Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-01 · Civilinė byla Nr. 2A-2648-614/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
2A-2648-614/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26429-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
K. Ū.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-2648-614/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26429-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2; 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Ona Gasiulytė, Andrius Verikas ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Ū. ieškinį atsakovui D. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kurioje išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. Ū. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus I. Ū. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo D. B. nepilnamečio sūnaus I. Ū. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 218 Eur nuo sūnaus gimimo iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavesti vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai ieškovei K. Ū., taip pat priteisti iš atsakovo D. B. ieškovės K. Ū. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamas pajamas sudaro apie 1700 Lt gaunama motinystės pašalpa, jokių kitų pajamų, santaupų ar vertingo turto ieškovė neturi. Pažymėjo, kad su amžiumi nuolat auga nepilnamečio sūnaus poreikiai, vaiką reikia ne tik auklėti, gydyti susirgus, tačiau ir maitinti, vaikui sparčiai augant dažniau pirkti drabužius. Pasak ieškovės, jos gaunamų pajamų sūnaus poreikiams patenkinti akivaizdžiai nepakanka, todėl jai padeda jos tėvai. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikia apie 1786 Lt, ieškinyje pateikė šių išlaidų detalizaciją, papildomai pažymėjo, jog sūnui diagnozuota užkrūčio liaukos hipertrofija, dėl ko atsiranda papildomos išlaidos. Ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute, už kurio mokesčius reikia mokėti apie 750 Lt per mėnesį, be to, sūnus netrukus pradės lankyti darželį, todėl reikės dar papildomų išlaidų. Pasak ieškovės, vaiko išlaikymui atsakovas privalo teikti 750 Lt per mėnesį nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. B. nurodė, jog jis neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus I. Ū. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove K. Ū. Dėl I. Ū. mėnesinių išlaikymo išlaidų dydžio atsakovas nesutiko, ieškovė išlaidų dydžio nepagrindė. Įvertinęs išlaidų detalizavimą, atsakovas pažymėjo, kad tik maža dalis ieškovės nurodytų išlaidų yra pagrįstos ir protingos. Nepagrindus, kad sūnaus išlaikymo poreikis kas mėnesį sudaro 1786 Lt, atsakovas prašo prilyginti mėnesines vaiko išlaikymo išlaidas 1 MMA, t. y. 300 Eur. Atsakovo papildomai nurodyta, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pasak atsakovo, jis dirba UAB „Diagnostinės sistemos“ pardavimų vadybininku, jo pajamos susietos su asmeninių įmonės produktų pardavimų apyvarta, atsakovo darbo rezultatai 2014 m. rudenį gerokai sumenko, darbo užmokestis sumažintas iki 300 Eur, jis neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto ir šiuo metu atsakovas nėra pajėgus skirti didesnio išlaikymo nei 43,44 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, jis šiuo metu intensyviai ieško geriau apmokamo darbo ir kai jam pavyks tą padaryti, savo iniciatyva ketina teikti vaikui didesnį išlaikymą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė K. Ū. paaiškino vaiko poreikius, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus. Išvadoje pažymėta, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamas pajamas sudaro gaunama motinystės pašalpa. Ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas, užtikrina sūnui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Išvadoje nurodyta, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo pareikštas nepilnamečio I. Ū. interesais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015m. vasario 13 d. priėmė dalinį sprendimą byloje ir nustatė, kad atsakovas D. B. yra I. Ū., gimusio 2014-05-26, tėvas, o I. Ū. yra D. B. sūnus (b.l. 79-80). Šis teismo dalinis sprendimas įsiteisėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko I. Ū. gyvenamąją vietą su motina K. Ū. Priteisė iš atsakovo D. B. išlaikymą sūnui I. Ū. periodinėmis išmokomis – po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2014-08-05 iki sūnaus pilnametystės. Priteisė iš atsakovo D. B. sūnaus I. Ū. naudai 466,67 Eur išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2014-05-26 iki 2014-08-05. Paskyrė I. Ū. priteistų ir mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise įstatyminę atstovę – motiną K. Ū. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo D. B. ieškovei K. Ū. 82,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš D. B. į valstybės biudžetą 54,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų teismo posėdyje, teismas sprendė, kad vaiko I. Ū. išlaikymui reikia ne mažiau kaip 400 Eur (apie 1380 Lt) per mėnesį: 264 Lt mišinukams, 180 Lt – kitiems vaiko mitybos produktams, 308 Lt sauskelnėms, apie 200 Lt drabužiams (vaikas greitai išauga drabužėlius, nuo skalbimo jie dėvisi), 160 Lt apsilankymams druskų kambaryje dėl berniukui diagnozuotos užkrūčio liaukos hipertrofijos (ši diagnozė patvirtinta byloje esančiais įrodymais), 73 Lt skalbimo priemonėms, patalynei, čiulptukams ir buteliukams. Vaikui taip pat reikia pirkti vaistus nuo peršalimo ligų, kuriomis, kaip matyti iš byloje esančių medicininių išrašų, berniukas dažnokai serga, vitaminus, tepaliukus dygstantiems dantims. Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad viena motina užtikrina vaiko teisę į būstą, o tai yra būtinos išlaidos. Teismas remdamasis bylos nagrinėjimo metu išsiaiškintomis aplinkybėmis, jog už butą, kuriame ieškovė gyvena su sūnumi, ji sumoka ne mažiau kaip 450 Lt nuomos mokesčio, dar apie 250-300 Lt sumokama už komunalines paslaugas, todėl sprendė, kad atsakovas turėtų padengti 1/3 dalį nurodytų išlaidų (t. y. pusę vaiko teisės į būstą užtikrinimo išlaidų) – apie 200 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nuo 2014 m. gruodžio mėnesio gauna apie 300 Eur atlyginimą, neturi kitų pajamų, iš kurių galėtų teikti sūnui reikalingą išlaikymą, sutinka, jog jo turtinė padėtis yra suprastėjusi. Tačiau ši aplinkybė savaime nėra pakankamas pagrindas mažinti jo prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki atsakovo prašomo 43,44 Eur dydžio. Jis nurodė, kad yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą elektronikos ir inžinerijos srityje, turi bakalauro laipsnį, anksčiau gaudavo 1000 Eur atlyginimą, tačiau nuo 2014 m. gruodžio jo alga sumažėjo iki 1000 Lt. Pasak atsakovo, šiuo metu jis intensyviai ieško geriau apmokamo darbo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra 29 metų darbingas vyras, turi aukštąjį išsilavinimą, gauna ne mažesnį negu minimalų atlyginimą, sprendė, kad jis turi tokią pačią pareigą kaip ir ieškovė išlaikyti sūnų, kuriam augant reikia užtikrinti ne tik minimalių kasdienių poreikių tenkinimą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovo prašymas priteisti iš jo nepilnamečiam sūnui po 43,44 Eur kas mėnesį, akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad vaiko motina gauna didesnes pajamas, nei atsakovas, nėra pagrindas perkelti jai didesnę vaiko išlaikymo naštą. Atsakovas neįrodė, jog dėl objektyvių veiksnių negali gauti didesnių pajamų ir teikti sūnui būtino išlaikymo lygiomis dalimis su vaiko motina. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino sūnui išlaikymo dydžio, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad sūnaus išlaikymu, auklėjimu, jo sveikatos problemų sprendimu rūpinasi išimtinai ieškovė. Be to, ginčo šalių sūnaus teisę į būstą užtikrina viena motina. Aptartų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui tenka vienoda pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, įvertinus tai, jog atsakovas yra jaunas, išsilavinęs, darbingas vyras, neturi daugiau išlaikytinių, iš jo sūnui I. Ū. išlaikyti priteistina po 200 Eur kas mėnesį. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neteikė sūnui išlaikymo nuo jo gimimo 2014-05-26. Dėl to iš atsakovo priteistina išlaikymo sūnui skola nuo 2014-05-26 iki 2014-08-05 (už du mėnesius ir dešimt dienų), t. y. nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 466,67 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei priimti naują sprendimą. Nurodo, jog teismui nustačius, jog vaiko išlaikymas per mėnesį sudaro ne 1786 Lt, o 1380 Lt, logiška išvada buvo proporcingai mažinti ieškovės prašomą išlaikymo sumą nuo 750 Lt iki 579 Lt, tačiau teismas iš manęs priteisė 200 Eur (690,56 Lt) išlaikymą. Taigi, teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų – priteisė didesnį išlaikymą nei buvo prašomas ieškovės. Ieškovė tiksliai suformulavo kokios yra vaiko išlaikymo išlaidos ir, atsižvelgdama į tai, suformulavo aiškų ir tikslų reikalavimą kokį išlaikymą vaikui priteisti iš atsakovo, kad būtų užtikrintas vaiko poreikių patenkinimas. Įvertinus tai, apeliantas mano, kad teismas priteisdamas didesnį išlaikymą nei reikalavo ieškovė (atsižvelgiant į tai, kad nustatyti mažesni vaiko poreikiai turėjo proporcingai mažinti priteistiną išlaikymo sumą), nepagrįstai peržengė ieškinio ribas ir neteisingai išnagrinėjo bylą. Apelianto vertinimu mėnesinės išlaidos mišinukams yra pagrįstos tik tuo atveju, jei motina dėl kažkokių priežasčių negali vaiko maitinti krūtimi. Byloje yra pateikti tik epizodiniai mišinukų pirkimo įrodymai iš kurių negalima daryti išvados apie sistemingą jų pirkimą, taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovė negali vaiko maitinti krūtimi, nes pas ją nesigamina pienas ar jo yra per mažai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su išlaidomis vaiko aprangai, juolab tokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad kiekvieną mėnesį vaikui perka drabužių už 200 Lt ar kad toks yra šių išlaidų mėnesinis vidurkis. Apeliantas sutiktų, kad protingos išlaidos aprangai galėtų būti 75 Lt/mėn. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko sauskelnėms išleidžia po 308 Lt kiekvieną mėnesį, tad visiškai nėra aišku, kokiais objektyviais įrodymais remdamasis teismas konstatavo būtent tokias, o ne kitokias išlaidas. Apelianto vertinimu, protingos išlaidos sauskelnėms galėtų būti 150 Lt/mėn. Nors byloje nėra ginčo, kad vaikui yra diagnozuota užkrūčio liaukos hipertrofija, tačiau kuo susijęs druskų kambario lankymas su šia liga byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų. Nėra duomenų, jog šią procedūrą reikia atlikti 2 kartus per savaitę, nei įrodymų, kad tokios procedūros kaina yra 20 Lt (160 Lt/mėn), nei pagrindžiančių duomenų, kad vaikas bent kartą ten buvo vestas. Todėl vaiko mėnesiniai poreikiai mažintini 160 Lt. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad vidutiniškai ieškovė sumoka 250-300 Lt už komunalines paslaugas per mėnesį – teismas rėmėsi išimtinai ieškovės paaiškinimais. Ieškovė gyveno vieno kambario bute tiek gyvendama viena, tiek augindama vaiką, todėl ieškovės būsto išlaidos dėl to, kad ji augina vaiką nėra padidėjusios. Atsižvelgiant į tai vaiko mėnesiniai poreikiai mažintini 200 Lt. Didelė dalis ieškovės nurodytų mėnesinių išlaidų yra visiškai nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisingo šios bylos išnagrinėjimo, derėtų arba ištirti kvestionuotinų vaiko poreikių pagrįstumą ir dydį arba mažinti vaiko mėnesinius poreikius 750 Lt nuo 1380 Lt/mėn. iki 630 Lt/mėn. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Byloje nustatyta, kad apelianto mėnesinės pajamos sudaro ~300 Eur. Nors 2013-2014 m. apeliantas uždirbo daugiau, atlyginimas buvo sumažintas dėl 2014 m. sumažėjusių pardavimo apimčių. Tai yra objektyvi, nuo apelianto nepriklausanti aplinkybė. Apeliantas nurodo, jog intensyviai ieško kito darbo. Apeliantas nurodo, jog kol nesusirado geriau apmokamo darbo, kurio paieškos procesas gali užtrukti, jis dėl objektyvių priežasčių negali skirti savo sūnui didesnio nei 150 Lt (43,44 Eur) išlaikymo per mėnesį, priešingu atveju, pats negalėtų išgyventi.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas nustatė, jog sūnui reikalingas 400 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas, todėl teismas neturėdamas pagrindo nukrypti nuo tėvų lygybės principo, priteisė 200 Eur išlaikymo dydį iš apelianto. Apeliantas tyčia ginčija vaikui reikalingas išlaidas, kadangi šalių tarpusavio santykiai yra įtempti ir bando nusišalinti nuo vaiko išlaikymo, tyčia blogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas vaiko interesus. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra vienoda, o jų turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik atsižvelgiant į gaunamas pajamas, bet ir į jų sveikatą, elgesį siekiant gauti pajamų. Atsakovas jaunas, darbingas, nėra aplinkybių trukdančių jam susirasti darbą, atitinkantį jo profesines galimybes bei pajamas. Atsakovas vengdamas išlaikyti savo sūnų, oficialiai siekė sumažinti savo pajamas ir pabloginti turtinę padėtį. Be to, tėvo gaunamos minimalios pajamos negali būti pripažintinos priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą. Atsakovas turėdamas aukštąjį išsilavinimą dirba itin mažai apmokamą darbą ir gauna mažiau nei minimalų atlyginimą, todėl manytina jis neišnaudoja visų galimybių gauti tgokias pajamas, kad galėtų teigti vaikui jam reikalingą išlaikymą. Atsakovo siūloma 43,44 Eur suma nepatenkintų net minimalių vaiko poreikių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

CPK 314 straipsnis reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas nenurodė svarbių aplinkybių kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs juos priimti. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad apelianto pateikti rašytiniai įrodymai (pažyma) turi būti prijungti prie bylos ir vertinami, nes šeimos byloje teismas gali ir savo iniciatyva rinkti įrodomus.

Dėl išlaikymo dydžio:

Spręsdama šalių ginčą dėl vaikui skirtino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Tarp šalių kilus ginčui dėl vaikui skirtino išlaikymo ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Spręsdamas priteistino iš apelianto išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto ir ieškovės turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir apie jų turimą turtą (abu nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, ieškovės gaunamos pajamas sudaro apie 492 Eur motinystės pašalpa, apelianto – sudarė apie 1000 Eur darbo užmokestis, o ginčui esant nagrinėjamam teisme sumenko iki 300 Eur per mėnesį), atsižvelgęs į vaiko amžių (dabar - vieneri metai ir keturi mėnesiai), į tai, kad jis turi specialiųjų poreikių (Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, vaikui yra diagnozuota užkrūčio liaukos hipertrofija, skiriami medikamentai, taip pat hormoniniai preparatai (b.l. 42-44), konstatavo, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 400 Eur ir abu tėvai turėtų skirti po 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis, pažymi, jog įvertinus apelianto pateiktus rašytinius įrodymus – UAB „Diagnostinės sistemos“ 2015-04-29 pažymą Nr. 2 apie apelianto pajamų sumažėjimą (b.l. 132), konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apelianto turtines galimybes ar vaiko poreikius, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog specialiųjų poreikių turinčiam šalių sūnui kas mėnesį abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis – yra 400 Eur. Ši teismo išvada yra pagrįsta ir atitinka vaiko poreikius bei tėvų galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti. Minėta, kad tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant į tuo laiko momentu jų gaunamas pajamas ar turimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys ne tik nuolat gauna pajamų, bet ir numatomai gaus pajamas ateityje. Apeliantas byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės pateiktų apskaičiavimų vaiko poreikiams tenkinti, o jo pateikti argumentai apie netinkamą sauskelnių skaičių ar apie tai, kad ieškovė galimai pati galėtų žindyti nepirkdama mišinukų vaikui, nėra argumentuotas. Apeliantas yra jauno amžiaus, nepateikė dokumentų apie tai, kad jis būtų ribotai darbingas. Apeliantas turi aukštąjį išsilavinimą ekonomikos ir inžinerijos srityje. Kolegijos vertinimu, esami bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi galimybių dirbti ir kad jis išnaudojo visas galimybes vaikui reikiamoms pajamoms gauti. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui pradėjus nagrinėti bylą, atsakovo pajamos ir galimybės buvo kur kas didesnės, nei teigiama apeliaciniame skunde, o bedarbio pažyma apeliacinio skundo nagrinėjimo metu vertintina kaip gynybinė pozicija. Svarbu paminėti ir tai, kad apeliantas turi tik vieną išlaikytinį – šalių sūnų, kitų turtinių prievolių neturi.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

Dėl išlaikymo skolos priteisimo:

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikė nuo pat sūnaus gimimo 2014-05-26. Kadangi byloje nustatyta, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 400 Eur, apeliantui tenkanti išlaikymo dalis yra 200 Eur per mėnesį, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš apelianto priteistina 466,67 Eur išlaikymo skola nuo 2014-05-26 iki 2014-08-05 ieškinio pareiškimo momento. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis išlaikymą nurodytu laikotarpiu skyrė (mokėjo). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, aiškino ir taikė išlaikymo dydžio nustatymą ir formos parinkimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Duomenų apie ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiOna GasiulytėEglė SurgailienėAndrius Verikas