danga buvo pažymėta punktyrine linija, leidžiančia lenkti transporto priemonę. Tik aplenkęs transporto priemonę, kelio ženklą “sankryža su pagrindiniu keliu“ pamatė ir jo manymu manevrą užbaigė prieš jį, t. y. prieš ženklą.

Nesutinka, kad vairavo pavojingai, nes prieš lenkdamas kitą, pakankamai lėtai važiuojantį prieš jį automobilį, prieš jį lenkdamas buvo įsitikinęs, kad nesukels jokio eismo įvykio ir įsitikino, kad lenks saugiai.

Šalies argumentai

Tuo pačiu nesutinka su gręsiančia administracine nuobauda, o būtent su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, todėl vadovaujantis šiuo prašymu ir teisiniais argumentais, įrodymais, bei aplinkybėmis prašo esant pagrindui perkvalifikuoti jo nusižengimą, nes mano, kad pavojingai nevairavo, nesukėlė niekam pavojingos situacijos. Prašo perkvalifikuoti veiką ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn už LR ANK 417 str. 3 d. padarytą nusižengimą, jeigu veika nebus perkvalifikuota, tuomet taikyti LR Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje reglamentuotas nuostatas, t. y. skirti mažesnę nei įstatymo numatyta minimali sankcija ir visiškai neatimti teisės vairuoti transporto priemonių ir apsiriboti tik minimalia administracine nuobauda - bauda.

Esant teisiniam pagrindui (įvertinus visus pareigūnų surinktus ir pateiktus įrodymus byloje) prašo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną apskritai, kadangi galimai nepadarė jokio nusižengimo, o jeigu bus manoma, kad padarė - patraukti jį administracinėn atsakomybėn už LR ANK 417 str. 3 d. padarytą nusižengimą.

Yra pavyzdingas vairuotojas, suaugęs ir labai atsakingas žmogus. Niekada nerizikuoja vairuodamas. Yra pareigingas ir atsakingas tiek kaip vairuotojas, tiek ir kaip žmogus, ką įrodo jo pateikti įrodymai.

Su administracinio nusižengimo protokole Nr. 52-ANRP-3313-2024 nurodytomis aplinkybėmis iš esmės sutinka. Dėl jo padaryto administracinio nusižengimo pagal LR ANK 420 str. 1 d. negali sutikti.

Mano, kad svarbu nurodyti aplinkybes, susijusias su jo gyvenimu ir gyvenimo būdu, bei aplinkybėmis, o būtent:

1.Yra dirbantis savarankiškai pagal verslo liudijimą. Vykstu automobiliu į darbo vietą;

2. Sutuoktinė turi teisę vairuoti. Tačiau yra dirbantis asmuo ir vaiką į darželį ir pas specialistus vežioja pakaitomis;

3. Vaikas turi negalią. Lanko specialųjį darželį, kuris yra (duomenys neskelbtini). Taip pat du kartus per savaitę lanko logopedinius užsiėmimus (duomenys neskelbtini). Periodiškai pagal tai kada sulaukia eilėje lanko ankstyvąją reabilitaciją, šiuo metu baiginėja ankstyvąją reabilitaciją (duomenys neskelbtini). Šių metų birželio-liepos mėnesiais planuojamas ankstyvosios reabilitacijos lankymas (duomenys neskelbtini);

4. Jau daug metų yra neatlygintinas kraujo donoras. Yra gavęs kraujo donorystės žymūno pažymėjimą , taip pat nusipelniusio kraujo donoro pažymėjimą. Šiuo metu jau yra garbės kraujo donoras.

5. Aplinkinių yra charakterizuojamas teigiamai. Prideda seniūno neseniai išduotą charakteristiką;

6. Dirba laisvai samdomo specialisto darbą. Darbas dažniausiai vyksta už (duomenys neskelbtini) ribų. Darbui atlikti reikia vežti specifinius įrankius, kurių viešuoju transportu pervežti neįmanoma;

7. Praradus darbą ir netekus pajamų negalią turintis mano vaikas prarastų galimybę gauti lavinamųjų paslaugų (logopedas, kineziterapeutas, vandens užsiėmimai ir pan.) ir jis prarastų galimybę toliau tobulėti ir išlaikyti jau turimus įgūdžius. Sustabdžius užsiėmimus prarastų vietą pas specialistus, kurios laukia ne vieną pusmetį;

8. Teisė vairuoti automobilį reikalinga, kad vežioti savo sūnų į darželį ir pas specialistus. Kartais tenka vykti ir kitus miestus dėl sūnui reikalingos medikų pagalbos.

9. Vairavimo stažas daugiau kaip 23 metai (nuo (duomenys neskelbtini)). Turiu AM, A, BĮ, B, Cl, C, Dl, D, BE, C1E, CE, D1E, DE vairavimo kategorijas.

10. Laiko save labai pareigingu vairuotoju ir tikrai nėra piktybinis pažeidėjas.

Pažymėtina, kad policijos buvo prašoma prieš priimant nutarimą atsižvelgti į aplinkybes, paliekant teisę vairuoti ne dėl galimybės laisvai ir komfortiškai judėti, o dėl poreikio vežioti neįgalų asmenį. Kaip policijos tyrėjas nurodo apie galiojančią administracinę nuobaudą, kuri ne itin teigiamai charakterizuoja asmenybę, pastarasis nedetalizuoja, kad bauda buvo skirta už nežymų greičio viršijimą (bauda 6 eurai gauta 2023 06 17). Nebuvo paminėta tarp teigiamai charakterizuojamų veiksnių kad esu asmuo, kuris ilgametis kraujo donoras (nuo 2007 metų), ne kartą valstybės apdovanotas už tai. Aktyviai dalyvaujantis šioje veikloje, skatinantis ir pritraukiantis naujus donorus. Pagal policijos pareigūnų pateiktus duomenis važiuojamas greitis buvo 53 km/val. kelyje, kur leistinas važiavimo greitis 90 km/val., kas parodo, jog lenkimo metu nebuvo tyčinių bei pavojingų veiksmų sau bei kitiems eismo dalyviams. Surašytame protokole pareigūnų buvo nurodyti įrodomoji priemonė BODYKAMERA, o nutarimą surašiusių pareigūnų nurodoma tarnybinio automobilio priekinio vaizdo kamera. Sustabdę pareigūnai jokios neleistiną veiksmą įrodančios medžiagos neparodė. Administracinių nusižengimų tinklapyje taip pat jokios vaizdo medžiagos nėra. Kaip viešoje erdvėje kelių policijos atstovai teigia galimas pažeidėjas turi teisę į įrodančių medžiagų prieinamumą teisei į gynybą.

Tikrai nesielgė tyčia, jo galimas nusižengimas padarytas atsitiktinai.

Dabar jau tikrai pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos. Nuobaudos tikslai tikrai bus pasiekti neatėmus teisės vairuoti transporto priemones, arba atėmus teisę vairuoti transporto priemones, kuo trumpesniam laikotarpiui.

Mano, kad situacijoje tikrai yra sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (yra kompleksas aplinkybių) t. y.:

1. Pilnai pripažino kaltę, kad vis gi galimai padarė kokį nors nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailiuosi. Padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, nevengia atsakyti prieš įstatymą;

2. Mano galimas nusižengimas padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai;

3. Realaus pavojaus visuomenei, bei jokios grėsmės niekam nepadarė, padarytas pažeidimas yra tik atsitiktiniai, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus;

4. jo padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti laikytinas padarytu atsitiktinai. Yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, dirbantis ir mokantis Lietuvoje mokesčius ir pan.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundą prašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir N. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. skirti mažesnę nei įstatymo numatyta minimali sankcija ir visiškai neatimti teisės vairuoti transporto priemonių ir apsiriboti tik minimalia administracine nuobauda – bauda.

Kaltės forma dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Vairuotojas prieš atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo būti įsitikinęs, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų. Šiuo atveju N. S. lenkdamas transporto priemonę sankryžoje elgėsi ypatingai neatsakingai ir turėdamas galimybę ir pareiga vertinti situaciją kelyje to nepadarė ir įvykdė vieną grubiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tai, kad nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir N. S. kaltės, o šio pažeidimo padarymas jokių kilimo padarinių nereikalauja. Tuo atveju jeigu dėl jo veiksmų kiltų kitų pasekmių, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, pažeidėjui kiltų ir papildomos teisinės pasekmės.

N. S. dirba savarankiškai pagal verslo liudijimą, charakterizuojamas teigiamai, vairavimo stažas nuo (duomenys neskelbtini). Iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniu registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad N. S. 3 kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 1 nuobauda galiojanti, kas ne itin teigiamai charakterizuoja jos asmenybę. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, nevengė administracinės atsakomybės ir kitos aplinkybės, yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą, ANK nuostatas, teismų praktiką, proporcingumo reikalavimą, individualizuota atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo ją keisti kaip, kad teigia Pareiškėjas, todėl paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje 2024-08-26 N. S. paaiškino, kad 2024-05-10 keliu A4 Vilnius-Varėna-Gardinas vairavo automobilį ir važiuodamas aplenkė kitą, lėčiau judančią transporto priemonę. Lenkimą atliko prieš sankryžą, pradėjo prieš sankryžą ir baigė. Prieš sankryžą buvo įspėjamasis ženklas – Gyvulių pergina. Iš jo važiuojamosios pusės ženklo apie sankryžą nebuvo. Nusižengimo, už kurį nubaustas, nepripažino. Pripažino, tik kad atliko lenkimo manevrą. Nebuvo kelio ženklo Nr.108 (Sankryža su šalutiniu keliu).

Teismo posėdyje 2024-10-08 N. S. nurodė, kad matė kelio ženklą „Susikirtimas su pagrindiniu keliu“. Buvo išvažiavęs už ištisinės linijos. Pats veiksmas įvyko pačioje sankryžoje. Lenkimo veiksmas pradėtas sankryžoje. Traktavo, kad lenkimas yra galimas. Neaišku kurioje vietoje vyko veiksmas – 52 ar 53 kilometre, ir jo manymu, tai netikslumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Dėl N. S. administracinio nusižengimo padarymo kvalifikavimo

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo teismo spręsti klausimą dėl inkriminuotos veikos perkvalifikavimo į kitą nusižengimą – patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Esant teisiniam pagrindui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir nepripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas.

N. S. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas už lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Nusižengimo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar nusižengimas padarytas tyčia, ar dėl neatsargumo.

Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų.

Pagal KET 136 punktą vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Vietos, kuriose lenkti draudžiama, nustatytos Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 140.1–140.5 punktuose. Lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ (KET 140 punktas, 140.11 papunktis).

2024-10-07 teismo posėdyje N. S. paaiškino, kad pats veiksmas įvyko pačioje sankryžoje, o lenkimo veiksmą pradėjo prieš sankryžą. Taigi N. S. 2024-05-10 važiuodamas ir vairuodamas automobilį magistraliniame kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, važiuodamas pagrindiniu keliu, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr.108 - Sankryža su šalutiniu keliu (Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias), taigi lenkimo manevrą atliko tokioje kelio vietoje, kurioje lenkimas uždraustas pagal KET 140.1 punkto nuostatas.

Byloje esantis vaizdo įrašas ROIK 24241147081 bei AB „Kelių priežiūra“ pateikta informacija apie magistralinio kelio Nr.A4 Vilnius-Varėna-Gardinas susikirtimą su šalutiniais keliais patvirtina, kad pagrindiniame kelyje prieš sankryžą, kurioje N. S. išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, yra kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu (Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias) veikimo zonoje. Šį kelio ženklą N. S. turėjo aiškiai matyti, nes šio ženklo jam neužstojo jokios kitos didelių gabaritų transporto priemonės, o priešais jį važiavusios transporto priemonė buvo tokio pačio dydžio, kaip ir jo vairuojama. Tad tokioje situacijoje N. S. turėjo visas sąlygas bei galimybę matyti kelio ženklą Nr. 108, be to įrengtą ne mažiau kaip 224 m iki sankryžos, įvertinti jo reikšmę bei susilaikyti nuo kitos transporto priemonės lenkimo šioje atkarpoje. Tačiau N. S., užuot laikęsis KET reikalavimų, nepaisė kelio ženklo Nr. 108 ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje draudžiama lenkti pagal KET 140.1 punktą. Tokios bylos aplinkybės yra įrodytos vaizdo įrašu, padarytu tarnybiniame policijos automobilyje, pateiktu byloje, AB „Kelių priežiūra“ pateikta rašytine informacija, paties N. S. paaiškinimu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje vietoje yra horizontalusis kelio ženklinimas, pažymėtas 1.1 papunktyje (siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus) tiek prieš sankryžą, tiek už sankryžos, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, kai N. S. vairuojamas automobilis važiavo priešpriešinio eismo juosta.

Teismas pažymi, kad reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu, įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo gi atveju, teismo įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimas nustatytoje byloje vietoje yra draudžiamas, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro.

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Todėl vairuotojas N. S. privalėjo vadovautis kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu (Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias).

Skunde nurodoma, kad šiuo atveju N. S. vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitą transporto priemonę, nesukėlė pavojingos situacijos ir nevairavo chuliganiškai, todėl šis jo nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už šias alternatyvias veikas: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą; 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; 4) draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

Šioje byloje N. S. padaryto administracinio nusižengimo esmę sudaro ne įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ar kurio nors kito KET reikalavimų pažeidimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymas, bet, kaip jau minėta, lenkimas vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne. (LAT Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-19-511/2021).

Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos.

2024-06-07 priimtame nutarime nurodyta, kokiais įrodymais buvo vadovautasi priimant šį nutarimą: administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo duomenimis, prašymu su priedais, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir kiti byloje gauti duomenys.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad „kitos žinios, būtinos bylai išspręsti – Body kamera“. Tačiau kaip nurodyta nutarime, šiuo įrodymu priimtas nutarimas nėra grindžiamas.

ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Todėl pareigūnas, priimdamas ir surašydamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, iš esmės laikėsi nurodyto įstatymo (ANK 618 straipsnio) reikalavimų. Tai, kad pareigūnas ne teismo tvarka priimdamas nutarimą nepakankamai motyvavo ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymą, nesudaro pagrindo teigti ir daryti išvadą, jog priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ištaiso ir motyvuoja ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo aplinkybes.

Dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinio

2024-05-10 surašytame administracinio nusižengimo protokole N. S. nurodyta, jog jis padarė nusižengimą Varėnos raj. sav. Magistraliniai keliai Vilnius-Varėna-Gardinas 53.000 km., 2024 m gegužės 10 d. 13.22 min. Analogiškai nusižengimo vieta ir laikas nurodyta ir 2024-06-07 priimtame nutarime.

Pagal AB „Kelių priežiūra“ pateiktą informaciją, N. S. nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarė magistralinio kelio Nr.A4 Vilnius-Varėna-Gardinas tarp 52. 053 km ir 52.451 km (tarp kelio ženklų Nr.108 Sankryža su šalutiniu keliu (Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias)), kai šie kelio ženklai įrengti važiuojant nuo Vilniaus miesto link Valkininkų miestelio Varėnos rajone 52.053 km, ir nuo Valkininkų miestelio Varėnos rajone link Vilniaus miesto 52.451 km.

Pagal byloje pateiktą vaizdo įrašą iš tarnybinio policijos automobilio priekinės kameros matyti, kad nusižengimo padarymo laikas – 13.21 val.

Administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimo. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Nors protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (ANK 609 straipsnis), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Ši nuostata suteikia teismui teisę pakeisti klaidingai nurodytą administracinę atsakomybę nustatantį teisės aktą. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-50-303/2018, 2AT-10-628/2022, 2AT-84-942/2022, 2AT-10-942/2023).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas dėl draudimo pabloginti apeliacinį skundą padavusio asmens teisinę padėtį yra išaiškinęs, jog laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-7-71-458/2020, 2K-74-594/2024).

Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-265-693/2015, 2K-89-689/2020, 2K-44-495/2023).

Aptarto teisės aiškinimo kontekste teismas daro išvadą, kad tikslintina N. S. administracinio nusižengimo padarymo vieta, nustatant, kad jis administracinį nusižengimą padarė magistralinio kelio Nr.A4 Vilnius-Varėna-Gardinas tarp 52. 053 km ir 52.451 km (tarp kelio ženklų Nr.108 - Sankryža su šalutiniu keliu (Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias)) galiojimo zonoje, 2024-05-10 13 val.21 min.

Teismui patikslinus administracinio nusižengimo padarymo vietą, N. S. teisinė padėtis nebus pabloginta, nes tai neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nuobaudos skyrimui ar kitaip suvaržo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia). N. S. pripažino atliktą veiksmą, t. y. lenkimą, Varėnos rajone, administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytoje sankryžoje. Teismui patikslinus administracinio nusižengimo vietą, veikos kvalifikacija nepasikeitė, kaip ir nepasikeitė sankcija, numatyta už padarytą administracinį nusižengimą. N. S. nuo pat pradžių pripažino lenkimo manevrą, toje pačioje vietoje, tokiu pačiu būdu, todėl patikslinus nusižengimo padarymo vietos tikslesnius duomenis, nėra pagrindo teigti, jog gynyba būtų buvusi kitokia.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Paduotame skunde vienu iš savo prašymų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo - jeigu veika nebus perkvalifikuota (iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 417 straipsnio 3 dalį), tuomet taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. skirti mažesnę nei įstatymo numatyta minimali sankcija ir visiškai neatimti teisės vairuoti transporto priemones, apsiribojant tik minimalia administracine nuobauda – bauda.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

2024-06-07 priimtame nutarime nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

Teismui, nagrinėjančiam administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, kyla abejonių dėl tokios aplinkybės nustatymo.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika administracinių nusižengimų bylose, minėta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020).

Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. S., jau nagrinėjant šią bylą pateikė rašytinį prašymą (kartu su situacijos paaiškinimu), kuriame nurodė aplinkybes, kad apskritai negali sutikti, kad padarė administracinį nusižengimą: “... Tik aplenkęs transporto priemonę, kelio ženklą „sankryža su pagrindiniu keliu“ pamačiau ir mano manymu manevrą užbaigiau prieš jį, t. y. prieš ženklą“. Analogiškai aplinkybes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino ir 2024-08-26 teismo posėdyje, nurodydamas, kad lenkimą atliko prieš sankryžą, pradėjo prieš sankryžą ir baigė. 2024-10-07 teismo posėdyje N. S. jau aiškino, kad pats veiksmas įvyko pačioje sankryžoje, o lenkimo veiksmas pradėtas prieš sankryžą.

Peržiūrėjus filmuotą vaizdo įrašą akivaizdžiai matyti, kad N. S. vairuojamas automobilis lenkimo manevrą pradeda prieš sankryžą, sankryžoje ir užbaigia už sankryžos.

Kaip matyti iš 2024-05-21 N. S. pateikto prašymo, paduoto skundo motyvų (dėl jo padaryto administracinio nusižengimo pagal LR ANK 420 str. 1 d. negali sutikti), jo parodymų teismo posėdžiuose, nėra jo nuoširdaus vidinio gailėjimosi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Teismo vertinimu, tokiu būdu N. S. bandė sumenkinti savo padarytą nusižengimą ir jo prisipažinimas laikytinas tik formaliu.

Teismas, neblogindamas teisinės padėties administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, palieka galioti lengvinančią aplinkybę tuo pagrindu - kad padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei įstatymo numatyta minimali sankcija ir visiškai neatimti teisės vairuoti transporto priemones, apsiribojant tik minimalia administracine nuobauda – bauda. Nurodo aplinkybes, kad padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, nevengia atsakyti prieš įstatymą; nusižengimas padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai; realaus pavojaus visuomenei, bei jokios grėsmės niekam nepadarė, padarytas pažeidimas yra tik atsitiktinis, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, dirbantis ir mokantis Lietuvoje mokesčius. Be to teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo santykių, šeimos poreikiais, jo asmenybė išskirtinai tik teigiama, laiko save pareigingu vairuotoju.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9- 746/2015, 2AT-88-697/2016).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. S. skundą dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo motyvuoja tuo, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga atlikti darbines funkcijas bei vežioti savo negalią turintį vaiką į priežiūros ir gydymo įstaigas. Tuo pačiu skundą padavęs asmuo nurodo, kad sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl motinos pareiga tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku. N. S. nepateikė įrodymų, kad dėl kokių nors svarbių priežasčių negalią turintį vaiką vežioti negali jo sutuoktinė.

Kita nurodyta skunde aplinkybė – N. S. yra dirbantis pagal verslo liuditijimą ir automobilis yra reikalingas kasdieniniame darbe ir gyvenime. Neabejojama, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones palengvina tiek darbe atliekamas funkcijas, tiek atliekant kasdieninius darbus, tenkinančius šeimos poreikius. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, jog trumpalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, sukels aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui, pasekmes. Byloje nėra jokių duomenų, jog vairavimas transporto priemonę yra tiesioginės N. S. darbo funkcijos. Be to pateiktas Verslo liudijimas, kurio galiojimas nurodytas tik 2024 m. balandžio, gegužės mėnesiais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo kaip išskirtinai teigiamai charakterizuojama jo asmenybė. Atkreiptinas dėmesys, kad N. S. byloje pateikta charakteristika pagal jo gyvenamąją vietą išduota ir skirta dėl ginklo laikymo, kuri nėra informatyvi (seniūnija neturi duomenų ar nėra gavusi šeimos narių ar kaimynų skundų apie netinkamą elgesį). Sutiktina su N. S. pozicija, kad yra nusipelnęs kraujo donoras. Tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos ypatingu, išimtinu atveju, kurio pagrindu reikėtų švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Pagal administracinių nusižengimų registro duomenis už paskutinius 5 metus N. S. transporto srityje yra baustas 2 kartus: 2019-10-01 baustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį; 2022-06-19 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, paskirtos baudos sumokėtos. Tokios aplinkybės neigiamai charakterizuoja N. S., kaip linkusį pažeisti kelių eismo taisykles, ir nagrinėjamu atveju padariusį neatsitiktinį kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

Atsižvelgiant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. S. turi mažametį vaiką su sunkia negalia (neįgalumo lygis galioja iki 2024-12-14), kuriam reikalingas išskirtinis dėmesys, priežiūra ir gydymas, sankcijoje numatytos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės skyrimas net ir numatytam minimaliam terminui, šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas taikant sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės švelninimą, paskiriant jos taikymą dviems mėnesiams. Tokiam terminui taikytina administracinio poveikio priemonė atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus nustatytos veikos pavojingumą - lenkimo manevras eisme yra vienas rizikingiausių, todėl vairuotojas privalo būti itin atidus ir tinkamai įvertinti situaciją (KET 136 punktas), kitų, išskyrus vieną, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tik vidutiniškai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojamą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 3 dalimi, 618 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024-06-07 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3307-2024 nurodomąją (aprašomąją) dalį, nurodant:

Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas: Vilnius-Varėna-Gardinas Varėnos rajono sav. Magistraliniai keliai Vilnius-Varėna-Gardinas tarp 52. 053 km ir 52.451 km (tarp kelio ženklų Nr.108 Sankryža su šalutiniu keliu (Pagrindinį kelią kerta šalutinis kelias)), 13 val.21 min.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024-06-07 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3307-2024 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo trukmės ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) dviems (2) mėnesiams.

Kitas 2024-06-07 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3307-2024 dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis