- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-538-368/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00125-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- R.J.
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R.J. ieškinį atsakovui K. J. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. J. prašė priteisti iš atsakovo K. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. J. ir M. J. po 500,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-20 iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat prašė priteistas lėšas pavesti jai tvarkyti uzufrukto teise ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu yra sutuoktiniai nuo (data neskelbtina), (data neskelbtina) gimė dukra U. J., o (data neskelbtina) M. J. Dėl dukterų išlaikymo su atsakovu jau seniai nesutaria, nes jis teikia dukroms išlaikymą savo nuožiūra. Atsakovas turi pastovias pajamas iš ūkio, be to, turi daug nekilnojamojo turto, todėl turi visas galimybes teikti dukroms išlaikymą, kuris sudaro 1050 Eur per mėnesį vienam vaikui. Dukros nuolat serga, reikia pirkti vaistus, pirkti ortopedinę avalynę. Ji pati šiuo metu susirado darbą, jos gaunamas darbo užmokestis nebus didelis. Tėvo pajamos didelės, todėl jis ir turi prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, nes tai leidžia jo finansinė padėtis.
Atsakovas K. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendrai su ieškove dukrų išlaikymui per mėnesį skirdavo apie 300 eurų, tačiau, ir ši suma buvo skiriama ne kiekvieną mėnesį, nes dukros tokių poreikių neturėdavo ir dabar neturi. Nuolat rūpinosi dukromis, pirko maistą, mokėjo mokesčius, rūpinosi gyvenamojo namo šildymu, tam tikslui pirko kurą. Iki 2016 m. gruodžio mėn. mokėjo už dukrų ugdymą priešmokyklinio ugdymo įstaigose, gautas sąskaitas apmokėdavo pavedimu, nuo 2017 m. lėšų neskyrė, nes pati ieškovė jų atsisakė. Ūkininkauja, ūkio plėtimui pirko žemės sklypus, todėl paėmė iš banko paskolą. Teigia, kad maksimali suma kurią jis galėtų sumokėti – po 250 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai. Jo pajamos sezoninės, nes jas gauna tik nuėmus derlių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-20 iki vaikų pilnametystės bei 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Priteistas lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra U. J., gim. (data neskelbtina) ir M. J., gim. (data neskelbtina), tėvai. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 5 žemės sklypai, viso 65,75 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) (4-8 b. l.). Atsakovui K. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 19 žemės sklypų, viso 84, 0064 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) ir 0,3364 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) 19 (8-19 b. l.). Atsakovo K. J. vardu registruotas kilnojamasis turtas: 7 transporto priemonės (20 b. l.). Ieškovės R. J. vardu kilnojamojo turto - transporto priemonių registruota nėra (21 b. l.).
Teismas pripažino, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su juo negyvenantis tėvas, tačiau nurodė, jog ieškovė pagal savo gaunamas pajamas negalėtų skirti dukrų išlaikymui po 500 eurų per mėnesį, kiek prašo priteisti iš atsakovo. Atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų kasdieninius poreikius, specialiųjų poreikių nebuvimą, abiejų tėvų pajamas, atsakovo darbo specifiką, jo gaunamas oficialias pajamas, jų sezoniškumą, kreditorinius įsipareigojimus, teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą iki 250 Eur kiekvienam vaikui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovo pajamos yra tik 380 Eur per mėnesį. Atsakovas gauna pastovias ir nemenkas pajamas iš ūkio, turi daug nekilnojamojo turto ir teikti išlaikymą vaikams turi visas galimybes. Vaikams reikalingas didesnis išlaikymas, nes vaikai turi turėti teisę gauti kokybišką maistą ir drabužius, gyventi ir augti geromis sąlygomis, turėti kokybiškus žaislus, laisvalaikį, augti ir vystytis.
Teismas, dėl medicininių žinių stokos nevertino pateiktų į bylą medicininių dokumentų, pagrindžiančių vaikų ligas ir nepagrįstai iš gyvenimiškos patirties sprendė, kad vaikai serga kiek dažniau nei kiti vaikai, tačiau į tai, kaip kriterijų sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, neatsižvelgė.
Atsakovo gaunamos pajamos ir turimas turtas ženkliai skiriasi nuo ieškovės – jos turtinė padėtis keliasdešimt kartų prastesnė nei atsakovo. Atsakovo vardu yra daug nekilnojamojo turto, ūkininko ūkis, kurio apyvarta per metus viršija milijoną eurų, ūkyje yra itin brangi technika ir nors ūkis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau vis vien yra sėkmingas ir toliau plečiasi.
Teismas, nustatydamas išlaikymą vaikams, iš esmės jį nustatė tokio dydžio, kaip kad sutiko atsakovas, nors atsakovas gyvena pasiturimai, leidžia sau įsigyti brangius asmeninius daiktus, pramogauti, ūkį ir toliau plečia, perka brangią techniką už 67760 Eur. Be to, atsakovas įsigijo automobilį už 14500 Eur, tačiau prasidėjus ginčams dėl vaikų išlaikymo, automobilį įregistravo savo mamos vardu (prideda PVM sąskaitas faktūras). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo teiginiai, jog jis išgalės teikti dukroms kas mėnesį kiekvienai po 250,00 Eur išlaikymą, yra nesąžininga dukrų atžvilgiu.
Pateiktu atsiliepimu atsakovas K. J. prašo apeliantės (ieškovės) skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:
Byloje nėra jokių duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius, kuriems esant būtų galima priteisti ženkliai didesni išlaikymą, o teismas priteisdamas būtent 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, tinkamai ištyrė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei surinktus įrodymus.
Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl brangių asmeninių daiktų įsigijimo ir pateikta 2017 m. balandžio 4 d. PVM sąskaita-faktūra 67760 Eur sumai įrodo, kad įsigytas išsimokėtinai ūkyje reikalingas padargas, už kurį likusią sumą dalimis reikia sumokėti iki 2017 m. rugsėjo 9 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė savo poziciją grindžia tuo, jog atsakovo gaunamos pajamos ir turimas turtas ženkliai skiriasi nuo ieškovės – jo turtinė padėtis keliasdešimt kartų geresnė. Atsakovo vardu yra daug nekilnojamojo turto, ūkininko ūkis, apyvarta per metus viršija milijoną eurų, ūkyje yra itin brangi technika ir nors ūkis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau vis vien yra sėkmingas ir toliau plečiasi, atsakovas gyvena prabangiai, leidžia sau įsigyti brangius asmeninius daiktus, pramogauti, todėl mano, jog gali mokėti vaikams išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį. Ieškovės nuomone, teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į vaikų sergamumą, dėl ko reikalinga vaikams didesnė išlaikymo suma. Su šiais apeliantės argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų ir kasacinio teismo praktikos išlaikymo nepilnamečiams vaikams bylose.
Apeliantė (ieškovė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. lapkričio 25 d. dėl atsakovo pirkto automobilio 14500 Eur sumai ir 2017 m. balandžio 4 d. dėl atsakovo įsigytos sėjamosios 67760 Eur sumai (92, 93 b. l.) Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės (ieškovės) rašytinius įrodymus atsisako prijungti, kadangi įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (paskutinis teismo posėdis vyko 2017-04-04) (CPK 314 str.).
Sutiktina su apeliante, jog pagrindas apskaičiuoti vaikams reikalingą išlaikymą yra jų poreikiai. Tačiau nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys turi 2 mažamečius vaikus – beveik 7 metų U. J. ir 5 metų M. J. (33, 34 b. l.). Vaikai gyvena su ieškove, lanko mokymosi ir ugdymo įstaigas (44, 45, 47 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų M. J. ir U. J. išlaikymui po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-20 iki vaikų pilnametystės.
Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino nepilnamečių vaikų materialinius poreikius, nes kiekvienai dukrai į mėnesį reikalinga pinigų suma: 200 Eur maistui, 200 Eur drabužiams; 100 Eur higienos reikmėms; 100 Eur vitaminams, gydymui ir profilaktikai; 150 Eur laisvalaikiui ir pramogoms; 300 Eur per mėnesį būsto išlaikymui, viso vieno mėnesio vaiko išlaidos sudaro 1050 Eur per mėnesį. Pabrėžia, kad dukros turi turėti galimybę gauti kokybišką maistą ir drabužius, gyventi ir augti geromis sąlygomis, turėti kokybiškus žaislus, laisvalaikį ir gauti tinkamą gydymą bei vaistus, kadangi jos dažnai serga, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo remtis medicininiais dokumentais, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, o ne juos nuvertinti kaip neturinčius jokios reikšmės. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo spręsti, kad ieškovės išvardintos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti sumos yra realios, būtinos ir pagrįstos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės nurodytos išlaidos – 300 Eur būsto išlaikymui, 150 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 200 Eur drabužiams ir 100 Eur higienos reikmėms vienam vaikui yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis apeliantės paskaičiavimais, gautųsi, kad vien būsto išlaikymui skiriama 600 Eur suma į mėnesį, ją skaičiuojant bendrai abiem vaikams (pačios apeliantės dalis dar papildomai 300 Eur, viso 900 Eur į mėnesį suma). Tokia didelė skiriama būsto išlaikymui suma yra sunkiai tikėtina ir įmanoma. Laisvalaikiui ir pramogoms mažametėms 5 ir 7 metų dukroms bendrai skiriamos 300 Eur per mėnesį bei drabužiams ir higienos priemonėms bendrai 600 Eur sumos yra aiškiai per didelės ir nebūtinos tokio amžiaus vaikams. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad vaikai turėtų specialiųjų poreikių dėl ko būtų didesni jų poreikiai. Be to, akcentuotina, kad sprendžiant dėl išlaikymo dydžio turi būti nustatomi protingi vaiko ar jo polinkių (jeigu tokie yra) nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Todėl atsižvelgiant į vaikų amžių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 250 Eur suma yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms vieno nepilnamečio vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti – patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone ir padarytomis išvadomis, jog šalių nepilnamečiai vaikai specialiųjų poreikių ar papildomų polinkių neturi, o dukrų šiek tiek dažnesnis sergamumas nei kitų tokio amžiaus vaikų, nėra išskirtinė aplinkybė, duodanti pagrindą ženkliai didinti išlaikymą, priteisiant jį tokį, kokio prašo ieškovė.
Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį, kadangi jos ir atsakovo gaunamos pajamos ir turimas turtas yra skirtingi – jos turtinė padėtis su gaunamomis pajamomis yra keliasdešimt kartų blogesnė nei atsakovo. Atsakovo vardu yra daug nekilnojamo turto, ūkininko ūkis, kurio apyvarta per metus viršija milijoną eurų, ūkyje yra itin brangi technika, atsakovas gyvena pasiturimai, leidžia įsigyti brangius daiktus, o vaikams priteistas vos ne minimalus išlaikymas, dėl ko teismo sprendimas yra socialiai neteisingas. Apeliantės nuomone, atsakovo oficialus 380 Eur darbo užmokestis galimai yra nurodomas nepagrįstai mažas ir tai neatitinka realios faktinės situacijos pagal atsakovo įsigyjamus daiktus. Teisėjų kolegija nurodytus apeliantės argumentus vertina kritiškai.
CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, jų reguliarumą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, finansinius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).
Byloje esantys duomenys apie nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad atsakovui priklausantis ūkininko ūkis plečiamas, o jo plėtojimui reikalingos lėšos. Nors atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie finansinius įsipareigojimus bankui, bet ieškovė taip pat nepaneigė kad tokie įsipareigojimai yra. Dalis nekilnojamas turto registruota kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog iš ūkininko veiklos gaunamos pajamos yra sezoninės, taip pat priklausomos nuo daugelio faktorių (lietus, sausra, ligos), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo finansinės padėties, nesudaro pagrindo atsakovo finansinės padėties vertinti kitaip nei tą vertino pirmosios instancijos teismas.
Pažymėtina, jog pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl ir kiekvieno iš tėvų skiriama pinigų suma vaiko išlaikymui negali ženkliai skirtis - iš byloje esančių VSDFV duomenų akivaizdu, kad ieškovė pagal savo gaunamas pajamas negalėtų skirti dukrų išlaikymui ne tik, kad po 500 Eur per mėnesį, bet ir po 250 Eur. Juo labiau, kaip pati nurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, jog, pradės dirbti socialinių paslaugų centre, atlyginimas nebus didelis. Todėl šiuo atveju, apeliantės deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai apie atsakovo galimybę mokėti vaikams didesnį išlaikymą, nesudaro pagrindo spręsti apie tokios galimybės realumą ir būtinumą. Priteisti daugiau negu objektyviai leidžia oficiali atsakovo turtinė padėtis – nurodomas 380,00 Eur pajamos į mėnesį, būtų neteisinga ir teisiškai nepagrįsta.
Todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų gaunamas pajamas, turimo nekilnojamojo turto santykį, mažamečių vaikų poreikius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti didesnį atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nei nustatė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas abiem nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.