- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- e2YT-1088-465/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21797-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., K. V., D. G., G. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Kazis Krivka Žodinis
suinteresuotų asmenų R. V., K. V. ir G. V. atstovui advokatui Kaziui Krivkai
Žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. G., R. V., K. V., G. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. V. (toliau – pareiškėjas) nurodo, kad 2005m. gruodžio 30d. mirė jo senelė A. V., po kurios mirties jo motina Z. V. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, jog pakanka to, kad ji faktiškai turi paveldimo turto nuosavybės dokumentus, taip pat faktiškai naudojo paveldimą turtą, mokėjo mokesčius. Palikimą sudaro nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis buto, esančio adresu Skroblų g. 11-3, Vilnius (unikalus Nr. 1098-4008-8011:0003) ir žemės sklypas, esantis adresu Putinų 1-oji g. 11, Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. (unikalus Nr. 4154-0822-0030). Pareiškėjo teigimu, po A. V. mirties jis ir jo motina toliau faktiškai valdė turtą, jį išlaikė ir juo rūpinosi. Pareiškėjas nurodo, jog jis po savo motinos Z. V. (2017 m. gruodžio 8 d.) mirties kreipėsi dėl turto paveldėjimo į Vilniaus miesto 32-ojo notrų biuro notarę Astą Kielienę. Teigia, jog dalį turto, kuris buvo įregistruotas jo motinos Z. V. vardu pareiškėjas paveldėjo, tačiau dėl likusio turto – 1/3 buto, esančio adresu Skroblų g. 11-3, Vilnius (unikalus Nr. 1098-4008-8011:0003) ir žemės sklypo, esančio adresu Putinų 1-oji g. 11, Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. (unikalus Nr. 4154-0822-0030) jis paveldėti negali, kadangi jo motina Z. V. po savo motinos A. V. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Todėl pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti, kad pareiškėjo motina Z. V. priėmė savo motinos A. V. palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Suinteresuotus asmenis R. V., K. V. ir G. V. atstovaujantis atstovas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo atstovaujamosios yra seserys, kurioms dar būnant mažametėms, tėvas nužudė motiną, atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Mergaitės augo globos namuose, nutrūko jų ryšiai su gimine. Atsižvelgiant į tai, jog jos nežinojo dėl jų prosenelės mirties ir praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, kreipėsi į teismą, šiam terminui atnaujinti. Nurodo, jog į bylą nėra pateikta duomenų apie faktinį palikimo priėmimą, todėl pareiškimą prašo atmesti.
Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, pareiškimą nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė pareiškimą iš esmės nagrinėti teismo nuožiūra, pareiškimo neginčija. Prašo pareiškimą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti, papildomai paaiškino, jog jo motina Z. V. sirgo Alzheimerio liga, buvo senyvo amžiaus, todėl turto priežiūros, remonto bei komunalinių mokesčių mokėjimus atliko pagal išgales su pareiškėjo pagalba. Taip pat buvo prižiūrimas ir sodas, nes jo motina šalia to sklypo turėjo dar du žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise. Taip pat paaiškino, kad progresuojant ligai, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jo motinai neveiksnumo nustatymo bei globėjo paskyrimo, tačiau mirus motinai, civilinė byla buvo nutraukta. Paaiškino, kad darbo reikalais vykdavo į užsienį, tačiau jo gyvenamoji vieta buvo bute Skroblų g. 11-3, Vilniuje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. V., kuri yra pareiškėjo motinos Z. V. motina, mirė 2005-12-30 (e. bylos 1t., b. l. 7,8). Po A. V. mirties pagal palikėjos paskutinę gyvenamąją vietą Vilniaus 32-ame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. bylos 1t., b. l. 23). Duomenų apie testamentų įregistravimą Testamentų registre nėra (e. bylos 1t., b. l. 24). LR Gyventojų registro duomenimis palikėja be dukros Z. V. (pareiškėjo motinos), turėjo sūnų L. V., kuris mirė 2005-10-28, t. y. iki palikėjos mirties. Suinteresuotas asmuo D. G., gim 1958-01-08, yra jo duktė, o sūnus G. V. miręs (e. b. l. 9). Suinteresuoti asmenys R. V., K. V. ir G. V. yra G. V., mirusio 2009-11-18 dukros, A. V. provaikaitės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad A. V. vardu įregistruotas žemės sklypas, esantis Vilniaus raj. sav. Marijampolio sen., Akmeniškių k. Putinų 1-oji g. 11 bei 1/3 dalis buto, esančio Skroblų g. 11-3, Vilniuje (e. bylos 1t., b. l. 10,11).
Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiaisiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. (CK 5.12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo motina Z. V. mirė vėliau, nei jos motina A. V., o tai reiškia, kad jai buvo atsiradusi teisė paveldėti mirusiosios turtą pagal įstatymą. Pareiškėjas pagal įstatymą yra antros eilės įpėdinis, o suinteresuoti asmenys – R. V., K. V. ir G. V. yra trečios eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalis).
Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, t. y. rūpinosi juo kaip savo turtu (valdė, naudojo ir juo disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ir po A. V. mirties (2006,2007, 2008, 2009 metais ir vėliau) mokesčiai už butui teikiamas komunalines paslaugas buvo mokami, o 501-oji DNSB pažyma patvirtina, jog R. V., gyvenantis adresu Skroblų g. 11-3, įsiskolinimų neturi (e. bylos 1t., b. l. 15-21). Pareiškėjo teigimu, jo motina sirgo Alzheimerio liga, todėl komunalinius mokėjimus už butą jis atliko savo vardu. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, jog iš tikrųjų 2017 m. gegužės mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens Z. V. pripažinimo neveiksnia bei globos nustatymo, tačiau mirus jo motinai, 2017-12-17 nutartimi ši byla buvo nutraukta (civ. byla Nr. e2YT-25896-854/2017). Į minėtą bylą buvo pateikta Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2017-07-10 išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad Z. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų išvadoje išvardintose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nors klausimas dėl asmens neveiksnumo nebuvo išspręstas iš esmės, pats bylos iškėlimo faktas bei duomenys byloje leidžia teigti, jog priežiūra, pagalba buityje, tame tarpe ir mokant mokesčius už turto išlaikymą, pareiškėjo motinai tiek dėl jos garbaus amžiaus, tiek ir dėl progresuojančios ligos, buvo reikalinga. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimų bendrijoms, teikiančioms paslaugas nėra, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas atliko mokėjimus ne tik už jam priklausančią turto dalį, bet ir už tą, kurią jo motina turėjo teisę paveldėti po A. V. mirties.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 . gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 punktas).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą – pareiškėjo paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, jų visumą, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle sprendžia, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2005-12-30, mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisiniams santykiams įforminti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie palikimo priėmimą Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.