- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-1053-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22829-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Andrius Ignotas (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. V., K. V., R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apelianto) R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. V., K. V. ir R. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: D. G., R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų pareiškimą atnaujinti praleistą terminą jų prosenelės A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu bei nutarė nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų tarp šalių.
3. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-352-794/2021 paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-1088-465/2020, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog Z. V. po savo motinos A. V. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.
4. 2021 m. vasario 2 d. paaiškėjus faktinei aplinkybei (kuri nebuvo žinoma šioje byloje pareiškimo priėmimo metu), kad pareiškėjų prosenelės palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinė, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje pareikštų reikalavimų patenkinimas (termino palikimui priimti atnaujinimas) nesukels pareiškėjoms teisinių padarinių. Remdamasis minėtais motyvais, teismas bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
5. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
6. Teismas nurodė, kad pareiškimas pareikštas ir priimtas nagrinėti dar nenustačius bylai reikšmingų teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi įtvirtintų teisinių padarinių. Šioje byloje liko teisiškai neįvertintas pareiškėjų reikalavimų ir suinteresuoto asmens R. V. atsikirtimų pagrįstumo klausimas, kiek tai susiję būtent su praleisto termino atnaujinimu ar neatnaujinimu. Atsižvelgiant į aptartą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą vertino kaip „lygiąsias“, todėl konstatavo, kad dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį dalyje, kuria nuspręsta neatlyginti suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Pareiškėjų prašymo dėl palikimui priimti praleisto termino atnaujinimo pateikimo metu tarp tų pačių asmenų, dėl to paties palikimo Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Nr. e2YT-1088-465/2020). Pareiškėjoms, atstovaujamoms profesionalaus teisininko, buvo žinoma, kad jų prašymas dėl termino atnaujinimo būtų galėjęs sukelti joms teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu teismas netenkintų suinteresuoto asmens R. V. prašymo anksčiau pradėtoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Toks Pareiškėjų procesinis elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir sudaro pagrindą kompensuoti Suinteresuoto asmens nuostolius, t. y. bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias išimtinai dėl to, kad Pareiškėjos pateikė teismui nenagrinėtiną pareiškimą.
7.2. Pareiškėjos, laikantis koncentruotumo ir ekonomiškumo principo, galėjo netrukdamos dalyvauti civilinėje byloje Nr. e2YT-27838-432/2019 (Nr. e2YT-1088-465/2020) kaip asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus arba būdamos atidžios, rūpestingos ir sąžiningos, palaukti galutinio teismo sprendimo anksčiau pradėtoje civilinėje byloje (kurioje dalyvavo ir teikė savo paaiškinimus bei prieštaravimus) ir tokiu būdu išvengti žalos Suinteresuotam asmeniui.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjai padavė atsiliepimą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Bylinėjimosi išlaidų (ne)paskirstymą lemia dvi aplinkybės: šalių procesinis elgesys; bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.
8.2. Apeliantas nepagrįstai vertina pareiškėjų elgesį plečiamai, t. y. ne šioje byloje, o nurodydamas, kaip pareiškėjos turėjo elgtis kitoje civilinėje byloje, kurioje apeliantas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo motina po savo motinos (apelianto močiutės) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti ir kurioje suinteresuotais asmenimis dalyvavo pareiškėjos. Pagal apeliantą, nagrinėjamos bylos ribose pareiškėjų netinkamas procesinis elgesys pasireiškė vien tik tuo, jog jos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nors šį prašymą galėjo kelti apelianto inicijuotoje byloje arba palaukti, kol minėta byla bus išnagrinėta.
8.3. Pareiškėjų tvirtinimu, dėl abiejų bylų sujungimo jau buvo spręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi, kuria bylos nebuvo sujungtos konstatavus, kad skiriasi bylose pareikštų reikalavimų pagrindas bei dalykas. Jų manymu, yra nelogiškas atskirojo skundo argumentas, jog, pareiškėjoms, sužinojus apie palikėjos mirtį, buvo tikslinga ir protinga laukti apelianto inicijuotos bylos pabaigos, nes tokiu atveju tikėtina, kad praleistas terminas nebūtų atnaujintas.
Atsiliepimas
3. Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ginčą nagrinėti teismo nuožiūra, nes ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčijamu klausimu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nutraukus civilinę bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
7. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
8. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
9. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta pagal pareiškėjų pareiškimą atnaujinti praleistą terminą jų prosenelės palikimui priimti. Pareiškėjos tvirtino nežinojusios apie palikėjos mirtį, nes, būdamos mažametės, liko be tėvų globos, su giminėmis ryšiai nutrūko, apie prosenelės mirtį joms pranešta nebuvo. Pareiškėjos nurodė, kad apie palikėjos mirtį sužinojo tik gavę Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimą apie R. V. patikslinto pareiškimo pagrindu iškeltą civilinę dėl juridinio fakto nustatymo, kad jo motina, kurios palikimą yra priėmęs pagal įstatymą, po savo motinos (apelianto močiutės) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.
10. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog pareiškėjos, inicijuodamos civilinę bylą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, elgėsi netinkamai. Apelianto tvirtinimu, pareiškėjos prašymą turėjo pateikti apelianto inicijuotoje byloje dėl juridinio fakto nustatymo arba laukti, kol bus priimtas procesinis sprendimas juridinio fakto nustatymo byloje.
11. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi civilines bylas buvo atsisakyta sujungti. Nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad nors abejose bylose iš esmės dalyvauja tos pačios šalys, o pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, nes jose sprendžiamas klausimas dėl įpėdinių paveldėjimo teisių įgyvendinimo po to paties palikėjo mirties, tačiau minėtose bylose skiriasi pareikštų reikalavimų pagrindas bei dalykas. Civilinėje byloje Nr. e2YT-1088-465/2020 R. V. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą pradėjus jį faktiškai valdyti, t. y. pripažinti, jog palikimas yra priimtas. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2YT-28507-905/2020 pareiškėjos G. V., R. V. ir K. V. prašė atnaujinti joms praleistą terminą palikimui priimti, t. y., kad pareiškėjos įgytų subjektinę teisę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodytoje nutartyje padaryta išvada, kad bylose pareikšti reikalavimai yra savarankiški, pareikšti savarankiškais pagrindais, todėl gali būti nagrinėjami atskirai.
12. Kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo civilinių teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjų pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas, inicijuojant kitą savarankišką civilinę bylą, prašant atnaujinti joms praleistą terminą palikimui priimti, būtų netinkamas jų teisių realizavimo būdas. Nepriklausomai nuo to, ar jų prašymas pareikštas atskiroje byloje, ar būtų pareikštas apelianto inicijuotoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apeliantas būtų privalėjęs teikti atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, tokiu būdu patirdamas tas pačias išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų argumentais, kad pareiškėjos, sužinoję apie prosenelės palikimą bei nesiimdamos veiksmų dėl termino atnaujinimo palikimui priimti (tokį elgesio variantą apeliantas nurodė kaip protingą), būtų galėję patirti neigiamas pasekmes, nes R. V. prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinimo atveju, pareiškėjoms galėjo būti neatnaujintas terminas dėl jų pasyvaus elgesio (CPK 78 straipsnis).
13. Nors šioje byloje pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti nebuvo nagrinėtas iš esmės, tačiau aplinkybių visuma neleidžia spręsti, kad pareiškėjos buvo nesąžiningos pateikdamos pareiškimą, būtų žinojusios apie palikėjos mirtį anksčiau nei nurodė pareiškime (šios nutarties 15 punktas). Kaip matyti iš teismų informacinės sitemos LITEKO duomenų, R. V. pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo įtraukęs pareiškėjų, pareiškime tvirtino apie jas ir jų buvimo vietą žinių neturintis, jos į minėtą procesą buvo įtrauktos tik teismo iniciatyva, teismui nustačius pareiškimo trūkumus ir įpareigojus pareiškėją įtraukti į procesą palikimu suinteresuotus asmenis.
14. Šioje byloje tiek apeliantas, tiek pareiškėjos patyrė bylinėjimosi išlaidas. Tačiau nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos yra dėl pareiškėjų kaltų veiksmų, joms netinkamai naudojantis procesinėmis teisėmis.
15. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, apeliantui nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų, kuomet byla buvo nutraukta (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
16. Nors pirmosios instancijos teismo argumentai nelaikytini išsamiais, tačiau priimtas procesinis sprendimas iš esmės pagrįstas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į aptartą, atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.