- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-120-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59595-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
- Kategorijos
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-606/2022
Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59595-2018-7
2022 m. kovo 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2018-12-05) – 50 (penkiasdešimties) parų areštu;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2018-12-17) – 50 (penkiasdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 5 d., apie 8 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su J. A. ir G. A., pro nerakintas duris įsibrovė į automobilinės priekabos vagonėlį, stovėjusį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiajai B. B. priklausantį turtą: 6 vnt. bendros 180 Eur vertės medžiaginių liemenių, 8 bendros 80 Eur vertės užtiesalus, 6 bendros 60 Eur vertės lietsargius, 3 vaikiškas bendros 60 Eur vertės kuprines, taip bendrai pagrobė nukentėjusiajai B. B. priklausiusio turto už 380 Eur.
2. A. G. nuteistas ir už tai, kad 2018 m. gruodžio 17 d., apie 7 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su G. A., išlauždamas automobilinės priekabos vagonėlio, stovėjusio (duomenys neskelbtini), duris įsibrovė į vagonėlio vidų, iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiajai B. B. priklausantį turtą: 20 Eur vertės aliumines kopėčias, 150 Eur vertės vaizdo įrašymo kamerą, 15 Eur vertės elektrinį šildytuvą, taip bendrai pagrobė nukentėjusiajai B. B. priklausiusio turto už 185 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėja advokatė V. Pargaliauskienė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendį ir nuteistajam A. G. už padarytas dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės apribojimo bausmę ir nustatyti įpareigojimus bei draudimus, numatytus BK 48 straipsnyje. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prašymo A. G. paskirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse.
3.2. Nurodoma, kad A. G. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, nukreiptas prieš nuosavybę, kurią saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija, tačiau A. G. padarytos nusikalstamos veikos neginčijo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstamas veikas padarė būdamas benamiu, neturėdamas gyvenamosios vietos, pastovaus darbo ir pajamų, nes grįžęs iš laisvės atėmimo vietos neturėjo galimybės įsidarbinti. Pažymima, kad A. G. pakeitė savo gyvenimo būdą, priešingai nei nuosprendyje nurodė teismas. Be to, nuteistasis gydėsi reabilitacijos centre nuo alkoholizmo. Nuo 2021 m. lapkričio 29 d. jis įsidarbino UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, kur dirba iki šiol. Darbe A. G. pasižymi pareigingumu, pareigas atlieka atsakingai, drausminių nuobaudų ar įspėjimų dėl darbo drausmės neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 7 d. charakteristikoje A. G. apibūdino kaip paslaugų, geranorišką, nuoširdų, draugišką, tvarkingą ir pareigingą žmogų. Naujų ikiteisminių tyrimų A. G. nepradėta, jis aprūpintas ir gyvenamuoju plotu. Taigi paneigtinos teismo nurodytos aplinkybės, kad A. G. nedirba, kad jis nekeičia gyvenimo būdo. Taip pat paneigtina skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyta aplinkybė, kad A. G. sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, nes A. G. teismo posėdyje tokio sutikimo neišreiškė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas, vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypač dėmesį turi kreipti į tai, ar pasikeitė kaltininko elgesys po nusikaltimo padarymo, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Apeliantės nuomone, yra pakankamas pagrindas suteikti A. G. galimybę įrodyti, kad jis gali pasitaisyti, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą ir pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą. Paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir kartu įpareigojimus bei draudimus, nuteistasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį vykdyti įpareigojimus ir laikytis draudimų, bet yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, jis privalo vykdyti individualiame probacijos plane nustatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmens ir socialinės pagalbos priemonių programose, už paskirtų įpareigojimų ir draudimų nesilaikymą laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal įstatyme numatytas taisykles. Apeliantės teigimu, šioje byloje nustatytos objektyvios aplinkybės ir tinkamas teisinis jų įvertinimas sudaro pakankamą pagrindą A. G. už padarytas dvi nusikalstamas veikas paskirti bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus ir draudimus, nustatytus BK 48 straipsnyje, ir manyti, kad šia bausme bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras R. Galdikas prašo nuteistojo A. G. gynėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
7. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nusikalstamų veikų kvalifikavimas neginčijami, prašoma jam paskirti už padarytas nusikalstamas veikas kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmes, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.
8. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
9. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam A. G. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G. dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog A. G. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė teistumui neišnykus, nes nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kuri buvo paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu už apysunkio nusikaltimo padarymą, iki naujos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo praėję treji metai (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), todėl jis yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, ir ši aplinkybė taip pat turėjo būti pripažintina nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šiuo atveju apeliacinis skundas paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais, bet švelninančiais pagrindais, todėl pabloginti nuteistojo padėtį nėra teisinio pagrindo (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
11. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. G. nuteistas už dviejų tyčinių apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų, nukreiptų į vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę – padarymą. A. G. ir anksčiau ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jis niekur nedirbo, nebuvo registruotas net Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina, kad nuteistasis A. G. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau net 5 kartus už padarytas tyčines nusikalstamas veikas, iš jų jau ne vieną kartą ir už analogiško tyčinio nusikaltimo padarymą. Ankstesniais nuosprendžiais A. G. buvo nuteistas ne tik arešto, bet ir laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau dėl savo elgesio teigiamų išvadų nepadarė, nusikalstamas veikas daro nuolat. Paskutinį kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę niekur nedirbo, o netrukus ir vėl padarė net dvi naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad yra pakankamas pagrindas suteikti A. G. galimybę įrodyti, kad jis gali pasitaisyti, nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą ir pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą, nes šiuo metu jis dirba, darbdavio gerai charakterizuojamas, turi gyvenamąją vietą. Tačiau nagrinėjamu atveju šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės visiškai nesudaro jokio pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį. Akcentuotina, kad nuteistasis jau turėjo ne vieną galimybę įrodyti, jog jis yra linkęs pasitaisyti. A. G. įsidarbino tik prieš kelias dienas iki baigiant nagrinėti šią bylą. Akivaizdu, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo jo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, ir tai parodo, kad A. G. nėra asmuo, kritiškai vertinantis savo elgesio pasekmes, yra linkęs nusikalsti asmuo. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė arešto bausmes bei teisingai nustatė šios bausmės rūšies dydžius, kurie yra artimi BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam arešto bausmės dydžio vidurkiui. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
13. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą atmesti.