Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo V. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti jai 3 mėnesių terminą reikalavimams R. A. įpėdiniams pareikšti. Nurodė, kad AB „Swedbank“ ir R. A. 2016 m. liepos 23 d. sudarė kredito sutartį Nr. 16-081682-GV, 2019 m. birželio 28 d. sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 16-076471-RK. Kredito gavėja mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė V. A.. Bankas apie kredito gavėjos mirtį sužinojo tik 2020 m. vasario 12 d., kai nemokant įmokų pagal kredito sutartis buvo patikrinti klientės duomenys. Pareiškėjos teigimu, ji neturėjo galimybės per 3 mėnesius pateikti reikalavimą įpėdiniams, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio nuostatos, kadangi ji nebuvo informuota apie kredito gavėjos mirtį, t. y. paveldėtojai nesikreipė į ją ir nepateikė duomenų apie mirtį. Atsižvelgdama į tai, kad kredito gavėjo įsipareigojimai pagal kredito sutartis yra neįvykdyti ir nuo kredito gavėjo mirties momento nėra suėjęs 3 metų naikinamasis terminas, siekdama visapusiškos savo teisių apsaugos, pareiškėja prašo teismo pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Suinteresuota asmuo V. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „Swedbank“ ir R. A. 2016 m. liepos 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 16-081682-GV, pagal kurią R. A. buvo suteiktas 3 000 Eur kreditas iki 2020 m. kovo 7 d.; 2019 m. birželio 28 d. sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 16-076471-RK, pagal kurią R. A. buvo suteiktas 600 Eur kredito limitas (kredito grąžinimo terminas – 4 mėnesiai). R. A. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, po jos mirties palikimą priėmė V. A.. Pareiškėja į bylą pateikė 2022 m. balandžio 12 d. skolos paskaičiavimo dokumentą, iš kurio matyti, kad įsiskolinimas pagal sutartį Nr. 16-081682-GV sudaro 182,02 Eur, o įsiskolinimas pagal sutartį Nr. 16-076471-RK – 312,05 Eur.

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu (pvz.: Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-251-638/2019, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2054-601/2018).

Byloje nustatyta, kad R. A. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja turėjo pareikšti jos įpėdiniams kreditorinius reikalavimus nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl pareiškimo pagrįstumo, reikšminga tai, kokios aplinkybės neleido pareiškėjai pareikšti kreditorinių reikalavimų R. A. įpėdiniams nurodytu laikotarpiu.

Pareiškėja teigia, kad apie kredito gavėjos mirtį sužinojo, kai nemokant įmokų pagal kredito sutartis buvo patikrinti klientės duomenys. Iš byloje esančio išrašo matyti, kad duomenys apie R. A. buvo tikrinti 2022 m. vasario 11 d. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji neturėjo galimybės per 3 mėnesius pateikti reikalavimą įpėdiniams, kadangi ji nebuvo informuota apie kredito gavėjos mirtį, t. y. paveldėtojai nesikreipė į ją ir nepateikė duomenų apie mirtį.

Teismas pažymi, kad pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo ir organizuotumo standartai, juo labiau, kad pareiškėja yra vienas didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų. Pareiškėja turėtų veiklą organizuoti taip, kad sugebėtų tinkamai ir laiku administruoti visus įsiskolinimus, kad nepraleistų įstatymų nustatytų terminų teisiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės tik patvirtina tai, kad iki pat sužinojimo apie R. A. mirtį, pareiškėja nebuvo aktyvi, vykdydama teismų praktikoje išskiriamą kreditoriaus pareigą domėtis skolininko periodiniais atsiskaitymais. Turėdama galimybę gauti duomenis iš Gyventojų registro duomenų bazės ir tokiu būdu pasitikrinti, ar skolininkė yra gyva, pareiškėja laiku to nepadarė, itin ilgą laiko buvo pasyvi, nesirūpino priežastimis, dėl kurių nebuvo atliekamos įmokos pagal kredito sutartis.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo palikimo atsiradimo dienos, kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežasčių. Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.