- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-10
- Bylos Nr.
- e2-10325-820/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05855-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kriminalinės policijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas pateikė ieškinį kuriuo prašė:
1.1. priteisti iš atsakovo 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo;
1.2. priteisti 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Ieškovas nurodė, jog 2020 m. balandžio 21 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro (Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 4-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja priėmė nutarimą sulaikyti ieškovą ir 2020 m. balandžio 21 d. 9 val. 30 min. ieškovas buvo sulaikytas laikinai 48 valandoms.
2. 2020 m. balandžio 23 d. tyrėja priėmė kitą nutarimą, kuriuo ieškovas buvo paleistas iš laikino sulaikymo. Tačiau ieškovas buvo paleistas viršijus maksimalų 48 valandų sulaikymo terminą 9 minutėmis, skaičiuojant nuo sulaikymo momento. Kadangi buvo viršytas maksimalus įstatymo nustatytas terminas, todėl yra padarytas teisės pažeidimas. Dėl šio pažeidimo ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 EUR, ir prašo ją priteisti.
Šalies argumentai
3. Ieškovo teigimu, teismas atmetė prokuroro prašymą dėl ieškovo suėmimo, todėl jis privalėjo būti paleistas nedelsiant, tačiau paleidimas užtruko ir viršijo įstatymo nustatytą maksimalią trukmę 9 minutėmis.
4. Ieškovo nuomone, šis pažeidimas sąlygojo žalos atsiradimą ieškovui, nes patyrė neigiamus išgyvenimus, nepasitikėjimą valstybe, neigiamas emocijas. Be to, žalą patyrė ir valstybė, nes kuriamas nepasitikėjimas valstybe, jos teisėsaugos sistema.
5. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir patirtos žalos, nes žala kilo dėl neteisėtų pareigūnų veikų, todėl ją privalo atlyginti valstybė.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
6. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos kriminalinės policijos, pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. priėmė nutartį, kuria atmetė prokuroro prašymą dėl ieškovo suėmimo ir šią nutartį paskelbė 2020 m. balandžio 23 d. 9 valandą ir 5 minutės. Tyrėją prokuroras telefonu informavo tyrėją, jog prašymas dėl suėmimo atmestas ir nurodė surašyti nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį bei nutarimą skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
8. Vyriausioji tyrėja nedelsiant sistemoje užpildė nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (surašytas 09:17:13 val.) bei nutarimą skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (surašytas 06:16:05 val.). Iš tarnybinių patalpų tyrėjai teko vykti į areštinę, todėl ji sugaišo dalį laiko kelionėje ir nutarimą ieškovui įteikė 9 valandą ir 33 minutės. Ieškovas nuėjo į areštinę pasiimti daiktų, todėl ieškovas pasirašė ant nutarimo 2020 m. balandžio 23 d. 09 valandą 39 minutės. Taigi, objektyviai tyrėja veikė nedelsdama ir objektyviai negalėjo nieko atlikti greičiau.
9. Dėl žalos dydžio atsakovas nurodė, jog nustatant žalos dydį reikia vertinti patirtų moralinių praradimų dydį, įtaką darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, jos dydžio, o jo pareiškimai paremti subjektyviu vertinimu.
10. Neturtinės vertybės pažeidimas savaime nereiškia neturtinės žalos padarymo, neturtinė žala konstatuojama, kai žalą darantys veiksniai yra pakankamai intensyvūs, kad padaryti ilgalaikį poveikį, kai peržengiamos įprastinės būklės.
11. Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog nors formaliai tyrėjos veiksmuose galima įžvelgti formalių teisės aktų pažeidimų, tačiau tyrėjos veiksmai nebuvo nulemti tyčios, tyrėja objektyviai negalėjo padaryti greičiau, todėl pažeidimai traktuoti kaip mažareikšmiai. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir dydį, pakankama satisfakcija galėtų būti pažeidimo fakto pripažinimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas konstatuoja:
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).
15. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
16. Ieškovas reiškia reikalavimus atsakovui CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu - žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
17. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą). Šios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos turi būti įrodytos ieškovo, pareiškusio reikalavimą priteisti žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 37 punktas).
18. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas).
19. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).
20. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, baudžiamasis persekiojimas reglamentuojamas viešosios teisės, joje dominuoja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir pareigūnų atliekama baudžiamojo persekiojimo veikla turi atitikti įstatymuose įtvirtintus teisės principus ir teisės normas, reglamentuojančias tam tikrą tvarką ir konkrečias procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 59 punktas).
21. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo turimo 2-osios valdybos 2020 m. balandžio 21 d. Įtariamojo sulaikymo protokolo (Failas 1, p. 7) matyti, kad ieškovo faktinio sulaikymo laikas buvo 9 valanda ir 30 minučių.
22. Lietuvos kriminalinės policijos biuro sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo turimo 2-osios valdybos 2020 m. balandžio 23 d. Nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (Failas 1, p. 8) matyti, kad ieškovui nutarimas įteiktas 2020 m. balandžio 23 d. 09 valandą ir 33 minutės, o pasirašytas ieškovas faktiškai buvo paleistas 9 valandą 39 minutės.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalis nustato, jog nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos aukščiausios teisinės galios teisės aktą, asmuo negali būti sulaikytas ilgiau, kaip 48 valandas iki pristatymo į teismą.
24. Byloje nėra ginčo, jog Konstitucijoje nustatytas maksimalus 48 valandų terminas buvo pažeistas. Byloje kyla ginčas, ar pažeidimo termino tęstinumo.
25. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Tarnybinio patikrinimo išvados dėl G. D. skundo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdis buvo pradėtas 2020 m. balandžio 22 d. 15 valandą ir baigtas 2020 m. balandžio 22 d. 16 valandą teisėjui išėjus į pasitarimų kambarį. Teismo nutartis buvo pasirašyta 2020 m. balandžio 23 d. 08 valandą 55 minutės ir 50 sekundžių ir paskelbta 2020 m. balandžio 23 d. 9 valandą ir posėdis baigtas 2020 m. balandžio 23 d. 9 valandą 5 minutės. Dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos valstybės lygio ekstremalios padėties, teismo posėdis ir nutarties paskelbimas vyko nuotoliniu būdu.
26. Atsakovo pareigūnė - vyriausioji tyrėja 2020 m. balandžio 23 d. 9 valandą 17 minučių ir 13 sekundžių IBPS priėmė nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį. Kartu 2020 m. balandžio 23 d. 9 valandą 16 minučių ir 05 sekundės IBPS buvo surašytas nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
27. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados nustatyta, kad tyrėja nutarimą paleisti į laisvę ieškovą įteikė 9 valandą ir 33 minutės, po ko ieškovas buvo palydėtas į kamerą pasiimti daiktų ir grįžęs pasirašė kratų protokoluose apie daiktų grąžinimą ir buvo atvestas į areštinės laukiamąjį, kur pasirašė ant nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį. Tyrėja telefonu buvo informuota, kad prokuroro prašymas paskirti kardomąją priemonę suėmimą yra atmestas ir kontroliuojantis prokuroras žodžiu nurodė surašyti nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (ieškovą) bei surašyti nutarimą skirti kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Tyrėja iš savo darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), iki Vilniaus apskrities areštinės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vyko tarnybiniu transportu ir atvykusi nedelsdama įteikė nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį. Įvertinus kelionės laiką (8-12 minučių), nuėjimą iki automobilio ir iš automobilio iki areštinės, darytina išvada, jog tyrėja dėjo maksimalias pastangas, kad įteikti nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (ieškovą).
28. BPK 140 straipsnio 8 dalies 3 punktas (2020 m. balandžio 23 d. galiojusi BPK redakcija) nustatė, jog sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas, jeigu: baigėsi įstatymo numatytas sulaikymo terminas (48 valandos) arba teismas priima nutartį atsisakyti skirti suėmimą (to paties straipsnio tos pačios dalies 4 punktas). Paleidimo momentas siejamas su aplinkybe, kuri įvyksta anksčiau, šiuo atveju, ieškovas turėjo būti nedelsiant paleistas po teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo, o ne pasibaigus 48 valandų sulaikymo terminui. Taigi, ieškovas turėjo būti paleistas nedelsiant po teismo nutarties paskelbimo – 2020 m. balandžio 23 d. 09 valandą 5 minutės, įvertinus laiką skirtą nedelsiant įforminti asmens paleidimo dokumentus.
29. Faktiškai ieškovas buvo paleistas 2020 m. balandžio 23 d. 9 valandą 39 minutės. Nors su dokumentu apie paleidimą ieškovas buvo supažindintas 9 valandą 33 minutės, tačiau jo paleidimo pagrindas buvo BPK 140 straipsnio 8 dalies 4 punktas - teismo nutartis atsisakyti skirti suėmimą, todėl vertintina įvykių eiga nuo teismo nutarties paskelbimo.
30. Nesant valstybėje ekstremalios padėties, laikinai sulaikytas asmuo dalyvauja teismo posėdyje ir paleidžiamas iš teismo posėdžių salės, kai teismas paskelbia nutartį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad valstybėje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali padėtis ir posėdžiai teismuose vyko nuotoliniu būdu, todėl turėjo būti sudarytos visos galimybės paleisti ieškovą įmanomai greičiausiu terminu, įvertinus, jog asmuo negali būti paleidžiamas iš teismo salės. Aplinkybė, kad tyrėja tik sužinojusi apie tai, jog teismas neleido suimti ieškovo ir tik tuomet pradėjo rengti dokumentus ir rengtis paleisti ieškovą, rodo, jog nebuvo pasirengta tam atvejui, kad teismas gali neskirti suėmimo ieškovui, t. y. nebuvo rengtasi ieškovo paleidimui.
31. Aplinkybė, jog tuo metu valstybėje buvo paskelbta ekstremali padėtis, nereiškia, kad valstybė galėjo suvaržyti ieškovo teises labiau. Nagrinėjamu atveju, valstybėje turėjo būti sukurta teisinė bazė, kad užtikrinti esmines žmogaus teises, tame tarpe ir teisę į laisvę. Nagrinėjamu atveju, vien ieškovo nekonvojavimas į teismas nutarties paskelbimo išklausymui sąlygojo ieškovo ilgesnį laisvės suvaržymą, t. y. pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas yra netoleruotina.
32. Nagrinėjamu atveju, nebuvo tinkamai pasirengta ieškovo paleidimui po laikino sulaikymo. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė neveikimu – nepasirengimu nedelsiant paleisti ieškovą iš areštinės teismui paskelbus nutartį ir ieškovo nepaleidimu iš areštinės nedelsiant, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką paleisti teismui atsisakius skirti suėmimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nepasirengus ieškovo paleidimui, atsakovas uždelsė paleisti ieškovą apie pusę valandos, t. y. ieškovo teisių pažeidimas truko apie pusę valandos.
33. Byloje teismas nenustatė tyčinių neteisėtų vyriausios tyrėjos veiksmų.
34. Ieškovas nurodė, jog patyrė neturtinę žalą ir patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 EUR, kurią ir prašė priteisti iš atsakovo.
35. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovo teisių pažeidimas truko neilgai, ilgalaikio poveikio ieškovo psichinei būsenai nesukėlė. Nors, atsižvelgiant į ieškovo profesinę veiklą, sulaikymas turėjo įtakos ieškovo reputacijai ir asmeniui gero vertinimo požiūriu, tačiau uždelstas paleidimas (nepagrįstas ieškovo laisvės suvaržymas), tokios įtakos nebepadarė, t. y. įtakos nebeturėjo. Ieškovas nenurodė ir neįrodė, jog jam buvo padaryta didelė psichologinė žala, kad kilo išliekamieji neigiami psichologiniai padariniai (178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas galėjo patirti nusivylimą valstybės institucijų veikla, prarasti pasitikėjimą valstybės pareigūnais, teisėsaugos sistema, tačiau šios pasekmės - fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimai, nesukėlė didesnių kančių ir išgyvenimų.
36. Tarp atsakovo neteisėtų veikų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nesant pažeidimo, pasekmės nebūtų kilusios (CK 6.247 straipsnis).
37. Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (Meilus v. Lithuania, No. 53161/99, judgement of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-109-684/2021, 29 punktas).
38. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija ieškovui, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais yra atmestinas. Ši nuostata nereiškia, jog ieškovas jokios neturtinės žalos nepatyrė, tačiau vertintina, jog pažeidimo pripažinimas jau yra pakankama satisfakcija ieškovui (CK 6.250 straipsnis).
39. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
40. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį dalyje.
Pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 23 d. uždelsdama paleisti laikinai sulaikytą ieškovą G. D., pažeidė ieškovo G. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) teises.
Atmesti ieškovo G. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.