- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-695-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00379-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl 2022 m. kovo 30 d. antstolės patvarkymo dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė B. T., AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė B. T. Klaipėdos apylinkės teismui persiuntė pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės B. T. 2022 m. kovo 30 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei neskelbti varžytynių UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui.
2. Skundą motyvavo tuo, kad: 1) turto vertintojas teismo ekspertas netinkamai nustatė vertinamo turto vertę, nes vadovavosi ne tik VĮ Registrų centro duomenimis, bet buvo atsižvelgta ir į faktinį patalpų plotą; 2) pareiškėja savarankiškai kreipėsi į turto vertintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, kuri 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjos turtą įvertino 183 000 Eur suma, t. y. beveik dvigubai didesne piniginių lėšų suma; 3) teismo eksperto Giedriaus Tamašausko atliktas turto vertinimas nėra tinkamas, nes ekspertas daro prielaidą, jog „nebus kliūčių įteisinti dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. atlikus kadastrinius matavimus“, tačiau ši teismo eksperto prielaida neturi jokio pagrindo, nes ji tiesiog neįmanoma, kadangi ekspertizės akte nėra duomenų apie tai, kad pačiai antstolei nepavyko įteisinti visų patalpų.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T., išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėja, piktnaudžiaudama jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, pakartotinai kelia klausimus, kurie išsamiai išnagrinėti ankstesniais procesiniais teismų sprendimais. Dėl turto vertinimo, antstolė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos užsakymu turto vertintojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko parengtoje 2022 m. kovo 8 d. dirbtuvių patalpų (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog turto vertintojui nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tai patvirtina faktą, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei faktiškai, nei juridiniu požiūriu nėra minėtų patalpų savininkė ir jų, kaip savo turto, nevaldo. Pareiškėja klaidingai nurodo, jog turto vertė nurodyta 183 000 Eur, tačiau pateikiant galutinę išvadą nurodyta, kad dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas 1 420,14 kv. m, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė yra 161 000 Eur, o dirbtuvių, kurių bendras plotas 233,7 kv. m, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 22 000 Eur. Pažymėjo, kad šias patalpas vertinęs teismo ekspertas G. T. įvertino panašia suma, t. y. 23 000 Eur. Turto vertintojas teismo ekspertas G. T. dirbtuves su administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas 1 420,14 kv. m, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 61 100 Eur mažesne suma, nei tą patį turtą įkainojo turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko. Dėl turto verčių skirtumo antstolė nurodo, kad skirtumai susidarė dėl šių priežasčių: pirma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko turto vertintojas, atlikdamas turto vertės skaičiavimus, vadovavosi aktualumą praradusiais duomenimis – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašu, neatsižvelgdamas į aktualius vertinamų patalpų kadastrinius matavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, apskaičiuodama pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis vertę, kartu visiškai nepagrįstai įtraukė ir dviejų butų, kurie nuosavybės teise pareiškėjai nepriklauso, vertę, neatsižvelgiant į faktą, kad pareiškėjai įvertintos patalpos / butai, esantys antrame ir trečiame priestato-gyvenamojo namo aukšte, pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso. Antra, turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, nustatydama vertinamo turto kainą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad patalpos yra nuomojamame žemės sklype. Pareiškėja nėra sudariusi Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, ši aplinkybė neabejotinai neigiamai veikia vertinamo turto rinkos vertę. Trečia, turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, apskaičiuodama tikėtinas gauti pajamas už patalpų nuomą, vadovavosi neaktualiais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis apie dirbtuvių su administracinėmis patalpomis bendrą plotą, neatsižvelgdama, kad dalis patalpų pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus realiai priklauso ne pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitiems asmenims. Be to, turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko neatsižvelgė ir į faktinę vertinamų patalpų būklę, kadangi formaliai nurodė, jog visas Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas patalpos bendras plotas, t. y. 1 420,14 kv. m gali būti išnuomotas, kai realiai tai padaryti dėl ypač blogų kai kurių atskirų patalpų būklės nėra įmanoma. Ketvirta, turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, nustatydama vertinamo objekto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį turto vertės nustatymo metodą, o tai reiškia, kad, apskaičiuojant vertinamo objekto vertę, į nustatytą kainą yra įskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kurį sudaro 21 proc., tuo tarpu turto vertintojas teismo ekspertas 2022 m. balandžio 25 d. pateikė papildomą aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos turto rinkos vertės paremtos pajamų metodu, apskaičiuotos be PVM. Iš turto vertintojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko nustatytos patalpų rinkos vertės 161 000 Eur atėmus PVM, šio turto vertė sudarytų 133 058 Eur. Dėl pastato–prekybos pastato, kurio užstatytas plotas 466 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurį teismo ekspertas įvertino 15 000 Eur, antstolė nurodė, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio pastato baigtumą sudaro vos 46 proc. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis statybos pradžios ir pabaigos metai – 1995. Vadinasi, nebaigtas statyti pastatas be stogo dangos ir konstrukcijos, langų, durų ir pan. yra veikiamas aplinkos jau 27 metus. Teismo ekspertas G. T. , apžiūrėjęs vertinamą pastatą, 2022 m. vasario 25 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (11 lapas) pateikė išvadą dėl pastato būklės, nurodydamas: „Fiziškai pažeistas“. Todėl pareiškėjos 2022 m. balandžio 19 d. skunde nurodomos aplinkybės apie tariamą 120 000 Eur prekybos pastato vertę yra nutolusios nuo realybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl 2022 m. kovo 30 d. patvarkymo dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti argumentai nepagrindžia, kad ekspertizės metu buvo nustatyta neteisinga ginčo turto vertė. Teismo vertinimu, sutiktina su antstolės 2022 m. balandžio 26 d. patvarkyme Nr. S-22-5-18753 nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja pakartotinai kelia aktualumą visiškai praradusį klausimą dėl patalpų, kurios šią dieną priklauso kitiems asmenims, priklausomumo, nors šis klausimas ne kartą jau buvo išsamiai išnagrinėtas ankstesniais procesiniais teismų sprendimais.
6. Nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja teigia, jog, VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 1420,14 kv. m ploto dirbtuvių patalpų su administracinėmis patalpomis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) savininkė ir ekspertas, atlikdamas turto vertinimą, turėjo tai įvertinti, o antstolė, priimdama sprendimą dėl turto įkainojimo, privalėjo įvertinti minėtas aplinkybes ir iš pradžių išspręsti klausimus dėl patalpų, pažymėtų plane nuo 8-51 iki 8-59, egzistavimo. Šiems teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, o apsiribojo vien subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais. Toks pareiškėjo procesinis elgesys neatitinka CPK 179 straipsnyje įtvirtintos ginčo šalies pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius šalies nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog minėtos patalpos, pažymėtos plane nuo 8-51 iki 8-59, nuosavybės teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. G., tačiau pareiškėja, privalėdama įregistruoti viešajame registre duomenis apie realiai valdomo nekilnojamojo turto plotą, neatliko jokių veiksmų.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjos teiginius paneigia ginčijamo ekspertizės akto turinys. Iš teismui pateikto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad ginčo turtas vertintas naudojant turto vertės nustatymo pajamų metodą, kurio patalpų plotą sudaro 1356,06 kv. m. Taigi ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsižvelgta į ginčo turto plotą, faktiškai priklausantį pareiškėjai, į kurį neįtrauktos dviejų butų, kurie nuosavybės teise pareiškėjai nepriklauso, vertės, t. y. patalpų, pažymėtų plane nuo 8-51 iki 8-59.
8. Teismo vertinimu, byloje esančios objektyvios aplinkybės patvirtina, jog turto verčių skirtumai visų pirma susidarė dėl to, kad turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitoje į vertinamo turto plotą įtraukė tretiesiems asmenims priklausančių dviejų butų plotus, antra, nustatydama turto vertę, įskaičiavo PVM mokestį, vertino tai, kad visas patalpų plotas gali būti nuomojamas, kai realiai dėl ypač prastos tam tikrų patalpų būklės (nebaigta statyba, patalpos labai apleistos, apgriuvusios) jos net teoriškai negali būti nuomojamos. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, neturėdama jokių šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų, konstatavo, kad vertinamos patalpos yra pastatytos ant valstybinės žemės sklypo, kuris išnuomotas 93 metams, nors byloje nėra duomenų, jog pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
9. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjos argumentus, jog eksperto daroma prielaida, kad nebus kliūčių įteisinti dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. spalio 30 d. atliktus kadastrinius matavimus, yra neįmanomi, kadangi, priešingai nei teigia pareiškėja, ši prielaida ne mažina, o didina vertinamų patalpų rinkos vertę. Tačiau, teismo vertinimu, tam pareiškėja privalo išviešinti viešajame registre naujus patalpų kadastrinius matavimus, o ne perkelti šią pareigą antstolei.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad antstolio priimtu 2022 m. kovo 30 d. patvarkymu pagal ekspertizės aktą nustatyta skolininkui priklausančio ginčo turto vertė neatitinka rinkos vertės ar kad pati ekspertizė yra atlikta netinkamai (pvz., nesilaikant procesinių procedūrų ar pan.). Pažymima, kad į bylą pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nenuginčytas ir galiojantis.
11. Pažymima ir tai, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantės nuomone, teismas neįsigilino ir netyrė pareiškėjo akcentuojamo patalpų, pažymėtų plane nuo 8-51 iki 8-59, klausimo. Teismas turėjo būti aktyvus ir surinkti visus įmanomus, ne tik pareiškėjo ir antstolės pateiktus, rašytinius įrodymus, siekdamas įsitikinti, ar dėl antstolės B. T. areštuoto pareiškėjo turto masės nėra abejonių.
12.2. Apeliantė pažymi, kad ji yra 1 420,14 kv. m ploto dirbtuvių patalpų su administracinėmis patalpomis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) savininkė. 2013 m. rugsėjo 23 d. įvykusiose varžytynėse pareiškėjai buvo parduotos 1 420,14 kv. m ploto dirbtuvių patalpos su administracinėmis patalpomis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kuriose yra ir patalpos, plane pažymėtos nuo numerio 8-51 iki 8-59, esančios pastato 2 ir 3 aukštuose, jos buvo įkeistos kartu su kitu turtu bankui ir iki šiol yra įregistruotos pareiškėjo vardu.
12.3. Apeliantė nurodo, kad ji teismui pateikė faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, papildomai antstolė turėjo perduoti savo žinioje turimą vykdomąją bylą, iš kurių visumos teismas turėjo patalpų klausimą išsamiai išnagrinėti. Be to, teismui pritrūkus informacijos dėl patalpų priklausomybės, teismas privalėjo pats imtis aktyvių veiksmų ir rinkti įrodymus, kad byloje būtų pasiektas teisingumas. Šiuo atveju, kaip matyti, teismas veikė aplaidžiai ir tik formaliai konstatavo, neva pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų dėl patalpų priklausomybės, dėl to skundas atmetamas. Tokie teismo veiksmai yra pasyvūs ir prieštaraujantys ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo specifikai.
12.4. Nurodoma, kad teismo žinioje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko vertinimas pagrindžia, jog turtas yra vertas 183 000 Eur (pažymėtina, kad į šį vertinimą nebuvo įtrauktas nebaigtas statyti prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jo vertinimas buvo atliktas 2014 m. ir įvertintas apie 150 000 Eur), tuo tarpu antstolė visą turtą įkainojo vos 140 700 Eur. Taigi, apeliantės vertinimu, tokie objektyvūs pareiškėjos pateikti duomenys pagrindžia, kad antstolė pareiškėjos turtą įkainojo netinkamai, žymiai per žema kaina, o tai lemia, jog turto pardavimo veiksmai negali būti vykdomi ir turtas turi būti perkainojamas iš naujo. Tačiau antstolė į tai nekreipė dėmesio ir toliau vykdė turto pardavimo veiksmus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
13.1. Pažymima, klausimas dėl pareiškėjos atskirajame skunde minimų patalpų priklausomumo yra išspręstas visa apimtimi ir vykdymo procese nėra aktualus. Pareiškėja nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad viešajame registre būtų išviešinti aktualūs duomenys apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir sąmoningai siekia šią aplinkybę panaudoti, vilkinant skolos išieškojimą iš hipoteka apsunkinto turto.
13.2. Antstolė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje visiškai pagrįstai ir teisingai akcentavo, kad pareiškėja pakartotinai kelia aktualumą visiškai praradusį klausimą dėl patalpų, kurios priklauso kitiems asmenims, priklausomumo, nors šis klausimas ne kartą jau buvo išsamiai išnagrinėtas ankstesniais procesiniais teismų sprendimais.
13.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad VĮ Registrų centro matininkė S. P. netinkamai atliko ginčo patalpų kadastrinius matavimus. Vertinant tokius pareiškėjos teiginius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2020 m. spalio 30 d. VĮ Registrų centro matininkei S. P. atliekant pareiškėjai priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių metu taip pat dalyvavo antstolė ir viešąją tvarką užtikrino policijos pareigūnai, taip pat dalyvavo ir matininkei patalpas aprodė pareiškėjos vadovas S. J. ir patalpų nuomininkai. Pats S. J. kartu su patalpų nuomininkais matininkei parodė įmonės valdomas patalpas. Natūralu, kad kadastrinius matavimus atlikusiai matininkei nebuvo parodytas butas su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei butas su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadangi šie butai nuosavybės teise priklauso ir yra teisėtai bei faktiškai valdomi ne pareiškėjos, o trečiųjų asmenų.
13.4. Pažymima, kad turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, atlikdama turto vertės skaičiavimus, vadovavosi aktualumą praradusiais duomenimis – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašu, neatsižvelgdama į aktualius vertinamų patalpų kadastrinius matavimus. Be to, prie turto vertintojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko 2022 m. kovo 8 d. parengtos turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta aktualumą praradusi 2006 m. balandžio 13 d. kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini) su patalpų, pažymėtų indeksais nuo 8-51 ir 8-59, planais, t. y. patalpų, kurios yra performuotos į butus ir kurios įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pripažintos L. G. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe.
13.5. Be to, turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, nustatydama vertinamo objekto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį turto vertės nustatymo metodą, o tai reiškia, kad, apskaičiuojant vertinamo objekto vertę, į nustatytą kainą yra įskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kurį sudaro 21 proc. Tuo tarpu turto vertintojas G. T. parengtame 2022 m. vasario 25 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad negyvenamosios patalpos – dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – vertė nustatyta naudojant pajamų metodą. Taikant pajamų metodą, vertinamo turto kaina nustatoma be PVM.
13.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, apskaičiuodama tikėtinas gauti pajamas už patalpų nuomą, vadovavosi neaktualiais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis apie dirbtuvių su administracinėmis patalpomis bendrą plotą, neatsižvelgdama, kad dalis patalpų pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus realiai priklauso ne pareiškėjai, o kitiems asmenims. Be to, turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko neatsižvelgė ir faktinę vertinamų patalpų būklę, nes dėl ypač blogos kai kurių atskirų patalpų būklės jų nuomoti nėra galimybės.
13.7. Antstolė nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, pareiškėja, įsigijusi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Ši aplinkybė, antstolės vertinimu, neabejotinai neigiamai veikia vertinamo turto rinkos vertę.
13.8. Pažymima, kad po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą 2022 m. gegužės 25 d. nutartį, 2022 m. gegužės 30 d. baigėsi pirmosios sutartine hipoteka apsunkinto pareiškėjos turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 30 d. 8:45 val., iki varžytynių pabaigos liks vos 42 minutėms, varžytynių dalyvė MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kainos pasiūlymą – 414 560 Eur, nors išvaržomo turto pradinė pardavimo kaina varžytynėse buvo nustatyta – 112 560 Eur. Pažymima, kad varžytynių laimėtoja MB „(duomenys neskelbtini)“ yra glaudžiai susijusi su pareiškėja. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas – S. J. , t. y. dabartinis pareiškėjos vadovas. Tuo tarpu antstolei apžiūrint ir fiksuojant pareiškėjai priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), šių patalpų nuomininkas nurodė, kad už patalpų nuomą pinigus moka S. J., o patalpų nuomos sutartį yra sudaręs su MB „(duomenys neskelbtini)“.
13.9. Antstolė nurodė, kad varžytynes laimėjusi MB „(duomenys neskelbtini)“ per trisdešimties dienų terminą nesumokėjo pinigų sumos, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui, todėl 2022 m. gegužės 30 d. pasibaigusios varžytynės buvos paskelbtos neįvykusiomis. Tokiu būdu yra vilkinamas skolos išieškojimas iš sutartine hipoteka apsunkinto turto, o pareiškėja nėra suinteresuota turto pardavimu ir atsiskaitymu su išieškotoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
5. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
6. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
7. Antstolė pateikė į bylą naujus įrodymus – 2022 m. birželio 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolė B. T. atlieka skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 64 644,31 Eur skolos, 172,01 Eur nuostolių ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojai AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui pagal Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro 2020 m. sausio 9 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą turtą.
9. Atlikdama priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2022 m. kovo 30 d. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), juo nustatė, kad skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis turtas įkainotas šiomis sumomis: pastatas-transformatorinė, kurios bendras plotas 44,21 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 2 700,00 Eur; pastatas-prekybos pastatas, kurio užstatytas plotas 466,00 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 15 000 Eur; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 100 Eur; negyvenamoji patalpa-dirbtuvės, kurių bendras plotas 233,7 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 23 000 Eur; negyvenamoji patalpa-dirbtuvės su administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas 1420,14 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 99 900 Eur. Turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus atliko teismo ekspertas G. T. Ekspertizės aktas surašytas 2022 m. kovo 25 d. Turto ekspertizė atlikta ir ekspertizės aktas surašytas, vadovaujantis 2022 m. vasario 3 d. Antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su vykdomojoje byloje nustatyta turto verte, teigdama, kad civilinė byla nebuvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta, aiškindama, kad teismas turėjo būti aktyvus ir surinkti visus įmanomus, ne tik pareiškėjos ir antstolės pateiktus, rašytinius įrodymus, išsklaidančius bet kokias abejones dėl vykdymo procese realizuotino turto priklausomumo konkrečiam asmeniui. Pareiškėjos teigimu, areštuotas turtas galėjo būti įkainotas tik iš pradžių išsprendus klausimus dėl patalpų, kurios plane pažymėtos 8-51 iki 8-59, egzistavimo ir šių patalpų priklausomumo. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismo žinioje esanti turto vertintojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko parengta vertinimo ataskaita pagrindžia, jog pareiškėjos turto vertė yra žymiai didesnė nei šį turtą įkainojo antstolė vykdymo procese.
11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad, vykdomojoje byloje atliekant veiksmus, susijusius su turto vertės nustatymu, nebuvo padaryta esminių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka, taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo nepakankamu aktyvumu nagrinėjant šią civilinę bylą ar esminių civilinio proceso principų nesilaikymu.
12. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, susijusius su netinkamai nustatyta pareiškėjos turto verte, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, išsamiai ir aiškiai išdėstė argumentus, kodėl ir kokiais įrodymais vadovaudamasis sprendžia, jog pareiškėjos turto vertė yra nustatyta tinkamai ir kodėl tokio vertinimo nekeičia pareiškėjos užsakymu parengtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko vertinimo ataskaitos duomenys.
13. Atskirajame skunde pareiškėja akcentuoja, kad skunde dėl antstolio veiksmų net keletą kartų iškėlus klausimą dėl patalpų, pažymėtų plane nuo 8-51 iki 8-59, priklausomybės, teismas turėjo būti aktyvus ir surinkti visus įmanomus, ne tik pareiškėjos ir antstolės pateiktus rašytinius įrodymus, siekdamas įsitikinti, ar dėl antstolės B. T. areštuoto pareiškėjos turto masės nėra abejonių. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, pažymi, jog klausimas dėl pareiškėjos minimų patalpų, plane pažymėtų nuo 8-51 iki 8-59, priklausomumo yra galutinai išspręstas. Dėl minėtų patalpų priklausomybės yra priimti galutiniai sprendimai administracinėje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00379-2018-4) ir civilinėje (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00088-2018-4) bylose.
14. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-83-422/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00379-2018-4) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šioje administracinėje byloje pareiškėja reikalavo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. sausio 26 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pažymos išdavimo teisėtumo patikrinimo“ ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą išnagrinėti iš naujo pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 14 d. prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi, administracinė byla Nr. eA-1958-624/2020, nutarė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taigi galutinis sprendimas administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00379-2018-4) priimtas dar 2020 m. balandžio 29 d.
15. Be to, pareiškėja su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama išreikalauti iš atsakovų B. P., BUAB „(duomenys neskelbtini)“, L. G. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėto valdymo ieškovei priklausančias patalpas – 1 420,14 kv. m ploto dirbtuves su administracinėmis patalpomis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), įregistruotas ir pažymėtas plane numeriais nuo 8-51 iki 8-59, kurios yra performuotos į naujai suformuotus butus: butą Nr. 11 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), įregistruotą MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ir butą Nr. 12 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotą L. G. vardu. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškėjos ieškinį 2019 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-435-459/2019 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00088-2018-4), kuriuo pareiškėjos ieškinį atsakovams BUAB „(duomenys neskelbtini)“, B. P., L. G. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ atmetė. Pareiškėja su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir apskundė jį apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi, civilinė byla Nr. e2A-314-585/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi galutinis sprendimas civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00088-2018-4) priimtas dar 2020 m. balandžio 21 d.
16. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl pareiškėjos atskirajame skunde minimų patalpų priklausomumo jau yra išspręstas, daroma išvada, jog pareiškėja pakartotinai kelia aktualumą visiškai praradusį klausimą dėl patalpų, kurios priklauso kitiems asmenims, priklausomumo ir šis klausimas vykdymo procese nėra aktualus. Pažymėtina, kad ginčo patalpos, pažymėtos plane numeriais nuo 8-51 iki 8-59, yra performuotos į naujai suformuotus butus: butą Nr. 11 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir butą Nr. 12 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Antstolė, patikrinusi aktualius VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, Hipotekos registre esančius duomenis, nustatė, kad nekilnojamasis turtas: 1) butas su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“; 2) butas su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. G.
17. Pažymima, kad pareiškėja atskiruoju skundu nepaneigė skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog minėtos patalpos, pažymėtos plane nuo 8-51 iki 8-59, nuosavybės teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. G., tačiau pareiškėja privalėdama įregistruoti viešajame registre duomenis apie realiai valdomo nekilnojamojo turto plotą, neatliko jokių veiksmų.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su antstolės teiginiais, jog pareiškėja sąmoningai nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad viešajame registre būtų išviešinti aktualūs duomenys apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir tokiu būdu siekia šią aplinkybę panaudoti vilkinant skolos išieškojimą iš hipoteka apsunkinto turto.
18. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad ji savarankiškai kreipėsi į turto vertintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, jos parengtas turto vertinimas patvirtina, jog antstolė vykdymo procese realizuotiną pareiškėjos turtą įvertino netinkamai, t. y. mažesne nei rinkos kaina. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko 2022 m. kovo 8 d. turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo: „Kadangi pareiškėjos užsakymu turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko vertino patalpas, kurių bendras plotas yra 1 420,14 kv. m, laikytina, kad į vertinamo turto plotą nepagrįstai įtraukė 99,38 kv. m butų plotą, kurie pareiškėjai nepriklauso, dėl to turtas įvertintas didesne suma, nei įvertino teismo ekspertas G. T. “. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, atlikdama turto vertės skaičiavimus, vadovavosi aktualumą praradusiais duomenimis – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašu, neatsižvelgdama į aktualius vertinamų patalpų kadastrinius matavimus. Be to, prie turto vertintojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko 2022 m. kovo 8 d. parengtos turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta aktualumą praradusi 2006 m. balandžio 13 d. kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini) su patalpų, pažymėtų indeksais nuo 8-51 ir 8-59, planais, t. y. patalpų, kurios yra performuotos į butus ir kurios įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažintos L. G. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe.
19. Be to, byloje esančios objektyvios aplinkybės patvirtina, jog turto verčių skirtumas susidarė ir dėl to, kad turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, nustatydama vertinamo objekto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį turto vertės nustatymo metodą, t. y. apskaičiuodama vertinamo objekto vertę, į nustatytą kainą įskaičiavo PVM. Turto vertintojas G. T. parengtame 2022 m. vasario 25 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) vertinamo turto kainą nustatė be PVM.
20. Svarbu pažymėti ir tai, kad turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, taikydama pajamų metodą, visiškai formaliai ir klaidingai nurodė, kad negyvenamosios patalpos – dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomotiną plotą sudaro – 1 420,14 kv. m. Visų pirma, kaip jau minėta, dalis patalpų pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus realiai priklauso ne pareiškėjai, o kitiems asmenims, antra, būtina atsižvelgti į antstolės argumentus, kad dalies patalpų, dėl ypač prastos jų būklės, nes nebūtų galimybės nuomoti. Taigi sutiktina su antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta pozicija, jog turto vertintoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko, atlikdama vertinamo turto vertės skaičiavimus, privalėjo atsižvelgti į faktinę patalpų būklę, o ne atlikti formalius skaičiavimus, vadovaudamasi tik VĮ Registrų centre esančiais ir aktualumą praradusiais duomenimis. Be to, priešingai nei teigiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko ataskaitoje, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, įsigijusi nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudariusi Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, o ši aplinkybė neabejotinai neigiamai veikia vertinamo turto rinkos vertę.
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė atliko visus būtinus veiksmus, priimdamas patvarkymą dėl turto įkainojimo ir skelbdama varžytynes. Antstolės atlikti veiksmai nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo, konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, taikoma ypatingosios teisenos bylose, numatanti, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
25. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su atskiruoju skundu pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą. Kadangi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens antstolės B. T. teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ antstolei B. T. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.