Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-03-23 · Civilinė byla Nr. e2S-211-425/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-23
Bylos Nr.
e2S-211-425/2022
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00151-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Atsakovas
M. E.
Pareiškėjas
M. E.
Ieškovas
J. S., D. P., R. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-211-425/2022.Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00151-2021-3.Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.7. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 23 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. E. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo M. E. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. S., D. P., R. Z. ieškinį atsakovui M. E. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas M. E. pirmosios instancijos teismui 2022 m. sausio 11 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti Panevėžio apygardos teismo Biržų rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo vykdymą, o būtent – 4000 Eur skolos sumokėjimą ieškovams iki 2022-10-01, 1005,82 Eur skolos sumokėjimą – iki 2022-04-01.

2. Nurodė, kad esama skola jam yra didelė turtinė našta, jos sumokėti vienu mokėjimu atsakovas negali. Jis yra ūkininkas, šiuo metu neturi pajamų, turi didelių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, UAB „Scandagra“, todėl prašo atidėti skolos sumokėjimą atsakovams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovo M. E. prašymo atidėti sprendimo vykdymą netenkino.

4. Teismas sprendė, kad atsakovas teismui pateikė tik deklaratyvų, niekuo nepagrįstą prašymą. Galutinis teismo sprendimas byloje yra priimtas 2021 m. liepos 30 d. ir įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 9 Panevėžio apygardos teismui atsakovo skundą atmetus ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas, kuris verčiasi žemės ūkio veikla ir yra ūkininkas nuėmė derlių ir gavo pajamas. Tačiau atsakovas nepateikė teismui duomenų, kokio dydžio pajamas jis gavo, kokio dydžio šiai dienai yra jo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams ir kokiais terminais jis privalo įsipareigojimus įvykdyti. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl turi pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė išsamios informacijos teismui apie jo turtinę padėtį, tai yra neįrodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Be to, atsakovas nurodo, jog visos jo ir sutuoktinės sąskaitos banke yra areštuotos, kilnojamasis turtas, veiklos vykdymas visiškai apribotas, kitų pajamų ir vertingo turto atsakovas neturintis. Iš šių atsakovo nurodytų aplinkybių teismas negali padaryti išvados, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą, jį bus galima realiai įvykdyti, todėl ieškovai, neprisijungę prie kitų atsakovo kreditorių vykdomo skolų išieškojimo, gali patirti nuostolių. Taip pat teismas pažymėjo, jog kyla abejonių ar atsakovas 2022 metais turės galimybę vykdyti žemės ūkio veiklą, dėl jo paties nurodyto turto arešto mąsto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas M. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atidėti teismo sprendimo vykdymą, o būtent 4000 Eur skolos sumokėjimą ieškovams iki 2022-10-01, 1005,82 Eur skolos sumokėjimą – iki 2022-04-01.

5.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai, neprisijungę prie kitų atsakovo kreditorių vykdomo skolų išieškojimo, gali patirti nuostolių. Pažymi, kad jo kaip ūkininko pajamos turi sezoninį pobūdį, dėl ko atsakovas faktiškai pradeda generuoti pajamas tik po derliaus nuėmimo. Pabrėžia, jog 2022 metais jis neabejotinai turės galimybę vykdyti žemės ūkio veiklą tiek savo nuosavuose plotuose, tiek nuomojamuose žemės plotuose. Todėl esamas turto arešto mastas tik apsunkins atsakovo veiklą, realiai sumažins gautinas pajamas, tačiau kreditorių interesai nebus pažeisti. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandagra“ nors yra taikiusi areštą, tačiau skola nėra išieškota, kas prieštarauja pačios kreditorės interesams.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu ieškovai prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

6.1. Nurodo, kad atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė jo nurodytų aplinkybių dėl galimai būsimų pajamų po rudens derliaus, o jo nurodytos aplinkybės laikytinos deklaratyviais teiginiais, kuriais siekiama kuo ilgiau užvilkinti sprendimo vykdymą. Atsakovas neįvardijo, kokio dydžio pajamų tikisi, nepateikė konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad tos pajamos bus tikrai gautos ir nepanaudotos kitiems tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta atidėti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nėra motyvuotas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, o taip pat byloje esančius duomenis nenustatė pagrindo sutikti su apelianto argumentais bei vertinti, jog atsakovas įrodė sprendimo vykdymo pagrindo egzistavimą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikia kartu su atskiruoju skundu naujus įrodymus iš esmės nepateikdamas prašymo juo priimti bei nenurodydamas jokių konkrečių aplinkybių, kodėl asmens kredito istorija, bankų sąskaitų išrašai ar ankstesnių metų kasos knygų duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o taip pat, kaip konkrečiai šie duomenys yra susiję su atsakovo pateiktu prašymu bei įrodo bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo realiomis galimybėmis, esant kitų kreditorių, būti pajėgiam atsiskaityti su ieškovais nurodytais terminais ir tvarka. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateikiamus įrodymus, kurie, be kita ko, neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes nepagrindžia jokių naujų svarbių aplinkybių.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

12. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

13. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, nenurodė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad jis 2021 metais gavo pajamas, kuriomis galėjo laisvai disponuoti bei atitinkamai skirti jas skolos mokėjimui, o taip pat gaus atitinkamas pajamas 2022 metais, kuriomis turės galimybę laisvai disponuoti bei skirti jas būtent konkrečių skolų ar jų dalies padengimui, kai pats atsakovas nurodo, kad visos jo ir sutuoktinės sąskaitos banke yra areštuotos, kilnojamasis turtas, veiklos vykdymas visiškai apribotas, o kitų pajamų ir vertingo turto neturi. Tokia susiklosčiusi faktinė situacija, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neleidžia pagrįstai vertinti, kad atsakovas turi ar nurodytu metu turės realią galimybę vykdyti ne tik šioje byloje aptariamu teismo sprendimu priteistus, bet ir kitus skolinius įsipareigojimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovai, neprisijungę prie kitų atsakovo kreditorių vykdomo išieškojimo, gali patirti nuostolių.

14. Be to, visiškai sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas taip pat nenurodė ir jokių konkrečių duomenų apie bendrą skolinių įsipareigojimų sumą, jų terminus bei tai, kokios yra realios atsakovo galimybės laisvai disponuoti tokiomis lėšomis bei kokią dalį turimų visų įsipareigojimų yra galimybė sumažinti konkrečiai gautinomis lėšomis, juo labiau, kad, kaip nurodo pats atsakovas, jo gaunamos pajamos yra sezoniškos ir pradedamos generuoti po derliaus nuėmimo, o tai kartu leidžia vertinti, kad ir gaunamas pelnas atitinkamai gali priklausyti nuo konkrečių tą sezoną susiklosčiusių veiksnių bei atitinkamo derliaus, kurį konkrečiai apskaičiuoti dar vasario ar kovo mėnesį yra pakankamai sudėtinga. Tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog atsakovo sunkumai, dėl kurių jis laikinai negali vykdyti teismo sprendimo, yra laikini ir jie neabejotinai bus pašalinti iki atsakovo nurodytų terminų, dėl ko jis turės realią galimybę atsiskaityti su ieškovai.

15. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, neįrodė, kad dabartinė jo finansinė padėtis sunki bei objektyviai varžanti galimybę įvykdyti teismo sprendimą, tačiau yra realu tikėtis, kad nurodytais terminais situacija pagerės bei leis tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio bei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas